Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-841-360/2013

Teisėja D. Vercinskė Teisminio proceso Nr. 1-10-3-00008-2012-8

2013 m. spalio 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios M. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 155 straipsnio 1 dalį, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios M. P. civilinis ieškinys dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. buvo kaltinamas tuo, jog jis 2011 m. rugsėjo 30 d. name (duomenys neskelbtini), Palangoje, išgriovė antro aukšto terasos tvorelę, dėl to nukentėjusioji M. P. atvykusi į butą apie 15 val. norėjo su R. Š. išsiaiškinti tokio jo elgesio priežastis, o jis užsipuolė ją ir apšaukė „keturake žiurke“, „Palangos paskutine kurva“, „paleistuve“, „žlibe“, „valkata“. Nepadoriai ir užgauliai buvo išvadinta B. A. girdint.

Be to, 2012 m. balandžio 11 d. sūnaus bute, (duomenys neskelbtini), Palangoje, su vaikais apsistojusi R. L. paskambino apie 13 val. ir pranešė, kad negali išeiti iš buto, nes ant durų sukrautos tvorelės dalys. M. P. nuvyko į namą ir savo jėgomis bandė nukrauti tvorelės dalis nuo buto durų ir atlaisvinti išėjimą. Tuo metu vedinas šunimis pasirodė R. Š. ir lipo į antrą aukštą. M. P. paklausus kaimyno, kodėl jis taip padaręs, kad žmonės nebegali išeiti, R. Š. vėl išplūdo bjauriais žodžiais – „Palangos kurva“, „žiurke“, „blede“ bei pagrasino nuleisti nuo laiptų. Garsų R. Š. tyčiojimąsi girdėjo bute buvusi R. L., todėl nukentėjusioji buvo viešai pažeminta.

Be to, 2012 m. gegužės 31 d. paskambino L. M., gyvenęs bute (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir pranešė, jog R. Š. vėl išlaužė terasos pertvarą. Kitą rytą dviračiu atvažiavus į (duomenys neskelbtini), Palanga, nukentėjusioji pamatė ne tik išlaužytą terasos pertvarą, bet ir išgriautą gėlių darželio aptvarą. Prašė R. Š., kad jis nieko netvarkydamas bent jau nedarkytų ir gerbtų kitų triūsą. Dėl sugadinto turto nukentėjusioji M. P. su dukra išvyko į policiją parašyti pareiškimą. Apie 16.30 val. grįžo į namo kiemą (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes turėjo atvykti L. M. atiduoti raktus. Kieme sutiko R. Š. ir jo sutuoktinę A. T., kurie buvo su savo šunimis. Bandė klausti kaimyno, kuo jam užkliūva padarytas gėlynas, jis atsakė: „tu čia blede, man nelegalių statybų nedarysi, niekas čia jam paminklų nestatys“. Su R. Š. nepavyko pašnekėti, nes R. Š. nukentėjusiajai išsakė nemalonius ir žeminančius žodžius, išvadindamas „beprote“, „keturake žiurke“, „valytoja“, „debile“, „kurva“, „paskutine miesto paleistuve“ ir pan. R. Š. besiplūstant nukentėjusiąją užpuolė ir įkando R. Š. šuo. Tai girdėjo automobilyje laukęs L. M.

Liudytojas L. M. taip pat parodė, kad 2012 m. birželio 1 d. konflikto metu girdėjo R. Š. necenzūrinius žodžius išsakytus tiesiogiai nukentėjusiajai.

Liudytojas S. S. parodė, jog 2012 m. balandžio 11 d. atvykęs į R. Š. namus darbiniais reikalais. Išgirdo konfliktą ir žodžius, kad „aš su tavim, Š., susidorosiu“, „gyvuly“. Tačiau, nukentėjusioji pastebi, kad liudytojas parodė nieko negirdėjęs, kas vyko R. Š. atidarius buto duris. Apeliantės manymu, šio liudytojo parodymai yra nepatikimi, nes jis nurodo aiškiai girdėjęs kas vyko aukštu žemiau, tačiau negirdėjęs R. Š. ir policijos pareigūnų pokalbio prie buto durų. Todėl šio liudytojo parodymai, kaip prieštaraujantys kitiems bylos duomenims, negalėjo būti pripažinti įrodymais.

Pažymi, jog teismas nustatė aplinkybę, kad už apgyvendinimo paslaugas nukentėjusiajai mokami pinigai, taigi nukentėjusiosios liudytojus ir nukentėjusiąją iki privataus kaltinimo bylos iškėlimo siejo atlygintiniai paslaugų santykiai. Tuo remdamasis, teismas padarė išvadą, kad minėti liudytojai buvo suinteresuoti duoti parodymus nukentėjusiosios naudai. Tokia teismo išvada neteisinga. Suinteresuotumas paneigtinas paties liudytojų duotais parodymais. Su R. L. nukentėjusiosios santykiai nėra artimi, nes sieja tik atlygintiniai santykiai. Ta aplinkybė, jog nukentėjusiosios dukra yra gyvenusi R. L. bute, negali būti identifikuotina kaip artimo ryšio tarp nukentėjusiosios ir R. L., galbūt sąlygojusio liudytojos suinteresuotumą, buvimas. Tai, jog liudytojas L. M. net būdamas nukentėjusiosios dukros bendradarbis už apgyvendinimą nukentėjusiosios bute moka sutartą atlygį, rodo, jog juos sieja tik dalykiniai santykiai. Taip pat vertintini ir B. A. parodymai.

Anot nukentėjusiosios, abejotina ir teismo išvada apie tai, jog visi liudytojai teigia girdėję tuos pačius R. Š. pasakytus žodžius ta pačia eilės tvarka. Tokia teismo pozicija paneigtina liudytojų parodymais. Pasakytų žodžių eilės tvarka nėra identiška, o pasakyti žodžiai kartojasi, tačiau vien ši aplinkybė negali identifikuoti liudytojų parodymų nepatikimumo. Nustatytas faktas labiau identifikuoja išteisintojo leksikoną. Pažymi, kad įžeidimas turi būti viešas, t. y. padaromas kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint. Todėl teismo išvada apie tai, jog skunde nurodytų konfliktų metu konfliktai nevyko liudytojų akivaizdoje, liudytojai iš skirtingų vietų klausėsi konfliktų, tačiau juose tiesiogiai nedalyvavo, paneigtina byloje esančiais duomenimis. Liudytojai B. A., R. L. ir L. M. parodė, kad stebėjo konfliktą. R. Š. liudytojas S. S. vienintelis nematė konflikte dalyvavusios moters, o tik girdėjo jos balsą. Įžeidimas buvo viešas jį mačius ir girdėjus byloje parodymus davusiems liudytojams.

Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiosios priekaištai sudarė pagrindą konfliktų pradžiai. Kaip ir minėta, skunde dėl įžeidimo R. Š. 2011 m. rugsėjo 30 d. name (duomenys neskelbtini), Palangoje, išgriovus antro aukšto terasos tvorelę, nukentėjusioji atvyko į butą išsiaiškinti tokio jo elgesio priežastis, o buvo užsipulta ir apšaukta. 2012 m. balandžio 11 d. R. Š. ant jos buto durų sukrovus tvoros dalis, ji paklausė, kodėl jis taip pasielgęs, prašė to nedaryti, tačiau R. Š. buvo iškoneveikta. 2012 m. birželio 1 d. jai atvažiavus į (duomenys neskelbtini) namą, ji pamatė išlaužytą terasos pertvarą ir išgriautą darželio aptvarą, todėl prašė, kad R. Š., kuris neprisideda prie bendro tvarkymo, nedarkytų ir gerbtų kitų žmonių pastangas ir darbą. Šiuos jos parodymus patvirtina ir kiti liudytojų parodymai, kurių patikimumu abejoti nėra pagrindo. Tačiau teismas visiškai nepagrįstai jos elgesį vertino kaip provokaciją prieš R. Š. Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, kad provokacija nešalina asmens baudžiamosios atsakomybės.

Nurodo, kad nuosprendyje manipuliuojama baudžiamosios atsakomybės, kaip ultima ratio, principu, kadangi įstatymų leidėjas aiškiai išreiškė valią BK 155 straipsnio 1 dalyje kriminalizuodamas užgaulų žmogaus pažeminimą. Nustačius esant visus nusikaltimo sudėties elementus negalima jokia diskusija, jog įvykdytas nusikaltimas galėtų būti vertinamas civilinės teisės deliktu.

Nukentėjusioji apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog byla Palangos miesto apylinkės teisme buvo paskirta nagrinėti teisėjai Dianai Vercinskei (Jakštienei), nors 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi teisėja Diana Jakštienė nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nes, pasak teisėjos, jos artimus šeimos narius sieja asmeniniai santykiai su R. Š., tačiau laikinai einanti teismo pirmininko pareigas Liucija Paulauskaitė 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi nusišalinimo nepatvirtino, nurodydama, jog nusišalinimo pareiškimas turi būti motyvuotas, nušalinimo teise negali būti piktnaudžiaujama. Laikinoji pirmininkė akcentavo, jog teisėja D. Jakštienė nutartyje nenurodė, kokie konkretūs giminystės ar artimi santykiai ir kokius jos šeimos narius sieja su R. Š., todėl nusišalinimą laikė nemotyvuotu bei nepagrįstu. Nukentėjusiosios manymu, tiek teisėja, tiek teismo pirmininkė sukūrė situaciją, kuri leido teisėjai Dianai Vercinskei padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės jos šeimos draugui R. Š. Teisėjos Dianos Vercinskės nurodymas, kad jos šeimos narius sieja asmeniniai santykiai su kaltinamuoju, yra visiškai formalus ir galėjo nebūti pakankamas pagrindas patvirtinti nusišalinimą (pirmininko įvertintas kaip piktnaudžiavimas). Nesuprantama ir nepateisinama teismo pirmininkės pozicija, kai teisėjai tik nurodžius apie jos santykius su R. Š., tačiau jų nedetalizavus, tarnybine tvarka nepareikalauta išsamios informacijos apie teisėjos, kuriai paskirta pažįstamo asmens byla, ir jos šeimos narių santykius su kaltinamuoju. Laikinoji teismo pirmininkė formaliai atlikdama pareigas nerado teisėjos 2012 m. gruodžio 4 d. nutartyje pagrįstų motyvų nusišalinti ir nusišalinimo nepatvirtino. Teisėja, būdama susijusi su kaltinamuoju ir aiškiai suprasdama, jog tai neleidžia jai išlikti nešališkai, privalėjo išsamiai ir motyvuotai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o ne deklaratyviai išreikšti šališkumą, kad nebūtų pagrindo jo patvirtinti. Teismo pirmininkės sprendimas – teisėjo, nurodžiusio aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių jo šališkumu, nenušalinimas dėl nepakankamai motyvuoto ir nepakankamai pagrįsto pareiškimo, nepareikalaujant išsamios informacijos pagrįsto sprendimo priėmimui, taip pat yra nepateisinamas.

Nukentėjusioji įsitikinusi, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, todėl turi būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kolegija pripažįsta, kad nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, buvo pažeisti BPK reikalavimai dėl teismo nešališkumo.

Pažymėtina, kad teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmenų konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000); kaip naujesnį šaltinį žr. Micallef prieš Maltą (Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009).

Šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. BPK 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjas privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Taigi ne tik proceso dalyviai gali nušalinti teisėją, bet ir minėta imperatyvi norma įpareigoja teisėją nusišalinti nuo tokios bylos nagrinėjimo.

Iš bylos duomenų matyti, jog 2012 m. lapkričio 27 d. Palangos miesto apylinkės teisme buvo gautas nukentėjusiosios M. P. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo buvo prašoma patraukti R. Š. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 155 straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji byla buvo paskirta nagrinėti teisėjai D. Vercinskei. Teisėja D. Vercinskė susipažinusi su privataus kaltinimo byla, 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi nusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Nusišalinimą motyvavo tuo, jog pagal BPK 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas teisėjas negali dalyvauti bylos nagrinėjimo procese, jeigu jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Teisėja nutartyje nurodė, jog jos artimus šeimos narius sieja asmeniniai santykiai su kaltinamuoju R. Š., todėl siekiant objektyvaus, nešališko ir teisingo teismo bylos procese, atsižvelgus į BPK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisėjo pareigą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo BPK 58 straipsnio nurodytais pagrindais, ji nusišalina nuo šios privataus kaltinimo bylos nagrinėjimo.

Teisėja D. Vercinskė, priėmusi nutartį nusišalinti, nusišalinimą pateikė patvirtinti teismo pirmininkui. Laikinai einanti Palangos miesto apylinkės teismo pirmininko pareigas teisėja Liucija Paulauskaitė, vadovaudamasi BPK 59 straipsnio 4 dalimi, 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi, nepatvirtino teisėjos D. Vercinskės nusišalinimo privataus kaltinimo byloje. Savo sprendimą motyvavo tuo, jog nušalinimo pareiškimas turi būti motyvuotas, nušalinimo teise negali būti piktnaudžiaujama. Teisėja D. Vercinskė nutartyje nenurodė, kokie konkretūs giminystės ar artimi santykiai ir kokius šeimos narius sieja su kaltinamuoju R. Š., todėl teisėjos D. Vercinskės nusišalinimas laikytinas nemotyvuotu bei nepagrįstu, todėl byla perduotina teisėjai nagrinėti iš esmės.

Nepatvirtinus nusišalinimo, vadovaudamasi BPK 59 straipsnio 4 dalimi, teisėja, priėmusi skundžiamą nuosprendį, privalėjo baudžiamąją bylą nagrinėti iš esmės ir dėl R. Š. priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Pažymėtina, jog sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Nagrinėjamu atveju egzistuojančių faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindo objektyviąja prasme abejoti Palangos miesto apylinkės teismo nešališkumu nagrinėjant kaltinamojo R. Š. privataus kaltinimo bylą. Pirma, teisėja D. Vercinskė nutartyje, kuria siekė nusišalinti, nurodė, kad jos artimus šeimos narius sieja asmeniniai santykiai su kaltinamuoju R. Š., todėl akivaizdu, kad vien jau šis faktas objektyviam stebėtojui – nukentėjusiajai – gali sukelti abejonių, ar teisėja, nagrinėdama bylą, kurioje jai pažįstamas asmuo yra kaltinamasis, išliks visiškai neutrali. Antra, esant tokioms aplinkybėms ir pačiai teisėjai pareiškus, kad tolesnis bylos nagrinėjimas proceso dalyviams gali kelti abejonių dėl jos nešališkumo, kolegijos nuomone, sprendimas nepatvirtinti nusišalinimo nėra pakankamai pamatuotas ir teisiškai korektiškas.

Pažymėtina, kad BPK 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas patvirtinti teisėjo nusišalinimą turi vienintelį tikslą, kad teisėjas negalėtų nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nepagrįstai, t. y. vien tik siekdamas išvengti sudėtingos, komplikuotos bylos nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad teisėja D. Vercinskė nepagrįstai siekė išvengti bylos nagrinėjimo, juolab, kad laikinai einanti Palangos miesto apylinkės teismo pirmininko pareigas L. Paulauskaitė 2012 m. gruodžio 7 d. nutartyje tik deklaratyviai nurodė, jog nušalinimo teise negali būti piktnaudžiaujama. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su nukentėjusiosios apeliacinio skundo teiginiais, jog toks laikinai einančios Palangos miesto apylinkės teismo pirmininko pareigas teisėjos L. Paulauskaitės sprendimas nepatvirtinti nusišalinimo, kai teisėja nurodė aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių jos šališkumu, vien dėl nutarties nepakankamo motyvuotumo, nepareikalaujant išsamios informacijos pagrįsto sprendimo priėmimui, yra nepagrįstas ir tai sukliudė teismui nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teismas šioje byloje buvo šališkas, suvaržė šalių teises, kurių apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištaisyti neįmanoma, todėl siekiant užtikrinti teisingumo interesus, o būtent nukentėjusiosios teisę į tinkamą teismo procesą, baudžiamosios bylos nagrinėjimą nešališkumo ir objektyvumo sąlygomis, Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nuosprendis naikintinas, o privataus kaltinimo byla perduotina iš naujo nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui.

Apeliacinės instancijos teismui priėmus tokį sprendimą, nebėra pagrindo aptarti nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentus dėl R. Š. kaltės ir nusikalstamos veikos juridinio įvertinimo. Tai turės padaryti pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėdamas privataus kaltinimo bylą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios privačios kaltintojos M. P. atstovas advokatas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad nukentėjusioji M. P. už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme jam sumokėjo 3000 Lt, prašė šias išlaidas priteisti.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti priteistos tik iš asmens, pripažinto kaltu, ir tai, kad R. Š. nagrinėjamu atveju nėra pripažintas kaltu, o privataus kaltinimo byla bus nagrinėjama iš naujo apylinkės teisme, prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas dėl atstovavimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui.