- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-11
- Bylos Nr.
- 1-112-557/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nukentėjusysis
- G. M.
- Kaltinamasis
- A. A.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., g. (duomenys neskelbtini) Azerbaidžane, a. k. (duomenys neskelbtini) Azerbaidžano Respublikos pilietis, azerbaidžanietis, gyv. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustato:
kaltinamasis A. A. 2016 m. rugpjūčio 25 d. apie 15.50 val. viešoje vietoje – Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančiame pramogų banke ,,(duomenys neskelbtini)“, lošimų salėje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės dingsties - kilus konfliktui su nukentėjusiuoju G. M. dėl vietos prie lošimų stalo, kitų žmonių akivaizdoje smogė ranka G. M. į veidą, nuo smūgio nugriuvusiam nukentėjusiajam du kartus spyrė į galvos sritį, po to į atsistojusį nukentėjusįjį metė stiklinę, pataikydamas jam į kairę ausį, tokiu būdu padarydamas G. M. nežymų sveikatos sutrikdymą - dvi muštines žaizdas kairės ausies kaušelyje, kurių viena kiauryminė, nusitęsianti įstrižai per ausies kaušelį ir kramslį, smulkius odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva aplinkui kairės alkūnės užpakalinį paviršių. Praėjus kelioms minutėms po G. M. sužalojimo, tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis lošimų salėje dujų balionėliu purškė dujas į šalia buvusius G. M., E. K., V. S. bei I. P., po ko iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu savo įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei kitų žmonių akivaizdoje padarydamas nukentėjusiajam G. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, kaltinamasis A. A. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis A. A. savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad rugpjūčio 25 d. leido laiką kazino, buvo išgėręs apie 50 g. degtinės ir visiškai nesijautė apsvaigęs. Iš pradžių žaidė Teksaso pokerį prie staliuko, matė, kad anksčiau jam nepažįstami nukentėjusysis su draugu atokiau žaidė rusišką ruletę, matėsi, kad jie yra neblaivūs. Po kurio laiko, palikęs savo žetonus ant pokerio staliuko, ir jis nuėjo pažaisti ruletės. Kazino galioja nerašyta taisyklė, jog palikus ant staliuko žetonus, ta vieta laikoma užimta. Tačiau jam grįžus prie pokerio stalo, nukentėjusysis jau sėdėjo jo vietoje, kurioje jis buvo palikęs žetonus. Jis mandagiai atsiprašė nukentėjusiojo ir paaiškino, kad ši vieta yra užimta, tačiau nukentėjusysis ėmė plūsti jį necenzūriniais žodžiais ir įžeidinėti dėl tautybės. Tuomet jis pasiūlė nukentėjusiajam eiti į lauką išsiaiškinti santykių, tačiau pastarasis ėmė dar labiau jį plūsti ir įžeidinėti. Neapsikentęs įžeidinėjimų, jis smogė vaikinui delnu į skruostą, pastarasis nuo smūgio nugriuvo. Tada dar du kartus spyrė nugriuvusiam nukentėjusiajam, po ko jį ėmė pulti nukentėjusiojo draugas. Jis atsitraukė, tuomet nugriuvęs nukentėjusysis atsistojo ir vėl ėmė jį įžeidinėti, bei abu su draugu ėmė prie jo artintis. Jis pagriebė po ranka pasitaikiusį bokalą su kokteiliu, išliejo jame buvusį skystį ant nukentėjusiojo ir metė į nukentėjusįjį bokalą. Bokalas atsitrenkė į sieną ir sudužo, o jo šukės sužeidė nukentėjusiajam ausį. Po sužeidimo nukentėjusysis ėmė dar labiau plūstis, tuomet jis susinervinęs išsitraukė legaliai turimą dujų balionėlį ir papurškė į nukentėjusiojo pusę dujų. Netrukus atvyko policija ir jį sulaikė. Labai gailisi ir pergyvena dėl savo elgesio, atsiprašo nukentėjusiojo. Nusikalto, būdamas labai susinervinęs dėl nepelnytų įžeidimų ir gindamas savo garbę, kadangi kazino darbuotojai į jo prašymus nutraukti įžeidžiamą nukentėjusiojo elgesį nereagavo. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą, kurią priteis teismas, tačiau mano, kad nukentėjusiojo prašoma suma yra per didelė, o jis pats neturi jokio turto, gyvena bendrabutyje, išlaiko nepilnametį vaiką.
Nukentėjusysis G. M. parodė, kad su draugu E. K. leido laiką kazino. Buvo išgėręs 3-4 kokteilius, bet girtas nesijautė, draugas buvo blaivus. Nusprendęs pažaisti Teksaso pokerį, priėjo prie staliuko. Laisva buvo viena vieta, kurioje prieš tai žaidęs kaltinamasis buvo palikęs savo žetonus. Jis paprašė prie stalo dirbusios kazino darbuotojos leidimo atsisėsti. Darbuotoja apsižvalgė ir pamačiusi, kad kaltinamasis tuo metu žaidė ruletę, pastūmė kaltinamojo paliktus žetonus ir pasiūlė jam pažaisti laikinai, kol grįš kaltinamasis. Jis pasidėjo savo žetonus ir atsisėdo prie stalo, tačiau tuoj priėjo kaltinamasis ir ėmė kabinėtis, aiškinti, kad jis paliko savo žetonus ir pagal nerašytas kazino taisykles ši vieta laikoma užimta. Jis atsakė, kad šią taisyklę žino, o užimti vietą jam leido kazino darbuotoja, pasakė, kad kaltinamasis truputį palauktų, o jis tuoj užleis jam vietą. Tačiau kaltinamasis buvo labai piktas ir, beveik prigludęs prie jo veido, toliau reikalavo atlaisvinti vietą. Nepamena, ar kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius. Jis kaltinamojo neplūdo ir neįžeidinėjo, atsistojo, norėjo pasiimti žetonus ir eiti į kitą vietą, kad greičiau pabaigti konfliktą, tačiau kaltinamasis smogė jam kumščiu į veidą. Nuo smūgio jis nugriuvo, tada kaltinamasis dar 3-4 kartus jam spyrė, taikė į galvą, bet jis spėjo užsidengti galvą rankomis. Tuomet jo draugas ir kazino darbuotojas V. S. nustūmė nuo jo kaltinamąjį, jis atsistojo ir ėmė žodžiais raminti kaltinamąjį. Neneigia vartojęs keiksmažodžius, tačiau kaltinamojo tikrai neįžeidinėjo. Tarp jų vėl įsiplieskė žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis pagriebė ant stalo buvusią stiklinę, apliejo jį stiklinės turiniu, po to metė stiklinę į jį ir pataikė į ausį. Stiklinės briauna beveik nukirto dalį ausies kaušelio, bėgo kraujas, jis susiėmė už ausies o kaltinamasis lakstė aplink ir dar taikėsi jam smogti. Po to kaltinamasis bandė pasišalinti, jam kažkas užstojo kelią, tada kaltinamasis papurškė dujų. Nuo dujų truputį graužė akis, netrukus atvyko policija ir greitoji. Greitoji nuvežė jį į ligoninę, chirurgė prisiuvo sužalotą ausies kaušelio dalį ir išleido. Smūgis kliuvo net tik į ausį, bet ir į galvą, kurį laiką buvo apsvaigęs, spengė ausyje, skaudėjo galvą. Po smūgio atsiradęs laikinas klausos sutrikimas po kurio laiko išnyko, klausa visiškai atsistatė. Mano, kad dėl ausies sužalojimo ant ausies kaušelio likęs randas gadina jo veido estetinį vaizdą ir bjauroja veidą, negali ilgai gulėti ant sužalotos ausies, nes ima skaudėti sužalotą vietą. Plastikos chirurgas konsultacijos metu paaiškino, kad ateityje randas turi suminkštėti, bet jo visiškai pašalinti nepavyks. Jis dirba inžinieriumi Suomijoje, darbe turi nuolat bendrauti su žmonėmis, todėl dėl sužalotos ausies jaučiasi nepatogiai, po sužalojimo buvo nedarbingas 2-3 savaites.
Liudytojas E. K. parodė, kad su draugu G. M. leido laiką kazino. Draugas buvo išgėręs, jis pats buvo visiškai blaivus. Iš pradžių žaidė ruletę, po to nusprendė prie stalo pažaisti pokerį. Radę dvi laisvas vietas, atsisėdo prie stalo. Nors vienoje vietoje buvo palikti kažkieno žetonai, o greta žaidę žmonės sakė, kad ta vieta užimta, jie į tokius perspėjimus nereagavo pasakę, kad vieta nėra rezervuota. Netrukus priėjo kaltinamasis, agresyviai pakeltu tonu ėmė sakyti, kad ta vieta jo užimta, ir norėjo atsisėsti. G. M. atsakė, kad tos vietos nėra rezervuotos, jie apsižodžiavo. G. sakė, kad jam nesvarbu, kad kazino nėra rezervuojamos vietos, gal grubiau kažkaip atsakė, gal ir nusikeikė, gerai neatsimena. Galiausiai G. atsistojęs pasakė kaltinamajam, kad jeigu jam labai reikia tos vietos, jis užleis, dar kažką pasakė, jie atsistoję vienas prieš kitą kažką ginčijosi, ir kaltinamasis smogė G. kumščiu į veidą. G. nukrito ant žemės, tada kaltinamasis dar 2-3 kartus spyrė jam į veidą. Atsistojęs jis nustūmė kaltinamąjį nuo draugo, kaltinamasis bandė smogti ir jam, tačiau jis, pastūmęs kaltinamąjį ir atsitraukęs, išsisuko nuo smūgio, jis pats kaltinamajam nieko nesakė. Tuo metu tramdyti kaltinamąjį ėmėsi kazino darbuotojas, jie su G. atsitraukė į salės kampą prie televizoriaus, o kaltinamasis, pasiėmęs taurę, apliejo juos skysčiu, o po to metė taurę į G.. G. pradėjo šaukti „mano ausis“, matėsi, kad dalis ausies kaušelio atplėšta. G. kažką šaukė kaltinamajam, šaukė, kad šis nutraukė jam ausį, necenzūriškai pavadino kaltinamąjį gėjumi. Krupje davė servetėlių, jie servetėlėmis užspaudė ausį, kad nekraujuotų. G. užsiėmęs ausį pradėjo vaikščioti po kazino, po kelių minučių netikėtai vėl pribėgo kaltinamasis ir apipurškė juos dujomis. Nuo dujų graužė gerklę ir akis, jis ėmė kosėti. Netrukus atvyko policija ir greitoji.
Liudytoja I. P. parodė, kad iš matymo pažįsta kaltinamąjį kaip kazino lankytoją, nes pati kartais žaidžia kazino. 2016-08-25 ji kazino žaidė Teksaso pokerį, šalia jos žaidė kaltinamasis, prie pokerio stalo sėdėjo ir dar keli žaidėjai. Kaltinamasis, palikęs keletą žetonų, nuėjo pažaisti ruletę prie kito stalo. Tada prie jų stalo priėjo du vaikinai, matėsi, kad jie buvo išgėrę. Vienas vaikinų atsisėdo į kaltinamojo vietą. Kazino yra nerašyta taisyklė, kad jei žaidėjas paliko ant stalo žetonus, tai vieta užimta. Ji ir dar viena šalia buvusi žaidėja bandė vaikinams pasakyti, kad vieta užimta, bet vaikinai nereagavo, tada jos pasakė, kad vaikinai gali pažaisti, kol ateis žetonų savininkas. Pamatęs, kad vaikinai užėmė jo vietą, kaltinamasis priėjo prie jų ir pasakė, kad tai jo vieta, tačiau vienas iš vaikinų atsakė kaltinamajam rusišku keiksmažodžiu. Tada kaltinamasis sudavė tam vaikinui delnu į veidą, ir šis nugriuvo. Vaikinui atsistojus, tarp jų toliau tęsėsi žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis paėmė nuo stalo stiklinę ir metė į vaikino pusę. Girdėjo, kad vaikinas šaukė, jog ausis nuplyšo, o kaltinamasis tuo metu kažkur nuėjo. Po kiek laiko kaltinamasis sugrįžo ir visiems aplinkui papurškė dujų balionėliu. Pasigirdo šauksmai „dujos“, buvę salėje žmonės ėmė kosėti. Pasijutusi nesaugiai, ji nuėjo prie kasos, pridavė nepanaudotus žetonus ir išėjo iš kazino.
Liudytojas A. M. parodė, kad iš matymo pažįsta kaltinamąjį kaip kazino lankytoją, nes pats kartais žaidžia kazino. 2016-08-25 jis leido laiką kazino, žaidė prie vieno stalo su kaltinamuoju. Prie gretimo stalo žaidė iki to jam nepažįstami nukentėjusysis su draugu, jie buvo stipriai išgėrę ir plūdo krupje, kadangi jiems nesisekė žaisti. Kadangi triukšmaujantys vaikinai trukdė žaisti, jis paprašė salės vadovo, kad juos nuramintų, ir šis vaikinus apramino. Po kiek laiko jis nuėjo žaisti atokiau prie žaidimų automatų. Matė, kaip prie stalo, prie kurio jis prieš tai žaidė, atėjo minėti du vaikinai, vėliau ten priėjo ir kaltinamasis, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis buvo įžeidinėjamas užgauliais necenzūriniais žodžiais. Kaltinamasis kvietė vaikinus į lauką išsiaiškinti, po to įvyko susistumdymas, girdėjo stiklo dūžį, tačiau kas kam sudavė, nepastebėjo. Netrukus atvyko policija. Priėjęs arčiau išsiaiškinti, sužinojo, kad kaltinamasis ant stalo buvo palikęs žetonus, o vaikinai užėmė jo vietą, dėl to ir gavosi tas konfliktas. Dujų purškimo momento nematė ir dujų poveikio nepajuto. Kadangi incidento metu žaidė atokiau, konflikto nesureikšmino, konfliktas jo buvimui kazino nesukliudė.
Liudytojas V. S. parodė, kad dirba kazino paslaugų pardavimo vadybininku. Jo darbo vieta yra apie 15 metrų atstumu nuo incidento vietos. Jam yra privaloma reaguoti į visus kylančius konfliktus ir juos nuraminti. Iš matymo pažįsta kaltinamąjį kaip kazino lankytoją. Savo darbo vietoje išgirdęs stalo darbuotojų pavojaus skambučius bei moterų šauksmus suprato, kad vyksta konfliktas, ir nubėgo jo raminti. Jam pribėgus, kaltinamasis ir nukentėjusysis stovėjo vienas prieš kitą ir konfliktavo žodžiu, jis atsistojo per vidurį ir juos išskyrė, nustumdamas į šalis. Po to kaltinamasis pagriebė nuo stalo stiklinę, apipylė nukentėjusįjį ir šalia buvusius skysčiu iš stiklinės, po to metė stiklinę į nukentėjusįjį ir pataikė jam į ausį. Po to kaltinamasis pasiėmė žetonus ir nuėjo jų išsikeisti, o grįžęs papurškė iš balionėlio dujų ir išėjo iš salės. Kadangi toje salės dalyje jautėsi dujų kvapas, žmonės iš tos salės pusės išsiskirstė. Tiksliai nežino, dėl ko kilo konfliktas, nes iš įvykio liudininkų girdėjo įvairių vertinimų.
Iš policijos tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-08-25 15 val. 53 min. gautas iškvietimas dėl to, kad "(duomenys neskelbtini)", esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės. Nuvykus į įvykio vietą pareigūnus pasitiko G. M., kuris paaiškino, kad jį kazino patalpose užpuolė tamsaus gymio vyriškis, kuris trenkė bokalu per kairę ausį bei perpjovė ją. Pas G. M. matėsi kraujuojanti žaizda ausyje. Įtariamasis buvo jau pasišalinęs ir jį policijos pareigūnai surado šalia esančiame kazino "(duomenys neskelbtini)". Buvo nustatyta jo tapatybė - A. A.. Pas minimą asmenį buvo surastas dujų balionėlis "Pepper spray curds police", kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas (I t., b. l. 57-61).
2016-08-25 16.26 val. patikrinus kaltinamąjį alkotesteriu, jam nustatytas 1,04 promilės girtumas (I t., b. l. 100).
Ikiteisminio tyrimo metu iš kazino buvo paimtas ir apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas kazino salės vaizdas įvykio metu. Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įraše matosi, kad prie vieno iš kazino staliukų sėdi penki asmenys, tarp jų kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojas E. K.. Matosi, kaip kaltinamasis atsistoja nuo staliuko ir kažką pasako nukentėjusiajam. Tuomet nukentėjusysis atsistoja ir persėda į vietą, kur sėdėjo kaltinamasis. G. M. bandant atsisėsti ant kėdės, kaltinamasis vieną kartą ranka suduoda smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį ir pastumia jį per pečius. Nukentėjusysis nukrenta ant žemės. Tada kaltinamasis koja spiria nukentėjusiajam į galvos sritį bei bando dar kartą spirti, tačiau G. M. užstoja E. K.. G. M. atsistoja. Tada kaltinamasis bando pataikyti nukentėjusiajam į veidą, tačiau šis atsitraukia ir smūgio išvengia. Tada prie jų prieina apsaugos darbuotojas ir ramina asmenis. Kaltinamasis vėl bando suduoti smūgį G. M. į veidą, tačiau apsaugos darbuotojas stovi tarp jų ir kaltinamasis nukentėjusiajam vėl nepataiko. Tada kaltinamasis pasitraukia į vaizdo kameromis nefiksuojamą zoną ir bendrauja su apsaugos darbuotoju. Po kelių sekundžių kaltinamasis prieina prie staliuko, pagriebia nukentėjusiojo naudotą stiklinę ir vienu judesiu išpila stiklinės gėrimą ant G. M., o antru judesiu meta stiklinę į G. M. ir pataiko jam į ausį. Po to kaltinamasis nueina, o nukentėjusysis užsidengia ausį. Prie stalo vėl prieina kaltinamasis, ir paėmęs žetonus nueina. G. M. eina link kolonos ir priešais ateina kaltinamasis, kuris vėl bando suduoti smūgį nukentėjusiajam į veidą, tačiau nukentėjusysis atsitraukia. Tada kaltinamasis ištiesia ranką ir kažką daro (tyrimo duomenys parodo, kad tuo metu kaltinamasis dujų balionėliu purškė dujas salėje, nukreipdamas balionėlį tiek į nukentėjusįjį, tiek ir kitus asmenis). Po to kaltinamasis vėl atsitraukia, vėliau kaltinamasis apeina salę ir vėl bando prieiti prie nukentėjusiojo, tačiau jį kiti asmenys sulaiko (I t., b. l. 53-56). Peržiūrėjus šį vaizdo įrašą teisiamojo posėdžio metu matyti, kad vaizdo įrašas prasideda nuo to momento, kuomet prie stalo sėdintis kaltinamasis bendrauja su greta sėdinčia moterimi, po to pradeda pokalbį su greta kitoje pusėje sėdinčiu nukentėjusiuoju. Šio pokalbio metu nukentėjusiajam atsistojus ir bandant pereiti į vietą, kurioje įrašo pradžioje sėdėjo po to taip pat atsistojęs kaltinamasis, pastarasis pradeda smurtauti. Toliau vaizdo įraše užfiksuoti duomenys iš esmės atitinka apžiūros protokole pateiktą įrašo turinio aprašymą. Vaizdo įraše užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nuo pat smurtavimo pradžios kaltinamasis elgiasi agresyviai ir, nepaisydamas jį bandančių raminti asmenų, nuolat bando pakartoti savo išpuolius prieš nukentėjusįjį.
2016-08-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1535/2016(03) ir 2016-10-14 papildomoje specialisto išvadoje Nr. G 1871/2016(03) nurodyta, kad G. M. galimai aplinkybėse nurodytu laiku buvo padaryti šie sužalojimai: dvi muštinės žaizdos kairės ausies kaušelyje, kurių viena kiauryminė, nusitęsianti įstrižai per ausies kaušelį ir kramslį (sužalojimas padarytas ne mažiau 1 tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ar bukabriauniu ribotą paviršių turinčiu daiktu), smulkūs odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva aplinkui kairės alkūnės užpakalinį paviršių. Šie sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (I t., b. l. 31-32, 42-43).
2017-01-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 98/2017(03) nurodyta, kad dėl kairės ausies sužalojimo pasekoje atsiradusio rando kairės ausies kaušelio priekiniame ir nugariniame paviršiuose sumažinimo yra reikalingas operacinis gydymas po 6 mėn., suminkštėjus ir išbalus randui, po ko bus galima spręsti apie sveikatos sutrikdymo masto nustatymą dėl nepataisomo kūno subjaurojimo - kai prie tokių išvadų prieis teisėsaugos institucija (I t., b. l. 164, 171).
Iš 2017-01-11 nukentėjusiojo apžiūros protokolo matyti, kad Klaipėdos AVPK tyrėja Ž. J., dalyvaujant tyrėjoms G. K. ir V. Z. konstatavo, kad G. M. yra subjaurotas ausies kaušelis. Nuo apačios 2 cm į viršų matosi rausvos spalvos, iškilęs į viršų randas, kuris yra platus. Randas tęsiasi ir priekiniame, ir nugariniame paviršiuje. Sužalojimas yra labai matomas, negražus ir atstumiantis (I t., b. l. 169-170).
2017-02-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 98/2017(03) nurodyta, kad G. M. padarytas kairės ausies sužalojimas, kuris teisėsaugos institucijos pripažintas kaip nepataisomas kūno subjaurojimas, remiantis 2003-05-23 Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.12 punktu yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokią išvadą ekspertas davė, įvertindamas pateiktą aukščiau paminėtą nukentėjusiojo apžiūros protokolą (I t., b. l. 167-168).
2017-03-17 A. G. teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-290-05 nurodyta, kad G. M. buvo nustatyti šie kūno sužalojimai: dvi muštinės žaizdos kairės ausies kaušelyje, kurių viena kiauryminė, bei smulkus odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje. G. M. nustatyto nepataisomo kūno subjaurojimo šiuo atveju realiai nėra, o teiginius apie esantį subjaurojimą reikėtų vertinti kaip hiperdiagnostiką ir perteklinę išraišką, G. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Išvadoje argumentuojama, kad G. M. kairės ausies kaušelio deformacijos iš esmės nėra, kaušelio priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje matyti nedidelis, vos ne linijinis sugijęs randelis, kuris estetiniu požiūriu subjaurojimo vaizdo nekelia, plastinei kairės ausies kaušelio korekcijai indikacijų kaip ir nėra (II t., b. l. 34-45).
2017-05-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus komisijinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2017(03) nurodyta, kad G. M. padaryto kairės ausies kaušelio sužalojimo padariniai – randai - savaime išnykti negali. Terapinėmis priemonėmis kairės ausies kaušelio sužalojimo padarinių – randų - pašalinti neįmanoma, randus galima sumažinti operaciniu būdu, randų panaikinti neįmanoma. Remiantis 2017-01-11 Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK asmens apžiūros protokolo duomenimis, kurio pagrindu teisėsaugos institucija, susidedanti iš tyrėjos Ž. J., vyr. tyrėjos G. K. ir tyrėjos V. Z., priėjo išvados, kad kairės ausies kaušelio sužalojimo padariniai (randai) yra bjaurojantys, labai matomi, negražūs ir atstumiantys, ir remiantis 2003-05-23 Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.12 punktu, toks sužalojimas yra laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pateikto 2017-01-11 Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK asmens apžiūros protokolo duomenimis teisėsaugos institucija pripažino, kad G. M. kūnas buvo subjaurotas. Remiantis UAB "(duomenys neskelbtini)" plastikos chirurgo gydytojo R. B. duota išvada, kairės ausies kaušelio sužalojimo padarinius - randus - galima sumažinti operaciniu būdu. Jeigu G. M. bus taikytas kairės ausies kaušelio sužalojimo padarinių - randų - sumažinimas operaciniu būdu, tada bus galima vėl teisėsaugos institucijoms spręsti klausimą dėl nepataisomo kūno subjaurojimo pripažinimo (II t., b. l. 76-77). Vieno iš šį ekspertizės aktą surašiusių ekspertų D. V. 2017-07-18 paaiškinime dėl ekspertizės akto nurodyta, kad jeigu minimas kūno sužalojimas teisėsaugos institucijų nebus pripažintas kūno subjaurinimu, tuomet sužalojimas būtų vertinamas kaip nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (II t., b. l. 80).
Aukščiau aptartais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje tarp kazino žaidusių kaltinamojo A. A. ir nukentėjusiojo G. M. kilus žodiniam konfliktui dėl vietos prie lošimo stalo, kaltinamasis smogė nukentėjusiajam ranka į veidą, šiam nuo smūgio nugriuvus, dar bandė gulinčiam nukentėjusiajam įspirti, nepaisydamas jį bandžiusių nuraminti liudytojų E. K. ir V. S. pastangų, ir toliau mėgino pulti atsistojusį G. M. ir suduoti jam smūgius, po to, pagriebęs nuo stalo stiklinę, tyčia apliejo G. M. joje buvusiu skysčiu ir metė stiklinę į nukentėjusįjį, pataikydamas jam į ausį ir padarydamas specialistų nustatytus sužalojimus. Sužalojęs nukentėjusįjį, kaltinamasis ir toliau bandė jį pulti ir suduoti smūgius, o po to dujų balionėliu purškė dujas į nukentėjusįjį ir šalia buvusius asmenis.
Konflikto metu nukentėjusiajam buvo padarytos dvi muštinės žaizdos kairės ausies kaušelyje, kurių viena kiauryminė, nusitęsianti įstrižai per ausies kaušelį ir kramslį, smulkūs odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva aplinkui kairės alkūnės užpakalinį paviršių. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam padarytas ausies sužalojimas buvo kvalifikuotas pagal BK 135 str. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas konstatavus, jog šiuo sužalojimu buvo nepataisomai subjaurotas G. M. kūnas.
Veika gali būti kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnį, kai, be kitų faktinių bylos aplinkybių, nustatomas sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas arba susargdinimas. Pagal BK 135 straipsnio dispoziciją, nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas pripažįstamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (BK 141 straipsnis), kurių 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai. Pagal Taisyklių 6.12 punktą nepataisomas kūno subjaurojimas nustatomas, kai tokią išvadą padaro teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo pasekmių pašalinimo galimybės. Vadinasi, nepataisomas nukentėjusio asmens kūno subjaurojimas pripažįstamas teismui konstatavus dvi aplinkybes: 1) kūnas yra subjaurotas ir 2) tas kūno subjaurojimas yra nepataisomas. Pastarasis faktas, kaip minėta, nustatomas pasinaudojus atitinkamomis specialiomis medicinos žiniomis, teismui įvertinus teismo medicinos specialistų išvadą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-303/2017, 2K-395-511/2015, 2K-193-507/2015).
Esminis klausimas, apsprendžiantis kaltinamojo veikos kvalifikaciją nagrinėjamoje byloje yra tai, ar dėl nukentėjusiojo patirto kūno sužalojimo buvo subjaurotas jo kūnas. Kaip minėta, kūno subjaurojimo faktą konstatuoja teisėsaugos institucija. Veido subjaurojimu teismų praktikoje paprastai pripažįstami akies obuolio netekimas, nosies netekimas ar deformacija, ausies kaušelio ar jo dalies netekimas, žymus veido randas, asimetrija ir pan.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnai 2017-01-11 nukentėjusiojo apžiūros protokole nurodė, kad G. M. kairės ausies kaušelyje nuo apačios 2 cm į viršų matosi rausvos spalvos, iškilęs į viršų randas, kuris yra platus, randas tęsiasi ir priekiniame, ir nugariniame paviršiuje, sužalojimas yra labai matomas, negražus ir atstumiantis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-01-04 medicinos dokumentų išraše, kurį pasirašė gydytojas R. B., nurodyta, kad G. M. po sužalojimo išliko kieti, platūs, rusvi, tempiantys randai ausies priekiniame ir nugariniame paviršiuje. Vertinimą, kad ant ausies kaušelio likęs randas gadina jo veido estetinį vaizdą ir bjauroja veidą, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu išsakė ir pats nukentėjusysis. Tuo tarpu 2017-03-17 A. G. teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad G. M. kairės ausies kaušelio deformacijos iš esmės nėra, kaušelio priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje matyti nedidelis, vos ne linijinis sugijęs randelis, kuris estetiniu požiūriu subjaurojimo vaizdo nekelia, plastinei kairės ausies kaušelio korekcijai indikacijų kaip ir nėra. Teismas, susipažinęs su teismo medicinos specialistų išvadose, teismo medicininės ekspertizės akte, išraše iš medicininių dokumentų pateiktais nukentėjusiojo sužalojimų aprašymais, apžiūros metu darytomis nukentėjusiojo veido nuotraukomis ir betarpiškai stebėjęs nukentėjusįjį bylos teisminio nagrinėjimo metu, neturi pakankamo pagrindo sutikti su ikiteisminio tyrimo institucijos išvada dėl nukentėjusiojo kūno subjaurinimo.
Chronologiškai vertinant teismo medicinos specialisto išvadas matyti, kad duodant 2016-08-26 ir 2016-10-14 išvadas teismo medicinos ekspertui nekilo jokių abejonių dėl nukentėjusiojo kūno sužalojimų atitikties nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui. Net ir pateikus specialisto tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-01-04 medicinos dokumentų išrašą, 2017-01-13 specialisto išvadoje buvo konstatuotas to paties masto sveikatos sutrikdymas. Ir tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-01-04 medicinos dokumentų išrašo pagrindu 2017-01-11 nukentėjusiojo apžiūros protokole ikiteisminio tyrimo pareigūnams konstatavus veido subjaurinimą (apžiūros protokole vartojamos sąvokos ir išsireiškimai iš esmės atkartoti iš minėto medicinos dokumentų išrašo), 2017-02-01 specialisto išvadoje ir 2017-05-26 ekspertizės akte buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas su nuoroda, jog tokio masto sveikatos sutrikdymą lemia ikiteisminio tyrimo įstaigos pripažintas nukentėjusiojo kūno subjaurinimas. Pažymėtina, kad tiek nukentėjusiojo užsakymu pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-01-04 medicinos dokumentų išraše, tiek kaltinamojo užsakymu pateiktoje 2017-03-17 A. G. teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje dėstomi kardinaliai priešingi nukentėjusiojo patirtų ausies sužalojimų estetinio vaizdo apibūdinimai yra pakankamai subjektyvūs, ir visų pirma atitinkantys šiuos vertinimus užsakiusių asmenų interesus (nukentėjusiojo interesą, kad jo sužalojimas būtų pripažintas sunkiu, tikintis didesnio žalos atlyginimo ir griežtesnio kaltininko nubaudimo, ir kaltinamojo interesą, kad sužalojimas būtų pripažintas nežymiu, atitinkamai tikintis švelnesnių sankcijų už padarytą nusikalstamą veiką). Todėl teismas juos vertina itin atsargiai ir pamatuotai, visų pirma sutelkdamas dėmesį į objektyvų betarpiškai stebėtą sužalotos nukentėjusiojo ausies vaizdą. Teismo vertinimu, po patirtų sužalojimų ant nukentėjusiojo ausies kaušelio likę nedideli randai nėra krentantys į akis, ir neturint papildomos informacijos apie jų buvimą, apskritai gali likti aplinkinių nepastebėti. Net ir specialiai stebint bei apžiūrinėjant nukentėjusiojo ausį, minimi randai dėl savo nežymumo ir specifinės dislokacijos vietos natūraliai besiraukšlėjančioje ausies kaušelio dalyje gana sklandžiai įsikomponuoja į bendrą ausies vaizdą, nesukelia ypatingai neigiamų emocijų ir nedaro nukentėjusiojo veido atstumiančio ar nemalonios išvaizdos. Akivaizdu, kad šių randų buvimas kelia nukentėjusiajam neigiamus prisiminimus ir emocijas dėl patirto sužalojimo, galimai ir nukentėjusiojo nurodomus neigiamus pojūčius gulint, galvą padėjus ant sužalotos ausies, tačiau vien šios aplinkybės negali nulemti likusių po sužalojimo randų pripažinimo kūno subjaurinimu, kadangi, kaip minėta, estetiniu požiūriu liekamieji sužalojimo reiškiniai yra minimalūs ir esmingai nedarko nukentėjusiojo veido, nedaro jo atstumiančiu. Taigi, nors teismo medicinos ekspertai neginčijamai nustatė, kad nėra galimybių minėtus randus panaikinti ir įmanoma tiktai operaciniu būdu juos sumažinti, teismui nenustačius, kad šie randai bjauroja nukentėjusiojo kūną BK 135 str. prasme, minimi sužalojimai negali būti vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam G. M. tyčiniais smurtiniais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas atitiktų požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis viešoje vietoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, kitų žmonių akivaizdoje, pasinaudojęs menkaverte dingstimi – kilusiu ginču dėl sėdimos vietos prie lošimų stalo, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis bei mesdamas stiklinę sužalojo G. M., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat purškė į kazino salėje buvusius asmenis dujomis, tokiais įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Liudytojai E. K., I. P. iš dalies patvirtino kaltinamojo versiją, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilus žodiniam konfliktui dėl vietos prie lošimų stalo, į kaltinamojo pretenzijas nukentėjusysis atsakė grubiu keiksmažodžiu, po ko kaltinamasis tuoj pat ėmė naudoti brutalų fizinį smurtą. Vienok ši aplinkybė niekaip nepaneigia kaltinamojo veiksmų neteisėtumo ir neadekvatumo susidariusiai situacijai, iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad smūgiu į veidą pargriovęs nukentėjusįjį, kaltinamasis mėgino pargriautą nukentėjusįjį ir spardyti, toliau puolė jį nepaisydamas aplinkinių mėginimų jį sudrausti ir atstumti nuo nukentėjusio, toliau agresyviai elgdamasis, apliejo nukentėjusį stiklinės turiniu ir metė į jį stiklinę, taip sužalodamas nukentėjusiojo ausį, bandymus smurtauti tęsė ir toliau, kol galiausiai apipurškė aplinkinius dujomis. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis šokiravo kazino buvusius asmenis, sutrikdė jo poilsį, dėl salėje pasklidusių dujų dalis lankytojų buvo priversti nutraukti žaidimą ir pasišalinti iš kazino, darbuotojams teko rinkti sudaužytos stiklinės šukes ir teikti pagalbą sužalotam nukentėjusiajam, į kazino buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba ir policija, kas akivaizdžiai patvirtina visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 284 str. 1 d. (veikos padarymo metu galiojusi 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Viešosios tvarkos pažeidimas apima ir šio nusikaltimo metu nukentėjusiajam padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą (t. y. dalį veiksmų, kurie kaltinamajame akte buvo kvalifikuoti pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.), todėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas G. M. pagal BK 140 str. 1 d. papildomai nekvalifikuojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007). A. A. kaltė pagal BK 284 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas laiko nustatyta atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis pripažino esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, savo elgesį vertina kritiškai ir gailisi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kurios dydį nustatys teismas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kaltinamajam po įvykio nustatytas 1,04 promilės girtumas), ir tai neabejotinai turėjo tiesioginės reikšmės neadekvačiam kaltinamojo elgesiui susidariusioje situacijoje ir nusikaltimo padarymui.
BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.
Kaltinamasis yra artimo pensiniam amžiaus, nusikalto pirmą kartą, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išsituokęs, turi nepilnametę dukrą, 2017-09-07 įsidarbino. Kaltinamasis padarė nors ir nesunkų, tačiau įžūlų smurtinį nusikaltimą, dėl menkavertės dingsties brutaliai smurtaudamas sužalojo žmogų aplinkinių akivaizdoje. Akivaizdu, jog tik laimingo atsitiktinumo dėka dėl kaltinamojo mestos nukentėjusiajam į galvą stiklinės nukentėjusysis nebuvo sunkiau sužalotas, o padaryto sužalojimo pasekmes pavyko kiek įmanoma neutralizuoti tik dėka laiku suteiktos kvalifikuotos medicininės pagalbos. Įvertinus aukščiau išdėstytas, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas laiko teisingu skirti pirmą kartą nusikaltusiam kaltinamajam sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, parenkant artimą vidurkiui bausmės dydį. Per bausmės laikotarpį kaltinamasis įpareigojamas dirbti, kad galėtų atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 48 str. 6 d. 3 p.). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis pakankamai ilgą laiką nedirbo, o laiką leisdavo lošimų namuose, kur ne tik žaisdavo azartinius žaidimus, bet ir vartodavo alkoholį, ką vaizdžiai iliustruoja ir šiame nuosprendyje aptartas kaltinamojo padarytas nusikaltimas. Siekiant, kad tokie pomėgiai netrukdytų kaltinamojo darbinei veiklai, kuriai kaltinamasis turi skirti prioritetą tiek atlygindamas padarytą žalą, tiek ir teikdamas išlaikymą nepilnametei dukrai, bausmės atlikimo laikotarpiu kaltinamajam uždraudžiama lankytis lošimo namuose (BK 48 str. 5 d. 1 p.).
Nukentėjusysis G. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 25). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis paaiškino, kad patyrė didelį pažeminimą, kuomet viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje buvo sumuštas ir sužalotas. Po sužalojimo buvo pristatytas į ligoninę ir skubiai operuotas, prisiūta beveik nuplėšta ausies kaušelio dalis. Po sužalojimo buvo nedarbingas 2-3 savaites, spengė ausyje, skaudėjo galvą. Jo vertinimu, dėl ausies sužalojimo ant ausies kaušelio likęs randas gadina jo veido estetinį vaizdą ir bjauroja veidą, todėl jaučiasi nepatogiai bendraudamas, be to, negali ilgai gulėti ant sužalotos ausies, nes ima skaudėti sužalotą vietą.
CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį, tuo tarpu tyčiniai, chuliganiškų paskatų sąlygoti smurtiniai veiksmai tokių prielaidų nesuponuoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).
Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką matyti, kad bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 iki 6000 Lt (145–1738 Eur). Tai iliustruoja kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: 2K–272–648/2015 (1500 Lt (434 Eur) – nukentėjusiajam suduota tiksliai nenustatytas kiekis smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda su kraujosruva dešinės akies srityje, nubrozdinimais viršugalvio kairėje pusėje, kraujosruva dešiniame žaste, kairės čiurnos sąnario raiščių patempimu); 2K-35/2014 (2000 Lt (579 Eur) – J. S. nenustatytu daiktu tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė A. D. į pakaušį, po to iš nugaros pastūmė A. D. šį pargriaudamas, taip padarydamas nukentėjusiajam muštines galvos pakaušinės srities bei dešinės plaštakos III piršto žaizdas – tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą); 2K-473/2013 (6000 Lt (1738 Eur) – N. Č. dėl menkavertės priežasties sudavė S. V. apie keturis smūgius ranka į veido sritį, taip padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, kraujosruvą kairės akies vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgta, jog sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti labiausiai matomoje vietoje – galvoje, dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis turėjo gydytis ligoninėje, jam buvo atlikta operacija, siekiant sugrąžinti normalią kvėpavimo funkciją, dėl savo išvaizdos po nusikalstamos veikos padarymo jis patyrė nepatogumų, tam tikrą laikotarpį negalėjo dirbti); 2K-522/2013 (2000 Lt (579 Eur) – E. T. be jokios priežasties užsipuolė nukentėjusiąją M. V. ir panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą – tampė ją už plaukų, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį); 2K-267/2013 (700 Lt (203 Eur) – G. S. įžūliai elgdamasis pažeidė viešąją tvarką, priėjęs prie R. Š., spyrė šiam du kartus į dešinę blauzdą bei ranka sudavė į dešinę pakaušio pusę, taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą); 2K-170/2013 (1000 Lt (289 Eur) – G. L., šaudamas V. U. į krūtinės sritį iš guminėmis grankulkėmis užtaisyto revolverio, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus); 2K–70/2013 (po 1000 Lt (289 Eur) – G. E. pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia kumščiu sudavė į veido sritį po vieną smūgį E. Š. ir V. Š., padarydamas nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus); 2K-12/2012 (5000 Lt (1461 Eur) – T. B. be priežasties du kartus kumščiu sudavė V. D. į veidą ir padarė jam poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, dešiniojo skruosto ir žando sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, muštinę viršutinės lūpos dešinės pusės raudonio ir gleivinės žaizdą, paviršinę muštinę žaizdą su kraujosruva apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, viršutinio 1-ojo dešiniojo ir 1-ojo kairiojo dantų vainikų lūžį su 2-ojo, 3-iojo kairės pusės dantų vainikų panirimu, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. D. sveikatą); 2K-605/2011 (2000 Lt (579 Eur) – A. P. tyčia sudavęs kumščiu į veidą, užpuolė jam nepažįstamą M. P., padarydamas sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis M. P. dabar negali normaliai vairuoti, bijo sunkvežimių, dantis gydosi iki dabar, jam buvo sumuštas veidas, lūpa, dantenos, lūpą susiuvo, po A. P. smūgio patyrė fizinį skausmą, atsirado nemalonių pojūčių, kol sužeidimai nesugijo, teko kreiptis į medikus; 2K-144/2010 (G. P. - 1000 Lt (289 Eur), T. Š. - 5000 Lt (1460 Eur) – O. B tampė G. P. už plaukų, ranka sudavė jai ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos plaukuotąją dalį, sukeldamas jai fizinį skausmą; ranka sudavė nukentėjusiajam T. Š. vieną smūgį į veidą, o šiam praradus sąmonę ir nukritus, ne mažiau kaip tris kartus spyrė į galvą, padarydamas jam sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Remiantis nukentėjusiojo parodymais ir byloje surinkta medžiaga nustatyta, jog nukentėjusysis dėl įvykio metu patirtų sužalojimų buvo gydomas. Nėra abejonės, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog nukentėjusysis dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinį stresą, išgyveno pažeminimą, kadangi buvo sumuštas viešoje vietoje, kuriam laikui sutriko jo darbinė veikla, ir šiuo metu dėl liekamųjų sužalojimo reiškinių (skausmo gulint ant sužalotos ausies bei, nukentėjusiojo vertinimu, estetinį ausies vaizdą darkančių randų) patiria tam tikrų nepatogumų, ketina darytis ausies plastinę operaciją. Kita vertus, bylos duomenimis nenustatyta, jog nukentėjusiajam būtų likę kokie nors rimtesni liekamieji padariniai dėl patirtų sužalojimų. Kaip minėta, nukentėjusysis baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, taigi ieškinį dėl galimai patirtos turtinės žalos (gydymo išlaidos, galimas darbo užmokesčio sumažėjimas, plastinės operacijos, jeigu tokia bus atliekama, išlaidos ir pan.) nukentėjusysis galės pareikšti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose dėl chuliganiškų paskatų nežymiai sutrikdoma asmenų sveikata, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, į nukentėjusiojo ir kaltinamojo (kuris, nors šiuo metu ir dirba, tačiau neturi turto ir išlaiko nepilnametę dukrą) interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, jog teisingas, protingas ir sąžiningas būtų 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Priimtina dėmesin, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti labiausiai matomoje vietoje – galvoje, dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajam ligoninėje buvo atlikta operacija, siekiant atstatyti pažeistą ausies kaušelio vientisumą, dėl savo išvaizdos po nusikalstamos veikos padarymo jis patyrė nepatogumų, tam tikrą laikotarpį negalėjo dirbti, liekamieji sužalojimo reiškiniai iki šiol nukentėjusiajam kelia tam tikrus nepatogumus. Teismo nuomone, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, atsiradusias pasekmes ir teismų praktikos tendencijas. Atsižvelgiant į patenkintą civilinio ieškinio dalį, mažinama kaltinamojo turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas civilinio ieškinio užtikrinimui, apimtis.
Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, dalyvavo nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas advokatas R. K., iš pateiktų dokumentų matosi, kad įgaliotojo atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusysis sumokėjo 1210 eurų. BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo prašymas atlyginti turėtas atstovavimo išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas, prašoma išieškoti išlaidų suma atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus (advokatas teikė nukentėjusiajam teisinę pagalbą daugiau nei metus laiko), iš kaltinamojo išieškotina 1210 eurų atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo naudai.
Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo išieškotinos liudytojo kelionės išlaidos 42 eurai 57 ct.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: dujų balionėlis - sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.), du CD diskai paliktini saugojimui prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjas
nusprendžia:
A. A., jo veiksmus perkvalifikavus iš BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. į BK 284 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 metams ir 3 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį dirbti bei nesilankyti kazino ir kitose panašaus pobūdžio įstaigose, kuriose vykdomi azartiniai lošimai. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą 1 parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Kardomąsias priemones palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Nukentėjusiojo G. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo A. A. 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam G. M.. Likusioje dalyje nukentėjusiojo G. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nuteistojo A. A. laikino nuosavybės teisių į turtą – pinigines lėšas 2000 Eur sumoje, esančias AB „Swedbank“ atidarytose A. A. banko sąskaitose, kurių Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apribojimo terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio išsprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuteistajam A. A. panaikinti.
Išieškoti iš nuteistojo A. A. 1210 eurų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajam G. M..
Išieškoti iš nuteistojo A. A. 42 eurus 57 ct. proceso išlaidų valstybei.
Dujų balionėlį sunaikinti, du CD diskus palikti saugojimui prie bylos
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.