- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- eI3-2026-1066/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07488-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinės sąjungai
- Trečiasis asmuo
- A. N.
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinės sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. N. dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2023 m. birželio 29 d. rašte Nr. 1P-15916 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui A. N. (toliau – Sprendimas).
2. Savo skundo reikalavimą pareiškėjas grindžia tokiais argumentais:
2.1. Skundžiamu Sprendimu atsakovė atsisakė duoti sutikimą, kad suinteresuotam asmeniui A. N. būtų skirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad jis 2023 m. sausio 10 d., atlikdamas pareigas Lavoriškių kelio poste, nuo 2023 m. sausio 10 d. 22.00 val. iki 2023 m. sausio 11 d. 8.00 val. dirbęs Išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo bare ir atlikęs muitinės formalumus 2023 m. sausio 10 d. į Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą, kaip paskirties muitinės įstaigą, krovininių automobilių išvykimo eismo juosta atvykusioms transporto priemonėms, kurių vairuotojai pateikė tranzito deklaracijas, neatliko rizikos požymių paieškos ir neužtikrino muitų teisės aktų pažeidimų prevencijos, nes nepatikrino, ar prekės pristatytos nepažeidus išvykimo muitinės įstaigos nustatyto tranzito procedūros atlikimo termino.
Kadangi A. N. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narys, Departamentas kreipėsi su prašymu duoti sutikimą skirti muitinės pareigūnui A. N. tarnybinę nuobaudą, tačiau Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga ginčijamu Sprendimu – 2023 m. birželio 29 d. rašte Nr. 1P-15916 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas įrodymais, neproporcingas bei neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.
2.2. Departamentas, nesutikdamas su Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą argumentais, teigia, kad toks atsisakymas yra neteisėtas ir mano, kad
pareigūnas A. N. padarė tarnybinį nusižengimą ir vien nesutikimas su darbdavio skirta tarnybine nuobauda negali būti pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.
Pabrėžia, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. N., nenurodė nei vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ir, pareiškėjo nuomone, prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Muitinės
darbuotojų profesinės sąjungos Sprendime nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jo veiklos
profesinėje sąjungoje. Paminėtina, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga Sprendime pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, tačiau vien minėto pareigūno buvimas profesinės sąjungos nariu negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje.
2.3. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad tarnybinę nuobaudą A. N. ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus, o tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su pareigūno netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą.
2.4. Mano, kad tarnybinę nuobaudą A. N. ketinama skirti ne diskriminuojant jį kaip profesinės sąjungos renkamojo organo narį, o įgyvendinant visų pareigūnų lygybės principą ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – Profesinė sąjunga) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:
3.1. Nurodo, kad Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau Profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Taigi mano, kad tarnybinės drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius, nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei to, kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su pareigūno veikla Profesinėje sąjungoje.
3.2. Nesutinka su pareiškėju, kad šiuo atveju Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nepagrįstai vertino Tarnybinio patikrinimo išvadą. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, Profesinė sąjunga vadovavosi ne tik Profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis, bet ir 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr.PV3-555 35.5 punktu, kad < ... prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo darbuotojui, profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas ir išvada dėl atlikto patikrinimo pagrįstumo ... > bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatomis.
Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo medžiaga ir išvada dėl padaryto nusižengimo teikiama vadovui, kuris, įvertinęs gautą medžiagą priima sprendimą, t. y. komisijos išvada nėra privaloma įstaigos vadovui, dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sprendžia įstaigos vadovas vadovaudamasis ne tik savo vidiniais įsitikinimais, tarnybinio patikrinimo medžiaga, bet ir kita turima informacija, ginčijamame Sprendime pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajam inspektoriui A. N. motyvais.
3.3. Teigia, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Profesinė sąjunga, nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu, Sprendime būtent ir motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti
profesinės sąjungos narius. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės, todėl pareigūnui nepagrįstai pasiūlyta skirti neadekvačią tarnybinę nuobaudą, nes, anot Profesinės sąjungos, tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.
3.4. Akcentuoja, kad tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo. Vadovaujantis teismine praktika analogiškose bylose, pažymi, kad jeigu pareigūno veiksmai ar neveikimas nesukėlė jokios žalos ar nepažeidė viešojo intereso, tai yra esminis pagrindas sprendžiant dėl tarnybinės, drausminės nuobaudos neskyrimo ir drausminės bylos nutraukimo. Šiuo atveju faktiniai duomenys patvirtina tai, kad pareigūnas A. N. savo pareigas iš esmės atlieka tinkamai bei veikė savo kompetencijos ribose, atliko savo darbą tinkamai.
3.5. Pabrėžia, kad iš tarnybinio patikrinimo išvados akivaizdu, jog nustatinėjant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti pareigūno paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Patikrinimą atlikusi komisija balsų dauguma pasirėmė tik savo matymu bei supratimu ir nesiėmė jokių priemonių dėl objektyvių aplinkybių nustatymo. Netgi, priešingai, savaip aiškino ir aplinkybes ir paaiškinimus, siekdama tik pareigūno apkaltinimo. Mano, kad tokiu būdu tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patrauktos pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės, dėl to pareigūnui nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą.
3.6. Tvirtina, kad išnagrinėjus tarnybinio tyrimo medžiagą, nematyti jokių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai pagrįstų tarnybinį nusižengimą, todėl sprendžia, kad šiuo atveju galimą tarnybinį nusižengimą tyrusi tikrintoja aplinkybes vertino šališkai, tendencingai, turint išankstinį įsitikinimą, nurodymą skirti tarnybinę nuobaudą galimai dėl to, jog pareigūnas yra muitinės profesinės sąjungos narys. Pareigūnas A. N. aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo išsakyti ir kritikos darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, todėl Profesinė sąjunga sprendimą skirti jam tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę ir galimai persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Departamento generalinio direktoriaus 2023 m. gegužės 18 d. pavedimu buvo pavesta Departamento Imuniteto tarnybai atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus A. N. veiksmų, jam vykdant tarnybines pareigas.
4.2. Tarnybinį patikrinimą atlikusi Departamento Imuniteto tarnybos vyriausioji tyrėja E. K. 2023 m. birželio 13 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus A. N. veiksmų“ (toliau – Išvada).
4.2.1. Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiasis inspektorius A. N. 2023 m. sausio 10 d., atlikdamas pareigas Lavoriškių kelio poste, pagal Darbuotojų paskirstymo į darbo vietas žurnalą nuo 2023m. sausio 10 d. 22.00 val. iki 2023 m. sausio 11 d. 8.00 val. dirbęs Išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo bare (Muitinės deklaracijų duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimo D eismo juostoje (10 darbo vieta)) ir atlikęs muitinės formalumus 2023 m. sausio 10 d. į Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą, kaip paskirties muitinės įstaigą, krovininių automobilių išvykimo eismo juosta atvykusioms
transporto priemonėms: vilkikui VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba CHEREAU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vilkikui MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba CHEREAU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vairuotojai pateikė tranzito deklaracijas atitinkamai (duomenys neskelbtini), neatliko rizikos požymių paieškos ir neužtikrino muitų teisės aktų pažeidimų prevencijos, nes nepatikrino, ar prekės pristatytos nepažeidus išvykimo muitinės įstaigos nustatyto tranzito procedūros atlikimo termino.
4.2.2. Tokia savo veika (neveikimu) vyriausiasis inspektorius A. N. pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 str. 6 p., Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 str. 1 d. 1 ir 6 p., nuostatas, nesilaikė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 str. 1 d. 8 p. įtvirtinto bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principo, neužtikrino Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postui iškeltų uždavinių, nustatytų Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1B-116 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto nuostatų patvirtinimo“, 6.1 ir 6.3 p. p., įgyvendinimo, neatliko rizikos požymių paieškos vadovaujantis Rizikos valdymo muitinės poste taisyklėmis, patvirtintomis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 „Dėl Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių“ ir Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių patvirtinimo“ 10.3 pp. nuostatomis, nevykdė Lavoriškių kelio posto vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3V-98, 1 priede „Lavoriškių kelio posto darbo vietų aprašymas“ 10 darbo vietai nustatytos 2 ir 5 funkcijų ir netinkamai atliko Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-179 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 5.1, 5.3 ir 5.14 p. p. numatytas funkcijas ir padarė tarnybinį nusižengimą.
4.2.3. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, kaltės formą, kilusias pasekmes,
ankstesnę tarnybos eigą, Departamento generalinis direktorius priėmė sprendimą A. N. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
4.3. Atsižvelgus į tai, jog A. N. yra Profesinės sąjungos narys, Departamentas 2023 m. birželio 15 d. raštu Nr. (6.31Mr)3BE-4747 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti muitinės pareigūnui A. N. tarnybinę nuobaudą.
4.4. Profesinė sąjunga 2023 m. birželio 29 d. priimtu Sprendimu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas įrodymais, neproporcingas bei neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Profesinės sąjungos Sprendimo, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas trečiajam suinteresuotam asmeniui A. N..
6. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 52 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 32 punkte įtvirtinta, kad skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos nesutikimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.
Aiškinant aptartas teisės normas sisteminiu teisės aiškinimo būdu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavęs, kad Statuto 52 straipsnio 5 dalies nuostata dėl būtinumo gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą profesinių sąjungų veiklos reikšmingumo aspektu yra būtina sąlyga vidaus reikalų įstaigos administracijai (vadovui) toliau tęsti pareigūno (profesinės sąjungos nario) patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūrą ir paskirti tokiam pareigūnui tam tikrą tarnybinę nuobaudą tais atvejais, kai aptariamas sutikimas yra gautas, tačiau profesinės sąjungos renkamojo organo tinkamai, t. y. Aprašo 32 punkte nustatytu laiku, pateiktas atsisakymas duoti vidaus reikalų įstaigos vadovo prašomą sutikimą užkerta kelią, nenuginčijus administraciniame teisme tokio atsisakymo, nepaisyti jo ir administracine tvarka paskirti pareigūnui tam tikrą tarnybinę nuobaudą. Vidaus reikalų įstaigos vadovui pasirinkus pastarąjį elgesio būdą, t. y. pažeidus Aprašo 32 punkte nustatytą profesinės sąjungos nario patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūrą, toks pažeidimas turi būti pripažįstamas pagrindiniu procedūriniu pažeidimu, kuris yra pakankamas pagrindas teismui pripažinti taip priimtą administracinį sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-84-261/2018).
Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, nustato Profesinių sąjungų įstatymas.
Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šio įstatymo 21 straipsnio, reglamentuojančio profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijas, 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalį šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.
6.1. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012; 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017; 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4182-415/2018; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5570-261/2018).
6.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, be kita ko, išaiškino, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą.
Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, pažymėtina, kad tokioje byloje kaip ši, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno (A. N.) naryste Profesinėje sąjungoje ir dėl to argumentų neteikia.
7. Pareiškėjo teigimu, skundžiamame Sprendime nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui A. N. ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ir jo atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Mano, kad Profesinė sąjunga pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, todėl Profesinės sąjungos padaryta išvada, kad tarnybinė nuobauda A. N. ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, yra visiškai nepagrįsta.
Iš Profesinės sąjungos priimto skundžiamo Sprendimo spręstina, kad nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. N. iš esmės grindžiamas tuo, kad tikrintojas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, Profesinės sąjungos manymu, nevertino pakankamai svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei. Profesinė sąjunga taip pat mano, kad šioje situacijoje nieko nepasisakyta dėl muitinėje naudojamų sistemų netobulumo ir pareigūnų klaidinimo, be to, Išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patrauktos pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės, nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos.
Teismas sutinka su Departamento pateikta pozicija, kad, iš tiesų, vertinant Profesinės sąjungos pateiktą nesutikimą (atsisakymą duoti sutikimą skirti nuobaudą), jame trūksta konkretumo. Nėra detalizuojama, į kokias svarbias aplinkybes turėjo Departamentas atsižvelgti ir kokios konkrečios pareigūno A. N. paaiškinime nurodytos aplinkybės nebuvo įvertintos. Sutiktina, kad Profesinė sąjunga pateikia tik abstraktaus (bendro) pobūdžio frazes, kurias galima pritaikyti bet kurioje analogiškoje situacijoje, tačiau pačios ginčo situacijos neindividualizuoja. Nors Sprendime tvirtinama, jog išnagrinėjus tarnybinio tyrimo medžiagą, nematyti jokių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai pagrįstų tarnybinį nusižengimą ir kad tarnybinį nusižengimą tyrusi komisija aplinkybes vertino šališkai bei tendencingai, tačiau, teismo vertinimu, nesutikdama su Departamento paskirta tarnybine nuobauda, Profesinė sąjunga negali vien tik šiuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nes ji nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, taip pat – negali kvestionuoti Išvadoje pateikto vertinimo dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo.
Tuo pačiu teismas pažymi, kad vien tik pateikti argumentai, kad pareigūnas A. N. dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje ir aktyviai reiškia savo nuomonę, o taip pat drąsiai išreiškia kritiką darbdavio atžvilgiu, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog pareigūno atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla Profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos ginčijamame Sprendime nurodyti argumentai, kad tuo metu, kada galimai buvo padarytas tarnybinis pažeidimas, buvo didelis darbuotojų darbo krūvis ir kritinis dirbančių pareigūnų skaičius, tačiau Departamentas to neįvertino, kaip nesant paties pareigūno kaltės (darbdavio kaltė dėl netinkamo personalo funkcijų valdymo), teismo vertinimu, galėtų būti įvertintos pareigūnui apskundus paskirtą tarnybinę nuobaudą, bet ne tuo metu, kai sprendžiama dėl sutikimo / nesutikimo skirti nuobaudą.
8. Nagrinėjamu atveju šios bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia pareiškėjo interesus, t. y. kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnams tarnybines nuobaudas apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, pareigūnų atžvilgiu. Nekonkretizuojant skundžiamame Sprendime, kokiais konkrečiais pareiškėjo veiksmais pasireiškė trečiojo suinteresuoto asmens, kaip Profesinės sąjungos nario, persekiojimas dėl jo narystės ar veiklos minėtoje organizacijoje, galima daryti išvadą, kad šiuo atveju Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia darbdavio (šiuo atveju – Departamento) interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą institucijos veiklą, taip pat užtikrinti ir viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Departamentas persekioja trečiąjį suinteresuotą asmenį A. N. dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje ar siekia su juo susidoroti.
10. Ginčijamas Sprendimas yra priimtas viršijant Statuto 52 straipsnio 5 dalyje apibrėžtas profesinės sąjungos diskrecijos ribas, nėra pagrįstas faktiniais duomenimis, todėl naikintinas kaip nepagrįstas. Dėl to pareiškėjo skundas yra tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą patenkinti visiškai.
Panaikinti atsakovės Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2023 m. birželio 29 d. rašte Nr. 1P-15916 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui A. N..
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.