- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-684-230/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13151-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Ieškovas
- L. N.
- Atsakovas
- D. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui D. G. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtino ieškovės L. N. ir atsakovo D. G. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2016 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė teismo priimti papildomą sprendimą ir priteisti valstybei patirtas ieškovės atstovavimo išlaidas byloje. Prašyme nurodė, jog teismas, priimdamas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį, nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei, nors byloje buvo pateiktas išlaidas patvirtinantis dokumentas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi atmetė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-17847-800/2016.Teismas nustatė, kad pateikta taikos sutartis buvo patvirtinta teismo posėdyje bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. 2016 m. lapkričio 24 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovę L. N. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas R. L., kuris pateikė prašymą patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir sutiko su taikos sutarties sąlygomis. Pateiktoje teismui tvirtinti taikos sutartyje šalys nebuvo numačiusios jų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo pateiktas teismo posėdžio metu. Teismas, priimdamas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį, kuria patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, nurodė, kad šalys, sudarydamos taikos sutartį, nesusitarė dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 2 dalimi, nepaskirstė šalims jų patirtų išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikdama prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, pateikė naują prašymą iš naujo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, dėl kurio teismas jau pasisakė 2016 m. lapkričio 24 d. nutartyje, teismas šį prašymą atmetė.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-17847-800/2016. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybei atlyginamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Valstybės patirtas išlaidas valstybės naudai teismas turi pagrindą priteisti savo iniciatyva iš kitos proceso šalies, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į valstybės biudžetą iš asmenų, kuriems nebuvo teikta antrinė teisinė pagalba.Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. IR-176 patvirtintų Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų 10 p. advokatai, teikiantys antrinę teisinę pagalbą, neprivalo kreiptis į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo bylose, kuriose abi šalys (ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, jei jie yra įstoję į bylą) atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo ir ypatingosios teisenos bylose, išskyrus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, ir teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Toks atvejis, kai byloje sudaroma taikos sutartis, nėra numatytas tarp Rekomendacijoje įvardintų išlygų, kuomet prašymo dėl išlaidų apskaičiavimo teikti nereikia ir tuo pačiu, tokiais atvejais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebūtų priteisiamos.Bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, patyrė ne ieškovė, kuriai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, o valstybė. Taikos sutartyje yra susitarta dėl turėtų atstovavimo išlaidų viena kitai atlyginimo. Ši taikos sutarties sąlyga jokiu būdu nepatvirtina, kad tuo pačiu buvo nuspręsta neatlyginti ir valstybės patirtų išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu. Teismas gavęs Tarnybos pažymą apie patirtas išlaidas turėjo spręsti šių išlaidų priteisimą atskirai, nesiejant su bylos šalių patirtomis asmeninėmis išlaidomis.Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo buvo pateikta dar prieš teismo posėdį, kuris įvyko 2016 m. lapkričio 24 d.Atsakovas D. G. atsiliepimu į pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad teismo posėdyje dalyvavo pati ieškovė L. N., jos atstovas advokatas R. L., kurie susipažino su taikos sutarties turiniu, taikos sutarties sąlygos buvo tinkamos, pastabų ir prieštaravimų dėl taikos sutarties sąlygų nebuvo pareikšta. Ieškovės atstovas advokatas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat byloje nebuvo pateikti ir Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos dokumentai apie valstybės patirtas išlaidas dėl ieškovės atstovavimo civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalys teismo patvirtintoje tarp ieškovės L. N. ir atsakovo D. G. sudarytoje taikos sutartyje nebuvo numačiusios jų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismo posėdžio metu nebuvo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė.Apeliantė (pareiškėja) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirajame skunde nurodo, jog taikos sutarties sąlyga dėl šalių turėtų atstovavimo išlaidų viena kitai atlyginimo nepatvirtina, kad tuo pačiu buvo susitarta ir dėl valstybės patirtų išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, be to, pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo buvo pateikta dar prieš teismo posėdį.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius, 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-P-410-8588 civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo nusprendė ieškovei L. N. teikti antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. pažyma Nr. NTP-7-12753, patvirtina, kad valstybės patirtos išlaidos už Tarnybos ieškovei L. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 204,57 Eur, pažyma pateikta prieš teismo posėdį, kuriame buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju be pagrindo nesivadovavo CPK 99 straipsnio 2 dalies ir 96 straipsnio nuostatomis ir tokiu būdu pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kadangi vien ta aplinkybė, jog šalys taikos sutartyje susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų viena kitai atlyginimo (neatlyginimo), neteikia pagrindo išvadai, kad teismas neturi spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimo CPK numatyta tvarka. CPK 94 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Šiuo atveju šalys (ieškovė L. N. ir atsakovas D. G.), sudarydamos taikos sutartį, joje nesusitarė dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 2 dalimi, šalims jų patirtų išlaidų nepaskirstė. Tačiau, šalims taikos sutartyje neaptarus jų turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nustatė, jog patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistina 25 proc. mokėtino žyminio mokesčio sumos. Teismas taip pat nurodė, kad valstybė šioje byloje turėjo ir 5,22 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų išsiuntimu šalims, kurios, ieškovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, yra priteistinos iš atsakovo. Taigi teismas, priteisdamas šias išlaidas valstybei, taikė CPK 96 straipsnio 1 dalį, tačiau nagrinėjamu atveju liko neaptartas valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą atlyginimo klausimas, ką taip pat reglamentuoja tas pats CPK 96 straipsnis, nustatantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos turi būti atlygintinos valstybei remiantis CPK 96 straipsniu. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta CPK 94 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto, šiuo atveju netaikytina, kadangi ji reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių, o ne jų priteisimą valstybei.Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1-2 punktus, siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti, ir su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, o šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos išvados teikimą mokamas užmokestis, kuris turi būti nustatytas taip, kad skatintų ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas pastovus mėnesinis užmokestis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai). Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidų. Todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas, sudarydami taikos sutartį, negalėjo susitarti dėl valstybės išlaidų neatlyginimo, kadangi jie jų nepatyrė.Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo byloje gali priimti teismas, priėmęs byloje sprendimą, be to, CPK 277 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad papildomas sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą apeliantės atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo ir perduoti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.