Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų sprendimas, e2-420-847/2021

Teismas: Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-16
Bylos Nr.: e2-420-847/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-15-3-00967-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjas: Valentina Paliulionienė (pirm.)
Ieškovas: Ž. S.
Atsakovas: M. S.
Trečiasis asmuo: Biržų rajono 2-ojo notarų biuro notarė Judita Pronckienė
Advokatai: Arvydas Penelis, Eimantas Šriupša

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-420-847/2021(Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00967-2020-7)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.9; 3.1.7.1.1; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.7.12; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 16 d.Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Valentina Paliulionienė,sekretoriaujant L. S.,dalyvaujant ieškovei Ž. S., jos atstovui advokatui Eimantui Šriupšai,atsakovo M. S. atstovui advokatui Arvydui Peneliui,trečiajam asmeniui Biržų rajono 2-ojo notaro biuro notarei Juditai Pronckienei,nedalyvaujant atsakovui M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. S. ieškinį atsakovui M. S. ir trečiajam asmeniui Biržų rajono 2-ojo notaro biuro notarei Juditai Pronckienei dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, teisinės registracijos į dalį paveldėto turto panaikinimo, termino palikimui priimti atnaujinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugpjūčio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, 2) panaikinti atsakovo M. S. vardu teisinę registraciją į ½ dalį paveldėto turto, 3) pripažinti, kad terminą palikimui priimti ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po M. S. mirties, priimti, 4) priteisti valstybei išlaidas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą už ieškovei teikiamą antrinę teisinę pagalbą. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas M. S., o atsiradusį palikimą – namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), priėmė M. S., paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir tą pačią dieną šiuo pagrindu turtas buvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Palikimą atsakovas – ieškovės brolis priėmė, nuslėpdamas nuo ieškovės tėvo mirties faktą, ieškovė apie tėvo mirtį sužinojo 2020 m. rugsėjo 14 d. iš savo mamos, kuri taip pat atsitiktinai sužinojo iš pažįstamos. Sužinojusi apie tėvo mirtį, tą pačią dieną ieškovė skambino į (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyrių (taip tekste), duomenis apie tėvo mirtį jai patvirtino rugsėjo 17 d. Ji taip pat skambino notarei, rašė elektroninius laiškus, notarė patvirtino, kad palikimą priėmė atsakovas, 2020 m. lapkričio 5 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas notarę susipažinti su paveldėjimo byla. Apie tėvo mirtį atsakovas jai nepranešė, nors žinojo, kad turi seserį, notarei pateikė informaciją, kad kitų pirmos eilės įpėdinių nėra, nors ieškovei atsakovas paaiškino, kad notarei sakė, kad yra dar viena įpėdinė. Ieškovė atsakovo kontaktus surado socialiniame tinkle „Facebook“. Mano, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, nes apie tėvo mirtį sužinojo tik 2020 m. rugsėjo 14 d., tėvo mirties momentu ir po to šalyje buvo COVID-19 situacija, skelbiamas karantinas. Teismui atnaujinus terminą palikimui priimti, ieškovė įgyvendintų savo kaip įstatyminio įpėdinio teises, paveldėtų nurodytą turtą.

Ieškovė teismo posėdyje savo reikalavimus palaikė ir paaiškino, kad tėvo mirtis buvo netikėta, nes jis buvo sveikas vyras, paskutinį kartą matė 2018 m. rudenį, nežinojo, kad jis yra globos namuose. Keista, kad registre nebuvo duomenų apie tai, kad ji dukra, kad brolis parašė, kad ji neegzistuoja, kreipėsi į brolį per „Facebook“, šis iš karto neprieštaravo atlyginti jos dalį, bet paskui dingo. Su tėvu bendravo atvažiavusi į (duomenys neskelbtini), su juo susitikdavo daugiausiai vasarą, ryšį palaikė, tačiau tėvo gyvenimo būdas neleido su juo pastoviai bendrauti. Iki penkerių metų gyveno ginčo name. Su broliu nebendravo, gal dėl amžiaus skirtumo, ji aštuoniolikos metų baigė mokyklą ir išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), su broliu bendravo ieškovės sesuo, jie bendraamžiai, sesuo davė broliui ieškovės nuotrauką. Iki tėvo mirties (duomenys neskelbtini) nebuvo gal metus. Buvo netekusi darbo vasario mėnesį, išskirtinių galimybių samdyti žmones neturėjo. Tėvą kartais lankydavo su mama, tėvas ateidavo pas mamą ir teiraudavosi apie dukrą, jis neturėjo telefono, tai pasikalbėdavo iš mamos telefono. Ieškovė skambindavo jo draugei ir tokiu būdu su juo susitikdavo. Palikimą sudaro sklypas su sudegusiu namu ir seni pamatai, kurie neįregistruoti. Apie tėvo mirtį sužinojo iš mamos 2020 m. rugsėjo 14 d., ji tą pačią dieną paskambino į (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyrių, bet jos nesimatė registre, tai mirties liudijimą gavo, kai po kelių dienų buvo ištaisyta klaida. Atvažiavus tėvas džiaugdavosi, ji atveždavo maisto, nes pinigus išleisdavo alkoholiui, duodavo kas kartą iki 50 EUR. Susitikdavo jo name, kol nebuvo sudegęs, o kai sudegė, tai prie to sklypo, jis vasarą kartais gyvendavo namo rūsyje. Brolis tame name negyveno gal porą metų, kol neišsiskyrė tėvai. Su atsakovu derėjosi dėl pinigų sumos už paveldėtą turtą, tačiau nesusitarė, nes atsakovas jai siūlė tik 1000 EUR, nors rinkoje sklypo kaina žymiai didesnė.

Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad šalys į šią situaciją pakliuvo ekstremaliomis situacijos sąlygomis, buvo paskelbtas karantinas. Atsakovas buvo nesąžiningas, nes sąmoningai nurodė, kad nėra kitų pretendentų į paveldimą turtą. Registruose ieškovė nebuvo nurodyta kaip M. S. dukra, tačiau klaida buvo ištaisyta. Tai įtakojo, kad terminas praleistas, nes notaras nėra pasyvus paveldėjimo proceso dalyvis, šiuo atveju notarė neturėjo galimybės išsiaiškinti apie ieškovę. Atsakovas paveldėjimo teisės liudijimą gavo ne įprastomis, o lengvatinėmis sąlygomis, pateikė supaprastinta tvarka pareiškimą. Galutinis terminas praleistas nedaug.

Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo: 1) ieškinį atmesti, 2) priteisti iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1200 EUR už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė turėjo valią priimti palikimą po tėvo mirties ir šią valią išreikšti jai sutrukdė objektyvios priežastys. Ji nurodė tik vieną priežastį – kad nežinojo apie tėvo mirtį, kitų priežasčių nenurodė, neatliko jokių objektyvių veiksmų. Ieškovė net nežinojo, kad tėvas gyvena (duomenys neskelbtini) globos namuose, ji nesidomėjo tėvu pandemijos laikotarpiu. Iš esmės nutrūkę ar net neprasidėję ieškovės ir tėvo M. S. santykiai bei nežinojimas apie jo buvimo vietą ir tėvo mirtį negali būti laikoma svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą. Atsakovas rūpinosi tėvo turtu, sklypą tvarkė. Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu – pratęsus terminą palikimui priimti, nereiškia, kad turi būti panaikintas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, nes jis išduotas pagrįstai, nenurodyti jokie pagrindai, kurie leistų panaikinti išduotą dokumentą. Kai buvo atvykusi į globos namus aplankyti tėvo 2018 m. pavasarį, jis džiaugėsi, paprašė dokumento nuvykus, pasižymėjo į kažkokią knygelę. Su tėvu kalbėjosi jo sugyventinės telefonu. Iki šiol nežino, kur palaidotas tėvas, buvo nuvažiavusi į globos namus, dalis kapų yra be lentelių, bet niekas informacijos nesuteikė. Tik neseniai atsakė, kad parodys, kur tėvas palaidotas, kai baigsis karantinas, nors tėvas norėjo būti palaidotas prie savo tėvų. Žino, kad tėvą palaidojo globos namai. Turi butą, už kurį moka paskolą - po 350 EUR kiekvieną mėnesį.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (šaukimą įteikiant elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2021-02-09). Iš jo negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, dokumentai, pateisinantys atsakovo neatvykimą, teismui iki teismo posėdžio pradžios nepateikti. Atsakovą atstovavo atstovas. Todėl byla, įvertinus abiejų šalių pateiktus procesinius dokumentus ir įrodymus, išnagrinėta iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos CPK 246 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas jam pasakė, kad būdamas gal šešerių metų sužinojo, kad turi vyresnę seserį, bet jos neieškojo, nes manė, kad ji turi ieškoti jo, žinojo, kad buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo poziciją išdėstė procesiniuose dokumentuose, mano, kad nėra nei objektyvių, nei subjektyvių priežasčių, kodėl teismas turėtų tenkinti ieškinį. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) apie penkiolika metų, tėvą lankydavo, kai grįždavo į Lietuvą, ar gyveno ginčo name, negali pasakyti. Tėvo laidotuvėmis pasirūpino globos namai, dėl laidojimo vietos nurodymų nedavė, tėvui gyvenant globos namuose gal du kartus yra paskambinęs globos namų telefonu. Apie tėvo mirtį sužinojo iš karto ir kreipėsi į notarę, kas pranešė, negali pasakyti. Paveldimu turtu pradėjo rūpintis, kai gavo įgaliojimą tvarkyti tėvo turtą 2017 m. Atsakovas seseriai nepranešė, nes nežinojo jos kontaktų. Įstatymas to daryti jo neįpareigojo, todėl nedarė. Atsakovas per tris mėnesius kreipėsi į notarę. Atsakovas mano, kad ieškovė terminą praleido be svarbių priežasčių. Sklypas buvo užžėlęs krūmais, atsakovas sklypą išvalė, krūmus iškirto, lėšų neinvestavo. Nustatydamas trijų mėnesių terminą paveldėjimui priimti, įstatymų leidėjas norėjo, kad paveldėjimo santykiai būtų stabilūs, ieškovė kalba ne apie priežasčių svarbumą, o apie teisingumą, kad ji yra atsakovo sesuo, M. S. mirė (duomenys neskelbtini), o karantinas paskelbtas 2020 m. kovo 16 d., ieškovė tėvą matė tik 2018 m. rudenį, tai per šį laikotarpį su tėvu nebendravo, nedėjo jokių pastangų susižinoti su tėvu. Prašo ieškinį atmesti.

Tretysis asmuo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2020 m. gegužės 11 d. priėmė įpėdinio M. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo po jo tėvo mirties. 2020 m. kovo 16 d., paskelbus Lietuvoje karantiną, Lietuvos notarų rūmai, laikydamiesi požiūrio, kad karantiną reikia priskirti nenugalimos jėgos aplinkybėms, pateikė rekomendacijas, kad jei terminas palikimui priimti baigiasi karantino metu, esant galimybei kreiptis į vietos notarą paštu ar elektroniniu paštu, tokį pareiškimą laikyti, kad priima palikimą. Todėl šis pareiškimas buvo priimtas, įregistruotas, o 2020 m. rugpjūčio 13 d., atvykus M. S., patvirtintas pareiškimas apie palikimo priėmimą ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Kadangi per tris mėnesius daugiau niekas į biurą nesikreipė, paveldėjimo byla užbaigta. Kai kreipėsi ieškovė, notarė negalėjo imtis jokių veiksmų šioje byloje. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Tretysis asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad savo poziciją išdėstė atsiliepime į ieškinį. Atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini), po tėvo mirties ne kartą skambino, nes buvo karantinas, klausė, ką daryti. Notarų rūmai leido pirmos karantino bangos metu priimti skenuotus pareiškimus, atsiųstus elektroniniu paštu. Tokį pareiškimą gavo, įregistravo sistemoje 2020 m. gegužės 11 d., duomenis perdavė Testamentų registrui, nes taip buvo nurodyta. Tokiu būdu priėmė palikimą, o atvyko 2020 m. rugpjūčio 13 d., pateikė pareiškimą ir iš karto buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas, nurodė, kad kitų įpėdinių nėra, o Gyventojų registras nerodė, kad yra sesuo. Todėl ieškovė pavėlavo ir notarė nieko negalėjo pakeisti. Atsakovas priėmė palikimą 2020 m. gegužės 11 d., kaip nurodyta Testamentų registre.

Liudytoja A. Š. parodė, kad dirba socialine darbuotoja VšĮ Biržų ligoninės palaikomojo gydymo skyriuje. M. S. buvo gydomas skyriuje, kažkuriuo metu jį lankė sūnus, kuris dar atvežė tėvo nurodytus dokumentus, tai buvo gal 2017-2018 m. Kiek kartų sūnus buvo atvykęs, negali pasakyti, M. S. gydėsi kelis kartus po kelis mėnesius.

Liudytoja G. Z. parodė, kad pažįsta abu M. S. vaikus, ji bendravo su M. S., sūnų matė su M. S. ir dukrą. Jis daugiau kalbėdavo su Ž. S., džiaugdavosi, kai ji ateidavo į svečius. Su M. S. bendravo nuo 1995 m. iki jo mirties, bet niekas nepasakė, kai jis mirė, jis stipriai gerdavo. Ž. S. su tėvu kalbėjosi liudytojos telefonu, tada M. S. kalbėjosi su dukra. Dukra duodavo tėvui pinigų, nedaug, bet duodavo maisto.

Liudytoja E. M. parodė, kad su M. S. gyveno santuokoje penkerius metus, ji yra ieškovės motina. Dukra su tėvu bendraudavo, kartais tėvas ją pasiimdavo. Kai atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), visada pas tėvą užeidavo, buvo ir kartu nuėjusios, lankė M. S. tėvų kapus. Su M. S. susitikus mieste kalbėdavosi apie dukrą, jis klausinėdavo, dukra nešdavo jam lauktuvių, bet ne visada rasdavo jį namuose, jis dažnai išgėrinėdavo, gyveno laisvai. Apie M. S. mirtį sužinojo atsitiktinai iš pažįstamos rugsėjo mėn. gal 12 ar 14 d. Tada iš karto paskambino dukrai. Ž. S. lankė tėvą (duomenys neskelbtini) globos namuose. Kai gyveno kartu su vyru M. S., jie abu statė pamatus, bet paskui to namo niekas nebaigė, Ž. S. ir gimė jiems ten gyvenant.

Liudytoja J. V. parodė, kad atsakovas šiuo metu gyvena su jos dukra, jis, kai grįždavo į (duomenys neskelbtini), dažniausiai aplankydavo tėvą, M. S. sakė, kad turi dukrą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovas žinojo, kad turi seserį, bet tik tiek. Kad mirė tėvas M. S. kažkas paskambino, jis negalėjo staiga atvažiuoti, nes buvo draudžiama. Atsakovas grįždavo vasarą, apsistodavo liudytojos dukros bute.

Liudytoja A. S. parodė, kad M. S. pažįsta seniai, yra draugai. Ji nuveždavo atsakovą pas tėvą, kai jis grįždavo, lankydavo slaugos ligoninėje. Ieškovė pakvietė M. S. į draugus, keista, kodėl su broliu ji nedraugavo, kai tėvas buvo gyvas. Su M. draugauja gal dvidešimt metų, bet jai nebuvo žinoma, kad jis turi seserį, sužinojo, kai ji atsakovą pakvietė į draugus. Kad mirė tėvas, M. S. paskambino iš (duomenys neskelbtini) globos namų. Sklypą sutvarkė esant gyvam M. S.. Surinkdavo popierius, apgrėbdavo. M. S. palaidotas (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, dėl teisinės registracijos į dalį paveldėto turto panaikinimo

Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad palikimas gali būti priimtas dviem būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d. nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, Lietuvos Respublikos CK 5.57 str. numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y., kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; kt.). Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Pateiktais byloje duomenimis nustatyta, kad M. S. mirė (duomenys neskelbtini) - tai patvirtina 2020-03-16 Biržų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Jis iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) globos namuose. Iš (duomenys neskelbtini) globos namų pateiktų dokumentų matyti, kad jis, apsigyvendamas globos namuose, nurodė informaciją apie jį teikti kontaktiniam asmeniui – sūnui M. S.. M. S., gyvenadamas (duomenys neskelbtini), į Lietuvą negrįžo dėl 2020-03-16 paskelbto karantino, mirusysis palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinėse. 2020 m. gegužės 11 d. M. S. Biržų 2-ajam notaro biurui elektroniniu paštu pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad priima paveldėjimą mirus jo tėčiui M. S.. Trečiojo asmens notarės J. Pronckienės parodymais nustatyta, kad karantino metu Notarų rūmai leido gyvenantiems užsienyje paveldėtojams teikti pareiškimus supaprastinta forma, todėl toks pareiškimas buvo priimtas ir užvesta paveldėjimo byla, gauti duomenys iš registrų. M. S. į notarų biurą atvyko 2020 m. rugpjūčio 13 d., pateikė nustatytos formos pareiškimą apie palikimo priėmimą, jame nurodė, kad kitų įstatyminių įpėdinių nėra, ir tą pačią dieną jam buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo visą turtą po M. S. mirties paveldėjo M. S..

Nors M. S. pareiškime apie palikimo priėmimą nurodė, kad kitų įstatyminių įpėdinių nėra, tačiau nagrinėjimo metu nustatyta, kad jam buvo žinoma, kad turi vyresnę seserį, su ja kontaktų nepalaikė, nes laukė, kad vyresnė sesuo jo ieškos pati. Tai patvirtina ieškovės paaiškinimas, kad atsakovas nebendravo su jos seserimi, prašė atsiųsti ieškovės nuotrauką, jo atstovo paaiškinimai, paties M. S. susirašinėjimas su ieškove per „Facebook Messenger“, iš kurio matyti, kad ieškovė prisistato esanti atsakovo sesuo ir klausia dėl sklypo pasidalijimo gražiuoju. Atsakovas atsako, kad notarė ieškovės ieškojo, bet nerado. Atsakovas teigia, kad dabar viską sutvarkė „ant savęs“. Ieškovė mini, kad ir atsakovas notarei galėjo pasakyti, kad ji yra. Atsakovas atsako, kad net neįsivaizduoja, kur ieškoti ir viską darė „kaip priklauso“.

Tretysis asmuo notarė J. Pronckienė, užvedusi paveldėjimo bylą, kreipėsi į VĮ Registrų centrą, Gyventojų registro išraše buvo nurodytas vienintelis M. S. vaikas – sūnus M. S., todėl notarė neturėjo pagrindo abejoti, kad paveldėjimo teisė į visą mirusiojo turtą priklauso M. S..

Ieškovės parodymais nustatyta, kad ji 2020 m. rugsėjo 14 d. iš savo motinos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad mirė jos tėvas, ji tuoj pat kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių, į notarę, ir paaiškėjo, kad ji nėra registruose nurodyta kaip M. S. dukra, nors šį faktą patvirtina jos gimimo liudijimas, iš kurio matyti, kad Ž. S. tėvas yra M. S., o motina E. S.. Įstatymo nustatytas terminas priimti palikimą po M. S. mirties baigėsi 2020 m. birželio 13 d. Pirmos eilės įpėdinė Ž. S. į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi 2020 m. lapkričio 13 d., nurodydama, kad apie tėvo mirtį sužinojo tų pačių metų rugsėjo 14 d. Ieškovė terminą palikimui priimti praleido neilgą laiką – penkis mėnesius, o skaičiuojant nuo to laiko, kada jai tapo žinoma apie tėvo mirtį – du mėnesius. Ieškovės ir liudytojų parodymais nustatyta, kad mirusiojo M. S. gyvenimo būdas – alkoholio vartojimas, pastovios gyvenamosios vietos ir telefono neturėjimas, apsunkino ieškovės bendravimo galimybes su tėvu. Ilgą laiką gyvenusi užsienyje, atvykusi į (duomenys neskelbtini) visada aplankydavo tėvą, duodavo jam pinigų, nupirkdavo maisto. Tėvo mirties laiku ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini), buvo praradusi darbą, po kelių dienų buvo paskelbtas karantinas, tai apsunkino jos grįžimą į (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškino, kad kartais, norėdama pabendrauti su tėvu, skambindavo jo draugei liudytojai G. Z., taip pasikalbėdavo su tėvu, tačiau liudytoja parodė, kad ir jai apie M. S. mirtį nebuvo žinoma, jo sūnus jai nepranešė. Karantino paskelbimas šalyje turėjo įtakos ieškovės galimybėms sužinoti apie tėvo mirtį, atsakovas taip pat pasinaudojo Notarų rūmų suteikta lengvata kreiptis dėl palikimo supaprastinta tvarka, pateikiant pareiškimą nuotoliniu būdu. Šios aplinkybės yra pakankamai svarbios, kad teismas pripažintų, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas atkreipia dėmesį į atsakovo nesąžiningą elgesį – žinodamas, kad turi seserį, notarei nurodė, kad kitų įpėdinių nėra, liudytoja A. S., kuri nurodė, kad yra artima M. S. draugė, posėdžio metu tvirtino, kad M. nebuvo žinoma, kad jis turi seserį.

Tam, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą, reikšmės turėjo ir klaida Gyventojų registre, nes ieškovė Ž. S. nebuvo įrašyta kaip M. S. dukra, klaida buvo ištaisyta tuoj po jos kreipimosi į VĮ Registrų centrą: iš šios institucijos rašto matyti, kad institucija išnagrinėjo ieškovės 2021 m. sausio 6 d. prašymą dėl jos duomenų apie tėvą, įrašytų Lietuvos Respublikos gyventojų registre, patikslinimo. Ieškovė informuota, kad duomenys į Gyventojų registrą įrašomi nuo 1992 m. Duomenys apie tėvus asmenims, gimusiems iki 1992 m., buvo įrašomi iš šių asmenų prašymų gauti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir, jeigu šie duomenys Gyventojų registre yra netikslūs ar neišsamūs, jie yra tikslinami teisės aktų nustatyta tvarka. Duomenys apie Ž. S. tėvus į Gyventojų registrą buvo įrašyti iš prašymo Lietuvos Respublikos piliečio pasui gauti, pagal kurį ieškovei 1992 m. gruodžio 29 d. buvo išduotas pasas. Gyventojų registre nėra kaupiami dokumentai, kurių pagrindu į Gyventojų registrą buvo įrašyti ieškovės asmens duomenys, todėl patikrinti, ar teisingai į Gyventojų registrą buvo įrašyti prašyme gauti Lietuvos Respublikos piliečio pasą nurodyti tėvų duomenys, institucija negali. Atlikus Gyventojų registro duomenų analizę nustatyta, kad Gyventojų registre iki 2020 m. rugsėjo 15 d. apie ieškovės tėvą, buvo įrašyti šie duomenys: M. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Biržų rajono (taip tekste) Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui 2020 m. rugsėjo 15 d. VĮ Registrų centrui pateikus ieškovės gimimo akto įrašą Gyventojų registro duomenys apie ieškovės tėvą tą pačią dieną buvo patikslinti: įrašyta M. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Atnaujinti Gyventojų registro duomenys pateikti visiems šio registro duomenų gavėjams.

Posėdžio metu ieškovė ir atsakovo atstovas paaiškino, kad tarp šalių vyko derybos dėl galimo taikaus bylos pabaigimo, tačiau nepavyko susitarti dėl galimos kompensacijos už paveldėtą turtą sumos, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas realiai pripažįsta sesers teisę į paveldėjimą, tačiau palieka sprendimą priimti teismui.

Atsakovas po tėvo mirties paveldėjo nekilnojamąjį turtą – namų valdą, kurioje yra gaisro metu apdegęs namas. Dar palikėjui esant gyvam, atsakovas tvarkė teritoriją, išvežė šiukšles, tačiau turtas kitaip pagerintas nebuvo, po to laiko, kai priėmė palikimą, jokie veiksmai ar darbai atlikti nebuvo, todėl nėra papildomų kliūčių nekilnojamajam turtui paveldėti dar vienam įpėdiniui.

Byloje nustatytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2020-10-09 ir 2021-01-22 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (su istorija), iš kurio matyti, kad 0.1147 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aptvėrimas, lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. S. pagal 2020-08-13 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2020-10-13 VĮ Registrų centro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo M. S. pareiškimo dėl palikimo priėmimo (palikimo atsisakymo) padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, taigi nėra M. S. sudarytų testamentų, tačiau yra įregistruotas palikimo priėmimo faktas – 2020-05-11, palikimą priėmęs asmuo yra M. S..

Išnagrinėjus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė trijų mėnesių įstatymo nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir šis terminas atnaujintinas (Lietuvos Respublikos CK 5.57 str. 1 d.).

Atnaujinus įstatymo nustatytą terminą, pripažintinas negaliojančiu 2020-08-13 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Biržų 2-ojo notaro biuro notarės Juditos Pronckienės.

Ieškovė pareiškė reikalavimą panaikinti atsakovo M. S. vardu teisinę registraciją į ½ dalį paveldėto turto (VĮ Registrų centro duomenimis, M. (taip ieškinio tekste) S. 2020 m. rugpjūčio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, VĮ Registrų centre įregistravo šią nuosavybę: paveldėtą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)), tačiau šis reikalavimas yra perteklinis, nes VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro paskirtis - nekilnojamojo turto, nuosavybės ir kitoms daiktinėms teisėms į šį turtą, teisės šį turtą valdyti, naudoti arba juo disponuoti apribojimams, turto savininkų prievolėms bei kitų asmenų teisėms į nekilnojamąjį turtą (toliau vadinama – nekilnojamasis turtas ir teisės į jį) registruoti, turto teisinė registracija bus pakeista pateikus naujus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo

2020-10-01 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. S. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, 100 % atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo.

Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Byloje yra pateikta 2021-03-24 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus pažyma (pirminė) Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybei iš viso 883,09 EUR. Civilinio proceso įstatymas reglamentuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal <...> Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. <...> (Lietuvos Respublikos CPK 99 str. 2 d.). Įvertinus ieškinio reikalavimus bei vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovo valstybei priteistina 100 % ieškovės turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 883,09 EUR advokato užmokesčio. Šios ieškovės (jos atstovo) nurodytos sumos yra pagrįstos bylos duomenimis, yra teisingos ir protingos. Todėl šios išlaidos iš atsakovo valstybei priteistinos, nes ieškinys buvo patenkintas visiškai, o atsakovas yra bylą pralaimėjusi šalis ir ieškovė yra atleista nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d., 99 str.).

Atsakovą pagal 2020-12-04 atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atstovavo advokatas A. Penelis, kuriam klientas pavedė rengti visus procesinius dokumentus ir atstovauti jį teismuose ir atlikti kitus sutartyje nurodytus veiksmus. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas - 1200 EUR už procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį) rengimą ir atstovavimą teisme. Triplike prašoma priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas sumokėjo savo atstovui 1200 EUR už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą – tai patvirtina 2020-12-04 sąskaita faktūra, serija APK Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-12-14 AB SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Tačiau įstatymas nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, o atsakovas yra bylą pralaimėjusi šalis, jo turėtos 1200 EUR bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą iš ieškovės atsakovui nepriteistinos.

Ieškovė, kaip minėta, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Reikalavimai dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo apmokestintinami atskirai. Taigi ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas iš viso 150 EUR žyminis mokestis ((100 EUR žyminis mokestis už reikalavimą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu + 100 EUR už reikalavimą atnaujinti terminą palikimui priimti)) x 75 %, nes ieškinys pateiktas teismui elektroninių ryšių priemonėmis = 150 EUR, Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 6 p. ir 7 d., 93 str. 1 d.).

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistinos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (pažyma, Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 d., 92 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 263 straipsnio 1-2 dalimis, 264-267 straipsniais, 268 straipsnio 1-8 dalimis, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnio 1-4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 3-5 punktais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugpjūčio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad terminą palikimui priimti ieškovė Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), praleido dėl svarbios priežasties ir atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)), priimti.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 883,09 EUR (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus devynis euro centus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 7,41 EUR (septynis eurus keturiasdešimt vieną euro centą) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovės atstovui advokatui E. Šriupšai, atsakovo atstovui advokatui A. Peneliui, trečiajam asmeniui notarei J. Pronckienei, o sprendimui įsiteisėjus - VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.

TeisėjaValentina Paliulionienė