- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- 1-333-948/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03488-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Kaltinamasis
- L. J.
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis, Drąsutis Narmontas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Vaigai Aleksandravičiūtei, Vydai Dovydaitienei,
nukentėjusiajai M. M., jos įgaliotam atstovui advokatui R. D., kaltinamajam L. J., kaltinamojo gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui,
viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. Vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. J., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2022-10-12, apie 08.07 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 109 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų eismo dalyvių ir jų turto saugumui ir aplinkai (KET 9 p.), važiuodamas keliu bei sukdamas į kairę ne sankryžoje, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu, priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam M. M. (KET 109 p.), kurio važiuojamąją dalį kirto, ir su juo susidūrė, t. y. įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai, automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai M. M. dėl stuburo krūtininės dalies II ir III slankstelių kūnų kompresinių lūžių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais L. J. dėl neatsargumo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis L. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad suko į kiemo teritoriją ir nepastebėjo iš priešais atvažiuojančios transporto priemonės. Gailisi dėl įvykio. Teisę vairuoti turi nuo 2010 m. Per tą laikotarpį yra turėjęs vieną smulkų eismo įvykį. Iki šiol nukentėjusiosios atsiprašęs nebuvo. Atsiprašo nukentėjusiosios dabar. Pripažino, kad iš karto po įvykio nukentėjusiajai nesuteikė jokios pagalbos, tik paklausė, ar viskas gerai. Po avarijos užsikirto jo automobilio durelės, į vidų pradėjo eiti dūmai. Dėl patirto šoko išspyrė dureles. Automobilyje kartu važiavo jo sugyventinė ir (duomenys neskelbtini) metų sūnus. Sūnus verkė. Tada atėjo bendradarbiai, kurie atjungė akumuliatorių. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja prašo skirti mamą. Gyvena kaimynystėje su mama. Turi (duomenys neskelbtini) metų sūnų. Nuo rugpjūčio mėnesio nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna 600 Eur stipendiją, mokosi programavimo specialybės. Turi pasiėmęs būsto paskolą. Sutinka atlyginti nukentėjusiosios turėtas išlaidas atstovų advokatų pagalbai apmokėti.
Sutinkamai su BPK 273 straipsniu, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Nukentėjusioji M. M. posėdžio metu parodė, kad gyvena viena kaime, namo šildymas krosninis, turi du veislinius žirgus. Po avarijos dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo pasirūpinti nei savimi, nei žirgais. Pagalbą buityje teikė pažįstami. Įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini), dabar nedirbanti. Ir dabar dar jaučia skausmą. Dėl patirtos traumos buvo nustatytas 85 procentų darbingumas. Rugsėjo mėnesį pakartotinai lankė reabilitaciją. Dėl eismo įvykio metu patirtų traumų nebegali užsiimti žirgų sportu. Iki eismo įvykio neturėjo jokių sveikatos problemų. Pas gydytojus lankėsi privačiai, norėdama greičiau pas juos pakliūti. Kaltinamasis po įvykio jos nėra atsiprašęs. Draudimo bendrovė patirtos žalos nėra atlyginusi. Prašo tenkinti civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos. Visi į bylą su civiliniu ieškiniu pateikti mokėjimo kvitai yra susiję su eismo įvykiu. 2023 m. balandžio mėnesį jau buvo nustatytas 85 procentų darbingumas dėl eismo įvykio metu patirtos traumos. Sveikatos būklė kažkiek pagerėjo, nes gali miegoti, pasukti galvą. Skausmas išlikęs, kad kartais negali net įkvėpti. Reabilitacija vyko (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centre. Po rugsėjo mėnesio masažai nebebuvo tęsiami. Visi kvitai ir sąskaitos faktūros susijusios su eismo įvykiu. (duomenys neskelbtini) lankėsi ne vieną kartą – ten lankėsi pas traumatologą, buvo atliekamas magnetinis rezonansas nugarai ir kaklui. Toje pačioje klinikoje buvo apsilankymai pas gydytojus, kurių metu buvo atliekamas krūtinės MRT. Į (duomenys neskelbtini) ligoninę vyko su siuntimu pas neurochirurgą. (duomenys neskelbtini) darėsi kompiuterinę tomografiją. Dar vyko į (duomenys neskelbtini) pas neurologus į (duomenys neskelbtini) kliniką. Dėl savo sveikatos būklės visiškai negalėjo rūpintis žirgų treniravimu. Anksčiau dalyvaudavo su žirgais varžybose, yra baigusi žirgininkystės specialybę. Dėl patirtos traumos prarado hobį ir galimybę žirgus išjodinėti. Gydytojai sakė, kad jai nebegalima jodinėti dėl stuburo, nes gaunasi atatranka, sakė iš viso nejodinėti ir pamiršti konkūrų sportą, kuriuo užsiimdavo.
Kandidatė į laiduotojus J. J. parodė, kad yra kaltinamojo mama. Sūnus dėl eismo įvykio gailisi. Apie nukentėjusiosios būklę po įvykio nežinojo. Žino, kad iš karto po įvykio nukentėjusiajai pagalbą suteikė medikai. Su sūnumi nekalbėjo apie tai, kad reikėtų pasidomėti nukentėjusiosios sveikatos būkle ar jai padėti. Su sūnumi santykiai geri. Sūnus su šeima gyvena kaimynystėje. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką sūnaus elgesiui. Šiuo metu yra nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, nuo kovo 12 dienos turėtų pradėti dirbti. Prašo skirti laidavimą be užstato.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu įrodyta byloje surinkta medžiaga:
Nukentėjusioji M. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad teisę vairuoti turi nuo 2016 m., B kategorija. Eismo įvykių per tą laikotarpį turėjusi nėra. Vairuoja su akiniais. 2022-10-12, apie 07.50 val. jai priklausančiu automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš namų adresu: (duomenys neskelbtini), į darbą (duomenys neskelbtini). Vyko (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) link centro. Kelio danga buvo šlapia, nes neseniai buvo liję. Buvo apsiniaukę, bet nelijo. Jautėsi gerai, vaistų jokių vartojusi nebuvo. Važiavo prisisegusi saugos diržą. Važiavo viena. Važiavo apie 50 km/val. greičiu. Važiuojant ties (duomenys neskelbtini) parduotuve, prieš ją nevažiavo jokių automobilių ta pačia kryptimi. Iš priešpriešais važiavo keletas automobilių - mikroautobusas, už jo gerokai toliau matė dar keletą automobilių. Iš karto už mikroautobuso jokių automobilių nematė, kiti automobiliai, kuriuos matė, buvo gerokai toliau už minėto autobusiuko. Prasilenkiant su minėtu mikroautobusu, staiga pamatė iš už mikroautobuso išvažiuojantį į jos eismo juostą automobilį, tamsios spalvos, markės ir modelio neatsimena. To automobilio važiuojančio keliu nematė. Tas automobilis sukosi į kairę. Pamačiusi į jos eismo juostą įvažiuojantį automobilį, kuris jai sudarė kliūtį, staigiai pasuko vairą į dešinę pusę ir stabdė, tikėdamasi išvengti susidūrimo. Mano, kad kito automobilio vairuotojas nestabdė prieš susidūrimą. Įvyko susidūrimas, jos vairuojamas automobilis atsitrenkė į tą tamsios spalvos automobilį, į priekinę dalį. Po smūgio jos automobilis pervažiavo priešpriešinio eismo juostą ir sustojo kitoje kelio pusėje ant šaligatvio, šalia medžio. Išlipusi iš automobilio, matė, kad kitas automobilis sustojo apsisukęs po smūgio. Jos automobilyje suveikė oro pagalvės. Susirinkusi daiktus iš automobilio, išlipo. Norėjo atjungti nuo akumuliatoriaus klemą, nes rūko dūmai, bijojo, kad neužsidegtų. Tada priėjo vyrai, kurių nepažįsta, ir pasakė jai eiti nuo savo automobilio, jie atjungs. Tada nuėjo lik kito automobilio. Automobilis stovėjo priekiu į miesto centrą, buvo tuščias. Buvo atidarytos visos keturios automobilio durelės. Aplink automobilį buvo daug žmonių. Prie jos niekas nepriėjo, nežinojo, kas vairavo tą automobilį, todėl ji iškvietė policiją. Kažkas iš netoli buvusių asmenų, jai paklausus, pasakė, kad visi iš kitame automobilyje buvusių asmenų nuėjo į parduotuvės (duomenys neskelbtini) vidų ir kad jiems viskas gerai. Prieš susidūrimą ji nespėjo pamatyti, kas vairavo tą automobilį. Kiek žmonių buvo automobilyje nežino, iš aplinkinių sužinojo, kad buvo vyras, moteris ir vaikas. Įvykio metu sudužo jos akiniai, nutrūko rankinės metalinė rankena. Įvykio metu buvo sužeista, skaudėjo krūtinę, negalėjo pasukti kaklo, pakelti dešinės rankos. Įvykio vietoje ją apžiūrėjo GMP medikai, kurie nusprendė ją vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ten padarė rentgeno nuotrauką, diagnozavo krūties sumušimą ir išleido gydytis ambulatoriškai. Tą pačią dieną kreipėsi pas šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. Buvo išrašytas siuntimas pas traumatologą, vėliau - siuntimas tyrimui ultragarsu. Lankėsi pas traumatologą (duomenys neskelbtini) klinikoje (duomenys neskelbtini) m. Išrašė dėvėti kaklo įtvarą ir atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Dėl sužalojimo lankėsi pas gydytoją neurologą (duomenys neskelbtini) klinikoje, (duomenys neskelbtini) m. Ten nurodė pasidaryti krūtinės magnetinio rezonanso tyrimą. Taip pat lankėsi pas gydytoją neurologą (duomenys neskelbtini) klinikoje (duomenys neskelbtini) m. Lankėsi pas neurochirurgą (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Atliekant magnetinio rezonanso tyrimą, buvo diagnozuoti dauginiai krūtininės stuburo dalies lūžiai. Nuo įvykio dienos vis dar gydosi, lankosi pas šeimos gydytoją, turi nedarbingumą. Šiuo metu lankosi reabilitacijos procedūrose (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centre, yra užsiregistravusi pas gydytoją reumatologą. Nedarbingumą jai tęsia šeimos gydytoja. Iki įvykio jokių sveikatos problemų neturėjo. Dėl šio įvykio, kiek jai žinoma, buvo atliekama administracinė teisena. Po įvykio kreipėsi į draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini), už sugadintą automobilį jau gavo draudimo išmoką. Dėl patirto sužalojimo išmokos dar negavo. Duomenys apie patirtą sužalojimą draudimo bendrovei yra pateikti. Po eismo įvykio su kito automobilio vairuotoju nebendravo. Papildomai 2023-05-08 M. M. parodė, kad susipažino su specialisto išvada, kur jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Išvadoje nebuvo paminėta, kad ji lankėsi antrą kartą reabilitacijoje. Gydėsi tuos pačius sužalojimus. Taip pat išvadoje nepaminėta, kad jai nustatytas 85 proc. darbingumo lygis, neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvada nebuvo pateikta ekspertams. Mano, kad sužalojimai išvadoje buvo aptarti visi. Šiuo metu nesigydo, pas gydytojus nesilanko. Išlikę nugaros skausmai. Padarė gydymo pertrauką tam, kad stebėti, kaip jausis organizmas (2 t., b. l. 13-24);
Liudytoja E. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad L. J. yra jos sugyventinis, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 5 metus, turi bendrą vaiką. Pasinaudodama savo teisę ji atsisako liudyti prieš savo sugyventinį L. J. dėl įvykusio eismo įvykio. Įvykio metu nei ji, nei mažametis jos sūnus sužeisti nebuvo, į medikus nesikreipė (t. 2, b. l. 37-41);
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 28-43);
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija nustatyta, kad 2022-10-12 8.15 val. nustatryta, kad L. J. yra blaivus, 8.16 val. nustatyta, kad M. M. yra blaivi (t. 1, b. l. 57-58).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta CD kompaktinė plokštelė su vaido įrašais iš policijos pareigūnų kūno kameros ir tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus. Kompaktinių plokštelių leistuvo pagalba atidarius šią kompaktinę plokštelę, joje matyti 8 vnt. vaizdinių failų su skaitmeninio vaizdo įrašo kopijomis. Leistuvo pagalba atidarius pirmąjį failą, kuris įvardintas kaip 2022_1012_081302_001 matoma, jog jame esantis vaizdas yra spalvotas, vaizdo kokybė gera, vaizdinis failas yra kartu su garso takeliu, įrašo trukmė 05:06 min., vaizdo įrašas darytas šviesiu paros metu, dieną, iš pareigūno kūno kameros. Vaizdo įraše matyti, jog pareigūnas yra atvykęs į eismo įvykį, kuris yra adresu: (duomenys neskelbtini). Ant šaligatvio matyti stovintis apgadintas automobilis VW PASSAT. Automobiliui apgadinta priekinė ir priekinė kairės pusės dalis. Pareigūnas prieina prie kolegos, kuris bendrauja su barzdotu vyriškiu, ir pasiteirauja ar jis yra šalia stovinčio automobilio vairuotojas. Gavęs teigiamą atsakymą, pareigūnas pasiteirauja, ar vairuotojas yra ką nors vartojęs. Gavęs neigiamą atsakymą, pareigūnas pasiteirauja vairuotojo, iš kurios gatvės pusės važiavo jis ir automobilis su kuriuo įvyko eismo įvykis. Vairuotojas paaiškina, jog jis važiavo nuo miesto centro ir norėjo pasukti į kairę, o kitas automobilis važiavo nuo karinio dalinio pusės, kurį jis ir kliudė. Kelio danga šlapia. Ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) teritoriją, ant kelio matyti galimai smulkios detalės. Automobilis OPEL stovi atsisukęs priekiu į (duomenys neskelbtini) m. centrą, toliau link (duomenys neskelbtini) m. pusės. Tuo metu į įvykio vietą atvyksta GMP automobilis, o atvykę PGT pareigūnai vykdo kelio plovimo nuo tepalų ir automobilių plastikinių detalių pašalinimo darbus, todėl kelio danga yra šlapia. Pareigūnas abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojų paprašo prieiti prie tarnybinio automobilio, kad pasitikrinti blaivumą. Alkoholio kiekio matuoklio pagalba abiem vairuotojams yra nustatomas 0.00 promilių blaivumas. Vaizdo įrašo pabaiga. Sekantis apžiūrimas vaizdo įrašas yra jau apžiūrėto ir aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Vaizdo įrašo trukmė 5 min. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai bendrauja su moterimi, kuri vairavo automobilį, kuris pateko į eismo įvykį. Moteris aiškina, jog ji savo automobiliu važiavo nuo karinio dalinio, miesto centro link, važiavo viena, į darbą. Kadangi moteris skundžiasi krūtinės skausmais, pareigūnai jai pasiūlo nueiti iki medikų automobilio, o patys atlieka eismo įvyko schemos braižymo darbus, nustato eismo įvykio koordinates. Matyti, kad moteris eina vos vos šlubuodama. Vaizdo įrašo pabaiga. Sekantis apžiūrimas vaizdo įrašas yra įvardintas kaip: 2022_1012_082302_003 ir yra jau apžiūrėto ir aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Vaizdo įrašo trukmė 5 min. Vaizdo įraše matyti kaip pareigūnai atlieka eismo įvyko schemos matavimo ir braižymo darbus. Vaizdo įrašo pabaiga. Sekantis apžiūrimas vaizdo įrašas yra įvardintas kaip: 2022_1012_082801_004 ir yra jau apžiūrėto ir aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Vaizdo įrašo trukmė 5 min. Vaizdo įraše matyti kaip pareigūnai atlieka eismo įvyko schemos matavimo ir braižymo darbus. Fotografuoja automobilį VW PASSAT. Po atliktų matavimo veiksmų pareigūnai leidžia patraukti gatvės viduryje stovintį automobilį, kurio valst. Nr, (duomenys neskelbtini) Kitas po eismo įvykio apgadintas automobilis kurio valst. Nr (duomenys neskelbtini) stovi ant šaligatvio. Vaizdo įrašo pabaiga. Sekantis apžiūrimas vaizdo įrašas yra įvardintas kaip: 2022_1012_083300_005 ir yra jau apžiūrėto ir aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Vaizdo įrašo trukmė 5 min. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai atlieka eismo įvyko schemos matavimo ir braižymo, kelio matavimo darbus, keltuvo pagalba nuo kelio yra patraukiamas automobilis (duomenys neskelbtini) Vaizdo įrašo pabaiga. Sekantis apžiūrimas vaizdo įrašas yra įvardintas kaip: 2022_1012_083759_006 ir yra jau apžiūrėto ir aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Vaizdo įrašo trukmė 44 sek. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai kartu su PGT pareigūnais aptarinėja tolesnius darbų veiksmus. Vaizdo įrašo pabaiga. Sekantis apžiūrimas vaizdo įrašas yra įvardintas kaip: S6065-221012-081200-082525-20010200 Vaizdo įrašo trukmė 13:24 min. Vaizdo įrašas darytas iš vaizdo kameros, esančios tarnybiniame automobilyje, vaizdo įrašo kokybė gera, vaizdas spalvotas be garso takelio, įrašas darytas šviesiu paros metu, lauko sąlygos-rūkas ir dargana. Peržiūrimo vaizdo įrašo monitoriaus ekrano apačioje matomas užrašas - 2022-10-12 S6065 bei einantis elektroninį laikrodis, kuris vaizdo įrašo paleidimo metu rodo 08.12 val. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į eismo įvykį, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), priešais (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje jau yra atvykusi PGT tarnyba. Įraše matyti, jog eismo įvykyje yra dalyvavę du automobiliai, iš kurių, sidabrinės spalvos automobilis, stovi dešinėje kelio pusėje ant šaligatvio, o kitas, žalios spalvos automobilis stovi važiuojamosios kelio dalies viduryje. Iš tarnybinio automobilio išlipęs pareigūnas bendrauja su savo kolega, su PGT pareigūnais bei barzdotu vyru ir šviesiaplauke moterimi. Šviesiaplaukė moteris nueina, galimai prie savo automobilio, tuo metu eina sparčiu žingsniu, nešlubuoja. PGT pareigūnai tuo metu jau vykdo kelio plovimo nuo tepalų ir automobilių plastikinių detalių pašalinimo darbus, todėl kelio danga yra šlapia, susidūrimo vietos t. y. vietos, kurioje didžiausia automobilių nuolaužų koncentracija, nesimato. Jokių stabdymo žymių nesimato. Vaizdo peržiūros 02:11 min. į įvykio vietą atvyksta GMP automobilis. Vaizdo įrašo pabaiga. Sekantis apžiūrimas vaizdo įrašas yra įvardintas kaip: S6065-221012-082525-083000-20010200 ir yra jau apžiūrėto ir aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Vaizdo įrašo trukmė 18:49 min. Vaizdo įraše matyti jog tarnybinis automobilis yra patrauktas nuo važiuojamosios dalies ir stovi aikštelėje prie (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 61-70);
Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis po eismo įvykio, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis žalios spalvos, universalas. Ant kėbulo matyti įbrėžimai ir korozijos žymės. Automobilio priekinė kairės pusės dalis sudaužyta, sugadintas variklio dangtis, kairės pusės sparnas, nukritęs ir sulūžęs priekinis bamperis. Sudužęs priekinis stiklas, keleivio pusėje. Nėra dešinės pusės šoninio posūkio žibinto, priekinio kairės pusės žibinto. Priekinis kairės pusės ratlankis deformuotas, padanga nuleista. Iššovę priekinės oro pagalvės. Prietaisų skydelyje matyti, kad rodyklės neužstrigę, rodo 0. Galinės keleivio sėdynės sėdimoji dalis pajudėjusi iš savo vietos, nepritvirtinta. Įspėjamųjų signalų ir šviesų svirtys išjungimo padėtyse. Automobilio padangos vienodos, pavadinimu „Continental“ R 14 175/65 M+S (t. 1, b. l. 71-88);
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose M. M. kūne objektyvių sužalojimo žymių neužfiksuota (t. 1, b. l. 90-91);
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsižvelgiant į papildomus teismo medicininius duomenis, M. M. nustatyti sužalojimai: stuburo krūtininės dalies II ir III slankstelių kūnų kompresiniai lūžiai. M. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nėra teismo medicininių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar ateityje gali keistis M. M. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas (t. 1, b. l. 94-97);
Specialisto H. D. paaiškinimų protokolu nustatyta, kad į klausimus specialistas atsakė sekančiai: 1) Kodėl iš pradžių nebuvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas M. M. (išvada (duomenys neskelbtini)). Iš kur tie sužalojimai atsirado, jei teikiant pirmą išvadą jų nebuvo? Atliekant papildomą objektų tyrimą, atsižvelgiant į papildomus teismo medicininius duomenis, t. y. VTMT Vilniaus skyriaus gydytojo radiologo konsultacijos duomenis, nustatyti sužalojimai - stuburo krūtininės dalies II ir III slankstelių kūnų kompresiniai lūžiai. 2) Kas yra stuburo krūtininės dalies slankstelių kūnų kompresiniai lūžiai? Kurioje vietoje minėti slanksteliai yra? Stuburo krūtininės dalies slankstelių kūnų kompresiniai lūžiai įvyko nuo suspaudimo ir lokalizuojasi stuburo krūtininėje dalyje. 3) Kaip galėjo tokie sužalojimai atsirasti eismo įvykio metu (kokiu būdu)? Ar gali būti, kad lūžiai nebuvo tiesioginio trauminio poveikio pasekmė (t. y. ar jie galėjo lūžti vėliau dėl kokių nors priežasčių)? Stuburo krūtininės dalies II ir III slankstelių kūnų kompresiniai lūžiai susidarė nuo suspaudimo, galimai eismo įvykio metu netiesioginio trauminio poveikio pasekoje. 4) Ar sužalojimams galėjo turėti įtakos ankstesnių turėtų ligų paūmėjimai? Nėra teismo medicininių duomenų, kad sužalojimai padaryti dėl ankstesnių turėtų ligų. 5) Ar nustatyti sužalojimai yra trauminės kilmės? Tikėtina, kad nustatyti sužalojimai yra trauminės kilmės. 6) Ar galėtų sužalojimo mastas keistis, jei dėl patirtų sužalojimų M. M. būtų pripažinta iš dalies darbinga (85 proc.)? Dėl padarytų sužalojimų M. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris ateityje nesikeis. 7) Ar esant išvadoje nustatytiems lūžiams, įprastai asmuo iš karto jaučia simptomus? Kokie tai gali būti simptomai? Ar gali nejausti simptomų dėl patirto šoko? Tikėtina, kad po patirtų sužalojimų M. M. turėjo jausti skausmus stuburo krūtininėje dalyje. 8) Išvadoje parašyta, kad „neatmetama tikimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis“. Ar kokie nors sveikatos duomenys patvirtina, kad sužalojimai padaryti būtent eismo įvykio metu? Ar yra galimybė pateikti kategorišką išvadą dėl sužalojimų atsiradimo laiko? Tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, tačiau kategoriškai teigti nėra objektyvių teismo medicininių duomenų (t. 1, b. l. 101-106);
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad: 1. Šio eismo įvykio eiga buvo tokia - automobilio „Opel Astra“ vairuotojas, važiuodamas (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), suko į kairę. Įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą apie 22 km/val. greičiu, jo vairuojamas automobilis „Opel Astra“ susidūrė su šia eismo juosta iš dešinės apie 60 km/val. greičiu atvažiavusiu automobiliu „VW Passat“. Automobilis „VW Passat“ priekinės dalies kaire puse kontaktavo su automobilio „Opel Astra“ priekinės dalies kaire puse. Susidūrimo metu tarp automobilio „VW |Passat“ kairiojo šono ir automobilio „Opel Astra“ priekinės dalies buvo smailus kampas. Susidūrimo metu automobilis „Opel Astra“ buvo atblokštas atgal ir pasuktas prieš laikrodžio rodyklę. Po susidūrimo automobilis „VW Passat“ judėjo į priekį ir į kairę. Transporto priemonės po susidūrimo sustojo padėtyse, užfiksuotose eismo įvykio vietos schemoje. 2. Susidūrimo metu tarp automobilio „VW Passat“ kairiojo šono ir automobilio „Opel Astra“ priekinės dalies buvo smailus kampas. Tikėtinos transporto priemonių padėtys susidūrimo metu grafiškai pavaizduotos išvados 7 pav. 3. Transporto priemonės susidūrė (duomenys neskelbtini), ties pastato Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštele, automobiliui „VW Passat“ judant (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta, o automobiliui „Opel Astra“ važiuojant priešpriešais ir atliekant kairio posūkio manevrą į minėtą aikštelę. 4. Susidūrimo metu automobilio „VW Passat“ greitis buvo apie 60 km/val. Nustatyta, kad iki susidūrimo automobilio „VW Passat“ vairuotoja neturėjo galimybės sureaguoti stabdyti. Todėl, tikėtina, kad automobilis „VW Passat“ judėjo apie 60 km/val. greičiu ir iki susidūrimo. 5. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Passat“ vairuotoja kliūties sudarymo metu neturėjo galimybės net pradėti stabdyti savo vairuojamą automobilį ir tokiu būdu sustoti iki susidūrimo vietos, važiuojant tiek nustatytu 60 km/val. greičiu, tiek leistinu 40 km/val. greičiu. 6. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Opel Astra“ vairuotojo veiksmai - sukdamas į kairę sudarė neišvengiamą kliūtį priešpriešais tiesiai važiavusiam automobiliui „VW Passat“ ir su juo susidūrė - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Passat“ vairuotojos veiksmai - važiuodama apie 60 km/val. greičiu, viršijo leistiną 40 km/val. greitį, techniniu požiūriu buvo nepriimtini, tačiau neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 107-114);
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad: 1. Nėra konkrečios metodikos, kuria remiantis būtų galima spręsti, kokiu konkrečiu greičiu važiuojant automobiliui „VW Passat“ analogiško eismo įvykio metu ir analogiškomis aplinkybėmis, sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, nebūtų buvęs padarytas. 2. Nėra konkrečios tyrimo metodikos, kuria remiantis būtų galima spręsti, ar automobiliui „VW Passat“ važiuojant ne didesniu, nei eismo įvykio vietoje leistinu 40 km/val. greičiu, šio automobilio vairuotojai M. M. būtų buvęs padarytas nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlęs sužalojimas. 3. Tikėtina, automobiliui „VW Passat“ priekinės dalies kaire puse atsitrenkus į priešpriešais kairio posūkio kreive judančio automobilio „Opel Astra“ priekinės dalies kairę pusę, automobilio „VW PASSAT“ vairuotojos M. M. kūnas, prisegtas saugos diržu, staiga pajudėjo į priekį ir, padidėjus stuburo slankstelių kūnų ašinei apkrovai, įvyko stuburo krūtinės dalies II ir III slankstelių kūnų kompresiniai lūžiai. 4. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra objektyvių duomenų, kad M. M. nustatytiems stuburo krūtinės dalies II ir III slankstelių kūnų kompresiniams lūžiams įtakos turėjo jos ankstesnės ligos ar natūralus organizmo nusidėvėjimo procesas (t. 1, b. l. 118-120);
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad: 1. Tikėtina, kad automobilio „VW Passat“ vairuotoja, važiuodama ne didesniu kaip 11,5 km/val. greičiu ir laiku stabdydama, turėjo techninę galimybę sustoti iki automobilio „Opel Astra“, taip į jį neatsitrenkdama (t. 1, b. l. 121-123).
Po kaltinamojo apklausos, perskaičius byloje esančius rašytinius įrodymus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamojo gynėjas (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnio 1 dalis). Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išanalizavęs visus byloje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 109 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų eismo dalyvių ir jų turto saugumui ir aplinkai (KET 9 p.), važiuodamas keliu bei sukdamas į kairę ne sankryžoje, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu, priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam M. M. (KET 109 p.), kurio važiuojamąją dalį kirto, ir su juo susidūrė, t. y. įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai, automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai M. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo L. J. veiksmai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai.
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kaltinamasis L. J. kaltu prisipažino visiškai. Be visiško prisipažinimo kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta išanalizuotų įrodymų visetu. Teisiamojo posėdžio metu neginčytinai nustatyta, kad kaltinamojo padaryti KET taisyklių 9, 109 punktų reikalavimų pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – eismo įvykiu, dėl ko, automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai M. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamojo L. J. padarytas BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra neatsargus (BK 11 straipsnio 2 dalis). Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. nors kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti pagrindai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamojo gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį L. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju buvo apklaustas tik vieną kartą – 2023-05-05, kaltinamasis parodė, kada pasisakys dėl kaltės ir parodymus duos susipažinęs su bylos medžiaga. Baudžiamoji byla teisme su kaltinamuoju aktu gauta 2024 m. sausio 18 d. L. J. 2022 m. spalio 12 d. iš karto po eismo įvykio, rašydamas paaiškinimą, nurodė, kad dėl įvykusio eismo įvykio kaltę pripažįsta (t. 3, b. l. 19-20). Teisiamojo posėdžio metu savo kaltę taip pat pripažino, gailisi, kad taip įvyko. Kaltinamasis atlygino dalį, nors ir nedidelę (130 Eur), civilinės ieškovės turėtų išlaidų atstovų advokatų paslaugoms apmokėti. Nors šiuo metu kaltinamasis yra nedirbantis, tačiau mokosi programavimo specialybės tikslu gauti geriau apmokamą darbą. Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo - transporto priemonės savininko - civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta (duomenys neskelbtini) draudimas, kuri atlygino nukentėjusiajai dalį prašomos priteisti patirtos turtinės ir neturtinės žalos (4380 Eur neturtinės žalos ir turtinei žalai atlyginti - 1064,80 Eur išlaidos gydymui ir 100,75 Eur dėl su gydymu susijusių kelionės išlaidų atlyginimo). (duomenys neskelbtini) draudimas nekompensavo nukentėjusiajai 25,23 Eur už maisto papildą ir vitaminus bei 409,47 Eur už kurą (viso čekių už kurą - 510,22 Eur sumai pateikta).
Kaltinamasis savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, atsiprašė nukentėjusiosios. Anksčiau L. J. nebuvo teistas, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargiems nusikaltimams, anksčiau nebuvo baustas už piktybinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teisę vairuoti turi nuo 2010 metų, 2015 metais turėjo smulkų techninį eismo įvykį, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirbantis, nuo 2023-08-23 registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2023-12-18 iki 2024-03-29 dalyvauja profesinio mokymo priemonėje.
BK 40 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojų asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamiesiems.
Byloje yra J. J. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Teismas atsižvelgęs į teigiamas laiduotojos asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, daro išvadą, jog laiduotoja J. J. yra verta teismo pasitikėjimo. Ji yra kaltinamojo mama, gyvena kaiminystėje su kaltinamuoju. Administracine tvarka nebausta, neteista. Registruota Užimtumo tarnyboje. Neigiamai charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Tarp laiduotojos ir kaltinamojo yra artimi ryšiai, todėl manytina, kad laiduotoja gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajam L. J. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje – kaltinamasis kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, nusikalto pirmą kartą, anksčiau niekada nebuvo teistas, visiškai pripažino savo kaltę, kaltinamojo draudikas atlygino nukentėjusiajai dalį prašomos priteisti patirtos turtinės ir neturtinės žalos (4380 Eur neturtinės žalos ir 66,45 Eur turtinės žalos), kaltinamasis atlygino dalį, nors ir nedidelę (130 Eur), civilinės ieškovės turėtų išlaidų atstovų advokatų paslaugoms apmokėti, įsipareigojo atlyginti ir likusią dalį, todėl teismui yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, L. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Laidavimo terminas nustatytinas vieneriems metams.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).
CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys - nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).
Nukentėjusioji M. M. yra pareiškusi civilinį ieškinį 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1611 Eur turtinei žalai, kurią sudaro 1100 Eur gydymosi išlaidos ir 511 Eur išlaidos už kurą, vykstant į procedūras atlyginti. Taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki žalos atlyginimo sumokėjimo (t. 1, b. l. 131-151, 152-154). Civilinį ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo palaiko pilnai, mažinti nesutinka. Taip pat nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamojo 1276,55 Eur jos turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas, paslaugoms apmokėti.
Kaltinamojo civilinės atsakomybės draudikas - civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) - neginčo tvarka 2024-03-06 nukentėjusiajai M. M. išmokėjo 4380 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1165,55 Eur turtinei žalai atlyginti (1064,80 Eur dėl gydymo išlaidų ir 100,75 Eur dėl su gydymu susijusių kelionės išlaidų atlyginimo). Nurodė, kad nekompensuojama 25,23 Eur už vaistus, nepagrįstus medicininiais dokumentais ir/ar nesiejamais su tiesioginiu eismo įvykio sužalojimo gydymu (BioCinkas (maisto papildai) (2022-11-15) - 8,79 Eur ir Vitamins A+E (2023-01-23) - 16,44 Eur). Taip pat nurodė, kad 409,47 Eur kelionės išlaidų, nepagrįstos medicininiais dokumentais ir /ar nesiejamais su tiesioginiu eismo įvykio sužalojimo gydymu. Viso atsisako kompensuoti 434,70 Eur turtinės žalos.
Pažymėtina, kad nukentėjusioji iki eismo įvykio problemų su sveikata neturėjo. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu vyko ne tik pas medikus į gydymo įstaigas, vyko ir į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nedarbingumo nustatymo. Nukentėjusioji lankėsi pas šeimos gydytoją, šešis kartus vyko į (duomenys neskelbtini), vieną kartą vyko į (duomenys neskelbtini), vyko į (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), vyko šešis kartus į reabilitologo paskirtas procedūras į (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centrą laikotarpiu 2023 m. kovo mėnesį ir septynis kartus į procedūras į (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centrą laikotarpiu 2023 m. rugsėjo mėnesį. Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus dėl patirtos turtinės žalos, sprendžia, kad visos prašomos priteisti išlaidos turtinei žalai atlyginti, tame tarpe ir papildai sveikatai stiprinti, yra susiję su nukentėjusiosios patirtais įvykio metu sužalojimais.
Nukentėjusiosios M. M. civilinis ieškinys dėl 1611 Eur Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, nes įrodytas pridedamais turėtas išlaidas patvirtinančiais dokumentais. todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.
Byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajai yra padaryta dėl kaltinamojo L. J. nusikalstamų veiksmų, todėl dėl pareigos atlyginti šią žalą abejonių nekyla. M. M. eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusioji patyrė skausmingą ilgai besitęsiantį gydymą, prarado dalį darbingumo.
Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. O jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos priskiriami ir tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti specialiomis procedūromis bei išgyvenimas dėl pačių specialių procedūrų fakto, nes specialios procedūros sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir procedūroms bei turtines pasekmes - išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos).
Eismo įvykis įvyko 2022 m. spalio 12 d., dėl šio įvykio Radviliškio rajono PK buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Tik 2022 gruodžio 29 d. nukentėjusiajai M. M. atlikus krūtininės dalies stuburo kompiuterinę tomografiją, buvo nustatyti daugyniai krūtininės stuburo dalies lūžiai. M. M. dėl eismo įvykio padaryto jai sveikatos sužalojimų patyrė bei kentė fizinį skausmą, taip pat patyrė reikšmingus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą. Ilgą laiką buvo nedarbinga. Visą mėnesį nešiojo kaklo įtvarą. Ilgą laiką negalėjo normaliai miegoti, miegoti galėdavo tik ant dešinės pusės. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2023 m. balandžio 5 d. sprendimų Nr. STS-1434, STS-1435 „Dėl darbingumo lygio“ matyti, kad M. M. dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų nustatytas 85 procentų darbingumo lygis, terminas nuo 2023 m. kovo 17 d. iki 2024 m. kovo 16 d. M. M. dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, didelį diskomfortą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, buityje. Iki eismo įvykio M. M. užsiiminėjo žirgų auginimu, veisimu ir sportu, dalyvaudavo žirgų varžybose, o dėl patirtų sužalojimų to yra netekusi. Dėl M. M. patirtų sužalojimų žirgų ugdymo procesas nutrūko, kas nulėmė jų fizinės bei psichinės sveikatos esminį pablogėjimą. M. M. gyvena kaime, kas neišvengiamai yra susiję su buities ir kitais darbais, susijusiais su fizine jėga (tame tarpe ir su žirgų kasdienine priežiūra - gardų valymas, pašarų atnešimas, privežimas, vandens atnešimas ir kt.) Dėl sužalojimų M. M. nebegalėjo jų atlikti pati, turėjo prašyti pažįstamų pagalbos.
M. M. išgyvena nerimą ir baimę, kaip jos sveikatos sužalojimas paveiks jos būklę ateityje. Patirtas sveikatos sužalojimas visą šį laikotarpį (nuo sužalojimo iki dabar) turi labai neigiamos įtakos ir jos laisvalaikio kokybei, sumažėjo bendravimo galimybės. Eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirti sužalojimai bei to pasekmės sąlygojo jos fizinės ir emocinės sveikatos, fizinės būklės pablogėjimą lyginant su buvusia iki eismo įvykio. Kaip matyti iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. STS-1435 „Dėl darbingumo lygio“ M. M. nustatyti adaptacijos sutrikimai (F43.2), kurie pasireiškia emocijų sutrikimo būsena, nesugebėjimu susikaupti, nerimu ir kt.
Pažymėtina, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo profesinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2008; 2K-200/2010, 2K-410/2013). Akivaizdu, kad be bendrų emocinių išgyvenimų, jaučiamo skausmo, nukentėjusiojo nepatogumai tiesiogiai susiję ir su jo gyvenimo kokybe. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 289,62 Eur iki 11 584,80 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 3000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-469/2010, 2K-181/2012, 2K-314/2012, 2K-25-942/2015, 2K-371-696/2015, 2K-377-222/2017 ir kt.).
Nepaisant to, teismų suformuotos priteistinų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti ribos, nors ir privalomos atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio panašaus pobūdžio bylose, tačiau negali būti laikomos teisine taisykle, juolab atsižvelgiant ir į tai, jog atskirose bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra analogiškos, o be to, būtina atsižvelgti ir į kasmetinę fiskalinę infliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-121-697/2020). Teismas pažymi, jog dėl L. J. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai atsiradę neigiami padariniai, susiję su jos sveikatos pablogėjimu, gyvenimo kokybės suprastėjimu ir kt., vadovaujantis byloje esančių aplinkybių visuma, iš tiesų skaudūs ir todėl privalo būti teisingai kompensuoti.
Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėnesio metinė infliacija ženkliai didėjo, t. y. nuo 0,3 procento 2021 m. sausio mėnesį iki 24,1 procento 2022 m. rugsėjo mėnesį. Be to, kiti Lietuvos valstybės finansiniai rodikliai, pavyzdžiui vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje (atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, atskaičius darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį) sutinkamai su Lietuvos valstybėje kintančia finansine situacija taip pat didėjo.
Pažymėtina, kad žalą padariusio ar juolab už jį materialiai atsakingo asmens turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, o turtinės padėties akcentavimas prieštarautų asmenų lygybės prieš įstatymą principui. Nukentėję ir civiliniai ieškovai negali turėti teisėto ir pagrįsto lūkesčio dėl priteistinos didesnės neturtinės žalos sumos, atsižvelgiant vien į tai, kad civilinis atsakovas byloje yra ne fizinis, o juridinis asmuo, šioje byloje esančiu atveju – draudimo bendrovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis 2K-219-628/2020). Todėl priteistini žalos dydžiai yra pagrįstai parenkami atsižvelgiant ir į tokio pobūdžio bylose suformuotą praktiką, nepaisant ar civilinis atsakovas yra fizinis asmuo, kuris sukėlė eismo įvykį, ar juridinis asmuo, materialiai atsakingas už kaltininko padarytus neteisėtus veiksmus.
Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y., šis dydis yra faktinių bylos aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Be to, nukentėjusiojo prašyta priteisti pinigų suma (15 000 Eur) neturtinei žalai atlyginti, neatitinka ir formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, kuomet nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad nukentėjusiosios prašymas dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo visa apimtimi negali būti tenkinamas. Todėl, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kilusias pasekmes bei susiformavusią teismų praktiką, teismo vertinimu, 7 000 Eur dydžio pinigų suma labiausiai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir užtikrins nukentėjusiajai M. M. teisingą kompensaciją dėl jos patirtų neigiamų išgyvenimų. Įvertinus tai, jog draudimo bendrovė atlygino 4380 Eur, iš (duomenys neskelbtini) draudimas priteistina 2620 Eur neturtinei žalai atlyginti, neįskaitant civilinio atsakovo sumokėtos 4380 Eur sumos. Likusioje dalyje nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Todėl nukentėjusiosios M. M. naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos (turtinės ir neturtinės žalos) atlyginimo.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-418-222/2016).
Kadangi prieš nukentėjusiąją buvo padaryta nusikalstama veika, pastaroji turėjo teisę tinkamai ginti savo procesines teises, turėti atstovą. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai M. M. ikiteisminio tyrimo metu atstovavo advokatas Drąsutis Narmontas, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atstovavo advokatas R. D.
Byloje yra nukentėjusiosios pateiktas prašymas dėl 1276,55 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo. Nukentėjusiojo patirtos atstovavimo, teisinių paslaugų teikimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo teisme trukmę, teisiamųjų posėdžių skaičių ir trukmę bei įvertinęs tai, kad advokatai, kaip nukentėjusiosios atstovai, dalyvavo ir viso ikiteisminio tyrimo metu, šias išlaidas laiko pagrįstomis. Todėl šios 1276,55 Eur dydžio išlaidos priteistinos nukentėjusiajam iš kaltinamojo (BPK 105 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. kovo 20 d. kaltinamasis pervedė nukentėjusiajai 130 Eur už nukentėjusiosios turėtas advokatų išlaidas, iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistina 1146,55 Eur jos turėtų išlaidų atstovų advokatų pagalbai apmokėti.
BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad dėl nusikalstamos veikos kilo nesunkios pasekmės – nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių, veika padaryta gana seniai ir procesas, atliekant ikiteisminį tyrimą užtruko gana ilgai, jokių duomenų, kad kaltinamasis per tą laiką būtų padaręs kokių kitų teisės pažeidimų, nėra, kaltinamasis anksčiau nebuvo baustas už piktybinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise - netikslinga.
Tačiau, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kadangi nusikalstama veika padaryta esant nusikalstamam nerūpestingumui, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, L. J. skirtina 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Sprendimo dėl nedarbingumo lygio elektroninis nuorašas, sprendimo dėl darbingumo lygio elektroninis nuorašas, 2023-04-17 savanoriškai pateikti M. M., saugomi prie bylos, CD diskas su policijos pareigūnų kūno kamerų bei tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašais, saugomas prie bylos, CD diskas su duomenimis apie bepiločio orlaivio atlikta įvykio vietos apžiūra, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje.
Automobilis OPEL ZAFIRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas, paliktas saugoti L. J. pagal pakvitavimą, grąžintinas jo savininko neribotam disponavimui.
Automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas jo savininko M. M. neribotam disponavimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
L. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, perduodant jį laiduotojos J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Paskirti L. J. 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
L. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti M. M. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 445,45 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 45 ct) padarytai turtinei žalai atlyginti, neįskaitant civilinio atsakovo sumokėtos 1165,55 Eur sumos, o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti M. M. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 2620 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti, neįskaitant civilinio atsakovo sumokėtos 4380 Eur sumos. Likusioje dalyje nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. M. priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (turtinės ir neturtinės žalos), skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. M. turėtas išlaidas atstovų advokatų pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš L. J. M. M. naudai 1146,55 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 55 ct), neįskaitant kaltinamojo sumokėtos 130 Eur sumos.
Daiktus, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Sprendimo dėl nedarbingumo lygio elektroninis nuorašą, sprendimo dėl darbingumo lygio elektroninis nuorašą, CD diską su policijos pareigūnų kūno kamerų bei tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašais, CD diską su duomenimis apie bepiločio orlaivio atlikta įvykio vietos apžiūra, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.
Automobilį OPEL ZAFIRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo savininko L. J. neribotam disponavimui, automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti jo savininko M. M. neribotam disponavimui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.