- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-1956-259/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-05001-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Galina Blaževič, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- A. P., K. S., M. B.
- Trečiasis asmuo
- B. B.
- Kategorijos
- 2.1.1.3.6Proporcingumo principas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-49-292/2016 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovams A. P., K. S., M. B., trečiajam asmeniui B. B. dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė įpareigoti atsakovus persodinti tujų gyvatvorę 1 metro atstumu ir sutrumpinti tujų gyvatvorės aukštį iki 1,3 m, esančią jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo kaimyninio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio ieškovei per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji yra ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovai yra gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Alytaus miesto savivaldybė 2015-09-18 raštu Nr. SD-7387 (6.1.) informavo, kad savivaldybės Želdynų ir Želdinių apsaugos ir priežiūros komisija išnagrinėjusi ieškovės prašymą nustatė, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kuris priklauso atsakovams, tujų gyvatvorė pasodinta prie jai priklausančio žemės sklypo tvoros, nesilaikant 1 metro atstumo nuo jos sklypo ribos. Atsakovai buvo informuoti dėl tujų gyvatvorės persodinimo 1 metro atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos, tačiau atsakovai į Alytaus miesto savivaldybės įpareigojimą ir į ieškovės žodinius priminimus nereagavo. Atsakovų tujų gyvatvorė yra pasodinta 15-25 centimetrų atstumu nuo jos vielinės tvoros. Tujų gyvatvorė siekia 2 metrus aukščio, yra tvirtai suaugusi ir gadina jos vielinę tvorą. Tvora rūdija, vietomis tujų gyvatvorės yra suplėšyta. Savo žemės sklype ji dirba žemę, sodina daržoves ir uogas. Greta savo tvoros yra pasodinusi žemuoges, tačiau kelerius metus dėl atsakovų kaltės žemuogių visiškai neturi. Atsakovė A. P. tujų gyvatvorę šiek tiek kirpdama, visas tujų šakas nuolat meta į jos sklypą, tada atėjusi tas šakas grėbia ir tokiu būdu, žaloja jos žemuoges. Kai iš savo pusės gyvatvorės nukirpti nepavyksta, atsakovė A. P. gyvatvorę kerpa atėjusi į jos žemės sklypą, dėl ko jos žemuoges dar trypia ir kojomis. Atsakovė A. P. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad tujų gyvatvorė buvo pasodinta dar 2006 metų pavasarį. Želdiniams jau yra 10 metų, jie yra seni, įsišakniję ir nėra kilnojami daiktai, kad būtų galima juos šiuo metu perkelti, nepadarant jiems žalos. Prieš sodinant tujas, ieškovė žodžiu buvo davusi sutikimą. Ieškovė pati stebėjo tujų sodinimo eigą ir neišsakė jokių pastabų. Gyvatvorės sodinimo atstumą suderino su ieškove, o teisiniai aktai tuo metu nereglamentavo gyvatvorės sodinimo nuo kaimyninio sklypo ribos atstumo. Ieškovės minėtos taisyklės įsigaliojo tik 2008-01-08. Be to, 2007-12-29 įsakymu Nr. D1-717 patvirtintų Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių 2 punkte yra išimtis, nurodanti, kad taisyklės taikomos juridiniams ir fiziniams asmenims, išskyrus privačioje žemėje ir privačiose namų valdose veisiamus medžius ir krūmus. Jai, kaip privačios namų valdos bendraturtei, šios taisyklės negali būti taikomos. Alytaus miesto savivaldybės Želdinių apsaugos taisyklės, patvirtintos 2008-05-29 Alytaus miesto tarybos sprendimu Nr. T-108, priimtos vėliau negu pasodintos tujos, todėl negali būtin taikomos atgaline data. Be to, jos gyvatvorė auga prie jai priklausančio sklypo rytinės sklypo pusės, kuri ribojasi su ieškovės žemės sklypu. Taisyklės nereglamentuoja gyvatvorės, augančios prie rytinės arba pietinės sklypo ribos, aukščio. Ieškovė melagingai nurodo, kad nukirptas tujų šakas ji metanti į ieškovės sklypą ir dėl to ji neturinti žemuogių. Jei karpant gyvatvorę ir įkrisdavo viena kita šakelė, tai tik ieškovei leidus, ji įeidavo į jos sklypą ir rankomis surinkusi šakeles, išnešdavo. Šiuo metu gyvatvorės aukštis yra apie 1,80 m, o pati gyvatvorė net nesiliečia prie tvoros. Tokio aukščio gyvatvorė išsaugotų jų namų valdos privatumą, juolab, kad santykiai su kaimyne yra konfliktiški.Atsakovas K. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė M. B. taip pat su ieškiniu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalys yra gretimų žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) savininkai. Nurodė, kad ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį (CK 4.98 str.), įrodinėdama, kad atsakovai trukdo jai naudotis priklausančiu turtu - žemės sklypu, nes atsakovai ne pagal teisės aktų numatytus reikalavimus yra pasodinę tujų gyvatvorę, kurią tvarkant, naudojamasi jos žemės sklypu, išmindomos jos sodintos žemuogės, gyvatvorė gadina jos vielinę tvorą, dėl šios gyvatvorės neauga žemuogės. Reikalavimą kildina iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2015-09-18 rašto Nr. SD-7387 (6.1), kuriame konstatuojama, kad vadovaujantis LR aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. D1-717 patvirtintomis Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėmis ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-29 sprendimu Nr. T-108 patvirtintomis Alytaus miesto savivaldybės želdinių ir želdinių apsaugos taisyklėmis, krūmų ir gyvatvorių sodinimo atstumai nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos turi būti ne mažiau kaip 1 metras, o gyvatvorės aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų, šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 metro. Šiais aktais remiamasi ir Alytaus miesto savivaldybei ieškovei adresuotame rašte į jos skundą (b l. 10), kuriuo remiantis ieškovė ir kreipėsi į teismą su ieškiniu. Teismas atkreipė dėmesį, kad nurodytas raštas yra ydingas, nes jis neatitinka faktinių aplinkybių - Želdynų ir želdinių apsaugos komisija jokio patikrinimo akto nesurašė ir klausimo iš esmės nesprendė, t. y. nekonstatavo jokių faktinių aplinkybių dėl atstumo, gyvatvorės aukščio ir kt. (b. l. 73-76, 91, liudytojo V. K. parodymai).Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad tujų gyvatvorės pasodinimas iki sklypo ribos mažiau nei 1 metras ir jos aukštis daugiau kaip 1,3 metrai pažeidžia jos, kaip namų valdos savininkės, teises. Teismas nustatė, kad vielinė tvora, skirianti namų valdas, pastatyta vietoje medinės tvoros dar praeito amžiaus 7-tame dešimtmetyje, ir nuo to laiko nebuvo tvarkoma. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog tujų gyvatvorė gadina vielinę tvorą, nėra įrodyta, nes kaip matyti iš šalių pateiktų fotonuotraukų, ji surūdijusi dėl senumo ir nepriežiūros. Tujų gyvatvorė nėra peraugusi sklypų ribos, yra tvarkoma, o ieškovės dirbama žemė ribojasi tik su dalimi tvoros, kita dalis patvorio iš ieškovės pusės yra užkrauta statybinėmis medžiagomis, malkomis. Taip pat ieškovė neįrodė, kad dėl tujų gyvatvorės ir jos genėjimo neauga žemuogės. Teismas nurodė, kad priešingai, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-10-15 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2-11-1648-333/2015 nustatyta, kad apžiūrėjus šalia tvoros pasodintus žemuogių sodinukus, matėsi tik du jų, visa žemė iškapstyta vištų, o išmindžiotų sodinukų nesimato. Teismas pažymėjo, kad ieškovė šiuo nutarimu nubausta administracinė tvarka už tikrovės neatitinkančių žinių pranešimą.Atsižvelgdamas į želdinių sodinimo ir priežiūros teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu patvirtintomis medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėmis, fiziniai ir juridiniai asmenys, veisiantys medžius ir krūmus privačioje žemėje ir privačiose namų valdose, šiomis taisyklėmis nesivadovauja. Jomis vadovaujasi tik savivaldybės, vykdydamos vieną iš jų funkcijų - savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas. Privačioje žemėje esančių želdynų kūrimo, želdinių veisimo, želdynų ir želdinių tvarkymo kontrolės funkcija nėra tiesiogiai įstatymu priskirta savivaldybėms. Alytaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės numato gyvatvorės atstumus nuo kaimyninių sklypų ribos tik pertvarkant želdinius, o gyvatvorės aukštį - 1,3 m, ją formuojant sklypo šiaurės, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje. Atsakovų formuojama gyvatvorė yra jiems iš rytų pusės, o kitokio reglamentavimo Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendime nenumatyta. Bylos duomenimis ir liudytojos V. Z. parodymais teismas nustatė, kad gyvatvorė buvo sodinama 2005 metais iš 50-60 cm aukščio, 22 tujų sodinukų su 60 cm tarpais ir visą laiką formuojama kaip gyvatvorė. STR įsigaliojo 2006-01-01. Alytaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintos taisyklės ir STR gyvatvorės sodinimo metu dar negaliojo. Taip pat teismas pripažino, kad ginant ieškovės teisę į žemuogių auginimą prie sklypo ribos, šiaurinėje ieškovės sklypo pusėje, bus faktiškai paneigiama atsakovų teisė į jiems priklausančią gyvatvorę ir jų privatumą. Jei dėl pritaikyto ribojimo asmuo patirs pernelyg didelę naštą, tai nebus proporcingumo tarp taikomų priemonių ir ieškovės siekiamo įgyvendinti tikslo - perkelti ir nugenėti gyvatvorę pagal teisės aktus, nors esama gyvatvorės priežiūra (gyvatvorės suformavimas, kad ji nesiliestų prie tvoros, jos nužeminimas iki 1,80 m.) ir nepažeidžia ieškovės interesų (CK 1.2 str.). Teismas pripažino nepagrįstu atsakovų argumentą, kad ieškovė praleido ieškinio senatį, nes nereiškė jokių pretenzijų dėl gyvatvorės pasodinimo atstumo nuo 2005 metų. Teismas sprendė, kad ieškinys pareikštas nepraleidus įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino, nes teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną (CK 1.127 str. 5 d.). Šiuo atveju ieškovės teisių pažeidimas yra tęstinis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė E. S. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantė neįrodė, kad tujų gyvatvorės pasodinimas iki sklypo ribos mažiau nei 1 metras ir jos aukštis daugiau kaip 1,3 metrai pažeidžia jos, kaip namų valdos savininkės, teises. Tiek ieškinyje, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantė buvo nurodžiusi, kad dėl tujų gyvatvorės buvimo iki 23-25 cm prie vielos tinklo tvoros pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, nes gadina tvorą ir gyvatvorę genint, nukirptos šakos krinta į jos sklypą. Atsakovė, apeliantės sklype grėbdama nukirptas šakas, žaloja ir naikina tai, kas būna apeliantės sklype prie tvoros pasodinta. Paskutiniu metu ten buvo eilutė žemuogių, įvairios daržovės, vaistažolės. Dėl tokios tujų gyvatvorės priežiūros apeliantė negali ten auginti jokių uogų sodinukų, daržovių ar vaistažolių. Be to, gyvatvorė, būdama labai arti (23-25 cm) tvoros ir labai aukšta (1,8 m), sudaro apeliantės sklype pavėsį kai saulė būna pietvakariuose. Be to, tujų šaknys alina apeliantės sklypo žemę. Tujų gyvatvorė dėl artumo, gadina ir tvorą, nes paaugusios tujų šakos perlindusios per tvoros vielos tinklo akis, liečiasi prie tinklo tvoros, užlaiko drėgmę ir tvora rūdija. Tujų gyvatvorė neleidžia tvoros prižiūrėti, jos nuvalyti ir nudažyti. 23-25 cm tarpas yra per maža erdvė reikalingai tvoros priežiūrai.Alytaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. rugsėjo mėn. sudarė komisiją, kuri visą tujų gyvatvorės padėties situaciją įvertino vietoje. 2015-09-18 raštu Nr. SD-7387(6.1.) apeliantei pranešė, kad tujų gyvatvorė turi būti ne arčiau 1 m atstume nuo sklypo ribos (tuo pačiu ir tinklo tvoros) ir ne aukštesnė nei 1,3 m. Po skundžiamo sprendimo priėmimo, iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos apeliantė gavo Želdinių apžiūros ir vertinimo aktą Nr. ŽAVA-234-(25.4) ir komisijos padarytas, būnant vietoje 2015 m. rugsėjo mėn., nuotraukas. Nors aktas sudarytas 2016-06-20, tai yra po bylos išnagrinėjimo, tačiau, apeliantės nuomone, tai nekeičia esmės, nes tujų gyvatvorė toje vietoje yra nuo jos pasodinimo 2013 metais. Todėl akto sudarymo data nedaro jo menkesnės įrodomosios vertės. Būtent šiame akte ir nurodoma, kad ginčo tujų gyvatvorė yra apie 170 cm aukščio ir pasodinta 23-25 cm atstumu nuo apeliantės sklypo ribos. Todėl savivaldybės rašte esantis įpareigojimas atsakovams persodinti tujas 1 metro atstumu nuo ribos yra pagrįstas ir šis raštas nėra ydingas.Teismas netinkamai nustatė tujų gyvatvorės pasodinimo laiką. Teismas vadovavosi atsakovų aiškinimu, kad tujų gyvatvorė sodinta 2005 metais, tačiau neatsižvelgė į apeliantės paaiškinimus, jog gyvatvorė sodinta 2013 metais. Apeliantės teigimu, nuomonę apie gyvatvorės amžių galima susidaryti ir iš byloje pateiktų nuotraukų. Tujų gyvatvorės sodinimo laiko neteisingas nustatymas buvo lemtingas, nes teismas negalėjo konstatuoti veikos pažeidimo, iš to seka, kad nebuvo ir apeliantės intereso pažeidimo. Tai sukėlė pasekmes, nes teismas neturėjo įstatymo galios norminio akto, kuriuo remiantis galėtų apeliantės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą pašalinti, t. y. teismas konstatavęs klaidingą sodinimo datą, nenustatė pažeidimo ir neteko priemonės jį šalinti.Nepagrįstas ir nesuprantamas teismo teiginys, kad ginant apeliantės teisę į žemuogių auginimą prie sklypo ribos, šiaurinėje sklypo pusėje, bus faktiškai paneigiama atsakovų teisė į jiems priklausančią gyvatvorę ir jų privatumą. Apeliantė ieškiniu prašė tujų gyvatvorę perkelti toliau nuo ribos, - 1 m atstumu, tai yra tvora, sauganti atsakovų privatumą, išlieka, nes apeliantė neprašė jos visiškai sunaikinti. Atsakovai A. P., M. B. ir K. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas byloje surinktais, visapusiškai ištirtais ir objektyviai įvertintais įrodymais. Apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą (CPK 178 str.), ieškinį grindė faktinėmis aplinkybėmis, neva tai pažeidžiamos apeliantės teisės, nesusijusios su valdymo netekimu (CK 4.98 str.), kurios jau buvo paneigtos ankstesniais teismo priimtais sprendimais. Teismas tinkamai įvertino, kad ieškovė kreipdamasi į teismą, savo reikalavimą kildino iš 2015-09-18 Alytaus miesto savivaldybės administracijos rašto Nr.SD-7387(6.1), kuriame yra tik informacija ir jokios faktinės aplinkybės susijusios su keliamu reikalavimu nėra konstatuotos. Todėl teismas teisingai šį raštą vertino kaip ydingą, nes nebuvo sprendžiamas klausimas iš esmės. Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2016-06-20 želdinių apžiūros ir vertinimo aktas nepatvirtina jokių bylai reikšmingų aplinkybių, nes komisijos nuspręsta siūlyti apie nurodytas aplinkybes informuoti atsakovus. Be to, apeliantės pateiktos fotonuotraukos yra fiksuotos 2016-06-15, kuriose nurodomas atstumas nuo viršutinių tujų gyvatvorės šakų virš tvoros, nors atstumai turi būti nustatomi nuo pagrindinio kamieno dalies.Teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis dėl tvoros priklausymo nuosavybės teise ir jos gadinimo, bei žemuogių neaugimo apeliantės žemės sklype. Apeliantė teismo posėdžio metu pati nurodė, kad tvora statyta septintame dešimtmetyje, nuo to laiko nebuvo tvarkoma. Iki to laiko buvusi medinė tvora buvo pakeista į vielinę, abiejų kaimynų bendromis jėgomis ir sąnaudomis. Šias aplinkybes patvirtina bylos duomenys, apeliantės ir atsakovių parodymai. Tvora buvo tveriama iš seno vielos sieto atliekų ir jungiama. Tai, kad tvora yra sena ir surūdijusi dėl nepriežiūros, o ne ją gadina šalia auganti tujų gyvatvorė, patvirtina pateiktos fotonuotraukos (b.1. 42-44) ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-10-15 priimtas nutarimas administracinėje byloje Nr. A2-11-1648-333/2015. Aplinkybės, kad šalia tvoros neauga žemuogės, apeliantė neįrodė. Teismas taip pat padarė teisingą išvadą, jog tujų gyvatvorė nėra peraugusi sklypų ribos ir yra tvarkoma. Atsakovai pateikė teismui fotonuotraukas, kurių fiksacijos data 2015-12-29. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad tujos yra prižiūrimos ir genimos. Šakos nėra peraugusios į apeliantės žemės sklypą.Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas konstatavo klaidingą tujų sodinimo datą, dėl to nenustatė pažeidimo. Teismas vadovavosi bylos medžiaga ir padarė teisingą išvadą. Tujų sodinimo laiką ir aplinkybes išsamiai teismui paaiškino liudytoja V. Z., kuri organizavo tujų sodinimą ir rūpinosi jų įsigijimu Be to, pati apeliantė teismo posėdžio metu nurodė, kad tujos buvo sodinamos neužilgo po motinos P. S. mirties. Atsakovai teismui pateikė P. S. mirties liudijimą, kuriame fiksuota mirties data (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tujos sodintos 2005 m. gegužės mėn. pirmą sekmadienį per motinos dieną. Faktiškai buvo praėję truputį daugiau nei trys metai. Teismas tinkamai aiškino ir taikė 2007-12-29 įsakymu Nr. Dl-717 patvirtintų Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių 1 ir 2 punktų nuostatas, kadangi nurodytų punktų nuostatos nereglamentavo šių santykių privačioje žemėje ir privačioje namų valdoje veisiant medžius ir krūmus. Šiomis taisyklėmis privalo vadovautis tik savivaldybės, vykdydamos vieną iš jų funkcijų - savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, nes privačioje žemėje esančių želdynų tvarkymo kontrolės funkcija nėra tiesiogiai priskirta savivaldybėms. Alytaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų 2008-05-29 Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-108, 32 punktas numato gyvatvorės atstumą nuo kaimyninių sklypų ribos tik pertvarkant želdinius, o gyvatvorės aukštį - 1,3 m, ją formuojant sklypo šiaurės, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje. Atsakovų formuojama gyvatvorė yra jų sklypo rytų pusėje ir jos aukštis nėra reglamentuojamas. Krūmų ir gyvatvorių sodinimo nuo kaimyninio žemės sklypo ribos nereglamentavo ir 1998- 10-01 Alytaus m. Tarybos sprendimu patvirtintos Alytaus m. želdinių apsaugos taisyklės. Šių nuostatų nereglamentuoja ir 2005-07-01 Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento nuostatos, kurios įsigaliojo 2006-01-01. Liudytoja V. Z. parodė, kad gyvatvorė pasodinta 2005 m. gegužės mėn. pradžioje, iš 50-60 cm aukščio sodinukų su 60 cm tarpais. Nuo pasodinimo pradžios buvo formuojama kaip gyvatvorė ir tuo metu joks įstatymas ar taisyklės nereglamentavo. Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus ir objektyviai juos įvertinęs, tinkamai taikė proporcingumo principą sprendimo dalyje dėl gyvatvorės iškasimo, atsakovų privatumo bei apeliantės noro auginti žemuoges žemės sklypo šiaurinėje pusėje. Iš pateiktų atsakovų fotonuotraukų (b. l. 42-96) matosi, kad gyvatvorė, atsižvelgiant į medelių amžių -10 metų, yra sužeminta ir apgenėta nuo apeliantės pusės maksimaliai. Jeigu ji būtų dar žeminama ir karpoma ar persodinama, faktiškai būtų sunaikinta, paneigtas atsakovų privatumas ir atsakovams būtų padaryta kur kas didesnė materialinė žala, nei ginant ieškoves teises sodinti ir auginti žemuoges apeliantės žemės sklypo šiaurinėje pusėje. Teismas, priimdamas sprendimą, siekė socialinio kompromiso, tokiu būdu, sureguliavo santykius tarp priešingus interesus turinčių asmenų, taikydamas proporcingumo principą. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad atsižvelgiant į gyvatvorės suformavimą nuo tvoros pusės šiuo metu, apeliantės interesai nėra pažeidžiami.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas ar atsakovų A. P., K. S., M. B. žemės sklype augantys gyvatvorės krūmai yra pasodinti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius medžių ir krūmų sodinimo nuo gretimo žemės sklypo ribos atstumus, jų maksimalų leidžiamą aukštį, ar šie pažeidimai sąlygojo ieškovės E. S. nuosavybės teisų ir kitų saugomų interesų pažeidimą, taip pat kokiu būdu turi būti ginamos ieškovės teisės, konstatavus jog atsakovai nesilaikė teisės aktų reikalavimų sodinant, bei vėliau prižiūrint jiems priklausančius želdinius. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė teisme ieškinį atsakovams, kuriuo įrodinėjo tas faktines aplinkybes, jog savo žemės sklypo ribose, 15-25 centimetrų atstumu nuo jos žemės sklypo ribos, atsakovai pasodino tujų gyvatvorę, tujų gyvatvorė siekia 2 metrus aukščio, yra tvirtai suaugusi ir gadina jos vielinę tvorą. Tvora rūdija, vietomis tujų gyvatvorės yra suplėšyta. Be to, jos teisių pažeidimas pasireiškia ir tuo, jog gyvatvorė užstoja ieškovės sodinius, dėl to ji negali savo žemės sklypo dalyje prie tvoros auginti sodinius, negauna derliaus. Be to, ieškovė nurodo, kad prižiūrint atsakovei P. gyvatvorę, ją karpant, yra mindoma dalis jos žemės sklypo. Ieškovė teigė, kad sutikimo sodinti arčiau savo žemės sklypo ribos, nei numato galiojantys teisės aktai, atsakovams nėra davusi, atsakovai, be to, leido gyvatvorei užaugti aukštesnei nei numato galiojantys aktai. Šioje byloje ieškovės pareikšti reikalavimai įpareigoti atsakovus perkelti gyvatvorę 1 metro atstumu nuo jos sklypo ribos ir sutrumpinti tujų aukštį iki 1,3 metro, kvalifikuotini kaip daiktinės teisės reglamentuojami reikalavimai ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis).Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, sprendimo motyvuose nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad tujų gyvatvorės pasodinimas iki sklypo ribos mažiau nei 1 metras ir esant jos aukščiui daugiau kaip 1,3 metras, pažeidžia jos, kaip namų valdos savininkės, teises, neįrodė, kad dėl gyvatvorės yra gadinama tvora ir neauga uogos ieškovės sklype. Teismas taip pat nurodė, kad Alytaus savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos komisijos 2015-09-18 raštas, kuriuo ieškovė grindė ieškinį, neįrodo ieškovės teisių pažeidimo, privačioje žemėje esančių želdynų kūrimo, želdinių veisimo, želdynų ir želdinių tvarkymo kontrolės funkcija nėra tiesiogiai įstatymu priskirta savivaldybėms, Alytaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės numato gyvatvorės atstumus nuo kaimyninių sklypų ribos tik pertvarkant želdinius, o gyvatvorės aukštį - 1,3 m, ją formuojant sklypo šiaurės, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje. Atsakovų formuojama gyvatvorė yra jiems iš rytų pusės, todėl visos šios aplinkybės suformavo teismui pagrindą atmesti ieškinį.Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė galiojančius teisės aktus, dėl to priėmė neteisingą sprendimą.Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovė nuo 1995 metų yra ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė (1 t. b. l. 8). Kitą ½ dalį minėto žemės sklypo nuosavybės teise valdo trečiasis asmuo byloje B. B.. Atsakovai A. P., M. B. ir K. S. yra gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, žemės sklypas neatidalintas, naudojimosi juo tvarka nenustatyta. K. S. savo žemės sklypo dalį valdo nuo 2003 metų, o A. P. ir M. B. nuo 1994 metų (1 t. b. l. 9). Ieškovės ir atsakovų žemės sklypai ribojasi (b. l. 41). Byloje nustatyta, kad atsakovai 23-25 centimetrų atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos yra pasodinę jiems priklausančią tujų gyvatvorę, kurios aukštis yra apie 1,7 metro (1 t. b. l. 147). Tarp ieškovės ir atsakovų santykiai konfliktiški, esminiai nesutarimai kyla dėl atsakovų žemės sklype augančios gyvatvorės (b. l. 77-79). Ieškovė nurodo, kad gyvatvorę atsakovai pasodino 2013 metais, o atsakovai nurodo, jog 2005 metais (2016-04-19 Alytaus rajono apylinkės teismo posėdis, garso įrašas 19 min. 10 sek-19 min. 20 sek.). . Jokių raštiškų susitarimų dėl gyvatvorės sodinimo atstumo tarp šalims priklausančių žemės sklypų šalys byloje nepateikė.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismas nustatė visas svarbias byloje aplinkybes, teisingai skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, jog atsakovai pasodino ir augina tujų gyvatvorę arčiau nei vienas metras nuo ieškovės žemės sklypo ribos ir kad ši gyvatvorė yra aukštesnė nei vienas metras trisdešimt centimetrų aukščio, tačiau nepagrįstai nepripažino, kad atsakovai tokiu būdu pažeidė teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius medžių ir krūmų sodinimo nuo gretimo žemės sklypo ribos atstumus, jų maksimalų leidžiamą aukštį, dėl to neteisingai sprendė, jog šie atsakovų veiksmai nepažeidžia ieškovės E. S. nuosavybės teisų ir kitų įstatymo saugomų interesų. CK 4.98 straipsnis, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-344/2012; kt.). Sprendžiant šalių ginčą svarbu nustatyti, kada atsakovai atliko veiksmą, pažeidžiantį ieškovės daiktines teises, t. y. kada pasodino tujų gyvatvorę ir kokie teisės aktai tuomet reglamentavo sodinių sodinimo tvarką, numatė tam tikrus leistinus atstumus nuo kaimyninių žemės sklypų ribos. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tujų gyvatvorė buvo pasodinta 2005 metais. Teisėjų kolegija su šiuo konstatavimu sutinka, teismas pagrindė šią savo išvadą teismo sprendime nurodomais motyvais. Ieškovės teiginiai, kad gyvatvorė yra pasodinta 2013 metais, kolegijai kelia abejones, nes šiems teiginiams pagrįsti, apart paaiškinimų 2016-04-19 d. teismo posėdžio metu, kitų įrodymų ieškovė nepateikė. Taip pat iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jau 2012 metais matoma auganti gyvatvorė tarp ieškovės ir atsakovų žemės sklypų (1 t. b. l. 93). Be to iš atsakovų pateiktų 2015 metais darytų nuotraukų matyti (1 t. b. l. 42-45) kad gyvatvorės medžiai yra ne dviejų metų augumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2005 metais galiojo LR Aplinkos ministro 2004 03 23 Įsakymas Nr. D1-128 „Dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministro 2003 m. gruodžio 24 d. Įsakymo Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo pakeitimo ir 1998 m. gruodžio 22 d. Įsakymo Nr. 276 „Dėl Respublikinio statybos normų „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ RSN 151-92 taikymo“ pakeitimo. Minėtas poįstatyminis teisės aktas numatė įpareigojimą, jog „kaimyninių sklypų ribų krūmų ir gyvatvorių sodinimo atstumai turi būti ne mažesni kaip 1 metras“ (LR Aplinkos ministro 2004 03 23 Įsakymo Nr. D1-128 5.1 punktas). Byloje nustačius, kad atsakovai 2005 metais pasodino tujų gyvatvorę 23-25 centimetrų atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie pažeidė tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, nes pasodino tujų gyvatvorę arčiau sklypo ribos, nei tai buvo leidžiama. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė ir atsakovai prieš sodinant pastariesiems gyvatvorę, būtų sudarę susitarimą dėl pasodintų gyvatvorės krūmų kitokio leistino atstumo, nei numatė minėtas teisės aktas ir jų leistino aukščio. Nors atsakovai teigia, kad sodinant gyvatvorę ieškovė matė, kokiu atstumu nuo žemės sklypo ribos ji buvo sodinama ir priekaištų dėl atstumo nereiškė, šis teiginys yra neįrodytas. Atsakovei neigiant buvus susitarimą dėl sodinių įrengimo atstumo iki žemės sklypo ribos ir nustačius tą aplinkybę, kad šis atstumas neatitiko reikalavimo įrengti gyvatvorę ne mažiau kaip vieno metro atstumu nuo kaimyninio žemės sklypo ribos, atsakovai turėjo pareigą įrodyti buvusį susitarimą su ieškove, tačiau šios pareigos nevykdė (CPK 178 str.). Taip pat atsakovai nevykdė pareigos įrodyti, jog jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-344/2012; kt.). Šių nurodomų aplinkybių visuma ir jų teisinis vertinimas leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti ieškovės daiktinių teisių pažeidimo faktą, padaryti išvadą, kad Alytaus rajono apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, kas lėmė, jog byloje šalių ginčas buvo išspręstas neteisingai. Dėl to teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus perkelti gyvatvorę 1 metro atstumu, byloje priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys šioje ginčo dalyje tenkinamas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p. 330 str., CK 4.98 str.).Sprendžiant šalių ginčą dėl įpareigojimo sutrumpinti auginamų tujų aukštį iki 1,3 metro, teisėjų kolegija pažymi, jog akivaizdu, kad tujos 2005 metais, jų sodinimo metu nebuvo 1,7 metro aukščio. Tujos užaugo iki šio aukščio per keletą metų ir gyvatvorės aukštį reglamentuoja vėliau įsigalioję teisės aktai. Nuo 2007 metų galioja Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymas „Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų taisyklių patvirtinimo“ (2007 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-717). Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu - Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų taisyklių patvirtinimo (2007 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-717) yra reglamentuota, jog sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje sklype augančių gyvatvorių aukštis negali būti didesnis nei 1,3 metro (Taisyklių 5.5.1 p.). Nuo 2016 09 19 galioja 2007 metų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu „Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 5.5.2 punktas numato, kad gyvatvorė formuojama ne aukštesnė kaip 1,3 metro, išskyrus pietinę sklypo (tarp 135o ir 225o) pusę, kur gyvatvorė gali būti iki 2 metrų aukščio. Nagrinėjamu atveju atsakovų ginčo tujų gyvatvorė yra pasodinta ir auga jų žemės sklypo šiaurės rytų pusėje (b. l. 41, 92). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pagrįstas ieškovės teiginys, kad atsakovai nesilaikė želdinių priežiūros taisyklių reikalavimų, leido gyvatvorei užaugti iki 1 metro 70 centimetrų aukščio, kas prieštarauja nurodytiems šio teisėjų kolegijos sprendimo 19 punkte teisės aktų reikalavimams ir taip pažeidžia ieškovės daiktines teises. Visos aprašytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegija daryti išvadą, kad esamos atsakovų gyvatvorės aukštis turi būti ribojamas šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių augančių gyvatvorių aukštį, t. .y įpareigojant atsakovus formuoti gyvatvorę iki 1 metro 30 centimetrų aukščio ir užtikrinti, kad tokio aukščio gyvatvorė nuolat neviršytų minėtu reglamentu nustatytos maksimalios ribos. Dėl to teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus sutrumpinti gyvatvorės aukštį iki 1,3 metro aukščio, byloje priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys šioje ginčo dalyje tenkinamas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p. 330 str., CK 4.98 str.). Šioje ginčo dalyje nėra svarbios tos atsakovų nurodomos aplinkybės, jog dalis ieškovės žemės sklypo prie ginčo tujų gyvatvorės yra užimta statybinėmis medžiagomis, jog ieškovė neaugina ginčo žemės klypo plote prie tujų gyvatvorės uogas, krūmus ir vaistažoles. Nagrinėjamu atveju pakanka konstatavimo, jog atsakovų elgesys prižiūrint gyvatvorės aukštį, neatitiko teisės aktų reikalavimų (CK 4.98 str.)..Ieškovė suformulavo reikalavimus įpareigoti atsakovus atlikti nurodomus ieškinyje veiksmus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos. Akivaizdu, kad gruodžio-sausio mėnesiais nėra jokios galimybės atsakovams perkelti gyvatvorę nurodomu kolegijos sprendime atstumu dėl nepalankių gamtinių sąlygų tokiems darbams vykdyti. Dėl to nustatytinas kitas, ilgesnis terminas atsakovams šiam teismo įpareigojimui įvykdyti. Įpareigojimas sutrumpinti gyvatvorės aukštį gali būti įvykdytas per ieškovės nurodomą vieno mėnesio terminą. Teisėjų kolegija sutinka su Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo vertinimais, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino pareikšti reikalavimus dėl pažeistų teisių gynimo. Savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami teisiniai padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną (CK 1.127 str. 5 d.). Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną. Todėl atsakovų argumentas, kad ieškovė praleido ieškinio senatį, nepagrįstas, nes ieškinys pareikštas nepraleidus įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino, kadangi jos teisių pažeidimas yra tęstinis.Nustatyta, jog ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 541 Eur išlaidų (1 t. b. l. 4, 82), už apeliacinį skundą sumokėjo 42 Eur žyminį mokestį (1 t. b. l. 145). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, E. S. iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos jos turėtos išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).Nustatyta, kad valstybė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme turėjo 21,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. (2 t. b. l. 16). Ieškinį patenkinus, valstybės turėtos išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 92 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti.
Byloje priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Įpareigoti A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) persodinti tujų gyvatvorę, esančią jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vieno metro atstumu nuo kaimyninio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio E. S., ribos, per penkis mėnesius nuo šio teisėjų kolegijos sprendimo priėmimo dienos.
Įpareigoti A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) tujų gyvatvorės, esančios jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie kaimyninio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio E. S., ribos, aukštį sutrumpinti iki vieno metro trisdešimties centimetrų ribos, per vieną mėnesį nuo šio teisėjų kolegijos sprendimo priėmimo dienos.
Priteisti E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 180,33 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 7,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Šis Kauno apygardos teisėjų kolegijos sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.