Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1817-1160/2025 pagal ieškovės S. M. ieškinį (patikslintą) atsakovams R. A., V. B., G. B., D. K. ir J. K. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymu, išvadą duodanti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. M. (toliau – ir ieškovė) ieškinyje, kuris patikslintas pareiškimais dėl ieškinio patikslinimo (2024 m. gruodžio 6 d. dok. reg. Nr. DOK-145663, 2025 m. balandžio 15 d. dok. reg. Nr. DOK-45862), prašo nustatyti negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tokiu būdu:

1.1. ieškovei S. M. paskirti naudotis patalpomis, pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mb Projects“ paruoštą planą, pažymėta indeksu B, iš viso paskiriant naudotis 25,96 m², t. y. 27/100 dalimis neįregistruotos pastogės;

1.2. atsakovui V. B. paskirti naudotis patalpomis, pagal UAB „Mb Projects“ paruoštą planą, pažymėta indeksu A, iš viso paskiriant naudotis 9,61 m², t. y. 10/100 dalimis neįregistruotos pastogės;

1.3. atsakovei J. K. paskirti naudotis patalpomis, pagal UAB „Mb Projects“ paruoštą planą, pažymėta indeksu A, iš viso paskiriant naudotis 8,65 m², t. y. 9/100 dalimis neįregistruotos pastogės;

1.4. atsakovei D. K. paskirti naudotis patalpomis, pagal UAB „Mb Projects“ paruoštą planą, pažymėta indeksu A, iš viso paskiriant naudotis 24,99 m², t. y. 26/100 dalimis neįregistruotos pastogės;

1.5. atsakovei G. B. (registruota N. A. B. vardu) paskirti naudotis patalpomis, pagal UAB „Mb Projects“ paruoštą planą, pažymėta indeksu A, iš viso paskiriant naudotis 11,54 m², t. y. 12/100 dalimis neįregistruotos pastogės;

1.6. atsakovei D. K. paskirti naudotis patalpomis, pagal UAB „Mb Projects“ paruoštą planą, pažymėta indeksu A, iš viso paskiriant naudotis 5,77 m², t. y. 6/100 dalimis neįregistruotos pastogės;

1.7. atsakovei R. A. paskirti naudotis patalpomis, pagal UAB „Mb Projects“ paruoštą planą, pažymėta indeksu A, iš viso paskiriant naudotis 9,61 m², t. y. 10/100 dalimis neįregistruotos pastogės.

1.8. ieškovė prašo priteisti iš atsakovų visas ieškovės S. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Nurodė, kad ji kartu su atsakovais yra negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), (toliau – pastogės) bendrasavininkai. Ieškovė iš savo asmeninių lėšų sutvarkė ½ dalį namo stogo (stogas buvo kiauras), o namo gyventojai su tuo sutiko, nes neturėjo lėšų prisidėti prie stogo remonto. Bendrasavininkai susitarė, kad ieškovė iš savo lėšų įsirengtų pastogės dalį virš savo gyvenamojo buto ir šią pastogės dalį prijungtų prie savo buto ir naudotųsi jai priklausančiomis 27/100 pastogės dalimis. Tik 2016 m. balandžio 18 d. rašytiniu patvirtinimu namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas), gyventojai patvirtino faktą, kad ieškovė 2005 m. savo asmeninėmis lėšomis sutvarkytų dalį namo stogo ir sutiko, kad ieškovė iš savo lėšų įsirengtų pastogės dalį virš jos gyvenamojo buto ir ją prijungtų prie savo buto. 2022 m. sausio 6 d. J. K. pasirašė sutikimą, kad neprieštarauja, jog būtų atliktas buto Nr. 5 kapitalinis remontas, įrengiant gyvenamąsias patalpas palėpėje, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 19 d. atsakovams ieškovė pateikė pasiūlymą dėl negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo, siekiant nustatyti pastogės naudojimosi tvarką bendrasavininkų tarpusavio sutarimu. Atsakovai su ieškovės siūloma naudojimosi tvarka nesutiko. Ieškovė nori naudotis virš mano 5 buto esančia pastogės dalimi, kurią ji iš asmeninių lėšų įsirengė ir naudojasi nuo 2005 metų. Namo pastogė yra padalinta į dvi dalis ir atskirta sienine pertvara, todėl antrosios laiptinės gyventojai galėtų patogiai patekti į savo pastogės dalį A ir naudotis, nepažeidžiant kitų bendraturčių interesų. Iki šio ieškinio pateikimo nei vienas iš bendraturčių realiai palėpe nesinaudojo ir ten net nesilankė, palėpės savininkai ne kartą yra pasikeitę. Kiek jai yra žinoma, palėpės patalpos pažymėtos indeksu A iki šiol nėra tinkamai sutvarkytos, o ir patekimas į šią palėpės dalį yra apsunkintas, todėl realiai atsakovai šiuo turtu ir nesinaudoja. Ieškovė pastogę įsirengė 2005 m. ir iki ieškinio pateikimo dienos pastogės naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi, iki tol ginčų dėl pastogės naudojimosi tvarkos nekildavo. Kartu su ieškiniu ieškovė teikia teismui negyvenamosios patalpos – pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuris atitinka racionalumo ir patogumo kriterijus ir neturi įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Nustatant naudojimosi pastoge tvarką, kiekvienam naudotojui yra užtikrintas patekimas į pastogę tiek dalyje A, tiek dalyje B. Nesutikdami su ieškovės siūloma pastogės naudojimosi tvarka atsakovai siūlo nustatyti palėpės naudojimosi tvarką taip, jog ieškovė galėtų naudotis viena palėpės dalimi, kuri yra virš jos buto ir kita palėpės dalimi, į kurią yra patenkama iš visai kitos namo laiptinės, kuria ieškovė niekada nesinaudojo. Atsakovų pateiktame pastogės naudojimosi plane tiek ieškovės, tiek atsakovų pastogės naudojimosi dalys yra atskiros ir išdalintos po visą pastogę, todėl akivaizdu, kad atsakovai nesinaudos pastoge, nes tai bus neracionalu ir nepatogu patiems atsakovams. Toks atsakovų priešpriešinis pasiūlymas yra neracionalus, nepatogus, pažeidžiantis bendraturčių interesus ir neteisėtas. Laiptinėje palėpės bendrasavininkai savo nuožiūra ir iniciatyva, be kitų bendraturčių sutikimo, dar 2022 m. panaikino patekimo į palėpę liuką ir savo nuožiūra išpjovė naują angą (patekimą) į palėpę, kuri neturi kopėčių, nes ribojasi su vienos iš kaimynių buto 8 durimis. Pažymėjo, kad ieškovė už stogo remonto darbus sumokėjo 10 000 Eur, todėl atsakovai jai yra skolingi už namo stogo sutvarkymą. Be to, tikslu atlikti remontą ieškovės lėšomis ir buvo sudarytas žodinis bendraturčių susitarimas, kad ji naudotųsi ir įsirengtų pastogę virš savo buto.

10. Atsakovai V. B., G. B. ir D. K. prašo ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad jie nesutiko su ieškovės 2023 m. sausio 19 d. pasiūlymu dėl negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo, nes ieškovė siekia įteisinti pastogės prijungimą prie jai priklausančio buto, t. y. atsidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Iki ieškinio pateiktame plane ir su ieškiniu patektame plane yra išskirtos dvi pastogės dalys, t. y. 26,96 m² ploto B dalis, kuri ieškovė skiria naudotis tik sau, ir 69,17 m² ploto A dalis, kuria visa, anot ieškovės, turėtų naudotis visi kiti pastogės bendrasavininkai bendru sutarimu. Iš pateiktų planų visiškai neaišku, kaip kiekvienas iš bendraturčių realiai įgyvendins savo naudojimosi jam tenkančia pastogės dalimi teisę. Pažymėjo, kad visą plane B pastogės dalį jau pavertė gyvenamosiomis patalpomis ir prijungė prie savo buto, todėl pirmiausia ieškovė privalo nutraukti kitų pastogės bendrasavininkų teisių pažeidimą. Ieškovei atsakovų teiktas 2023 m. sausio 27 d. UAB „Geoera“ pastogės naudojimosi planas, su kuriame nurodyta naudojimosi tvarka sutiko dauguma pastogės bendraturčių, todėl ieškovės siūlyta naudojimosi tvarka atmesta teisėtai. Pažymėjo, kad 2016 m. balandžio 18 d. patvirtinimas neįpareigoja atsakovų, kurie nėra tarp jį pasirašiusių asmenų. Ieškovė atlikti remonto darbai, t. y. pastogės prijungimas prie buto, vertinami kaip savavališka statyba. Ieškovė nepagrindė leistinais įrodymais, kad ji atliko stogo remonto darbus už 10 000 Eur ir atsakovai privalo šias išlaidas atlyginti. Jeigu laikyti, kad stogo remonto darbai buvo atlikti 2005 m., negalima reikalauti 10 000 Eur dydžio išlaidų atlyginimo iš 2016 m. balandžio 18 d. patvirtinimą pasirašiusių asmenų, nes suėjęs 10 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė neturėjo jokios teisės viena pati nuspręsti, kurioje pastogės dalyje jai užsiimti naudoti pastogės dalį, nes ginčo pastogėje visi bendrasavininkai yra lygūs, tik skiriasi nuosavybės teise valdomos ginčo pastogės dalys, dėl kurių dislokacijos visi bendrasavininkai privalo spręsti bendru sutarimu.

11. Atsakovė R. A. 2025 m. liepos 18 d. teismo posėdžio metu prašė dėl ieškovės reikalavimų spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad niekam pretenzijų neturi, nors atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, tačiau per laiką pakeitė poziciją.

12. Išvadą duodanti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – inspekcija) pateikė išvadas (2024 m. spalio 14 d. dok. reg. Nr. DOK-120502, 2024 m. gruodžio 12 d. dok. reg. Nr. DOK-154462), kuriuose nurodė, kad įrodyti ieškinio pagrįstumą ar atitinkamai jo nepagrįstumą yra ieškovo ir atsakovo pareiga. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis, inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis statybos valstybinės priežiūros funkcijų sąrašas, todėl klausimų dėl nekilnojamojo turto naudojimo tvarkos, naudojimosi tvarkos nustatymo bei bendraturčių nesutarimų, pagal inspekcijos kompetenciją nėra priskirta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį (patikslintą) tenkino visiškai, nustatė negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal pakoreguotą 2021 m. gegužės 6 d. uždarosios akcinės bendrovės „Mb Projects“ parengtą negyvenamosios patalpos, pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo planą (2023 m. gruodžio 4 d. dok. reg. Nr. DOK-145842):

6.1. ieškovei S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskyrė naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksu B, iš viso paskiriant naudotis 25,96 m², t. y. 27/100 dalimis neįregistruotos pastogės;

6.2. atsakovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskyrė naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksu A, iš viso paskiriant naudotis 9,61 m², t. y. 10/100 dalimis neįregistruotos pastogės;

6.3. atsakovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskyrė naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksu A, iš viso paskiriant naudotis 8,65 m², t. y. 9/100 dalimis neįregistruotos pastogės;

6.4. atsakovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskyrė naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksu A, iš viso paskiriant naudotis 24,99 m², t. y. 26/100 dalimis neįregistruotos pastogės;

6.5. atsakovei G. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) (nuosavybė registruota N. A. B. vardu) paskyrė naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksu A, iš viso paskiriant naudotis 11,54 m², t. y. 12/100 dalimis neįregistruotos pastogės;

6.6. atsakovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskyrė naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksu A, iš viso paskiriant naudotis 5,77 m², t. y. 6/100 dalimis neįregistruotos pastogės;

6.7. atsakovei R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskyrė naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksu A, iš viso paskiriant naudotis 9,61 m², t. y. 10/100 dalimis neįregistruotos pastogės;

6.8. priteisė ieškovei S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. B., gimusios (duomenys neskelbtini) D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 3 540,00 Eur, t. y. po 708,00 Eur (septynis šimtus aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų;

6.9. priteisė valstybei iš atsakovų R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. B., gimusios (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 153,31 Eur, t. y. po 38,32 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 32 ct), procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

14. Teismas, ištyręs bylos įrodymus, bei išklausęs ieškovės ir jo atstovo, atsakovės D. K. atstovo paaiškinimus, sprendė, kad ieškovės pasiūlytas naudojimosi pastoge tvarkos planas atitinka visų bendraturčių interesus turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo aspektais. Pagal ieškovės siūlomą pakoreguotą planą šalių naudojimuisi tenkančios pastogės plotas atitinka bendraturčių turimas nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje pastogės nuosavybėje, šalių naudojimui priskirtos pastogės dalys pakankamai racionaliai išdėstytos. Pagal ieškovės siūlomą planą, kiekvienos iš šalių naudojimuisi bus paskirtos tos pastogės dalys, kuriomis jos naudojasi, t. y. byloje objektyviai nustatyta, kad savo pastogės dalimi naudojasi tik ieškovė. Byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir atsakovai, kad jie iki kreipimosi į teismą dienos jiems priklausančia pastogės dalimi realiai naudojosi (CPK 178 straipsnis). Priešingai, tiek šioje byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, tiek Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendime (civilinėje byloje Nr. e2-680-1026/2023) konstatuota, kad liukai skirti patekti iš namo laiptinių į palėpę yra techniškai netvarkingi, vienas liukas yra užmūrytas, o kitas sunkiai prieinamas ir laikomas užrakintas, o raktas nėra laikomas šalia. Pagal ieškovės planą, atsakovų naudojimui priskirta pastogės dalis (plane pažymėta indeksu A), o ieškovei priskirta naudotis pastogės dalimi (plane pažymėta indeksu B).

15. Teismas, padarė išvadą, kad nusistovėjusi naudojimosi tvarka (ieškovės naudojimasis pastogės dalimi, pažymėta indeksu B) buvo nulemta tarp šalių susiklosčiusių santykių ir buvusio susitarimo dėl stogo remonto, todėl atsakovų siūloma naudojimosi tvarka neatitiks šalių interesų pusiausvyros, teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismo vertinimu, atsakovai, teikdami savo siūlymą, siekia tik uždrausti (apriboti) ieškovei naudotis pastogės dalimi, kurią ji naudojasi ilgus metus, priešingai, nei atsakovai, kurie pastoge apskritai nesinaudoja. Teismo vertinimu, atsakovų siūlymas ieškovei, kaip ir atsakovams, priskirti naudotis jos (jų) dalimis skirtingose pastogės dalyse, neatitinka racionalumo, protingumo ir proporcingumo principų bei visų bendraturčių interesų, todėl ieškovei buvo pagrindas nepriimti atsakovų siūlymo.

16. Teismas laikė, kad yra objektyvus pagrindas vadovautis ieškovės pateiktu planu. Teismo vertinimu, pastogės dalies, pažymėtos indeksu A, priskyrimas naudotis būtent atsakovams, atitinka racionalumo ir protingumo principus bei pačių atsakovų interesus, be to, leis atsakovams patekti į jiems priklausančią pastogės dalį ir ja naudotis, jeigu ateityje bus toks poreikis. Todėl siekiant išvengti ateityje ginčų dėl naudojimosi tvarkos pastoge, teismas naudojimosi pastoge tvarką nustatė pagal ieškovės pateiktą pakoreguotą 2021 m. gegužės 6 d. UAB „Mb Projects“ paruoštą negyvenamosios patalpos (pastogės) naudojimosi tvarkos nustatymo planą, ieškovei paskiriant naudotis pastogės dalimi, pažymėta indeksu B, o atsakovams pastogės dalimi, pažymėta indeksu A.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo: 1) panaikinti ginčijamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1817-1160/2025 ir ieškinį atmesti; 2) priimti atskirąją nutartį ir nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms ir pareigūnams, informuojant juos apie ieškovės padarytus pažeidimus, susijusius su neteisėtomis statybomis pastogėje, jos pritaikymo gyvenamosioms reikmėms ir naudojimo ne pagal paskirtį; 3) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. iš sprendimo 40 p. matyti, kad teismas neteisėtai vadovavosi ne negyvenamųjų patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo taisyklėmis, o žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo taisyklėmis, nustatytomis teisės aktais ir formuojama teismų praktika;

10.2. ieškovė, pažeisdama atsakovės D. K. ir kitų namo (duomenys neskelbtini), Kaune ir jame esančios pastogės bendraturčių (viešąjį interesą) atliko neteisėtus statybos teisės aktus pažeidžiančius veiksmus. Į pastogės 10-1 dalį patenkama iš antrosios laiptinės per liuką, kuris ieškovės yra neteisėtai užmūrytas, o į 10-2 dalį patenkama iš pirmosios laiptinės per liuką. Ieškovė savo buto sujungimą su virš jos esančios pastogės dalimi atliko neteisėtai, neturėdama įstatymų nustatytos formos leidimų statybai bei jokios projektinės dokumentacijos. Ieškovė nepateikė į bylą jokių priimtinų ir įrodomąją galią turinčių įrodymų dėl pastogės įrengimo ir jos atidalinimo ieškovės pageidaujamu būdu teisėtumo, be kita ko, kad šie pastogės pertvarkymo darbai (pertvaros pastogėje, WC ir vonios patalpos) būtų įregistruoti VĮ Registrų centras;

10.3. Inspekcijos išvada, kad ieškovės neteisėtai atlikti darbai negyvenamąją patalpą – pastogę perplanuojant ir pakeičiant į gyvenamąją patalpą yra saugūs ir nekelia grėsmės nei namui, nei jo gyventojų sveikatai bei gyvybei, nepagrįsti jokiais techniniais duomenimis, o tėra Inspekcijos padaryta prielaida. Pažymėtina, kad Inspekcija taip ir neatliko jokio tyrimo, be kita ko, neįvertino ieškovės atliktų darbų saugumo namo pagrindinėms konstrukcijoms ir santechninei bei kitai įrangai. Tokia daugiabučių ardymo ir pertvarkymo praktika Kauno mieste jau yra pasitaikiusi, tačiau negali būti toleruojama (žr. išsamiau https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2020/02/05/news/nesutramdomas-vos-nesugrioves-daugiabucio-kaunietis-vel-kurpia-pavojinga-plana-13470428);

10.4. Inspekcija buvo suklaidinta ieškovės, nes ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, iš kurių matyti, kad tik dalis Inspekcijos 2021 m. spalio mėn. rašte (2025-09-30 atsakovės rašytinių paaiškinimų teismui priedas Nr. 2) nurodytų darbų (stoglangiai ir vamzdžiai ant namo) atlikti 2012 m. Tuo tarpu kitas dalis neteisėtai atliktų darbų nebuvo atlikti anksčiausiai iki 2019 metų pabaigos. NT vertinimo ataskaita Nr.694:2012(K) 2012.07.12- 2012.07.16 – patvirtina, kad iki 2012-07-16 bute ir namo pastogėje nebuvo atlikta rekonstrukcija (15 l.) (2025-09-30 atsakovės rašytinių paaiškinimų teismui priedas Nr. 1). Ieškovė tik 2012 metais kreipėsi į SEB banką su paraiška kreditui, o prie paraiškos buto remonto ir statybos darbams pastogėje ir bute atlikti pridėjo darbų sąmatą (2025-09-30 atsakovės rašytinių paaiškinimų teismui priedas Nr. 3). Ieškovė 2014 metais prašymu prašė SEB banką pratęsti pastogės rekonstrukcijos terminą iki 2019-08-31(2025-09-30 atsakovės rašytinių paaiškinimų teismui priedas Nr. 4). SEB bankas 2019-10-17 raštu konstatavo, kad ieškovė taip ir neatliko pastogės rekonstrukcijos statybos darbų ir paragino juos atlikti iki 2019 metų pabaigos (2025-09-30 atsakovės rašytinių paaiškinimų teismui priedas Nr. 5);

10.5. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad į bylos nagrinėjimo dalyką patenka aplinkybės, susijusios su tuo, kurios iš bylos šalių turi name (duomenys neskelbtini), Kaune butus, tikslu išsiaiškinti, kaip galėtų būti atidalinta pastogė pagal (duomenys neskelbtini), Kaune butų savininkų interesus. Pažymėtina, kad pastogė yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, susideda iš dviejų dalių: 10-1 (45,24 kv. m.) ir 10-2 (50,89 kv. m.), kurios nelaikytinos bendrojo naudojimo patalpomis, skirtomis aptarnauti name esančius butus;

10.6. VĮ Registrų centro duomenimis, priešingai negu nurodyta ieškinyje, J. K. nėra įvardinta kaip pastogės bendraturtė (2 t., b. l. 175), tad ieškovei nustatyti pastogės naudojimo tvarką kartu su atsakove J. K. nėra jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai M. R. nėra pastogės bendraturtis savininkas, vien dėl šios priežasties ieškinys atmestinas;

10.7. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašo apie pastogę (2 t., b. l. 175) matyti, kad pastogės pagrindinė naudojimo paskirtis yra: kita pagalbinė, pastogė yra negyvenamoji patalpa. Tuo tarpu ieškinys yra reiškimas tikslu atidalinti pastogę taip, kad ieškovė galėtų naudoti pastogę kaip gyvenamąją patalpą, ką neteisėtai daro ir iki šiol. Byloje nėra ginčo dėl šios aplinkybės. Ieškovė teismo posėdžiuose pripažino, kad pastogėje įrengė gyvenamąsias patalpas su vonia, dušu, WC. Taigi, teismo sprendimas, nesant byloje techninių duomenų apie technines ir kitokias galimybes pakeisti pastogės paskirtį ir leisti pastogę naudoti ieškovei ne pagal paskirtį, o kaip gyvenamąją patalpą, sukeltų grėsmę viešajam interesui - namo, jo gyventojų ir kitų asmenų saugumui. Byloje nėra jokių duomenų, kad pastogę saugu naudoti ne pagal paskirtį, o gyvenamosioms reikmėms (CPK 178 str.);

10.8. ieškovė siekia nelikti vienos iš patalpų, kurios savininke ji yra, naudotoja, o naudoti didesnę dalį kitos patalpos. Tačiau iš tokio ieškovės prašymo kyla ir teisinės pasekmės, susijusios su tuo, kad ieškinio patenkinimo atveju ieškovė nebetaptų patalpos: 10-1 (45,24 kv. m.) naudotoja ir valdytoja, tačiau vis dar išliktų jos savininke. Tai sukeltų teisines problemas, susijusias su šios patalpos valdymu ir naudojimu, o svarbiausia, pareiga ją prižiūrėti;

10.9. pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės nurodytus argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo, bet sprendimu klaidingai nustatinėjo ir faktines aplinkybes, nepagrįstai nevertino bylai svarbių aplinkybių, reikalingų ginčui teisingai išspręsti;

10.10. ieškovė pateiktame ieškinyje dėl naudojimosi nekilnojamu turtu tvarkos nustatymo nenurodė, kad priklausančios asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovams patalpos 10-1 kurią sudaro pastogė 45,24 m², 10-2 kurią sudaro pastogė 50,89 m² nenurodė, kad būtent šiose patalpose ir reikalingas naudojimosi tvarkos nustatymo planas. Pastebėtina, kad ieškovės pateiktame ieškinyje negyvenamos patalpos pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo plane nėra nurodyta, kurioje konkrečioje vietoje priklauso priklausančios asmeninės nuosavybės teise atsakovams. Ieškovė esamame plane pasiskyrė patalpos 10-1, kurią sudaro pastogė 45,24 m², sau vietą, t. y. 57/100 dalis patalpos 25,86 m², nors ieškovei priklausančios asmeninės nuosavybės teise šioje patalpoje (10-1 pastogės dalyje) priklauso 27/100 dalys, t. y. tik 12,22 m²;

10.11. negyvenamosios patalpos pastogės nustatymo plane nepažymėta, kad į patalpos 10-1 kurią sudaro pastogė 45,24 m² patekimas negalimas, kadangi virš liuko, kuris skirtas patekimui į pastogę, įrengtos grindys, kurias įrengusi ieškovė ir šioje patalpoje gyvena;

10.12. ieškinyje pateiktame negyvenamosios pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo plane nėra atliktas vertinimas t. y. nepaskaičiuota kiek ieškovei ir atsakovams tenka bendro naudojimo ploto, t. y. neįskaičiuoti užlipimai į pastogę, kaminai, neįvertinta, kad patalpos 10-2, kurią sudaro pastogė 50,89 m², pastogės stogas iš namo galo yra su pažemėjimu. Dėl šių susidariusių aplinkybių sumažėja patalpos 10-2 pastogės naudingas plotas. Atsakovai teismui pateikė pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, kurioje atlikti paskaičiavimai patalpos 10-1 kurią sudaro pastogė 45,24 m², priskaičiuota bendro ploto patalpoms 17,25 m² 10-2, kurią sudaro pastogė 50,89 m², priskaičiuota bendro ploto patalpoms 19,16m². Tai patvirtina, kad ieškovės pateiktas teismui negyvenamos patalpos, pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo planas, neatitinka faktinių aplinkybių;

10.13. ieškinyje nurodyta, kad neįregistruota pastogė, tačiau visos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pastogė įregistruota;

2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliantės D. K. apeliacinį skundą ir priteisti ieškovei S. M. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

11.1. apeliantė nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes neva jos nuomone, atsakovų pateikti argumentai dėl ieškovės atliktų neteisėtų statybos darbų (savavališkos statybos) buvo ignoruojami: ieškovė savavališkai, pažeidžiant priešgaisrinės ir statybos taisykles, užmūrijo angą (liuką) – patekimą į pastogės dalį, pažymėtą 10-1; vienasmeniškai neteisėtai pastogės užimtoje dalyje vykdo statybos darbus; išardė perdangą virš savo buto Nr. 5; ir t. t. Ieškovė su tokiais argumentais kategoriškai nesutinka, nes, pirmiausiai, ši byla yra susijusi su naudojimosi tvarkos nustatymu, o ne dėl nekilnojamojo daikto savininkų teisių gynimo (šis klausimas yra išspręstas teismine tvarka). Antra, ieškovė teismui yra pateikusi 2016 m. balandžio 15 d. bendraturčių patvirtinimą, kuris yra teisėtas, neužginčytas ir laikomas galiojančiu. Iš šio dokumento turinio, aiškiai suvokiama, kad visi atsakovai (arba buvę pastogės savininkai) yra sutikę su sąlyga, kad ieškovė galės minėtoje pastogės erdvėje įsirengti sau papildomas patalpas. Tai reiškia, jog visiems bendraturčiams sutikus (vėliau ir atsakovei J. K.), ieškovė teisėtai užėmė ir naudojo patalpas, kurioms šiai dienai teisme reikalavo nustatyti naudojimosi tvarką, įskaitant ir kitas tos pastogės dalis. Atsižvelgiant į tai, skundžiamajame sprendime aiškiai nurodyta, jog su aukščiau apeliantės argumentais nesutiktina, įskaitant ir dėl remonto laiko, kuriuos apeliantė ginčija, jie atmesti kaip deklaratyvūs, kadangi Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-680-1026/2023 ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-550-390/2024 yra nenuginčyti. Lygiai taip pat, nors apeliantė savo skunde remiasi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio mėn. raštu, kuriame nurodė, kad ieškovė yra padariusi pažeidimus, svarbu akcentuoti, kad - tyrimas buvo nutrauktas pagrindu, kad statybos darbai atlikti anksčiau negu prieš 10 metų, teisėsaugos institucijos šiuo pagrindu neatlieka jokio tyrimo, o jų atlikimas nepažeidžia viešo intereso, todėl nesudaro pagrindo traktuoti, kad ieškovei kilo kokios teisinės pasekmės. Tačiau, svarbu ir tai, kad apeliantei nesutikus su nutrauktu tyrimu, ji galėjo drąsiai toliau šį priimtą raštą skųsti, bandyti jį užginčyti, nes šiai dienai jis yra galiojantis, tačiau ieškovės kokios nors kaltės neįrodo. Kita vertus, apeliantė bando remtis ir skųsti jau seniai priimtus raštus, galiojančią teismo sprendimą ir nutartį, jie atsispindi ir šiame apeliaciniame skunde, kas šioje byloje yra nenagrinėtinas dalykas. Apskritai, nėra suvokiama, dėl kokių priežasčių apeliantė apeliaciniu skundu ginčija galiojančius jau anksčiau išspręstus ir galiojančius teismo sprendimus, aptaria tai apeliacinio skundo turinyje, kai šios bylos esmė – nustatyti pastogės naudojimosi tvarką tarp bendraturčių;

11.2. apeliantės teiginiai, jog bendraturčiai turėtų gauti naudotis abejų dalių pastoge, atitinkančią jiems priklausančią turto dalies plotą, atmestini, nes tai pripažintina kaip neracionalus daikto naudojimo būdas, apsunkinantis bendraturčiams naudotis jiems priklausančia turto dalimi, o ateityje galimai sukurtų dar didesnius konfliktus;

11.3. apeliantės argumentai dėl registro duomenų, tariamų savavališkų statybų ar anksčiau išspręstų teisinių ginčų nepatenka į šios bylos dalyką ir pagrįstai buvo atmesti kaip deklaratyvūs ar nesusiję su naudojimosi tvarkos nustatymu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

6. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2025 m. rugpjūčio 28 d. duomenys liudija, kad negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), (toliau – pastogė) yra suformuota ir įregistruota kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas. Pastogė susideda iš patalpų, pažymėtų indeksais 10-1, 10-2, 96,13 m² bendro ploto, fizinio nusidėvėjimo procentas 70 proc., kuri nuosavybės teise priklauso:

15.1. 26/100 dalys patalpos D. K. (įgijimo pagrindas – 2023 m. lapkričio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 5180);

15.2. 10/100 dalys patalpos V. B. (įgijimo pagrindas – 2022 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutartis Nr. 2388, iki sandorio priklausiusi T. L.);

15.3. 12/100 dalys patalpos N. A. B. (įgijimo pagrindas –2010 m. rugsėjo 3 d. nuosavybės teisės liudijimas Nr. 1-RL-1879, 2010 m. spalio 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 1-RL-2139, 2022 m. liepos 28 d. asmens prašymas), vadovaujantis 2023 m. rugpjūčio 28 d. Testamentų registrų išrašo duomenimis, N. A. B. mirė ir jos palikimą testamento pagrindu 2022 m. birželio 9 d. priėmė G. B., tačiau neregistravo valstybės įmonės Registrų centre savo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą;

15.4. 6/100 dalys patalpos D. K. (įgijimo pagrindas – 1995 m. spalio 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. 2-7KV-3516, 2022 m. balandžio 22 d. asmens prašymas);

15.5. 10/100 dalys patalpos R. A. (įgijimo pagrindas – 1995 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 10-6627, 2022 m. balandžio 13 d. asmens prašymas);

15.6. 27/100 dalys patalpos S. M. (įgijimo pagrindas – 2005 m. kovo 24 d. dovanojimo sutartis Nr. RK-1585, 2005 m. birželio 30 d. perdavimo – priėmimo aktas Nr. 19KU-4492, 2005 m. birželio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 19KU-4491).

7. 1960 m. birželio 26 d. nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos, kurios pagrindu buvo atliktas pastato dalių paskaičiavimas, duomenimis nustatyta, kad, be kita ko, butui Nr. 2, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei J. K., priklauso 9/100 dalys pastogės, 8,65 m² (2025 m. rugsėjo 3 d. dok. reg. Nr. DOK-101963). Atsakovė J. K., priešingai nei kiti atsakovai, nesikreipė su prašymu į valstybės Registrų centrą dėl nuosavybės teisės įregistravimo.

8. Gyvenamajame name, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), pastogę nuosavybes teise turintys asmenys (šalys), turintys butus, yra S. M. (butas Nr. 5), R. A. (butas Nr. 9), J. K. (butas Nr. 2).

9. Ieškovės į bylą pateikta mažosios bendrijos „ARDELA“ 2025 m. balandžio 10 d. pastogės dalių apskaičiavimo projektas patvirtina, kad šalims priklauso: D. K. pagal jos turimas 26/100 dalis pastogės – 24,99 m², V. B. pagal jo turimas 10/100 dalis pastogės – 9,61 m², N. A. B. (jos palikimą priėmusiai G. B.) pagal jos turimas 12/100 dalis pastogės – 11,54 m², D. K. pagal jos turimas 6/100 dalis pastogės – 5,77 m², R. A. pagal jos turimas 10/100 dalis pastogės – 9,61 m², J. K. pagal jos turimas 9/100 dalis pastogės – 8,65 m², S. M. pagal jos turimas 27/100 dalis pastogės – 25,96 m² (2 t., b. l. 174).

10. Iš 2016 m. balandžio 18 d. patvirtinimo matyti, kad gyventojai patvirtina, jog S. M. ir A. M. 2005 metais savo lėšomis atliko pusės namo kapitalinį stogo remontą (schema pridedama). Taip pat nurodoma, kad namo gyventojai neprieštarauja palėpės įsirengimui ir prijungimui prie 5 buto, savo lėšomis įrengtiems kiemo statiniams, garažams, jų įteisinimui, stebėjimo kamerų įrengimui. Patvirtinimą pasirašė: S. M., A. M., UAB „Prie Dvaro“ direktorius, D. K., T. L., R. A., N. A. B. (1 t., b. l. 13).

11. Iš 2022 m. sausio 6 d. J. K. sutikimo matyti, kad ji neprieštarauja, kad būtų atliktas buto Nr. 5 kapitalinis remontas, įrengiant gyvenamąsias patalpas palėpėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutinka, kad S. M., nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 5 savininkė, pagal suderintą projektą jai nuosavybės teise priklausančioje neįrengtoje palėpės 27/100 dalyje įrengtų gyvenamąsias patalpas ir jas prijungtų prie buto Nr. 5 (1 t., b. l. 14).

12. Iš 2005 m. gegužės 12 d. sudaryto pastogės plano (3 t., b. l. 80) matyti, kad pastogė yra padalinta į dvi dalis (10-1 ir 10-2). Pastogės dalis 10-1 yra 45,24 m² ploto, pastogės dalis 10-2 yra 50,89 m² ploto. Butai Nr. 5 (ieškovės) ir Nr. 6 (savininkas V. L., buvęs vienas iš savininkų – T. L.) yra toje pastato pusėje, virš kurios yra pastogė 10-1.

13. 2023 m. gruodžio 4 d. į bylą pateiktas pakoreguotas 2021 m. gegužės UAB „Mb Projects“ parengtas negyvenamosios patalpos (pastogės) naudojimosi tvarkos planas (1 t., b. l. 133), pagal kurį prašoma nustatyti naudojimosi tvarka. Prašyme dėl šio dokumento prijungimo ieškovė paaiškino, kad į planą prie bendraturčių buvo įtraukta J. K. ir buvo ištaisyta įsivėlusi aritmetinė klaida nurodant A dalies plotą – 18,28 m², toje namo dalyje, kurioje yra plotas B, nes prieš tai teiktame plane į A dalies plotą buvo įskaičiuotas ir B dalies plotas. Patvirtino, kad prašoma nustatyti naudojimosi tvarka nesikeitė.

14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO esančių duomenų nustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-680-1026/2023) ieškovo A. M., veikiančio daugiabučio namo Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkų sudarytos Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, patikslintas ieškinys atsakovei S. M. dėl nekilnojamojo daikto savininkų teisių gynimo atmestas. Teismas konstatavo, kad atmestini ieškinio reikalavimai, susiję išimtinai su pastogės savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu: 1) perdangos tarp 5-ojo buto į pastogės 10-1 dalį atstatymo į buvusią padėtį (naudojimasis ta dalimi, kurioje yra laiptai į pastogę iš 5-ojo buto gali būti suteiktas atsakovei); 2) dėl visų atliktų statybos darbų iš pastogės pašalinimo (susiję išimtinai su pastogės savininkais, jų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, o ne su bendrojo naudojimo patalpomis). Minėtame sprendime teismas laikė labiau tikėtina buvus aplinkybę, kad atsakovė, 2005 metais, gavusi tuometinių bendraturčių sutikimus, atliko virš savo, 5-ojo buto ir 6-ojo buto esančio namo dalies (virš namo dalies, plane pažymėtos 10-1) stogo rekonstrukciją, su sąlyga, kad galės minėtoje pastogės erdvėje įsirengti sau papildomas patalpas (CPK 185 straipsnis). Kadangi stogas buvo remontuojamas tikslu pastogėje įsirengti patalpas, visiškai tikėtina, kad siekiant tų patalpų apšvietimo, stogo konstrukcijoje buvo įmontuoti stoglangiai. Vien tai, jog stogo danga nėra vientisa, t. y. su stoglangiais, savaime nesuprastina jos kokybės. Duomenų apie tai, kad stogas suremontuotas nekokybiškai, byloje nėra. Įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visetą teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atliktos rekonstrukcijos yra kokiu nors būdu pažeidžiamos daugiabučio butų savininkų teisės, todėl ir šis reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė savo lėšomis atliko daugiabučio namo dalies stogo rekonstrukciją. Duomenų, kad dėl atliktos rekonstrukcijos gyvenamojo namo būklė pablogėjo, nėra. Ieškovas pripažino, kad atsakovė 2005 metais suremontavo stogą (2023 m. vasario 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 15:16). Prisimena, kad keitė šiferį, bet negali pasakyti, kada atsirado stoglangiai (2023 m. vasario 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 16:36). Teismas laiko labiau tikėtina buvus aplinkybę, kad stoglangiai buvo įdėti būtent atliekant stogo rekonstrukciją 2005 metais, kadangi vėlesnis jų įdėjimas iš naujo ardant stogo dangą neatitiktų protingumo, proporcingumo kriterijų, ženkliai padidintų sąnaudas (CPK 185 straipsnis). Teismui toje pačioje programoje patikrinus (CPK 179 straipsnis) 2009-2010 metų duomenis, akivaizdžiai matyti rekonstruotas namo stogas. Atlikto remonto laiką patvirtino liudytojos S. L. bei N. N.. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad už atliktą pusės stogo rekonstrukciją atsakovei būtų atlyginta. Šioje vietoje dar kartą pažymėtina, kad statybų inspekcija jokių pažeidimų, susijusių su tinkamu namo bendrųjų patalpų eksploatavimu nenustatė. Iš 2021 m. rugpjūčio 16 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus nurodymo dėl objekto priešgaisrinės būklės gerinimo matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog liukai skirti patekti iš namo laiptinių į palėpę yra techniškai netvarkingi. Vienas liukas yra užmūrytas, o kitas sunkiai prieinamas ir laikomas užrakintas, o raktas nėra laikomas šalia. Tai yra neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams. Teismas konstatuoja, kad ieškovas tiesioginio priežastinio ryšio tarp kaminų pastogės vienoje pusėje nugriovimo ir nepakankamos ventiliacijos name neįrodė. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė užmūrijo patekimą į pastogę, juo labiau, kad ji turi atskirą patekimą į savo palėpės dalį iš savo buto, bei jokių įrodymų, jog ji būtų supažindinta su minėtu neatitikimu priešgaisrinės saugos reikalavimams, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

15. Kano apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. M. apeliacinį skundą, 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-550-390/2024) Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

16. 2023 m., sausio 31 d. priešpriešiniu pasiūlymu apeliantė D. K. pateikė savo pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, pagal kurią visiems pastogės bendraturčiams atitenka naudojimuisi po patalpos dalį kiekvienoje iš pastogės dalių, t. y. tiek dalyje 10-1, tiek dalyje 10-2 (1 t., b. l. 30).

Dėl ginčo esmės

17. Ginčo esmė, - ar pagrįstai nustatyta naudojimosi pastoge tvarka pagal 2023 m. gruodžio 4 d. į bylą ieškovės pateiktą 2021 m. gegužės UAB „Mb Projects“ negyvenamosios patalpos (pastogės) naudojimosi tvarkos planą (toliau – ieškovės planas) (1 t., b. l. 133).

18. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas nustatė negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės naudojimosi tvarką pagal ieškovės planą, jį patikslindamas pagal faktinę situaciją, t. y. nurodydamas, kad ieškovei atitenka naudojimuisi ne 26,96 m², o 25,96 m² (skaičiavimo apsirikimas) bei M. R. tenkanti dalis 24,99 m² atitenka naudojimuisi apeliantei, kuri įsigijo šią dalį iš M. R..

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo, akcentuodama esmines bylos aplinkybes.

20. Pirmiausia pažymėtina, kad didžioji dalis apeliantės argumentų yra susiję ne su pastogės naudojimosi tvarkos nustatymu, dėl ko yra pareikštas ieškinys ir kas turi būti išspręsta šioje byloje, o su ieškovės naudojamos pastogės pritaikymu gyventi (rekonstrukcijos galimu neteisėtumu ir pan.), dėl ko šioje byloje nėra pareikšto ieškinio ir tai nėra šios bylos ginčo dalykas. Todėl apeliantės argumentai, kurie nėra susiję su pastogės naudojimosi tvarkos nustatymu, nėra vertinami.

21. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir būdai. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. D. K. , bylos Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L. , bylos Nr. 3K-3-353/2009). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015, 33 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei atitenka naudojimuisi jos pastogės turima dalis (25,96 m²), turima bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. ne didesnė, negu turima bendrosios dalinės nuosavybės teise dalis. Ši dalis yra virš ieškovės buto (Nr. 5), iš kurio ieškovė yra įsirengusi patekimą į šią pastogės dalį. Šia pastogės dalimi visuomet naudojosi tik ieškovė, jokių pretenzijų iš bendraturčių dėl to niekada nebuvo. Priešingai, pastogės bendraturčiai (tarp jų ir apeliantė) yra davę sutikimą ieškovei palėpės įsirengimui ir prisijungimui prie buto (Nr. 5). Duomenų, kad pastoge (ar kuria nors jos dalimi) naudotųsi kiti bendraturčiai (apeliantė), byloje nėra. Priešingai, yra duomenys, kad liukai skirti patekti iš namo laiptinių į palėpę yra techniškai netvarkingi (vienas liukas yra užmūrytas, o kitas sunkiai prieinamas ir laikomas užrakintas, o raktas nėra laikomas šalia), t. y. pastoge nesinaudoja kiti jos bendraturčiai (apeliantė). Ieškovė savo lėšomis yra suremontavusi stogą virš naudojamos pastogės. Apeliantė neturi buto nuosavybės teise name, kuriame yra ši pastogė (t. y. turi nuosavybės teise tik pastogės dalį). Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė naudojimosi pastoge tvarką pagal ieškovės planą. Nėra jokio pagrindo nesutikti, kad būtent ieškovės siūloma pastogės naudojimosi tvarka yra racionali ir protinga, leidžianti išvengti konfliktinių situacijų su kitais bendraturčiais (apeliante). Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, kad nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia apeliantės teises ar teisėtus interesus. Apeliantės pasiūlyta naudojimosi tvarka (priešpriešiniu pasiūlymu), pagal kurią visiems pastogės bendraturčiams atitenka naudojimuisi po patalpos dalį kiekvienoje iš pastogės dalių, t. y. tiek dalyje 10-1, tiek dalyje 10-2, yra neracionali ir neprotinga bei neefektyvi ir neužtikrinanti konfliktinių situacijų išvengimo, t. y. pagal tokią tvarką ieškovei vietoje vienos patalpos priskiriamos dvi naudojimosi zonos (patalpos), į kurias patekti galima tik per atskirus įėjimus (liukus); paliekama itin didelė dalis bendram naudojimui; tam, kad patekti į pastogės dalį 10-2, ieškovei reikia eiti per kitą laiptinę.

23. Apeliantė nepagrįstai ieškovės plano ydingumą įžvelgia tame, kad jame nėra nurodyta, kuriomis konkrečiomis pastogės dalimis naudosis atsakovai. Pažymėtina, kad šioje byloje sprendžiamas ginčas tarp ieškovės ir atsakovų bendrai. Šiuo atveju būtent ieškovė siekia nusistatyti savo turimos nuosavybės teise dalies pastogės naudojimosi tvarką, tuo tarpu kiti atsakovai tokių reikalavimų nereiškia, todėl nėra jokios būtinybės ieškovės plane nurodyti ir teismui nustatinėti (spręsti) kitų atsakovų (pastogės bendraturčių) naudojimosi pastoge tvarką. Šis sprendimas neužkerta kelio, esant poreikiui, kiekvienam iš atsakovų (bendraturčių) tarpusavyje nusistatyti naudojimosi pastoge tvarką (tiek bendru tarpusavio susitarimu, tiek kreipiantis į teismą).

24. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, susiję su tuo, kad ieškovei atitenka naudojimuisi patalpa tik vienoje palėpės dalyje (10-1), o ne dvejose (tiek 10-1, tiek 10-2). Pažymėtina, kad pastogė yra 96,13 m² ploto patalpa, kuri suskirstyta į dvi dalis: pastogės dalis 10-1 (45,24 m² ploto) ir pastogės dalis 10-2 (50,89 m² ploto). Tai, kad pastogę sudaro dvi dalys nereiškia, kad tai yra dvi atskiros (savarankiškos) patalpos ir kad ieškovei (kitiems bendraturčiams) jose priklauso po tam tikrą dalį. Tai yra viena patalpa (96,13 m²), kurios naudojimosi tvarka ir turi būti nustatyta. Vienos zonos (patalpos) priskyrimas bendraturčiui vienoje iš pastogės dalių (o ne abejose po tam tikrą dalį), būtent ir užtikrina bendraturčiui racionalų, patogesnį jam tenkančios dalies patalpos (96,13 m²) naudojimą. Šiuo atveju ieškovei tenkančios pastogės dalies išskaidymas į dvi dalis (pagal apeliantės D. K. pateiktą pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo schemą), negali būti pateisinamas, juo labiau, kad apeliantė to niekaip motyvuotai nepagrindė.

25. Priešingai, nei nurodo apeliantė, pagal nustatytą naudojimosi tvarką, liukai, kuriais patenkama į pastogės dalis (10-1 ir 10-2), nepatenka į ieškovės naudojimosi zoną (tai matyti iš ieškovės plano), t. y. jais galima patekti (juos sutvarkius) į pastogės dalis (10-1 ir 10-2), kuriomis nesinaudoja ieškovė.

26. Apeliantė nurodo, kad ieškinyje pateiktame negyvenamosios pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo plane nėra atliktas vertinimas t. y. nepaskaičiuota kiek ieškovei ir atsakovams tenka bendro naudojimo ploto, t. y. neįskaičiuoti užlipimai į pastogę, kaminai, neįvertinta, kad patalpos 10-2, kurią sudaro pastogė 50,89 m², pastogės stogas iš namo galo yra su pažemėjimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apeliantės nurodomi teiginiai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu, nes: 1) pagal kasacinio teismo praktiką nežymūs nukrypimai nuo bendraturčių idealiųjų dalių yra galimi; 2) apeliantė nepateikė įrodymų, kad nustatyta naudojimosi pastoge tvarka (priskirtas ieškovei plotas) neatitinka jos turimos nuosavybės teise idealiosios dalies, ar yra aiškiai vertingesnė už atsakovams likusią dalį; 3) ieškovė įsirengė kitą (atskirą) užlipimą į jei tenkančią pastogės dalį (kas neabejotinai sumažina jai tenkančios dalies naudingą plotą); 4) kaminai neįskaičiuoti į pastogės plotą, o pastogės dalyje 10-1 kaminai panaikinti, todėl faktiškai atsakovams tenkantis pastogės plotas turėtų padidėti; 5) nėra įrodymų, kad apeliantės akcentuojamas stogo pažemėjimas mažina pastogės 10-2 naudojamą plotą (planuose šios pastogės dalies plotas yra 50,89 m²).

27. Apeliantės prašymas, priimti atskirąją nutartį ir nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms ir pareigūnams, informuojant juos apie ieškovės padarytus pažeidimus, susijusius su neteisėtomis statybomis pastogėje, jos pritaikymo gyvenamosioms reikmėms ir naudojimo ne pagal paskirtį, atmestinas, nes, kaip jau minėta (nutarties 29 punktas), šioje byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl ieškovės galimai neteisėtos rekonstrukcijos (neteisėtomis statybomis pastogėje ir pan.) ir teisėjų kolegija šių aplinkybių nevertino. Pažymėtina, kad apeliantė pati turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas ir pareigūnus, jeigu mano, kad buvo padaryti tam tikri įstatymų pažeidimai.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

38. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės (apeliantės) priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 2 000 Eur (už advokato suteiktas teisines paslaugas – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.