Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei, kaltinamajam M. B., jos gynėjui advokatui Vitalijui Jaroščenkai, nukentėjusiajai M. C., jos atstovei advokatei Angelei Fominienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenama vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2025 m. balandžio 19 d., apie 01.20 val., baro "V.A.U." adresu Žeimių g. 5, Jonava, patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajai M. C. į veidą, tuo padarė nukentėjusiajai muštinę viršutinės lūpos žaizdą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios M. C. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Šie M. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Įrodymų vertinimas

Dėl laidavimo

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. B. iš esmės pripažino savo kaltę, tačiau nuoširdaus gailėjimosi nėra. Nusikalstamais veiksmais nėra padaryta neturtinė žala, kuri tik dalinai atlyginta. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas, pažeidimai susiję su KET, psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitose neįrašytas.

Prašymą kaltinamąjį M. B. perduoti pagal laidavimą be užstato jos atsakomybėn pareiškė kaltinamojo dukters močiutė E. V.. Vertindamas laiduotojo E. V. asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad E. V. neteista, administracine tvarka bausta ir turi 2 galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus, dirba ir darbovietės charakterizuojama teigiamai. Teisiamajame posėdyje gebėjo paaiškinti kokią įtaką darys anūkės tėvui, kad jis nedarytų daugiau nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų. Pasiryžimą būti laiduotoja nulėmė tai, kad kaltinamasis dėl savo poelgio gailisi. Teismas kandidatei į laiduotojus jokių pretenzijų neturi.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Nagrinėjamu atveju visiško kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad kaltinamajam M. B. nėra pagrindo taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji M. C. pateikė 3 000,00 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, priteisiant iš M. B. (b.l. 64-66). Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis žalos atlyginimui į depozitinę sąskaitą įnešė 500,00 Eur (b.l. 178)

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, kitomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio, Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnio nuostatomis ir Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktu psichikos sveikatos apibrėžimu bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK nėra nustatytas konkretus atlygintinos neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Taigi, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2008). Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų „sušvelninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusios sveikata po įvykio stipriai nepablogėjo, neliko ilgalaikių liekamųjų reiškinių, nereikėjo sistemingos ir nuolatinės medikų pagalbos. Tačiau nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, nusikaltimas smurtinis, padarytas iš žemų, menkaverčių dingsčių. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, o taip pat ir į kaltininko kaltę, jo turtinę padėtį (darbingas, bet nuolatinių pajamų neturi, augina mažametę dukrą, duomenų apie nekilnojamąjį turtą nėra), į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad 1 500,00 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai yra pakankama satisfakcija už jos patirtus neigiamus išgyvenimus.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į M. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą, nusikaltimas baigtas.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad dalinai atlygino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Vertinant asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas (b.l. 134-135), administracine tvarka baustas (b. l. 136-139). (duomenys neskelbtini) pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė (b. l.144-145). (duomenys neskelbtini) pas gydytoją psichiatrą dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 144-145). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad M. B. baustinas laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus.

Ikiteisminio tyrimo metu M. B. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2026 m. sausio 22 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai M. C. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 328,16 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, spręsdamas išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimą, atsižvelgia į anksčiau aptartą kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, sunkumą, kaltės pobūdį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, bylos sudėtingumą, jos trukmę, taip pat į suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą.

Prašoma priteisti 328,16 Eur. Iš pateiktų duomenų matyti, jog šią prašomą priteisti suma yra advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Įvertintina tai, kad kaltinamasis nekilnojamojo turto neturi, byloje pareikštas civilinis ieškinys, augina mažametę dukrą. Tokios aplinkybės, teismo nuomone, rodo esant sunkią kaltinamojo turtinę padėtį, todėl teisinės pagalbos išlaidos (328,16 Eur), todėl iš M. B. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus - 2 vnt. elektroninių laikmenų paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Per visą bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Atlyginti nukentėjusiajai M. C. padarytą žalą, bet ne mažiau kaip ½ per bausmės atlikimo laiką.

Iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti nekeisti, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Priteisti iš M. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. C., gim. (duomenys neskelbtini), 1 500,00 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų ir 00 ct) civilinio ieškinio tenkinimui.

Įpareigoti Kauno apylinkės teismo Finansų skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus, pervesti į nukentėjusios M. C. sąskaitą (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur civilinio ieškinio padengimui.

Nepriteisti iš M. B. valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus - 2 vnt. elektroninių laikmenų palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.