- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-211-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-09121-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir ieškovų L, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. J., V. J., J. R., J. K.
- Ieškovas
- L. G., A. G.
- Trečiasis asmuo
- notarė L
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir ieškovų L. G. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. G. ir A. G. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. J., V. J., R. J., J. R., J. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys notarė L. Š. ir UAB „inžinieriniai tyrinėjimai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai teismo prašė: 1) 1997-01-17 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymą Nr. 221-01 dėl 1520 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo V. J. ir J. R., dalyje dėl 20 kv. m panaikinti; 2) 1997-04-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PO 1/97-12929, pagal kurią V. J. buvo parduota 930 kv. m žemės sklypas, pripažinti iš dalies negaliojančia (dalį dėl 20 kv. m. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo); 3) 2008-02-12 dovanojimo sutarties, sudarytos Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure, tarp V. J., R. J. bei R. J. dėl 0.0433 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį dėl 20 kv. m pripažinti negaliojančia; 4) Pripažinus šiuos sandorius iš dalies negaliojančiais, pažeistų teisių atkūrimui taikyti restituciją natūra, valstybės nuosavybei grąžinant 20 kv. m žemės sklypo dalį, kuri žemės sklypo plane Ml:500 (vykdytojas V. A., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" filialas „Topografija“) yra pažymėta skaičiais 1,14,13,1; 5) Namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1400 kv. m, ribų planą, pagal kurį ieškovams buvo parduotas minėto dydžio sklypas, pripažinti negaliojančiu; 6) Namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1520 kv. m, ribų planą, pagal kurį V. J. ir J. R. buvo parduotas minėto dydžio sklypas, pripažinti negaliojančiu; 7) Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio R. J., ribas pagal žemės sklypo plane Ml:500 (vykdytojas V. A., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" filialas „Topografija“) pažymėtus taškus 1,13,15,16, 17,18,1; 8) Pripažinti ieškovams teisę į 123 kv. m. dydžio (20+103) valstybinės žemės, kuria naudojasi nuo 1995-01-19, privatizavimą (pardavimą lengvatinėmis sąlygomis) pagal žemės sklypo plane Ml:500 (vykdytojas V. A., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" filialas „Topografija“) pažymėtus taškus 1,14,8,9,10,11,12,13,1; 9) Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovais 123 kv. m dydžio valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį; 10) 1997-01-17 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymą Nr. 221-01 dėl 1520 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo V. J. ir J. R., panaikinti; 11) 1997-04-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PO 1/97-12929, pagal kurią V. J. buvo parduota 930 kv. m žemės sklypas, pripažinti negaliojančia; 12) 1997-04-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. PO 1/97-12928, pagal kurią J. R. buvo parduota 590 kv. m žemės sklypas, pripažinti negaliojančia; 13) 2008-06-04 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp J. R. ir J. K. dėl 590 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia; 14) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-12-29 įsakymą Nr. 30-2564 dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo pripažinti negaliojančiu; 15) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-04-11 įsakymą Nr. 30-723 dėl sklypų Nr. 1-3 (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo pripažinti negaliojančiu; 16) Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-31 įsakymą Nr. 2.3-11981-(01) dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padalijimo pripažinti negaliojančiu; 17) 2008-02-12 dovanojimo sutartį, sudarytą Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure, tarp V. J., R. J. bei R. J. dėl 0.0433 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia; 18) Pripažinus šiuos sandorius negaliojančiais, pažeistų teisių atkūrimui taikyti restituciją natūra, valstybės nuosavybei grąžinant 1520 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 19) Priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, jog 1995 m. sausio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais bei kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). 1995 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 791V bei jo 1 priedeliu ieškovei, kaip privačios namų valdos savininkei, buvo leista ne aukciono tvarka įgyti teisėtai naudojamą 1440 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą (kuriame buvo anksčiau minėti įsigyti statiniai). Dėl to buvo atlikti rengiamo parduoti žemės sklypo matavimo bei jų ribų derinimo darbai. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ieškovams buvo duota susipažinti su žemės klypo ribų planu, kurio ribos sutapo su šiame sklype įrengtos tvoros ribomis ir jame buvo pažymėti visi ieškovams priklausantys statiniai ir jų išdėstymas bei nustatytas sklypo plotas 1440 kv. m. Ieškovai neturėjo jokio specialaus išsilavinimo, todėl pamatę tokias jo ribas su šiuo planu sutiko. 1995 m. lapkričio 28 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P01/96-9479. 2008 m. lapkričio mėnesį ieškovai gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos pranešimą, kuriame nurodoma, kad ieškovai įrengė tvorą kaimyno sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Reikalavimus dėl tvoros nugriovimo pradėjo reikšti ir kaimyninio sklypo savininkas R. J.. 2009-03-10 buvo atliktas faktiškai valdomo sklypo kontrolinis matavimas, kurio metu paaiškėjo, jog visas tvora apjuosto ieškovų sklypo plotas yra ne 1400 kv. m, o 1529 kv. m. Iš tokio matavimo buvo padaryta išvada, jog ieškovai savavališkai užėmė apie 19 kv. m žemės sklypo, priklausančio R. J. ir apie 100 kv. m valstybinės žemės. Iš ieškovų buvo pareikalauta atlaisvinti šią žemę. 1995-11-28 sutarties rengimo ir sudarymo metu galiojančios Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, 1993-07-21 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 550 bei 1995-07-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 987 redakcijos numatė, jog žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai buvo parduodami privačių namų valdų savininkams, t. y. parduodami ne nauji, o naudojami sklypai, kuriuos užima asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai, statiniai bei įrenginiai. Ši sąlyga yra esminė, nes galima įsigyti ne bet kokį žemės sklypą, o tik tokį, kuris būtinas turimiems statiniams naudoti. 1995 m. vasario mėn. rengiamame preliminariame plane buvo nurodyti visi ieškovams priklausantys statiniai ir pažymėtos sklypo ribos, kurios nustatomos pagal ieškovams priklausančią tvorą, kuri buvo įregistruota nekilnojamo turto registre. Šis planas atitiko tiek faktinę situaciją, tiek anksčiau paminėtų teisės aktų imperatyvius reikalavimus. Vėliau, be ieškovų žinios, šis planas buvo pakeistas, t. y. vietoje lenktos sklypo ribos buvo nubrėžta tiesi. Tokiu būdu žemės sklypo plotas sumažėjo ir dalis ieškovų tvoros ir lauko tualeto atsidūrė už sklypo ribos. Šios aplinkybės ieškovams tapo žinomos tik 2007 metų pabaigoje kai gavo atsakymą iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus. Šio sklypo dalis, kurioje liko ieškovų tvora, kanalizacijos šulinys bei lauko tualetas 1997 metais buvo parduota atsakovams V. J. ir J. R., o kita šio sklypo dalis liko valstybės nuosavybėje. Dėl šių priežasčių ieškovai mano, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai parduodant ieškovams mažesnį valstybinės žemės plotą bei atsakovams V. J. ir J. R. parduodant sklypo dalį, kurioje yra ieškovams nuosavybės teise priklausantys statiniai, yra neteisėti, nes jais pažeidžiamos imperatyvios teisės aktų normos. Kadangi atsakovai V. J. ir R. J. sklypo dalį dovanojimo sutartimi perleido atsakovui R. J., ši dovanojimo sutartis, sudaryta 2008-02-12, pripažintina iš dalies (dėl 19 kv. m. sklypo perleidimo) negaliojančia.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismui nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog Vilniaus miesto valdyba 1995-03-23 priėmė potvarkį Nr. 791V, kuriuo ieškovei buvo leista įsigyti 1440 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal Vyriausybės 1995-07-17 nutarimo Nr. 987 4 punktą žemės sklypo dydis buvo nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. (duomenys neskelbtini) namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodytas naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas yra 1400 kv. m. 1995-11-28 buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. PO-96-9479, prie kurios buvo pridėtas ir žemės sklypo planas su aiškiai nurodytomis žemės sklypo ribomis. Ieškovų pastatų kadastro duomenys buvo nustatyti tik 1997-09-23, t. y. jau po žemės sklypo pardavimo. Tvoros įlenkimas buvo nustatytas tik 1997 metais. Ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, jog 1995 metais buvo tvoros įlenkimas ir jos tvora buvo toje pačioje vietoje. Tai, jog šiuo metu ieškovai naudojasi didesniu žemės sklypu nėra pagrindas jiems pripažinti nuosavybės teisę. Sprendžiant ginčus tarp žemės sklypų savininkų, sklypų ribos ir konfigūracija gali būti keičiamos, bet negalima keisti sklypo dydžio (ploto). Ieškovai neginčija 1995-11-27 pirkimo-pardavimo sutarties, todėl nėra pagrindo tenkinti jų reikalavimo dėl įpareigojimo sudaryti su ieškovais 123 kv. m dydžio valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį. 1997-04-29 su V. J. ir J. R. buvo sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys PO1/97-12929 ir PO1/97-12928 pagal kurias V. J. įsigijo 930 kv. m, o J. R. – 590 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2006-12-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-12-29 įsakymu Nr. 30-2561 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas ir jo sprendiniai. 2007-10-31 Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-31 įsakymu Nr. 2.3-11987-(01) vietoje 1520 kv. m. žemės sklypo, kuris priklausė J. R. ir V. J. buvo suformuoti 3 atskiri sklypai. Prašė taikyti bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl 1997-01-17 sutarties ir šį reikalavimą atmesti. Be to, šioje byloje nagrinėjant ginčą dėl administracinių aktų teisėtumo būtina laikytis LAT suformuota taisykle, jog šiems reikalavimams turi būti taikyti Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyti terminai skundams apteikti. Akivaizdu, jog nuo skundžiamų įsakymų priėmimo yra praėję daugiau kaip 1 mėn., ieškovai neprašė atnaujinti terminus, todėl reikalavimai turi būti atmesti ir šiuo pagrindu.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog skųsdami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtus įsakymus, ieškovai turėjo laikytis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. įtvirtinto vieno mėnesio termino. Apie šių įsakymų priėmimą ieškovai sužinojo daug anksčiau ir todėl turėjo pakankamai laiko pasirūpinti savo teisių gynimu. Todėl byla vadovaujantis ABTĮ 101 str. 6 p. turi būti nutraukta. Pagal ABTĮ 89 str. aktas gali būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės. Ieškovai prašydami pripažinti negaliojančiu 2006-12-29 įsakymą Nr. 30-2564 ir 2007-04-11 įsakymą Nr. 30-723 nenurodė jokių pagrindų ir motyvų.
Atsakovė J. K. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog jos žemės sklypo ribos nesiriboja ir nesikerta su ieškovų žemės sklypo ribomis. Atsakovės žemės sklype nėra ieškovų statinių. Atsakovės ir ieškovės žemės sklypą skiria V. J. ir R. J., o dabar R. J. priklausantis žemės sklypas. Ieškovai pasirašydami žemės sklypo pirkimo sutartį turėjo būti apdairūs, atidūs ir privalėjo galutinai išsiaiškinti visas sutarties aplinkybes ir įsitikinti, ar sutartis visiškai atitinka jų valią. To nepadarę jie prisiėmė ir visas su tuo susijusias pasekmes. J. R. teisėtai įsigijo valstybės žemės sklypą, už jį sumokėjo kainą, sutartis buvo įregistruota viešame registre. Šis žemės sklypas buvo valdytas daugiau kaip dešimt metų sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai. Atsakovė parašė teismo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
Atsakovė J. R. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog žemės sklypas buvo parduotas ne pagal preliminarų planą, o pagal tiksliais geodeziniais matavimais parengtą planą, kuriame žemės sklypo riba nubrėžta tiesia linija. Prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą. Terminas ieškiniui pareikšti ieškovams prasidėjo 1995-11-28, t.y. sutarties sudarymo dieną, kadangi šią dieną ieškovai turėjo sužinoti apie savo teisų pažeidimą, kadangi prie sutarties buvo pridėtas planas su tiksliais matavimais, buvo parduotas mažesnio ploto sklypas nei buvo nurodytas preliminariame plane, sumokama kaina buvo mažesnė nei buvo pirminė, pačiame preliminariame plane buvo nurodyta, jog ribos tik derinamos. Iš šių aplinkybių ieškovai pamatę, jog sklypo plotas yra mažesnis bei mokėtina suma yra mažesnė, turėjo suvokti, jog pasikeitė sklypo ribos. 1964 metų CK 84 str. 1 d. redakcija numatė 3 metų ieškinio senaties terminą, todėl šioje byloje ieškinio senaties terminas pasibaigė 1998-11-28.
Atsakovai R. J., V. J. ir R. J. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog 1995 metų bandžio mėnesį buvo atlikti tikslūs geodeziniai matavimai, kurių metų buvo nustatytos sklypo ribų taškų koordinatės bei parengtas planas. Pagal šį planą sklypas buvo pažymėtas nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazėje ir juo vadovaujantis su ieškovais buvo sudaryta 1995-11-28 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis. Dėl šių priežasčių Ieškovų motyvai, jog jiems turėjo būti parduotas žemės sklypas pagal tvoros ribas ir preliminarų planą yra nepagrįsti. Prašė taikyti ieškinio senatį. Nagrinėjamojoje byloje taikant 1964 metų CK ieškinio senaties prasidėjo 1995-11-28 ir baigėsi 1998-11-08. Termino pradžia turi būti susieta su valstybininės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu, nes šią dieną ieškovai turėjo sužinoti apie galimą jų teisių pažeidimą.
Tretysis asmuo notarė L. Š. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog 2008-02-12 ji patvirtino dovanojimo sutartį pagal kurią V. J. ir R. J. padovanojo sūnui R. J. asmeninės nuosavybės teise 433 kv. m. ploto žemė sklypą esantį (duomenys neskelbtini). Tvirtinant šią sutartį buvo nustatyti visi sandorio patvirtinimui reikalingi faktai, patikrinti visi būtini, originalūs, abejonių nekeliantys oficialūs dokumentai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino ieškovams teisę į 103 kv. m. ploto valstybinės žemės privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis pagal 2011 m. rugpjūčio mėn. žemės sklypo plane M1:500 (vykdytojas V. A., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“) pažymėtus taškus 14, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14. Įpareigojo atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovais 103 kv. m. ploto valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį.
Ieškinio reikalavimus, kuriais ieškovai prašė panaikinti 1997-01-17 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymą Nr. 221-01 dėl 1520 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo V. J. ir J. R., pripažinti negaliojančiomis 1997-04-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PO 1/97-12929, pagal kurią V. J. buvo parduota 930 kv. m. žemės sklypas, ir 1997-04-29 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. PO 1/97-12928, pagal kurią J. R. buvo parduota 590 kv. m. žemės sklypas, 2008-06-04 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp J. R. ir J. K. dėl 590 kv. m. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-12-29 d. įsakymą Nr. 30-2564 dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-04-11 d. įsakymą Nr. 30-723 dėl sklypų Nr. 1-3 (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo, Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-31 d. įsakymą Nr. 2.3-11981-(01) dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padalijimo, pripažinti negaliojančia 2008-02-12 d. dovanojimo sutartį, sudarytą Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure, tarp V. J., R. J. bei R. J. dėl 0.0433 ha sklypo, (duomenys neskelbtini), bei pažeistų teisių atkūrimui taikyti restituciją natūra, valstybės nuosavybei grąžinant 1520 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) paliko nenagrinėtais, o civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Kitus ieškinio reikalavimus teismas atmetė.
Teismas nustatė, kad ginčijamas 1997-01-07 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymas Nr. 221-01 dėl 1520 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo V. J. ir J. R. yra priimtas galiojant 1964 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, todėl jo nuginčijimui turi būti taikomos 1964 m. CK normos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei ir atsakovams R, Rogožai ir V. J. padavus prašymus parduoti jų naudojamus valstybinės žemės sklypus, buvo atlikta teisės aktuose numatyta šių sklypų pardavimo procedūra. Atsakovams parduodamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas ir ribos nustatyta pagal duomenis, esančius namų valdos techninės apskaitos kortelėje, preliminariuosius matavimus ir parengtą žemės sklypo planą M 1:500, taip pat geodezinių matavimų duomenis. Ieškovai, reikalaudami panaikinti šį teisės aktą, nenurodo, kokiu pagrindu jis turi būti panaikintas, kokius teisės aktus jis pažeidžia. Priimant šį teisės aktą, buvo įvertintos visos reikšmingos jo priėmimui aplinkybės, nei dėl vienos jų nebuvo suklysta, kadangi žemės sklypo pardavimas atsakovams V. J. ir J. R. vyko jau po to, kai buvo suformuotas ir parduotas sklypas ieškovams. Ieškovams buvo parduotas suformuotas 1400 kv. m. dydžio sklypas, kurio geodeziniai matavimai buvo įregistruoti valstybiniame žemės kadastre, todėl formuojant atsakovams parduodamą sklypą buvo naudojamasi ir įregistruotais duomenimis apie ieškovams parduotą sklypą. Oficialiame registre įregistruoti duomenys apie ieškovų sklypą, kol jie nenuginčytini, laikytini teisingais, todėl ginčijamą administracinį aktą rengę subjektai negalėjo žinoti, kad ieškovai faktiškai naudojasi didesne sklypo dalimi ir priimti kitokio teisės akto. Be to, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. A. patvirtino, kad atliko matavimus tiek ieškovų sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tiek atsakovų sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sklypo ribos, skiriančio atsakovų ir ieškovų sklypus, nematavo, o pririšo šią kraštinę prie anksčiau, matuojant ieškovų sklypus nustatytų duomenų. Todėl teismas pripažino šį ieškinio reikalavimą nepagrįstu ir netenkintinu.
Teismas konstatavo, kad ginčijamas administracinis aktas priimtas galiojant 1964 m. CK ir dar nesant priimto Administracinių bylų teisenos įstatymo. Sprendžiant dėl senaties termino taikymo šiam aktui apskųsti, svarbu nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties terminas jam apskųsti. CK 1.127 straipsnio ir 1964 m. CK 86 straipsnio nuostatos šiuo klausimu vienodas – ieškinio senaties terminas parsideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Priimtas administracinis aktas buvo ne dėl ieškovų, todėl jie nebuvo su juo supažindinti. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai apie šį aktą turėjo sužinoti nuo 2006-08-21, kuomet buvo nuvykę pas detaliojo plano rengėjus ir jiems paaiškėjo aplinkybė, jog atsakovo R. J. sklypo riba kertasi su jų tvora užimama teritorija. Taigi, teismas laiko, jog senaties terminas šiam aktui apskųsti prasidėjo 2006-08-21. Kadangi skundžiamas aktas yra administracinio pobūdžio, todėl jo apskundimui taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytas 1 mėnesio terminas. Ieškovai ieškinį teismui pateikė 2009 m. lapkričio 29 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą skundui dėl ginčijamo akto paduoti ir neprašo jo atnaujinti, o atsakovas prašo taikyti šį terminą, todėl pasibaigus ieškinio senaties terminui ieškinys šioje dalyje taip pat negali būti tenkinamas.
Teismas, atsižvelgęs į tai, jog formuojant ir parduodant sklypą, atsakovams nebuvo žinoma ta aplinkybė, kad matininkas V. A. neteisingai pamatavo ieškovų sklypą, padarė išvadą, jog 1997-04-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pripažinti negaliojančia dėl suklydimo nėra jokio pagrindo. Be to, atsakovas V. J., įsigijęs ginčijamą žemės sklypo dalį įstatymo nustatyta procedūra, kuri nebuvo pažeista, vertintinas kaip sąžiningas įgijėjas. Ginčijama dalis sklypo ieškovams nebuvo parduota ir jie jos neprarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Atsižvelgiant į tai, ir šiuo pagrindu šis ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas.
Teismas nustatė, kad ieškovai, 1995 metais įsigiję žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo aptvertas tvora, juo netrukdomai naudojosi. Ginčų tarp jų ir kitų sklypų savininkų nekilo iki 2006 metų, kuomet atsakovas R. J. nepradėjo reikšti pretenzijų jiems dėl to, kad ieškovų tvora yra atsakovo sklype. Ieškovai 2006-08-21 atvyko pas detaliojo plano rengėjus, ir jiems buvo parodytas pagrindinis detaliojo plano brėžinys ir išaiškinti planuojamų sklypų statybos reglamentai. Todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovai apie savo pažeistą teisę sužinojo 2006-08-21, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo šios dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovai apie savo pažeistą teisę turėjo sužinoti nuo 1995-11-28, t. y. kai su ieškove buvo pasirašyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis. Nors sutarties 9 punkte numatyta, kad sklypo planas su gretimybėmis M1: 500 yra sutarties dalis, ir jame sklypo riba, dėl kurios byloje vyksta ginčas, yra nubrėžta tiesiai, o faktiškai tvora buvo pastatyta ne tiesiai, o su posūkiu, tačiau iš V. A. paaiškinimų seka, kad tuo metu, kai jis atliko geodezinius matavimus, šio sklypo kraštas buvo apaugęs krūmais, 3 metrų šlaitas, todėl buvo sunku įžvelgti tvoros posūkį, jo nematė netgi matininkas, t. y. žmogus, kuris atlieka geodezinius matavimus ir moka bei yra pripratęs vertinti tokius dalykus. Teismas padarė išvadą, jog ieškovai anksčiau nei 2006-08-21 negalėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, todėl ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui nuginčyti turi būti skaičiuojamas nuo 2006-08-21 ir šiuo metu nėra praleistas.
Ieškovų reikalavimus pripažinti negaliojančia 2008-02-12 dovanojimo sutarties dalį, taikyti restituciją natūra, valstybės nuosavybei grąžinant 20 kv. m. žemės sklypo dalį, pripažinti negaliojančiais namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1400 kv. m. ribų planą, pagal kurį ieškovams buvo parduotas minėto dydžio sklypas, ir namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1520 kv. m., ribų planą, nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio R. J., ribas, pagal žemės sklypo plane M1:500 pažymėtus taškus 1, 13, 15, 16, 17, 18, 1, teismas pripažino išvestiniais iš aukščiau išnagrinėtų reikalavimų, kurie pripažintini nepagrįstais ir netenkintini, todėl nepagrįsti ir netenkintini yra ir išvestiniai reikalavimai.
Teismas nustatė, jog žemės sklypo dalis žemės sklypo plane M1:500 (vykdytojas V. A., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“) pažymėta taškais 14, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, priklauso valstybei nuosavybės teise. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ši sklypo dalis atribota tvora, kuri juosia ir kitą ieškovų sklypo dalį, be to, šioje sklypo dalyje yra ieškovams nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. lauko tualetas. Iš byloje esančių dokumentų – preliminarių žemės sklypo ribų plano, matyti, kad jame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba, šiuo metu skirianti valstybinę žemė ir R. J. sklypą nuo ieškovų sklypo, yra nubrėžta lenkta, o ne tiesi. Preliminariame plane taip pat pažymėtas ieškovams priklausantis turtas ir matyti, kad lauko tualetas yra greta sklypo ribos, tuo tarpu plane, pagal kurį ieškovams buvo parduotas sklypas, minėta sklypo riba nubrėžta tiesi ir kerta lauko tualetą. Iš liudytoju apklausto V. A. paaiškinimų matyti, kad ruošiant 1995 balandžio mėn. namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų planą liudytojas atliko matavimus vietoje ir neteisingai pamatavo nagrinėjamą sklypo kraštinę, nes ji buvo sudėtinga – trijų metrų šlaitas, apaugęs krūmais, todėl liudytojas neįžvelgė vieno posūkio, tvoros lūžio, jam atrodė, kad tvora tiesi. Dėl to buvo praleistas vienas taškas ir pamatuota neteisingai. Teismas padarė išvadą, kad sudarant 1995-11-28 pirkimo pardavimo sutartį su ieškovais iš tikrųjų nebuvo laikytasi tuo metu galiojusių Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 4 punkto bei 1995-07-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai ir nuomos“ 4 punkto ir 6 punkto reikalavimų. Dėl šios priežasties ieškovams buvo parduota mažesnis žemės sklypas, nei jie turėjo teisę įsigyti. Teismas pripažino ieškovų teisę į 103 kv. m. dydžio valstybinės žemės privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis pagal 2011 m. rugpjūčio mėn. žemės sklypo plane M1:500 (vykdytojas V. A., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“) pažymėtus taškus 14, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, todėl įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovais valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį dėl 103 kv. m. dydžio žemės sklypo dalies, 2011 m. rugpjūčio mėn. žemės sklypo plane M1:500 (vykdytojas V. A., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“) pažymėtos taškais 14, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14.
Teismas sprendė, kad ieškovų reikalavimas panaikinti 1997-01-17 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymą Nr. 221-01 dėl 1520 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo pardavimo V. J. ir J. R. su ieškovų interesais yra susijęs tik iš dalies. Ieškovai neturi teisės ginčyti minėto administracinio pobūdžio akto dalyje, kuri viršija 20 kv. m., kadangi tai nėra susiję su ieškovų teisė ir teisėtų interesų pažeidimu ir gynimu, nes jie neturi teisės ginti viešąjį interesą ir tuo pagrindu reikšti ieškinį. Teismas konstatavo, kad šis ieškovų reikalavimas toje dalyje, kuri viršija 20 kv. m., nepažeidžia ieškovų subjektinių teisių, ieškovai neturi teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinį, todėl toks ieškinio reikalavimas yra nenagrinėtinas teisme,, o civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.
Ieškovų reikalavimus pripažinti negaliojančiomis 1997-04-29 Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis Nr. P01/97-12929 ir Nr. PO1/97-12928, 2008-06-04 dovanojimo sutartį, 2008-02-12 dovanojimo sutartį, pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-12-29 įsakymą Nr. 30-2564 dėl sklypo detaliojo plano tvirtinimo, 2007-04-11 įsakymą Nr. 30-72, Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-31 įsakymą Nr. 2.3-11981-(01) bei reikalavimą taikyti restituciją teismas pripažino išvestiniais iš reikalavimo aptarto aukščiau, todėl nenagrinėtinais teisme, ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino ieškovams teisę į 103 kv.m. ploto valstybinės žemės privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti su ieškovais 103 kv.m. ploto valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų reikalavimai būtų atmesti.
Atsakovas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
1) Teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, tai yra nuo 2006-08-21, kada ieškovai buvo nuvykę pas detaliojo plano rengėjus ir jiems paaiškėjo aplinkybė, jog atsakovo R. J. sklypo riba kertasi su jų tvora užimama teritorija. Su ieškove 1995-11-28 buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PO-96-9479, prie kurios buvo pridėtas ir žemės sklypo planas su aiškiai nurodytomis žemės sklypo ribomis. Teismas sprendime patvirtino, kad ieškovai, pasirašydami valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, susipažino su parduodamo žemės sklypo planu, jo plotu ir ribomis. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties termino pradžia patenkintų reikalavimų atžvilgiu turėtų būti skaičiuojama nuo teisės į ieškinį atsiradimo momento, kai ieškovai sužinojo apie savo teisės pažeidimą, tai yra nuo 1995-11-28.
2) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad preliminariame žemės sklypo plane buvo pažymėtos ieškovų naudojamo žemės sklypo ribos, kurios sutapo su jų tvora. Teismas visiškai neįrodė ir nepaaiškino, kokiais įrodymais remdamasis darė tokią išvadą. Ieškovams priklausančių pastatų, esančių žemės sklype, kadastro duomenys buvo nustatyti tik 1997-09-23. Taigi, statinių duomenys buvo nustatyti jau po 1400 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypo pardavimo ieškovei. Liudytojas V. A., atlikęs žemės sklypo geodezinius matavimus 1995 m., patvirtino, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo ribą prie taškų 2-8 nustatė pagal tvorą ir atlikdamas matavimus tvoros įlinkio nematęs. Praėjus beveik dvejiems metams, tai yra 1997 m., po valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, nustatant tvoros kadastro duomenis įlinkis jau buvo. Ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 1995 m. jau buvo tvoros įlinkis.
3) Ieškovė jau yra pasinaudojusi jai teisės aktų suteikta galimybe įsigyti jos naudojamą namų valdos žemės sklypą ir nebėra jokio pagrindo jai įgyti papildomą valstybinės žemės sklypą. Todėl negali būti tenkinamas ieškovų reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per tris mėnesius sudaryti su ieškovais 103 kv.m. dydžio valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, nes nėra jokio teisinio pagrindo tokiam reikalavimui įvykdyti. Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, 12.4 punktą asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, pagal žemės sklypų buvimo vietą pageidaujamo pirkti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Nurodytas planas turi būti parengtas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatytą tvarką su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Žemės sklypo planas, pagal kurį teismas įpareigojo atsakovą parduoti ieškovams 103 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypą, neatitinka aukščiau nurodytos teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl valstybinės žemės sklypo pardavimas, remiantis tokiu planu yra negalimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai L. G. ir A. G. prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškovų reikalavimai buvo atmesti, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Ieškovai apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
1) Liudytojo V. A. parodymai patvirtino, kad atlikdamas ieškovams bei atsakovams rengiamų parduoti žemės sklypų geodezinius matavimus, jis savo pareigas atliko ne tik nerūpestingai ir aplaidžiai, bet ir pažeidė imperatyvias 1995-07-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 987 nuostatas, kurių 2, 4 ir 7 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privačių namų valdų savininkams buvo parduodami faktiškai jų naudojamos valdos dydžio, šių sklypų ribas nustačius pagal namų valdos techninės apskaitos bylų duomenis. Formuojant V. J. ir J. R. žemės sklypą buvo nukrypta nuo esminės imperatyvios minėtame teisės akte numatytos sąlygos – faktinės valstybinio sklypo žemėnaudos. Todėl toks sklypas negali būti laikomas tinkamai suformuotu. Dėl to negali būti ir tinkamu bei teisėtu pirkimo-pardavimo sutarties objektu. Todėl ir ieškinio reikalavimai dėl 1997-04-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P0/97-12929, pagal kurią V. J. buvo parduotas 930 kv.m žemės sklypas, o taip pat dėl namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų plano pripažinimo negaliojančiais yra pagrįsti ir tenkintini. Ieškovai minėtus reikalavimus grindė ne tuo, jog ginčijami dokumentai buvo sudaryti suklydimo įtakoje, o tuo, jog buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Todėl teismas ieškovų reikalavimų iš esmės nenagrinėjo.
2) Ieškovai nesutinka su teismo pozicija, jog aplinkybė, kad V. A. neteisingai pamatavo ieškovams formuojamą žemės sklypą, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo V. J. procedūrą organizavusioms ir ją vykdžiusioms institucijoms nebuvo žinoma. Matininko V. A. netinkamai parengti sklypų planai buvo patikrinti ir patvirtinti miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos specialistų. Todėl minėta tarnyba turi būti atsakinga už pasekmes, kurios atsirado patvirtinus imperatyvių teisės aktų neatitinkančių žemės sklypų planus.
3) Ieškovai nesutinka su teismo argumentu, kad atsakovas V. J. laikytinas sąžiningu įgijėju. Asmens sąžiningumas yra vertinamoji kategorija. Tai reiškia, kad ji gali būti taikoma atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes bei to asmens elgesį. R. J. yra iš valstybės įgijusio žemės sklypą V. J. sūnus. Sandorio sudarymo metu jam buvo 21 metai, jis visą laiką gyveno su tėvais name, esančiame privatizuotame žemės sklype. Dovanojimo sutartis, kuria V. J. dalį sklypo perleido R. J. buvo sudaryta tik 2008-02-12, tai yra po 11 metų. Būdamas tokio amžiaus ir tokį ilgą laiką gyvenęs vienoje vietoje, R. J. ne tik turėjo žinoti, bet ir žinojo šeimos poreikiams naudojamo žemės sklypo ribas bei tai, ar šio žemės sklypo ribose yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių. Todėl R. J. negali būti laikomas sąžiningu įgijėju.
Šalies argumentai
4) Ieškovai nesutinka su teismo išvada, jog reikalavimui dėl 1997-01-17 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 221-01, kuriuo buvo leista V. J. ir J. R. parduoti 1520 kv.m ploto žemės sklypą, panaikinimo pareikšti yra praleistas įstatymų nustatytas 1 mėnesio terminas. Ieškovų reikalavimai dėl 1997-04-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir 1520 kv.m. ploto žemės sklypo plano pripažinimo negaliojančiais gali būti tenkinami ir nenaikinat aukščiau minėto Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymo. Ieškovai nurodė, kad gynė savo privatų, o ne viešą interesą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą atsakovai R. J., V. J. ir R. J. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-23 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią nuo 2006-08-21, nes ieškovai jau nuo 1995-11-28 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos galėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą – mažesnio dydžio žemės sklypo bei kitomis ribomis pardavimą, negu buvo numatyta 1995-02-08 preliminariame plane, su kuriuo ieškovai buvo susipažinę.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovo skundą atmesti. Nurodo, jog tinkamam civilinių teisių įgyvendinimui žemėnaudos srityje nepakanka paprasto, su šia veikla nesusijusio asmens, žinių. Tam yra būtinos specialiosios žinios, reikiama kvalifikacija, įgūdžiai, prietaisai, tikslumas. Todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į faktines aplinkybes, lėmusias matininko V. A. klaidą (sudėtingas reljefas, 3 metrų aukščio krūmais apaugęs šlaitas), ir pripažino jas įtakojusias ieškovų galimybes spręsti dėl jų teisių pažeidimo ir laiku įgyvendinti savo teisių gynybą. Todėl teismo sprendimas ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2006-08-21 yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašo ieškovų skundą atmesti ir priimti naują teismo sprendimą. Nurodo, jog atsižvelgiant į pačių ieškovų keliamų reikalavimų pobūdį ir jų pagrindimą bei pačių ieškovų užsakymu parengtą UAB “Inžineriniai tyrinėjimai” žemės sklypo planą M1:500, darytina išvada, kad ieškovai kelia pretenzijas tik dėl 20 kv.m ploto žemės sklypo dalies, priklausančios R. J.. Taigi, tuo atveju, jeigu privataus žemės sklypo formavimo individualūs admnistraciniai aktai bei perleidimo sandoriai būtų panaikinti, vadovaujantis pačių ieškovų nurodytais argumentais, jie pretenduotų tik į 20 kv.m. ploto teritoriją iš R. J. privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai dalį reikalavimų paliko nenagrinėtais, o civilinę bylą toje dalyje nutraukė. Ieškovai jiems priklausantį žemės sklypą įsigijo 1995 m., o R. J. žemės sklypo savininku tapo 2008 m. Akivaizdu, kad nuo ieškovo žemės sklypo privatizavimo iki atsakovo nuosavybės teisių įgijimo į žemės sklypą praėjo pakankamai ilgas laiko terminas, leidžiantis atidžiam ir rūpestingam asmeniui tikėtis civilinių santykių stabilumo. Be to, ieškovai buvo supažindinti su jų įgyjamo namų valdos žemės sklypo ribomis ir su jomis sutiko. Todėl teismas pagrįstai taikė R. J. atžvilgiu sąžiningo įgijėjo institutą. Ieškovai niekaip nepagrindžia ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jų naudojamą namų valdos žemės sklypą juosianti tvora buvo tos pačios konfigūracijos ir buvo toje pačioje vietoje privatizacijos momentu. Rašytiniai įrodymai civilinėje byloje patvirtina, kad ieškovams priklausančių pastatų kadastro duomenys buvo nustatyti tik 1997-09-23. V. A. patvirtino, kad 1995 m. atlikęs geodezinius matavimus, ieškovei priklausančio žemės sklypo ribą ties taškais 2-8 nustatė pagal tvorą ir jos įlinkio nematęs.
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-23 sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog teismas pagrįstai sprendė, jog reikalavimai, kuriais ieškovai siekė nuginčyti visą atsakovų V. J. ir J. R. privatizavimo sandorį dėl 1520 kv.m. žemės sklypo pirkimo-pardavimo yra paliktini nenagrinėtais ir byla šioje dalyje nutrauktina, o atsižvelgiant į tai, ir reikalavimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kaip išvestiniai iš aptartųjų, taip pat pagrįstai palikti nenagrinėtais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovai 1995 m. sausio 19 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais bei kiemo statiniais (lauko tualetu, tvora), esančius (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 9). 1995-03-23 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 791V ieškovei, kaip privačios namų valdos savininkei buvo nuspręsta parduoti ne aukciono tvarka teisėtai naudojamą 1440 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nekeičiant valdų paskirties (t. I, b. l. 7-8). Sklypo ribos buvo nustatytos preliminaraus derinimo plane, kurias patikrinęs vietoje nustatė ir rekomendavo būtent tokio dydžio sklypą parduoti (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojas (t. I, b. l. 158, 167). 1995 m. balandžio mėnesį buvo atlikti geodeziniai žemės sklypo matavimai nustatant sklypo ribų posūkio taškų koordinates ir parengtas Namų valdos žemės sklypo ribų planas M1:500, kuris 1995-04-26 buvo suderintas su Vilniaus miesto vyriausiuoju žemėtvarkininku (t. I, b. l. 155). 1995 m. lapkričio 28 d. valstybinės (miško) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. PO1/96-9479 ieškovei buvo parduota 1400 kv. m. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sklypo planas su gretimybėmis M1:500 yra sudėtinė šios pirkimo – pardavimo sutarties dalis (t. I, b. l. 10-11, 15).
1997-01-17 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 221-01 buvo nustatyta, kad namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 1520 kv. m. ploto, ir įsakyta parduoti namų valdos bendrasavininkams, atsakovams, V. J. ir J. R. žemės sklypus pagal priedą (t. I, b. l. 235). V. J. nurodyta parduoti 930 kv. m namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o J. R. 590 kv. m. šio sklypo (t. I, b. l. 235, 237). 1997 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. PO1197-12928 ir 1997 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. PO1197-12929 atsakovams J. R. bei V. J. kaip bendrasavininkams buvo parduota atitinkamai 590 ir 930 kv. m. (viso 1520 kv. m.) namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sutarčių 9 punktas numato, kad sklypo planas M1:500 su gretimybėmis yra sudėtinė sutarčių dalis ir šalių pasirašomas (t. I, b. l. 230-233, 244-249). 2007 m. spalio 31 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-11981-(01) dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padalijimo buvo suformuota vietoje 1520 kv. m. ploto kitos paskirties (individualiems namas/statiniams statyti ir eksploatuoti) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio J. R. (590 kv. m.) ir V. J. (930 kv. m.), 3 atskirus žemės sklypus 590 kv. m. ploto, 497 kv. m. ploto ir 433 kv. m. ploto (t. I, b. l. 204). 2008 m. vasario 21 sutartimi V. J. ir R. J. padovanojo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį 0,0433 ha bendrojo ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) R. J. (t. I, b. l. 20-21; t. II, b. l. 51-55).
Kadangi atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba reikalavo taikyti ieškinio senaties terminą, byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl šio termino pradžios nustatymo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2006-08-21, kada ieškovams detaliojo plano rengėjai parodė pagrindinį detaliojo plano brėžinį ir išaiškino planuojamų sklypų statybos reglamentus (t. I, b. l. 181-185), nes tik nuo šio momento ieškovai sužinojo apie savo pažeistą teisę. Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 1995-11-28, kada su ieškove buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PO-96-9479, prie kurios buvo pridėtas ir žemės sklypo planas su aiškiai nurodytomis žemės sklypo ribomis.
Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme. Byloje ieškovų ginčijamos sutartys ir kiti pagrindiniai dokumentai buvo sudaryti galiojant 1964 metų Civilinio kodekso redakcijai, kurios 84 straipsnio 1 dalis nustatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia buvo apibrėžta 1964 m. CK 86 straipsnyje, kuriame buvo nustatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Analogiškai ieškinio senaties termino pradžios momentas apibrėžtas CK 1.127 straipsnio 1 dalyje. Taigi ieškinio senaties termino pradžia nustatoma taikant subjektyvųjį ir objektyvųjį kriterijus; subjektyvusis (kada asmuo sužinojo) yra nulemtas asmeninių savybių ir suvokimo galimybių, objektyvusis (kai asmuo turėjo sužinoti) yra nulemtas normaliai rūpestingo, atidaus ir protingo žmogaus ( bonus pater familias) suvokimo ir elgesio standarto analogiškoje situacijoje. Ieškinio senaties termino eiga gali būti pripažinta prasidėjusia nepaisant to, kad asmuo nežinojo apie savo teisių pažeidimą, jeigu iš faktinių bylos aplinkybių būtų nustatyta, kad analogiškoje situacijoje atsidūręs normaliai protingas, rūpestingas ir atidus asmuo savo teisių pažeidimo faktą būtų žinojęs.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2003; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).
Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas taikė netinkamai, nes ieškinio senaties termino eigos pradžios klausimą sprendė tik pagal subjektyvųjį kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad asmuo, valdantis nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą (pastatus ir žemės sklypą), privalo domėtis, žinoti ir stengtis suprasti bei aiškintis jų nuosavybės duomenų matavimo, vietos nustatymo, plano sudarymo ir registravimo prasmę bei pasekmes. Byloje nustatyta, kad 1995-03-23 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 791V buvo nuspręsta parduoti naudojamą 1440 kv. m ploto žemės sklypą, nekeičiant valdų paskirties. Tokio dydžio sklypas ieškovams nuosavybės teise buvo perduotas, tokio paties dydžio jis yra ir šiuo metu, dėl to ginčo byloje nebuvo. Ieškovai nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su tuo sutiko ir žinojo šį faktą. 1995 m. lapkričio 28 d. valstybinės (miško) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PO1/96-9479, kuria ieškovei buvo parduota 1400 kv. m. žemės sklypas, sudėtinė dalis yra sklypo planas su gretimybėmis M1:500 (t. I, b. l. 10-11, 15). Iš byloje esančių įrodymų buvo nustatyta, jog ieškovai buvo supažindinti su šiuo planu, matė, jog sklypo ribos yra pažymėtos tiesiomis linijomis, tačiau nereiškė prieštaravimų dėl to (t. III, b.l. 155). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovai, būdami faktiniai žemės sklypo valdytojai, turėjo žinoti, jog jų valdomo žemės sklypo ribą žyminti tvora yra pastatyta ne tiesia linija, o su įlinkimu. Matavimų vykdymo ir plano sudarymo metu jie privalėjo būti aktyvūs, bendradarbiauti su specialistais ir tinkamai išsiaiškinti, kokios yra sklypo plano sudarymo pasekmės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad ieškovai, veikdami kaip vidutiniškai protingi, rūpestingi ir atidūs žmonės, privalėjo žinoti, jog jų valdomo sklypo tvora nėra pastatyta tiesia linija, todėl sužinoti apie savo teisių pažeidimą, tai yra apie tai, jog vietoje lenktos tvoros linijos plane yra pažymėta tiesi, turėjo ne vėliau kaip 1995-11-28, kai buvo pasirašyta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kurios priede buvo aiškiai nurodytos parduodamo valstybinės žemės sklypo ribos ir jų koordinatės. Ieškinį ieškovai pateikė tik 2009-11-20, t. y. praleidę trejų metų ieškinio senaties terminą, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas šį terminą atnaujinti. Todėl ieškovų reikalavimas dėl teisės į 103 kv.m ploto valstybinės žemės privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo negali būti tenkinamas, kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą (1964 m. CK 83 straipsnio 1 dalis), atitinkamai nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su ieškovais 103 kv.m ploto valstybinės žemės pardavimo sutartį.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta pagrįstu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos argumentą, jog ieškovai neįrodė, kad atliekant geodezinius matavimus 1995 m. pastatyta tvora buvo būtent toje pačioje vietoje, kurioje yra šiandien, ir 1995 m. tvoros įlinkimas jau buvo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančių pastatų, tarp kurių yra ir kiemo statiniai (lauko tualetas ir tvora), kadastro duomenų nustatymo data yra 1997-09-23 (t. I, b.l. 9). Ieškovai nepateikė teismų jokių duomenų, patvirtinančių, jog minėti statiniai buvo toje pačioje vietoje ir 1995 m., bei iki 1997-09-23 jų padėtis žemės sklype nebuvo pakeista, todėl konstatuotina, jog neįrodė savo teisės pažeidimo.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais, todėl ieškovų apeliacinis skundas atmestinas.
Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes, susijusias su 1964 m. CK 86 str. apibrėžtos ieškinio senaties termino pradžios nustatymu. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas sudaro pagrindą tenkinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą ir pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovų reikalavimas dėl teisės į 103 kv.m ploto valstybinės žemės sklypo privatizavimą pripažinimo ir atsakovas įpareigotas per tris mėnesius sudaryti su ieškovais žemės pirkimo-pardavimo sutartį, ir atmesti minėtą ieškovų reikalavimą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas iš dalies, pripažįstant ieškovams teisę į 103 kv. m. ploto valstybinės žemės privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis pagal 2011 m. rugpjūčio mėn. žemės sklypo plane M1:500 (vykdytojas V. A., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“) pažymėtus taškus 14, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, ir įpareigojant atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovais 103 kv. m. ploto valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.