Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-659-252/2020

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-24
Bylos Nr.: e2A-659-252/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-05878-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas: S. R., M. K.
Ieškovas: Panevėžio miesto savivaldybės

Civilinė byla Nr. e2A-659-252/2020 Proceso Nr. 2-08-3-05878-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 2.6.16.11.2 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 24 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-06-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1834-956/2020 pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atsakovams S. R. ir M. K. dėl skolos priteisimo, Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1633,05 Eur skolą už patalpų nuomą, 52,66 Eur delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-03 sprendimu atsakovė buvo įpareigota sudaryti su ieškovei priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. 3. Atsakovė S. R. su ieškove (duomenys neskelbtini) sudarė Savivaldybės būsto nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), į kurią buvo įrašytas ir atsakovės (duomenys neskelbtini) M. K.. Nuo sutarties sudarymo atsakovai nėra mokėję nuomos mokesčio. Jie buvo įspėti dėl skolos. Ieškinio pateikimo dienai atsakovai skolingi 1633,05 Eur ir 52,66 Eur delspinigių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020-06-23 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovų solidariai 1633,05 Eur skolą ir 52,66 Eur delspinigių ieškovės naudai. Priteisė iš atsakovo M. K. 19 Eur žyminį mokestį ir 5,70 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. 5. Teismas konstatavo, kad pagal Sutarties 6.2 punktą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, todėl tiek pagrindinė nuomininkė S. R., tiek į Sutartį įrašytas jos šeimos narys - (duomenys neskelbtini) M. K. laikytini nuomininkais ir jie atsako solidariai už pareigos nevykdymą. 6. Teismas atmetė atsakovės argumentus, dėl nepagrįstai reikalaujamo nuomos mokesčio. Pažymėjo, kad Sutarties 5.3 punkte nustatyta, kad nuomininkas (atsakovai) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio trisdešimtos kalendorinės dienos. Nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimas numatytas Sutartyje - Vyriausybės nustatyta tvarka. Jis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 21 straipsniu, Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472 patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika). Teismas pasisakė, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015-07-30 sprendimu Nr. 1-217 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio ir jo keitimo“ nustatyti konkretūs koeficientai, taikytini apskaičiuojant savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydį. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015-03-26 sprendimu Nr. 1-84 patvirtinto Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 16 punkte nustatyta, kad savivaldybės būsto nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Metodika ir Savivaldybės tarybos sprendimu. AB „Panevėžio butų ūkis“ apskaičiuoja ir administruoja savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį. 7. Iš AB „Panevėžio butų ūkis“ pateikto priskaitytų ir sumokėtų mokesčių už gyvenamųjų patalpų nuomą žiniaraščio matyti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) susidarė 1633,05 Eur įsiskolinimas Į (duomenys neskelbtini) mėnesį perkelta 575,97 Eur skola už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) už butą (duomenys neskelbtini) 8. Teismas atsakovės išsakytą abejonę dėl neteisingai skaičiuojamo nuomos mokesčio, laikė nepagrįsta jokiais įrodymais, todėl sprendė, kad vien tik dėl išsakytų prielaidų, nėra pagrindo byloje tikrinti mokesčio dydžio apskaičiavimo pagrįstumą. 9. Teismas konstatavo, kad nuomos sutartis su ieškove sudaryta ne dėl ekonominio spaudimo, o dėl to, kad atsakovė privalėjo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris įpareigojo ją su patalpų savininke – ieškove, sudaryti tokią sutartį. 10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Sutarties 10 punkte nurodyta, jog nuo jos pasirašymo dienos nebegalioja anksčiau sudaryta nuomos sutartis, atsakovės argumentus, jog su AB „Panevėžio butų ūkis“ (duomenys neskelbtini) sudaryta ginčo patalpų nuomos sutartis yra galiojanti, atmetė kaip nepagrįstus. 11. Teismas vertino, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai - po 0,02 procento už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (už 180 dienų) atitinka Sutarties nuostatas ir 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” (Lietuvos Respublikos 2013-10-10 įstatymo Nr. 110-5431 redakcija) įtvirtintą teisinį reglamentavimą, todėl atsižvelgus į tai, kad atsakovai negauna socialinės paramos pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, reikalavimą dėl delspinigių pripažino pagrįstu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu atsakovė S. R. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2020-06-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. 13. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visas butas (duomenys neskelbtini), yra ieškovės nuosavybė, nes vienas kambarys šiame bute yra jos asmeninė nuosavybė, ir mokėti už jį nuomos mokesčio nėra pagrindo. 14. Ginčo buto formaliai neprivatizavo tik dėl piktybiško tuometinio jos sutuoktinio trukdymo. Nuomos sutartis yra niekinė, nes sudaryta dėl ekonominio spaudimo ir apgaulės. Apeliaciniame skunde dėstoma kuo pasireiškė šie sandorių negaliojimo pagrindai. 15. Nurodo, kad rengiantis bylos nagrinėjimui, buvo pareiškusi priešieškinį dėl šios sutarties nuginčijimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tačiau teismas 2020-02-13 neskundžiama nutartimi priešieškinį priimti atsisakė. Tokiu būdu, jai nebuvo leista apsiginti nuo pareikštų reikalavimų. 16. Mano, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų Sutarties negaliojimą konstatuoti ir ex officio. Nuomos mokestis negali būti grindžiamas niekine sutartimi. 17. Pažymi, kad ieškovė nepagrindė ir reikalaujamo priteisti nuomos mokesčio konkretaus dydžio. Apeliantei nėra aišku kokiu Vyriausybės nutarimu yra patvirtinti nuomos mokesčio dydžiai, nei kaip tas nutarimas taikytinas konkrečiu atveju. 18. Apeliantės teigimu, teismas deklaratyviai nurodė, kad metodika nustato savivaldybės būsto, taip pat ir socialinio būsto, nuomos mokesčių apskaičiavimą ir asmenų bei šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti ir nuomojančių fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimą. Sprendime neatskleidė, ar buvo patikrinta ar ieškovė į Metodikoje nurodytą formulę įrašė tinkamas kintamųjų reikšmes. 19. Mano, kad (duomenys neskelbtini) su AB „Panevėžio butų ūkis“ sudaryta patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis yra galiojanti. Teisinio pagrindo neturi išvada, kad ieškovė, kaip ginčo buto savininkė, turi teisę reikalauti, kad nuomos sutartis būtų sudaryta su ja, o ne su administratoriumi. Teigia, kad pagal CK 6.494 straipsnio 2 dalį nuomos sutartis lieka galioti ir tais atvejais, kai daiktas iš vienos valstybinės (savivaldybių) institucijos (nuomotojo) pereina kitai. Ginčo butas savivaldybės nuosavybėn buvo perduotas (duomenys neskelbtini), o nuomos sutartį su AB „Panevėžio butų ūkis“ atsakovė sudarė praėjus dvejiems metams ir keturiems mėnesiams. Todėl, ir nuginčijus (duomenys neskelbtini) Sutartį ji išsaugotų teisę toliau gyventi bute, o ieškovė nebegalėtų reikalauti nuomos mokesčio. Nesutinka su vertinimu, kad sudarius (duomenys neskelbtini) Sutartį, ankstesnioji nuomos sutartis neteko galios. 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. 21. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad Sutartis sudaryta ne dėl ekonominio spaudimo, o dėl to, kad apeliantė privalėjo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Nuomos teisiniai santykiai yra susiklostę tarp ieškovės ir atsakovų. Ieškovei butas nuosavybės teise perduotas nuo (duomenys neskelbtini), o AB „Panevėžio butų ūkis“ tiek iki buto perdavimo, tiek po to, buvo tik buto valdytoja, administruojanti miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas (butus), bendrojo naudojimo objektus ir vykdanti priežiūrą daugiabučiuose namuose. 22. Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo 16 punkte nustatyta, kad savivaldybės būsto nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika ir Savivaldybės tarybos sprendimu. Pagal AB „Panevėžio butų ūkis“ priskaitytų ir sumokėtų mokesčių už gyvenamųjų patalpų nuomą žiniaraščio duomenis, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) susidarė 1633,05 Eur įsiskolinimas. (duomenys neskelbtini) mėnesį perkelta 575,97 Eur skola už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) už butą Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad iš atsakovų priteista skola už nuomą yra pagrįsta ir teisėta. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 24. Panevėžio apygardos teisme 2020-08-27 gautas apeliantės prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisiniu reguliavimu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. 25. Apeliantė savo prašymą nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad ji norėtų išsamiau paaiškinti aplinkybes, susijusias su ieškinio reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pati apeliantė dalyvavo teismo posėdyje, jai buvo suteikta teisė pasisakyti ir ji šią teisę realizavo, be to, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, todėl tenkinti šio prašymo, nėra pagrindo.

26. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo atsisakė priimti jos pateiktą priešieškinį, kuriuo ji prašė pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) Savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei atmesti ieškinį.

27. CPK 143 straipsnis numato atsakovui teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį. Priešieškinio priėmimo klausimas sprendžiamas kitaip nei ieškinio priėmimas. Teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį jeigu: yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; priešieškinys pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; priešieškinys neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų.

28. Pirmosios instancijos teismas, priešieškinį atsisakė priimti nenustačius CPK 143 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, konstatavęs, kad priešieškiniu nėra siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimo, taip pat nėra pagrindo teigti, kad patenkinus priešieškinį bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio bei, kad tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra toks tarpusavio ryšys, kad juos nagrinėjant kartu bus galima greičiau ir teisingiau išnagrinėti ginčus. Su šiuo vertinimu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, bei daro išvadą, kad priešieškinio nepriėmimas neužkerta kelio tinkamam bylos išnagrinėjimui ir niekaip nepažeidžia atsakovės teisės gintis nuo pareikšto reikalavimo, nes jai buvo sudarytos visos galimybės atsikirsti ir teikti įrodymus, kurie paneigtų priešingos šalies reikalavimų pagrįstumą. Priešieškinio nepriėmimas negali būti laikomas pažeidimu, dėl kurio neteisingai buvo išspręsta byla. Atsakovė manydama, kad yra pažeistos jos teisės, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, gali jas ginti pareikšdama atskirą ieškinį.

29. Teismas, išanalizavęs pirmos instancijos teismo sprendimą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog civilinė byla išnagrinėta pažeidžiant procesines įrodymų vertinimo taisykles ar netinkamai taikant materialinės teisės normas. Skundžiamą sprendimą teismas priėmė visapusiškai ir detaliai išanalizavęs ginčo išsprendimui reikšmingus byloje esančius įrodymus, pasisakęs dėl jų įrodomosios reikšmės, užtikrino abiem ginčo šalims galimybę pagrįsti savo poziciją nagrinėjamu klausimu, todėl apeliantės argumentai dėl tam tikrų, jos vertinimu reikšmingų teisingam ginčo išsprendimui neištirtų įrodymų ar aplinkybių, yra atmestini kaip nepagrįsti.

30. Kaip matyti iš nenuginčytų Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Panevėžio miesto savivaldybei. Išraše atsispindi ir (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsakovei pateikta informacija, kad gyvenamosios patalpos šiuo adresu (duomenys neskelbtini) priėmimo - perdavimo aktu - važtaraščiu buvo perduotos ieškovei. Rašte taip pat nurodoma, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999-02-10 sprendimu buvo nustatyta naudojimosi šiuo savivaldybės butu tvarka, t.y. T. R. ir jo (duomenys neskelbtini) S. R. paskirta naudotis vienu kambariu (duomenys neskelbtini), o atsakovams – kitu kambariu ((duomenys neskelbtini)). T. R. nutraukus nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), atsakovė buvo informuota apie galimybę nuomotis ir jo atlaisvintą buto dalį. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą leisti išsinuomoti atlaisvintą buto dalį, kur be kita ko nurodė, kad dėl vagystės nuomos sutarties kopijos pridėti prie prašymo negali. S. R. pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis jau buvo kreipusis į teismą prašydama pripažinti jai teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnis) ir šiam klausimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su buto paskyrimu (duomenys neskelbtini) jos buvusiam sutuoktiniui, atsakovės siekiu jį privatizuoti, yra aptartos ir įvertintos įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. R. ieškinys pripažinti jai teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atmestas, o savivaldybės priešieškinys, kuriuo buvo prašoma įpareigoti S. R. sudaryti su savivaldybe gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, priteisti iš jos skolą už komunalines paslaugas ir patalpų nuomą (už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)) už patalpos (duomenys neskelbtini), nuomą, su delspinigiais 367,41 Eur bei bylinėjimosi išlaidomis, buvo tenkintas. Panevėžio apygardos teismas 2015-09-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-496-544/2015 papildė šio sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad atsakovė turi sudaryti nuomos sutartį su Panevėžio miesto savivaldybe per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ginčo šalys (duomenys neskelbtini) sudarė savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuomotoja (ieškovė) perdavė nuomininkei (atsakovei) valdyti ir naudotis (duomenys neskelbtini) m² ploto gyvenamąja patalpa – 2 kambarių butu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo naudotis patalpomis pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (2 punktas). Pagal Sutarties 5.3 punktą nuomininkas nuomos mokestį moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio trisdešimtos kalendorinės dienos. Ši sutartis yra galiojanti, ji nėra nuginčyta. Sutarties 10 punktas numato, kad nuo sutarties pasirašymo dienos nebegalioja anksčiau sudaryta nuomos sutartis – šiuo atveju su S. R. (duomenys neskelbtini) sudaryta nuomos ((duomenys neskelbtini) m² ploto patalpų) sutartis, kuri buvo sudaryta atskirai nuo buvusio sutuoktinio, remiantis 1999-04-07 Panevėžio apygardos teismo nutartimi.

31. Pirmiau aptarti duomenys patvirtina neabejotiną ieškovės reikalavimo teisę į atsakovę. Subjektyvus apeliantės vertinimas dėl ginčo buto ar jo dalies nuosavybės teisės, iš esmės jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti, argumentai apie ne privalomumą mokėti nuomos mokesčio, laikyti nepagrįstais ir atsakovės, kaip ginčo buto nuomininkės pareigos, įtvirtintos CK 6.583 straipsnio 1 dalyje, laiku mokėti nuomos mokestį, nepaneigia. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ginčo buto nuomos sutartis, kurios pagrindu ir reikalaujamas nuomos mokestis, su ieškove sudaryta ne dėl ekonominio spaudimo ar kaip ji apeliaciniame skunde teigia – dėl apgaulės, o dėl to, kad atsakovė vykdė įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris CPK 18 straipsnio prasme yra privalomas visiems.

32. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad kiekvienos civilinės bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia asmens, kuris inicijuoja civilinį ginčą –procesiniuose dokumentuose nurodytas reikalavimų pagrindas ir dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas, 143 straipsnio 3 dalis). Tad šiame kontekste vertinti dėl kokių priežasčių ir ar teisiškai pagrįstai ginčo butas nebuvo ieškovės privatizuotas, t. y. iš esmės revizuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotas aplinkybes, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas diskrecijos teisės neturi, juolab, kad tai neatitiktų ieškovės reikalavimais apibrėžtų ginčo ribų.

33. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad nuomos sutartis turėtų būti sudaryta ne su Panevėžio miesto savivaldybe, o su AB „Panevėžio būtų ūkis“. Atsakovės nurodyta CK 6.494 straipsnio 2 dalyje įtvirtina norma dėl nuomos sutarties galiojimo ir tais atvejais, kai daiktas iš vienos valstybės (savivaldybių) institucijos (nuomotojo) pereina kitai, ginčui nėra aktuali. Kaip jau minėta, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad būtent Panevėžio miesto savivaldybė yra ginčo buto savininkė, o AB „Panevėžio būtų ūkis“ administruoja ieškovei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas (butus), bendrojo naudojimo objektus ir vykdo priežiūrą daugiabučiuose namuose. Be to, šiai bendrovei yra pavesta Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos patvirtintu tarifu apskaičiuoti ir rinkti iš nuomininkių nuomos mokestį ir kitas įmokas, ką patvirtina ieškovės pateikta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų administravimo ir priežiūros sutartis ir (duomenys neskelbtini) jos pakeitimas.

34. Ieškovė atsakovų skolos dydį (1633,05 Eur), susidariusią už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) ir delspinigių apskaičiavimą grindžia būtent AB „Panevėžio butų ūkis“ priskaitytų ir sumokėtų mokesčių už gyvenamųjų patalpų nuomą žiniaraščiu. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad nėra aišku kokiu teisės aktu remiantis paskaičiuotas šis mokestis ar, kad pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu pasisakė formaliai ir neargumentuotai. Pirmosios instancijos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi be kita ko įpareigojo ieškovę pateikti teismui rašytinius paaiškinimus ir įrodymus: kokio dydžio yra nuomos mokestis, kaip ir pagal kokią Vyriausybės nustatytą tvarką jis apskaičiuojamas (sutarties 5.3 punktas); kokiu teisės aktu remiantis paskaičiuotas 0,02% delspinigių dydis (sutarties 5.6 punktas); kokio dydžio skola už patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą buvo atkelta į (duomenys neskelbtini) mėnesį, skolos susidarymo laikotarpis, nuomos mokesčio dydis bei jos paskaičiavimo teisinis pagrindas; kokiu teisiniu pagrindu remiantis (sutartis, teisės aktai ir pan.) skaičiuotas nuomos mokestis už butą adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)0 iki sutarties sudarymo, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Ieškovė reaguodama į teismo įpareigojimą (duomenys neskelbtini) rašytiniais paaiškinimais ir (duomenys neskelbtini) jų papildymu, į šiuos klausimus atsakė.

35. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei dėstoma apeliaciniame skunde, išsamiai pasisakė tiek dėl Nuomos sutarties, susijusius su nuomininko pareiga savalaikiai mokėti nuomos mokestį, nuostatų, tiek dėl teisinio reguliavimo, t.y. Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472 patvirtintų Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015-07-30 sprendimo Nr. 1-217 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio ir jo keitimo“, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015-03-26 sprendimu Nr. 1-84 patvirtinto Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo, nuostatų kuriomis vadovaujantis ir buvo skaičiuojamas ieškovės reikalaujamas nuomos mokestis.

36. Apeliantei nesutinkant su pateiktu paskaičiavimu, ar manant, kad į nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo formulę nurodytą Metodikos 6 punkte buvo įrašytos neteisingos kintamųjų reikšmės, ji turėjo galimybę teikti savo paskaičiavimus, tačiau jokių konkrečių nuomos mokesčio dydžio netikslumų nenurodė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, o iš esmės viso proceso metu apskritai neigė pareigą mokėti nuomos mokestį.

37. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, neturi pagrindo vertinti, kad išvestinis ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra nepagrįstas ar pirmosios instancijos teismo išspręstas neteisingai, todėl ir šioje dalyje, palieka teismo sprendimą nepakeistu.

38. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, naikinti ar keisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-06-23 sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-06-23 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė