Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je A. J. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungėje, tei­stas: 1) 2012-05-18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 290 str. 2 d. bausme bauda 3 MGL (390 Lt); 2) 2015-04-13 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 201 str. 2 d., 64 str. 1 d. subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 m. ir bausme bauda 3 MGL (112,95 Eur), BK 75 str. pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., paskirti įpareigojimai - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ir mokymusi; per 2 mėn. atlikti 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, 2015-12-09 Plungės rajono teismo nutartimi paskirtas papildomas įpareigojimas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) tris mėnesius, bausmės neatlikęs, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis nežymiai sužalojo šeimos narį, t. y. 2015 m. spalio 11 d., apie 20¹⁵ val., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Plungėje, (duomenys neskelbtini), kaltinamasis A. J. smurtavo prieš sugyventinę A. M. , su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, smogė jai kumščiu tris kartus į veidą, pataikydamas į dešinę akį, ko pasėkoje A. M. griuvo ir trenkėsi nugara ant medinio lovos krašto, tokiu būdu smurtaudamas kaltinamasis nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą. Šią nusikalstamą veiką A. J. padarė būdama apsvaigęs nuo alkoholio, girtumas turėjo įtakos nusikalsti.

Kaltinamasis A. J. teisme kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo namuose, su draugu R. G. kambaryje gėrė degtinę, o kitame kambaryje buvo sugyventinė A. M. ir jo dukra E. J. . Užsinorėjęs parūkyti nuėjo į kambarį pas sugyventinę ir jos paprašė cigarečių. Kai atsakė jog neturi, o jam buvo žinoma, kad cigarečių turi, labai supyko, ir nesuvaldęs pykčio A. M. tris kartus kumščiu trenkė į veidą, po paskutinio smūgio ji nugriuvo ant lovos, todėl galėjo susižaloti nugarą į lovos medinį kraštą. Po to sugyventinė iškvietė policiją. Pripažįsta, jog šio nusikaltimo padarymui įtakos turėjo girtumas, labai gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 1 d., įrodymų tyrimą teisme buvo nuspręsta atlikti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BPK 291 str. 2 d., buvo pagarsinti kaltinamojo kaltę įrodantys įrodymai:

tarnybinis pranešimas, kuriuo Klaipėdos AVPK Plungės RPK VPS PB patrulis I. S. pranešė apie įvykį, kad 2015-10-11, apie 20²⁶ val., iš Klaipėdos AVPK gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), Plungėje, A. J. smurtavo prieš sugyventinę A. M. . Įvykio vietoje nustatyta, kad namuose A. J. trenkė tris kartus ranka sugyventinei A. M. į galvos dešinę pusę, stūmė ją į sofą, dėl ko A. M. susitrenkė dešinį šoną. Viską girdėjo mažametis vaikas – E. J. , gimusi (duomenys neskelbtini). Dėl tokių A. J. veiksmų A. M. patyrė fizinį skausmą. A. M. akivaizdžiai buvo patinęs dešinysis antakis. A. J. buvo akivaizdžiai neblaivus, bet atsisakė nusistatyti girtumą. A. M. buvo blaivi. (b.l. 4-7);

nukentėjusiosios A. M. parodymai, kad 2015-10-11, apie 20⁰⁰ val., buvo namuose (duomenys neskelbtini), Plungėje, kartu su sugyventiniu A. J. ir jo draugu R., kurio pavardės nežino, kurie gėrė degtinę. Ji negėrė ir buvo kitame kambaryje su sugyventinio A. J. dukra E. J. , kurią ji augina kartu su sugyventiniu. Apie 20¹⁵ val. į kambarį įėjo sugyventinis ir paprašė jos cigarečių. Ji pasakė, kad neturi, dėl to jis supyko ir nieko nesakydamas pradėjo ją mušti. Trenkė kumščiu tris kartus jai į veidą, pataikydamas į dešinę akį, visi trys smūgiai buvo suduoti į vieną akį. Kai A. J. trenkė jai paskutinį kartą, ji apvirto ant lovos medinio krašto ir pajuto skausmą dešinėje nugaros pusėje. Dėl to, kad sugyventinis ją mušė, ji patyrė fizinį skausmą, į medikus nesikreipė ir nesikreips. Kai sugyventinis atėjo į kambarį prašyti cigarečių, dukra išbėgo į kitą kambarį pas R.. Durų kambariuose nėra, tarp jų yra arka. Tiek R., tiek dukra E. J. galėjo nematyti kaip ją muša, bet galėjo girdėti garsus. Kai sugyventinis ją mušė ji nieko jam nesakė ir nešaukė. A. J. mušdamas ją taip pat nieko nesakė ir nešaukė. Po sumušimo ji išėjo į lauką ir paskambino į policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai ji grįžo į namus, kuriuose tebebuvo R., kuris turėjo matyti paraudusią jos dešinę akį. Su A. J. gyvena kartu ir veda bendrą ūkį pusę metų, nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), Plungėje. Sugyventinis šiaip yra geras, rūpestingas, bet kai išgeria alkoholio pasidaro piktas. (b.l. 14-15);

liudytojo R. G. parodymai, kad 2015-10-11, apie 20⁰⁰ val., buvo pas draugą A. J. jo namuose (duomenys neskelbtini), Plungėje, su juo gėrė degtinę. Kitame kambaryje su A. J. dukra buvo A. J. sugyventinė A., pavardės nežino. Kažkokiu tai momentu A. J. išėjo į kitą kambarį pas sugyventinę, o netrukus pas jį į kambarį atėjo jo dukra. Jis išgirdo kitame kambaryje bildesį, bet nekreipė į tai dėmesio, jokių triukšmų, šūkavimų negirdėjo. Netrukus pastebėjo, kad A. išbėgo iš buto, bet jos veido nematė. Po kelių minučių į butą atėjo policijos pareigūnai kartu su A.. Jis pastebėjo, kad A. dešinė akis buvo paraudusi, suprato, jog A. J. mušė A.. Nesuprato kas vyko kitame kambaryje, kai A. J. buvo nuėjęs pas A., nieko neįtarė, kad galėjo įvykti muštynės. (b.l. 18-19);

įtariamojo A. J. parodymai, kad jis dėl padaryto nusikaltimo visiškai prisipažįsta. 2015-10-11, apie 20⁰⁰ val., buvo namuose (duomenys neskelbtini), Plungėje. Namuose kitame kambaryje buvo sugyventinė A. M. ir jo dukra E. J. , o jis su draugu R. G. kitame kambaryje gėrė degtinę. Jis norėjo parūkyti, todėl nuėjo į kitą kambarį, kur buvo sugyventinė A. M. ir jos paprašė cigarečių, bet ji atsakė, kad neturi, o jis žinojo, kad ji turi. Dėl to jis supyko, nesusivaldė ir, priėjęs prie jos, tris kartus kumščiu trenkė jai į veidą. Po paskutinio smūgio sugyventinė A. M. apvirto ant lovos. Pripažįsta, kad sugyventinė A. M. krisdama galėjo susižaloti nugarą į lovos medinį kraštą. Kai mušė sugyventinę A. M. dukra E. J. buvo kitame kambaryje su R. G. . Po to, kai sumušė sugyventinę A. M. , ji išbėgo iš buto ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi, mano, kad taip pasielgė todėl, kad buvo girtas. Su sugyventine A. M. gyvena kartu apie pusę metų, nuomojamame bute. Ji padeda jam auginti jo dukrą E. J. . (b.l. 25-26).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas. Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kurie gauti teisėtais būdais Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), pilnai įrodo kaltinamojo A. J. kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo artimam šeimos nariui – sugyventinei A. M. , kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., todėl skirtina bausmė.

Bausmės skyrimas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio nuostatas, bausmė yra valstybės privartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus.

Kaltinamasis teisiamas už padarytą nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto pilnai neatlikęs bausmės pagal 2015-04-13 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį, užsiima individualia veikla, administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią nuobaudą.

Tai, kad nagrinėjamoje byloje nusikaltimas padarytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, yra pagrindas konstatuoti, jog kaltinamasis nedaro išvadų ir nesiekia gyventi dorai, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė už naujai padarytą nusikaltimą. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kad su nukentėjusiąja susitaikė, yra pagrindas bausmės vykdymui atidėti, paskirti kelis įpareigojimus, esant pagrindui manyti, jog tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai.

Kiti klausimai. Naujai paskirta bausmė kaltinamajam mažintina ? (BK 64¹ str.), subendrintina su 2015-04-13 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas (BK 66 str.).

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-308 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nuteisti terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 (vienerius) metus, kurią, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinti ?, sumažintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę 8 (aštuonis) mėnesius, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., 65 str. 2 d., subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2015-04-13 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, ir visiško bausmių sudėjimo būdu su bausme bauda 3 MGL (112,95 Eur), prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės (1 metų) pridedant dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės (nuo 8 mėnesių), ir galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę nustatyti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose, ir bausmę baudą 3 MGL (112,95 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7, 8, 10 p., terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, nuteistąjį įpareigoti visą šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) tris mėnesius, 6 mėnesius neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ir mokymusi.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti A. J. laikino sulaikymo laiką šioje byloje nuo 2015-10-11 iki 2015-10-12 imtinai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.