Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei U. K., jos atstovei advokatei (nuotoliniu būdu) Giedrei Striaukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. K. ieškinį atsakovams A. M. ir N. K. dėl paramos pilnamečiui vaikui teikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisminio proceso metu pateikė ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kuria išsprendė reikalavimą dėl paramos iš atsakovo priteisimo. Kitus reikalavimus atsakovei – motinai, palaikė. Nurodė, kad prie jos paramos motina iš viso neprisideda. Šiuo metu ji turi sveikatos problemų, turėjo operaciją, gali reikėti dar vienos. Palaikė ieškinyje nurodytų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

taikos sutartis tvirtintina ir ši bylos dalis nutrauktina.

Teismas nurodo, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą ar jos dalį taikos sutartimi (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Ieškovė ir atsakovas sudarė taikos sutartį dėl pramos teikimo. Iš pasirašytos pateiktos taikos sutarties nustatyta, kad ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms bei viešajam interesui, taikiai sutarta dėl dalies ginčo (parmos teikimo ieškovei iš atsakovo N. K.) esmės, teisinės pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, šalims žinomos, todėl taikos sutartis tvirtintina ir civilinės bylos dalis nutrauktina. Išaiškintina, kad procesinio sprendimo dalis dėl paramos teikimo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms galima kreiptis į teismą pakartotinai dėl šio reikalavimo.

Ieškinio reikalavimas dėl paramos priteisimo iš atsakovės tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pilnametės U. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra N. K., motina A. M. (K.). Ieškovės banko sąskaitos išrašas. Ieškovės darbo sutartis, pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. (duomenys neskelbtini) gimnazijos raštas dėl U. K. mokymosi.

Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo dalykas – išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, priteisimas. Atsakovas iš esmės nesutinka su prašomos paramos suma, t. y. 230 Eur, atsakovė sutinka dėl paramos teikimo natūra, t. y. maisto produktais ir pan.

Teismas nurodo, kad tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuojančius aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2007 m. birželio 7 d. nutarime yra konstatavęs, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Vidurinio ugdymo, kurio paskirtis padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją, programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos mokyklos (Švietimo įstatymo 11 straipsnis). Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir (ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.

Įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti moksleiviui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 straipsniai). Kita vertus, įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis).

Kaip jau minėta, išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini). Taigi ji atitinka pirmąją sąlygą, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui.

Antroji sąlyga, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui – vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažangiu mokymusi vidurinėje mokykloje laikytinas mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Šiuo atveju byloje duomenų apie ieškovės mokymosi rezultatus nėra, tačiau ta aplinkybė, kad ji lanko paskutinę gimnazijos klasę, t. y. buvo perkelta į paskutinę gimnazijos klasę, ir ruošiasi brandos egzaminams patvirtina pažangų ieškovės mokymąsi.

Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą, pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.), poreikius (mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas). Nustatydamas paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007).

Byloje nustatyta, kad ieškovė mokosi pagal vidurio ugdymo programą, šiuo metu nedirba, duomenų, kad jo vardu būtų registruotino turto nėra pateikta. Teismo posėdžio metu ieškovės nurodė, kad registruotino turto ar santaupų neturi. Teismo vertinimu, nors ieškovė yra įgijusi visišką civilinį veiksnumą, tačiau besimokydama pagal vidurinio ugdymo programą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, be kurių negalėtų ateityje studijuoti, dirbti ir materialiai save, o prireikus – ir tėvus, išlaikyti. Be to, ieškovei taip pat yra reikalingas laikas poilsiui.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė yra pakankamai rūpestinga vykdydama savo pareigą mokytis. Ieškovei, besimokančiai pagal vidurinio ugdymo programą, neabejotinai reikalingos lėšos maistui, aprangai, sveikatai, higienos priemonėms, laisvalaikiui, transportui. Be to, ieškovei tenka ir dalis komunalinių mokesčių, į kuriuos įeina mokestis už telefoną ir internetą, vandenį, elektrą, šilumą, šiukšles ir pan. Ieškovė nurodo, kad jo poreikiai sudaro 530 Eur per mėnesį.

Teismas pastebi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Darytina išvada, kad šiuo metu nustatytas minimalaus atlyginimo dydis nėra besąlyginis rodiklis, kuriuo turi būti vadovaujamasi dėl ieškovo poreikių. Šiuo metu Vyriausybė patvirtinta minimali mėnesinė alga siekia 642 Eur su mokesčiais, atskaičius mokesčius apie 486 Eur.

Teismas nurodo, kad išlaikymo (paramos) prašantis asmuo gali nedetalizuoti savo poreikių jeigu jie yra minimalūs, tokia linkme plėtojama teismų praktika. Be abejonės, tokie asmens poreikiai, kaip maistui, aprangai, higienai, būstui, komunaliniams mokesčiams yra neišvengiami, be abejonės patiriami, nors tokio pobūdžio duomenų byloje nėra, tačiau tam tikros aplinkybės dėl šių poreikių dydžių gali būti pateikiamos. Ieškovė nurodo, kad maistui turi per mėnesį skirti apie 200 Eur; higienos priemonės apie 20 Eur; gydymo ir sveikatos priežiūros priemonės apie 15 Eur; ortodontiniam gydymui apie 60 Eur; rūbams ir avalynei apie 60 Eur; lavinimo priemonės ir edukacinėms išlaidos apie 20 Eur; abiturientų šimtadieniui, išleistuvėms, kitiems mokyklos renginiams apie 30 Eur; laisvalaikiui apie 60 Eur; gimtadieniui, šventėms apie 10 Eur; būsto išlaikymo, komunaliniai mokesčiai apie 50 Eur; mobilaus ryšio priemonėms, internetui, telefonui apie 13 Eur; transporto išlaidoms apie 10 Eur. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja B. I. nurodė bendro pobūdžio aplinkybes dėl ieškovės poreikių. Paaiškino, kad pas ją šiuo metu gyvena anūkė – ieškovė, prie kurios išlaikymo motina visiškai neprisideda. Nurodė, bendro pobūdžio ieškovės patiriamas išlaidas, kaip maistui, rūbams, avalynei, mokslui, telefonui, internetui, dalis komunalinių mokesčių ir pan.

Teismas nurodo, kad visuotinai žinoma aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 dalis), kad nuo 2020 m. pavasario Lietuvoje paskelbta ekstremali padėtis dėl COVID-19, atitinkamai dalis paslaugų, pramogų yra ribojamos (didesne ar mažesne apimtimi). Dėl šios aplinkybės tokio tipo išlaidos, kaip laisvalaikiui, ekskursijoms, pažintinei veiklai, teatrams, muziejams, objektyviai negalėjo būti patiriamos kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sprendimo priėmimo dienos, o įvertinus šiuo metu esančius ribojimus, labai realu iki 2021 m. kovo pabaigos (šiuo metu Vyriausybės teisės aktuose nustatytas karantino laikotarpis ir esami draudimai). Kadangi parama turi būti tokio dydžio, kad tenkintų esamus šiuo metu asmens poreikius, todėl dalis išlaidų, pvz. laisvalaikiui, šventėms, mokyklos renginiams, edukacinėms išlaidoms mažintinos, nes objektyviai šiuo metu negali būti tenkinamos, todėl šioje dalyje mažintina suma būtina ieškovės poreikiams tenkinti. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovės poreikiams tenkinti šiuo metu turi būti skirtina mažesnė suma nei 530 Eur suma, t. y. teismo vertinimu asmuo dirbdamas ir gaudamas minimalų darbų užmokestį atskaičius mokesčius gautų apie 468 Eur, ir šios sumos turėtų pakakti jam pragyventi ir patenkinti visus poreikius. Esant aptartoms aplinkybėms pripažintina, kad byloje esantys duomenys ir išdėstytos aplinkybės patvirtina ieškovės poreikius 486 Eur sumai. Duomenų apie išskirtinius ieškovės poreikius, be planuojamos operacijos, nėra, todėl laikytina, kad ši suma turi būti pakankama.

Teismas nurodo, kad Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2021-01-01 universalia išmoka vaikui padidinta nuo 60,06 Eur (1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio) iki 70 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Darytina išvada, kad prie ieškovo išlaikymo nurodyta suma prisideda valstybė, atitinkamai tėvams tenkanti dalis vaikui remti yra mažintina.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šioje byloje spęstina dėl 398 Eur paramos teikimo ieškovui (468 Eur suma teismo pripažinta vaiko poreikiais, iš jos atimta 70 Eur suma „vaiko pinigai“).

Šiuo atveju įvertinus ieškovės poreikius, tą aplinkybę, kad atsakovas, t. y. ieškovės tėvas taikos sutartimi sutinka dėl 230 Eur sumos mokėjimo, būtina nustatyti ar atsakovė turi realių galimybių teikti išlaikymą ir kokio dydžio.

Kasacinis teismas formuojamojoje teismų praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymo leidėjui įtvirtinus tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni kaip 24 metai, negalima nepaisyti tėvų galimybių. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad gali teikti paramą natūra, t. y. maisto produktais ir pan. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ūkiškai negyvena, todėl maisto produktus ir pan., taip pat pirktų, tačiau duomenų, kad nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki teismo posėdžio datos, būtų pateikusi, suruošusi ir perdavusi ieškovei maisto produktų, nėra. Teismas nurodo, kad paramos priteisimas galimas tik periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma ar turtu (CK 3.196 straipsnis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui nėra pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimo ar jį reikšmingai mažinti.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nedirba, gaunamas pajamas sudaro gaunamos išmokos iš užimtumo tarnybos, taip pat turi nepilnametį vaiką. Atsakovės vardu nekilnojamojo turto nėra registruota, registruota transporto priemonė OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ši transporto priemonė ne jos, tik jos vardu registruota. Teismas nurodo, kad pagal CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatas sandorio (ne)registracijos faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, t. y. šiuo atveju prieš ieškovę. Esant aptartos aplinkybėms atsakovės posėdžio metu duoti paaiškinimai ir liudytojo D. D. parodymai dėl transporto priemonės nesudaro pagrindo paneigti VĮ „Regitra“ duomenų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Byloje duomenų, kad atsakovė dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti ar pan. nėra. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad yra skolinga D. D., tačiau šis asmuo apklaustas, kaip liudytojas nurodė, kad jokios skolos nėra, jis geranoriškai padeda atsakovei. Nors atsakovė šiuo metu nedirba ir šiuo metu dėl šalyje esančio karantino tikėtina yra sudėtingesnė situacija darbo ieškančių asmenų rinkoje, tačiau ši aplinkybė pati savaime negali būti pagrindas neteikti paramos.

Taigi, vertinant byloje nustatytas aplinkybes, nustačius, kad ieškovei parama iš atsakovės būtina, įvertinus būtinuosius ieškovės poreikius, jos ir atsakovės materialinę padėtį bei derinant atsakovės pareigą ir jos galimybes šią pareigą vykdyti, ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteistinas parama po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2020-10-05) iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą (CPK 178, 197, 185, straipsniai CK 3.156, 3.192¹ straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

Ieškovei parama ieškovei priteisiama kol ji mokysis gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą nenurodant konkrečios datos, nes gimnazijos paruoštame rašte nurodoma planuojama datą, kuri gali realiai nesutapti su faktiniu mokyklos baigimu, t. y. brandos atestato gavimu.

Ieškiniu prašoma priteisti paramą nuo 2020-09-01, tačiau ieškinys pateiktas 2020-10-05. Kadangi šeimos byloje teismo vaidmuo aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nuo 2020-09-01- iki 2020-10-05 laikotarpis vertintinas kaip įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis), todėl priteistina 193 Eur suma už šį laikotarpį.

Pažymėtina, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramos dydį.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnis, 3.192¹ straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalį dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodo, kad pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei ir atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl iš atsakovės valstybei nėra priteistinas žyminis mokestis ar kitos bylinėjimosi išlaidos. Šioje byloje ieškovė ir atsakovas sudarė taikos sutartį dėl paramos teikimo. Esant tokioms aplinkybėms bylinėjimosi išlaidų klausimas spręstinas pagal šalių procesinį elgesį.

Pastebėtina, kad pagal esamą Lietuvoje teisinį reglamentavimą parama priteisiamas pilnamečiams vaikams, tačiau dar besimokantiems mokykloje iš esmės visais atvejais. Pastebėtina, kad pagal taikos sutarties instituto paskirtį, tokio pobūdžio sutarties sąlygas procesiškai nekorektiška vertinti pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies nuostatas, nes šalis sieja tam tikri asmeniniai santykiai, kitokio pobūdžio susitarimai, kurie nenurodomi taikos sutartyje (nėra ginčo dalykas), tačiau šalims pakankamai svarbūs ir susiję su reiškiamais reikalavimais, ar galimais kitais ginčais. Darytina išvada, kad šalims užbaigus ginčą taikos sutartimi, jos sąlygų negalima vertinti pagal patenkintus ar atmestus reikalavimus, todėl nėra galimybės paskirstyti išlaidas valstybei pagal patenkintus/atmestus reikalavimus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad atsakovas nepiktnaudžiavo suteiktomis teisėmis, jomis naudojosi teisėtai, sąžiningai, siekė ginčą išspręsti operatyviai ir mažiausiomis sąnaudomis, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patvirtinti ieškovės U. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos taikos sutarties sąlygas ir šią bylos dalį nutraukti:

1. Atsakovas N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutinka ir įsipareigoja teikti materialinę paramą (išlaikymą) pilnametei dukrai U. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 230,00 (du šimtus trisdešimt) eurų kas mėnesį nuo 2020 m. rugsėjo mėn. 1 d. iki U. K. mokysis bendrojo lavinimo mokyklos dieniniame skyriuje, t. y. iki 2021-08-31, ir bus ne vyresnė nei 24 metų.

2. Atsakovas N. K. įsipareigoja pervesti sutarties 2 p. (teismo sprendimo rezoliucinės dalies 1 p.) sutartą paramos (išlaikymo) sumą į U. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 25 (dvidešimt penktosios) dienos.

3. Šalys susitaria neatlyginti viena kitai šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinio reikalavimą dėl paramos priteisimo iš atsakovės A. M. tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paramą ieškovei U. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-10-05 iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą.

Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paramos ieškovei U. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą 193 Eur sumą už laikotarpį nuo 2020-09-01 iki 2020-10-05.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl paramos periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.