Alytaus apylinkės teismo įsakymas

1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.2; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1; 2.12.1.4

2020 m. spalio 20 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, bedarbis, išsiskyręs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. Ž. 2020 m. spalio 1 d. apie 12.05 val., gatvėje prie (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. Ž. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemonės. 2020 m. pavasarį už 300,00 Eur pirko ir savo vardu VĮ Regitra registravo automobilį Audi A4Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu automobilio vertė 300,00 Eur. Automobiliu važinėja ir naudojasi tik jis. 2020 m. spalio 1 d. susipyko su savo drauge ir apie 12.00 val. išvažiavo iš draugės namų, esančių (duomenys neskelbtini). Buvo labai susinervinęs, todėl sėdęs į savo automobilį, pasiėmė turėtą 200 ml talpos buteliuką degtinės ir jį automobilyje išgėrė. Jis nesijautė neblaivus, todėl iš karto važiavo į gal už 3 kilometrų esančius namus (duomenys neskelbtini). Važiavo jam priklausančiu automobiliu Audi A4 apie 50 km/h greičiu. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), pamatė priešais važiuojantį arklį su vežimu. Jam pravažiuojant, arklys lyg pasibaidė, todėl jis išsigando ir staiga išvažiavo į dešinę kelio pusę, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į pakelėje esantį medį. Eismo įvykio metu nesusižalojo, kas iškvietė policiją nežino. Policijos pareigūnai jam patikrino neblaivumą ir sulaikė. Dėl girtumo ir streso neprisimena kokį girtumą jam nustatė. Prisipažįsta neblaivus vairavęs automobilį ir labai gailisi (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 43 – 45).

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

4. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. P. paaiškino, kad 2020 m. spalio 1 d. ji dirbo kartu su tyrėju K. N., patruliavo tarnybiniu policijos automobiliu. 2020 m. spalio 1 d. 12.07 val. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie eismo įvykį. Nedelsiant išvyko į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur atsitrenkęs į medį stovėjo automobilis Audi A4 Avat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo asmuo, kuris prisistatė esantis R. Ž., daugiau asmenų nebuvo. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Vairuotojas nebuvo sužalotas, jis pasakė, kad yra gėręs degtinės, neblaivus vairavo automobilį ir atsitrenkė į pakelė medį. Asmens blaivumo testu vairuotojui R. Ž. buvo nustatytas neblaivumas, jis nušalintas nuo vairavimo (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 46 – 48).

5. 2020 m. spalio 1 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu su nuotraukomis užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti jo sugadinimai (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 18 – 20, 21 – 26).

6. Neblaivumo nustatymo aktu užfiksuota, kad R. Ž. 2020 m. spalio 1 d. 12.45 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 6810 Nr. ARFM-0231“, patikros Nr. 1305699, nustatyta 2,09 promilių neblaivumas, ž pakartotinio patikrinimo metu, 13.06 val. nustatyta 2,08 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais R. Ž. sutikęs, akte pasirašęs (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 27).

7. VĮ Regitra registracijos liudijimas I 937477, kuriame nurodyta, kad automobilio Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas R. Ž. (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 36).

8. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio atitinkančio Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninius duomenis, vidutinė rikos kaina Lietuvos yra 1 070,00 Eur su PVM (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 49).

9. 2020 m. spalio 1 d. administracinio nusižengimo protokolo kopija, kuriame užfiksuota, kad R. Ž. 2020 m. spalio 1 d. 12.05 val., būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, t. y. padarė nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 471 straipsnio 7 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje.

10. Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2020 m. spalio 1 d. apie 12.05 val., gatvėje prie (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

11. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

12. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. Ž. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. K. R. Ž. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo iš draugės namų, esančių (duomenys neskelbtini) į savo namus, esančius namus (duomenys neskelbtini), staiga išvažiavo į dešinę kelio pusę, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į pakelėje esantį medį. Atvykę į eismo įvykio vietą policijos pareigūnai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, kaltinamajam nustatė 2,08 promilių girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai. Tokiais veiksmais R. Ž. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

13. Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

14. Teismas konstatuoja, kad R. Ž. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 66 – 69).

15. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

16. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

17. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). R. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

18. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius R. Ž. – neteistas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 59 – 60), per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas tik vieną kartą, nuobauda negalioja (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 61 – 62), yra neįgalus, narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 58). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą.

19. BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog R. Ž. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

20. Į paskirtą bausmę įskaitomas R. Ž. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. spalio 1 d. 13.15 val. iki 2020 m. spalio 2 d. 9.00 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) arba baziniams bausmių ir nuobaudų dydžiams (toliau – BBD) (100 Eur) (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 13 – 15 , 16 – 17).

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

21. Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.

22. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. K. R. Ž. neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, vairuodamas neblaivus kaltinamasis sukėlė eismo įvykį. Veika padaryta tyčine kaltės forma, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Kaltinamasis yra bedarbis, jam nustatytas neįgalumas, taigi teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. N. R. Ž. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

23. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2020 m. spalio 2 d. nutarimu skirti kardomąją priemonę, kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 40 – 42). Nors specialiosios teisės sustabdymas šiuo atveju buvo tik kardomoji priemonė, vertinant faktiškai kaltinamojo patirtus suvaržymus, matyti, jog galimybės vairuoti transporto priemonę jis neteko iš karto po to, kai jam nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė, t. y. nuo 2020 m. spalio 2 d., asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Todėl šiuo atveju teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2020 m. spalio 2 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

24. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

25. Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis R. Ž. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, kai kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui.

26. Nagrinėjamoje byloje automobilis Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam R. Ž. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi automobilis A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilis A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas R. Ž. vardu ir yra jo nuosavybė. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymo prašė konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 600,00 Eur.

27. Kadangi automobilis po eismo įvykio yra apgadintas ir dėl apgadinimo šį turtą konfiskuoti yra netikslinga, jis yra nelikvidus, dėl to nustačius BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytas sąlygas, išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti 600,00 Eur pinigų suma iš kaltinamojo R. Ž..

V. Kiti proceso klausimai

28. K. R. Ž., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliekamos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 37 – 39, 40 – 42).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) BBD/MGL (2 550,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti R. Ž. galutinę 34 (trisdešimt keturių) BBD/MGL (1 700,00 (vieno tūkstančio septynių šimtų) Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę R. Ž. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 1 d. 13.15 val. iki 2020 m. spalio 2 d. 9.00 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviejų) BBD/MGL(100,00 (vieno šimto) Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2020 m. spalio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. Ž. konfiskuotino turto – automobilio Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) vertę.

Palikti galioti R. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį R. Ž. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus, išaiškinant, jog bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įteikti kaltinamajam R. Ž. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.

Nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.