Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-02-27 · Civilinė byla Nr. 2-365-470/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-27
Bylos Nr.
2-365-470/2019
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03885-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snaigė Juknevičienė
Ieškovas
Ž. J.
Atsakovas
E. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-365-470/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03885-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.17.3; 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.2.8.5. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 27 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. J. ieškinį atsakovei E. K. su institucija, teikiančia išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2019 m. vasario 26 d. gautas ieškovo Ž. J. ir atsakovės E. K. prašymas patvirtinti 2019 m. vasario 13 d. taikos sutartį rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą nutraukti. Nurodo, kad kiekviena iš šalių pasilieka prie savo bylinėjimosi išlaidų, o nuo kitų procesinių išlaidų prašo atleisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje civilinio proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia nutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė atsižvelgiant į įstatymo nustatytas ribas laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Vadovaujantis CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

Pateikta pasirašyta šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepilnamečio vaiko teisių nepažeidžia, šalims yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl ji tvirtintina ir civilinė byla tarp šalių nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 231 straipsnio 1-3 dalys).

Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, ateityje kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebeturės teisės (CK 6.985 straipsnio 1 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalis 4 punktas).

Vadovaujantis CK 6.985 straipsnio 2 dalimi, teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau atsižvelgiant į šios sutarties dalyką, pažymėtina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitoms aplinkybėms, turinčioms reikšmės išlaikymo dydžiui, šalys gali kreiptis į teismą prašydamos pakeisti (padidinti ar sumažinti) išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-4533-16862 ieškovui Ž. J. suteikta antrinė teisinė pagalba bei ieškovas 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Teismui pateikta 2019 m. vasario 26 d. pažyma Nr. NTP-7-1322 patvirtina, kad valstybė už ieškovui suteiktą teisinę pagalbą patyrė 195,00 Eur išlaidų. Šalys taikos sutarties 3 punkte susitarė, kad kiekvienos iš šalių turėtos asmeninės išlaidos su šios bylos vedimu, atitinkamai tenka kiekvienai šaliai ir viena iš kitos jų nereikalauja, pašto išlaidas apmoka atsakovė E. K., o nuo kitų procesinių išlaidų prašo atleisti. CPK 94 straipsnio 2 dalis numatanti, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto, šiuo atveju netaikytina, kadangi ji reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių, o ne jų priteisimą valstybei (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2S-280-372/2017; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-684-230/2017; Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2S-208-230/2014). Taigi pagal šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, šalys nusprendė nereikalauti tik jų pačių, o ne valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė prašo atleisti nuo kitų procesinių išlaidų atlyginimo, t. y. kitų bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovui antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo. Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, gali iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, tačiau toks prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlyginamos vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad šalys sudarė byloje taikos sutartį, iš atsakovės valstybei priteistina 25 procentai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 48,75 Eur (195,00 Eur x 25 procentai) (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei, kad šalys sudarė taikos sutartį iš atsakovės valstybei priteistina 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio – 5,22 Eur (58,00 Eur x 12 mėnesių x 3 procentai - 75 procentai) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 6,64 Eur. Šalys taikos sutartimi susitarė, kad pašto išlaidas atlygina atsakovė, todėl jos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294–295 straipsniais,

nutaria:

patvirtinti 2019 m. vasario 13 d. taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. J. ieškinį atsakovei E. K., institucija byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo tokiomis sąlygomis:

1. Ieškovas Ž. J. ir atsakovė E. K. susitaria prašyti teismą pakeisti 2017 m. spalio 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą, civilinėje byloje Nr. 2- 3796- 835/2017 dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės E. K. (J.) dukrai G. J..

2. Atsakovė E. K. įsipareigoja mokėti išlaikymą po 160 Eur dukrai G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2019 m. vasario 1 d. ir mokėti iki vaiko pilnametystės. Išlaikymą mokėti už einamąjį mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos į ieškovo Ž. J. nurodytą sąskaitą. Išlaikymą didinti indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui skirtas lėšas uzufrukto teise naudos ieškovas Ž. J..

3. Ieškovas Ž. J. ir atsakovė E. K. susitaria, kad jų turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje pasilieka kiekvienas sau ir nereikalaus atlyginti iš kitos šalies. Atsakovė E. K. sutinka apmokėti pašto išlaidas ir prašo atleisti nuo kitų procesinių išlaidų.

4. Ši sutartis sudaryta vadovaujantis CK 6.983 straipsniu, ieškovas Ž. J. ir atsakovė E. K. prašo teismo patvirtinti šią taikos sutartį ir bylą nutraukti.

5. Šalys patvirtina, kad bylos nutraukimo pasekmės šalims yra išaiškintos. Tai yra, bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, išskyrus dėl aplinkybių ir sąlygų numatytų CK 3.201 straipsnyje dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Civilinę bylą Nr. 2-365-470/2019 nutraukti.

Priteisti iš atsakovės E. K. 5,22 Eur žyminį mokestį ir 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.

Priteisti iš atsakovės E. K. 48,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.

Šalims išaiškintina, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, (vaiko poreikių tenkinimas, nedarbingumas, turtinė padėtis ir kt.) vienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Snaigė Juknevičienė