- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- eI3-1543-422/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01868-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- T. E.
- Atsakovas
- Valstybinei miškų tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. E. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl atsisakymo derinti projektą panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. birželio 12 d. motyvuotą atsisakymą derinti projektą Nr. R2-2373 (toliau – ir Atsisakymas derinti projektą, skundžiamas Raštas) ir įpareigoti atsakovę klausimą spręsti pakartotinai.
Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė nurodė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai (duomenys neskelbtini), dėl kurių buvo parengtas formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Pertvarkymo projektas):
1) 0,9416 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, žemės ūkio naudmenų plotas iš viso – 0,4285 ha, iš jo: ariamos žemės plotas – 0,4285 ha, miško žemės plotas – 0,5131 ha. Miškų valstybės kadastre įregistruotas miško plotas – 0,5265 ha (toliau – ir Pirmas sklypas);
2) 0,4824 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, žemės ūkio naudmenų plotas iš viso – 0,2696 ha, iš jo: ariamos žemės plotas – 0,1809 ha, sodų plotas – 0,0887 ha. Šiame sklype stovi 6 pastatai ir kiti statiniai (toliau – ir Antras sklypas);
3) 0,3000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; pievų ir natūralių ganyklų plotas – 0,1740 ha, kitos žemės plotas – 0,1260 ha (toliau – ir Trečias sklypas).
Nurodė, jog Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮS-871 pareiškėjui buvo leista organizuoti minėtų žemės sklypų Pertvarkymo projektą. Paaiškino, jog Pertvarkymo projekto tikslas – tris sklypus performuoti į kitus tris sklypus taip, kad dviem žemės sklypams pagrindinė žemės naudojimo paskirtis būtų pakeista iš žemės ūkio į miško ir nustatytas naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai, o vienam žemės sklypui pagrindinė žemės naudojimo paskirtis būtų pakeista iš žemės ūkio į kitą, nustatytas naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Nurodė, jog pagal Pertvarkymo projektą formuojamos teritorijos bendras plotas sudaro 1,7240 ha.
Tvirtino, jog Atsisakymas derinti projektą yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia pareiškėjo teises, priimtas neteisingai aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 9 punkto nuostatas. Skundžiamas Raštas pareiškėjui užkerta kelią užbaigti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūrą, prieštarauja Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. ĮS-871 nurodytiems sprendiniams, neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų.
Pažymėjo, jog buvo atsisakyta derinti projektą pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalį dėl to, kad miško plotai yra skaidomi. Pareiškėjo nuomone, konkrečiu atveju Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies nuostata ginčo teisiniam santykiui negali būti taikoma. Pirmame sklype esantis miško paskirties žemės plotas faktiškai išsidėstęs dviejuose atskiruose ir nesusisiekiančiuose miško masyvuose, kuriuos skiria 0,4285 ha ariamos žemės plotas. Todėl miško plotai nėra skaidomi ir ginčo teisiniai santykiai nepapuola į šios teisės normos reguliavimo sritį. Tokio atvejo, kai viename sklype yra du ar daugiau miško plotų, kurie yra mažesni nei 5 ha ir yra atskiriami jų neskaidant, minėta teisės norma nereglamentuoja. Pareiškėjo teigimu, įgyvendinus Pertvarkymo projektą du atskiri ir tarpusavyje faktiškai nesusijungiantys miško plotai (teisiškai jie yra viename sklype su vienu unikaliu numeriu) nebūtų nei keičiami, nei mažinami, o tik taptų dviem atskirais suformuotais sklypais su unikaliais numeriais.
Nurodė, jog tuo atveju, jei teismas laikytų, kad ginčo teisiniai santykiai patenka į Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies reguliavimo sritį, pareiškėjo nuomone, turi būti taikoma išimtis, numatyta Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 2 punkte, nes pertvarkant sklypą žemės naudmenų plotai yra atidalijami nuo miško plotų nekeičiant miško plotų dydžio. Nagrinėjamu atveju faktiškai atidalijama žemės ūkio naudmenų žemė nuo miško žemės ir tuo pačiu keičiamas atidalintos žemės naudojimo būdas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, šią dalį žemės prijungiant prie jau esamų žemės sklypų. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, ginčo teisinis santykis papuola į įstatyme numatytą išimtį.
Pareiškėjo ir jo atstovės nuomone, draudimas teisiškai atskirti jau ir taip atskirai esančius du miško plotus, kuriuos skiria didelis ariamos žemės plotas, neatitinka Miškų įstatymo tikslų, teisingumo ir protingumo principų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo nuostatų. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į skundą ir jos atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Nurodė, jog Valstybinė miškų tarnyba šioje byloje skundžiamu Raštu derinti Pertvarkymo projektą atsisakė pagrįstai ir teisėtai, nes jį rengiant nebuvo atsižvelgta į Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalį, kurioje reglamentuota, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidoma į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai. Pažymėjo, jog Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies nuostatos nenumato, kad 5 ha riba taikoma tik vientisam miško masyvui, kaip kad teigia pareiškėjas. Atsakovės tvirtinimu, Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalis Atsisakymui derinti projektą taikyta tinkamai, teisės norma atitinka teisinį santykį.
Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju nėra sąlygų taikyti Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje nurodytų išimčių. Kad būtų galima taikyti pareiškėjo nurodytą Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 2 punkto atvejį, turėtų būti rengiamas ir atitinkamas Pertvarkymo projektas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, jog skundo reikalavimai nėra nukreipti Nacionalinei žemės tarnybai, todėl skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. birželio 12 d. motyvuoto atsisakymo derinti projektą Nr. R2-2373 teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (derinimo klausimą spręsti iš naujo).
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini)
1) 0,9416 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai;
2) adresu (duomenys neskelbtini), esantis 0,4824 ha ploto žemės sklypas su statiniais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos;
3) adresu (duomenys neskelbtini), esantis 0,3000 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjo įgaliotas asmuo 2020 m. balandžio 16 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Pertvarkymo projektą. Prieš tai, t. y. 2020 m. kovo 12 d., buvo pateiktas prašymas dėl Pirmo sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo.
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮS-871 leista organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Pertvarkymo projektą, kurio tikslas – padalinti Pirmą sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) į tris sklypus, pakeičiant dviem žemės sklypams pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į miško, nustatyti naudojimo būdą – rekreacinių miškų sklypai, o vienam žemės sklypui pagrindinę žemės naudojimo paskirtį pakeisti iš žemės ūkio į kitą, nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; padalinto Pirmo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, kuriai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į kitą, nustatomas naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, ir Trečias sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sujungiami su Antru sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Valstybinė miškų tarnyba šioje byloje skundžiamu 2023 m. birželio 12 d. raštu Nr. R2-2373 atsisakė derinti Pertvarkymo projektą, atsisakymo faktiniu ir teisiniu pagrindu nurodydama aplinkybes, jog rengiant projektą neatsižvelgta į Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies nuostatas, tai yra privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidoma į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai.
Miškų įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha, išskyrus atvejus, kai:
1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype;
2) atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas;
3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti;
4) atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti.
Bylos duomenimis (2023 m. liepos 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, 2023 m. liepos 24 d. Valstybinės miškų tarnybos pažymos Nr. 134950 ir Nr. 134951 apie tekstinius ir grafinius Miškų valstybės kadastro duomenis) nustatyta ir dėl to byloje ginčo nėra, kad į pareiškėjui priklausantį 0,9416 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį Pertvarkymo projektu leista padalyti į tris sklypus, patenka 0,5265 ha miško plotas, kuris įregistruotas Miškų valstybės kadastre. Taip pat byloje nėra ginčo ir iš Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti pasiūlymų plano matyti, jog minėtame žemės sklype 0,5265 ha miško plotas išsidėstęs ne vientisame masyve, o skirtingose vietose, miško plotą skiria kitos paskirties žemė (ariama žemė).
Tačiau minėtos faktinės aplinkybės, kuriomis kaip esminėmis vadovaujasi pareiškėjas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo skundžiamo rašto neteisėtumui pagrįsti. Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies nuostatos nenumato, jog 5 hektarų kriterijus taikomas tik vientisam miško masyvui ir negali būti taikomas skirtingose vietose išdėstytam miško plotui.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju faktinė situacija pagal nustatytas aplinkybes atitinka teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje, kadangi privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis 0,5265 ha miško plotas pagal Pertvarkymo projektą jį suskaidžius dalimis – į du miško paskirties sklypus, taptų mažesnis kaip 5 ha, taigi, būtų pažeistas Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas reikalavimas neskaidyti miško ploto, todėl minėta teisės norma skundžiamu Raštu atsisakant derinti projektą taikyta tinkamai.
Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto reikalavimo nepaisymas neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo nuostatų, kuriomis konstatuota, jog Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatytais apribojimais skaidyti privačių miškų valdas į mažesnes kaip 5 ha valdos dalis siekiama užtikrinti, kad miškuose neatsirastų labai daug mažų miško sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, kad galėtų būti sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus miške esančius objektus, skurdinti, alinti mišką, natūralią gamtinę aplinką.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas analogišką teisinį reguliavimą, anksčiau nustatytą Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, yra konstatavęs, jog šioje dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas skaidyti privačias miško valdas, jeigu miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis nei 5 ha (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1817-492/2016, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-492/2018). Šio draudimo gali būti nepaisoma tik įstatyme numatytomis išimtimis. Tokios nuostatos laikomasi ir aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-203-815/2023).
Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje numatytų išimčių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo nuomone, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikoma išimtis, numatyta Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 2 punkte. Net ir laikant, kad faktinė situacija atitinka Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą (atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas, šiuo atveju formuojant du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypus), minėtame punkte įtvirtintos sąlygos – t. y. reikalavimo, kad suformuoto miško paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas, ginčo atveju neatitinka, nes žemės sklypą išskaidžius jo padalijimo atveju pagal Pertvarkymo projektą akivaizdu, jog suformuotų miško paskirties žemės sklypų plotai (numatyti 2 sklypai – 0,1879 ha ir 0,3450 ha) bus mažesni negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas (0,5265 ha).
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog Valstybinė miškų tarnyba skundžiamu Raštu pagrįstai ir teisėtai atsisakė derinti Pertvarkymo projektą, nes jį rengiant nebuvo atsižvelgta į Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą imperatyvų reikalavimą, draudžiantį privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę skaidyti į dalis, jeigu privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, todėl jo panaikinti nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta galiojanti norma, ginčui nėra aktualūs pareiškėjo argumentai, jog nagrinėjamu atveju taikytinos Miškų įstatymo Nr. I671 pakeitimo įstatymo projekte Nr. 23-10473 numatytos nuostatos, kad žemės sklypų skaidymo reikalavimai taikomi tik privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiam vientisam miško žemės plotui. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pasikeitus įstatymui, pareiškėjui netrukdoma kreiptis į atsakovę dėl pakartotinio derinimo.
Kaip jau minėta, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮS-871 buvo leista padalinti, sujungti žemės sklypus, keisti Pirmo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinę paskirtį.
Pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, nuostatas, kai pertvarkomam žemės sklypui, kuriame yra miško žemės, numatoma keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (2.1.4 papunktis), projektas turi būti suderintas su Valstybine miškų tarnyba (62.2.1 papunktis). Taigi, projekto derinimas Valstybinei miškų tarnybai priskirtas pagal jos funkcijas ir kompetenciją, todėl pareiškėjo argumentai, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮS-871 buvo leista padalinti Pirmą sklypą įsakyme nurodytu būdu, nesudaro pagrindo skundą patenkinti.
Remiantis išdėstytais argumentais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.