Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jazbutienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. P. už tai, kad 2023-05-17, 15 val. 50 min., (Duomenys neskelbtini), jis viešoje vietoje, įžeidžiamai kibo prie R. R., žemino pastarojo garbę ir orumą, šaukdamas, daug kartų kartodamas „(duomenys neskelbtini), ateik čia!“ ir rankos judesiu rodė gestą, grasinantį fiziniu smurtu – perpjauti kaklą, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 17 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 70 Eur bauda.

2. Institucijos 2023 m. liepos 17 d. priimtą nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. apskundė pirmosios instancijos teismui.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu keliamas kaltės klausimas, nesutinkant, kad A. P. padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Būtent šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliantas prašo administracinio nusižengimo bylą pagal paduotą apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-01-09 nutarties, perduoti nagrinėti iš Klaipėdos apygardos teismo kitam, t. y. Kauno apygardos teismui, užtikrinant nešališką skundo nagrinėjimą. Šiame skundo kontekste pažymėtina, jog ANK 572 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatant bylų teismingumą, taikomos šio kodekso 628 straipsnio nuostatos, taip pat mutatis mutandis BPK nuostatos, reglamentuojančios bylų perdavimą pagal teismingumą kitam teismui ar kitiems teisėjams.

8. BPK 229 straipsnio l dalyje įtvirtinta, jog byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui, siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus. Teisingumo interesai, be kita ko, reikalauja, kad bylą išnagrinėtų nešališkas ir nepriklausomas teismas. Teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. Teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Kaip matyti, apeliantas savo prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui iš esmės grindžia Klaipėdos apygardos teismo, kuris turi nagrinėti dėl apylinkės teismo priimtos nutarties paduotą apeliacinį skundą, šališkumu. ANK 576 straipsnyje yra įtvirtinta nušalinimo teisė. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi BPK nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Visais atvejais teisingumo interesai reikalauja, kad administracinio nusižengimo ar baudžiamąsias bylas išnagrinėtų nešališkas ir nepriklausomas teismas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog proceso dalyviai teise pareikšti nušalinimą teisėjui ar teisėjams turi naudotis įstatymuose nustatyta tvarka. Teisė į teisingą ir nešališką teismą baudžiamajame procese yra užtikrinama taikant nušalinimo institutą. BPK 58 straipsnyje įtvirtinti nušalinimo pagrindai, o BPK 59 straipsnyje reglamentuojama nušalinimo pareiškimo ir pareikšto nušalinimo išsprendimo teisme tvarka. Tam, kad būtų eliminuotas teismo šališkumas, BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus. Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodo kuo grindžia Klaipėdos apygardos teismo šališkumą, bylą nagrinėjančiai tesėjai nušalinimo nereiškė. Pabrėžtina, kad BPK 229 straipsnio nuostatos dėl bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, nesukuria asmens teisės į prašymą, reiškiant nušalinimą teisėjui ar bylą nagrinėjančiam teismui ir taip apeiti ar dar kartą reikšti prašymus dėl nušalinimo, kuriuos pagal BPK 59 straipsnio nuostatas sprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas.

9. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje panašioje situacijoje, kai iš esmės nereiškiant nušalinimo konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui ar teisėjams, o prašoma bylą perduoti nagrinėti kitam teismui, jau buvo išaiškinta dėl nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui institutų skirtumų ir jų taikymo bei priimtas sprendimas tokį asmens prašymą palikti nenagrinėtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartis byloje Nr. 1T-40-449/2022). Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ir šiuo konkrečiu atveju, apelianto prašymas nenagrinėtinas, todėl nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos pagal paduotą apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-01-09 nutarties, perdavimo nagrinėti iš Klaipėdos apygardos teismo kitam, t. y. Kauno apygardos teismui.

10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakyta dėl A. P. skundo argumentų. Nagrinėjamu atveju, argumentų, kurie pagrįstų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, apeliantas skunde nenurodė. Taip pat nenurodė naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo.

11. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių nei dėl paties nusižengimo fakto, nei dėl A. P. kaltės, padarius jam inkriminuotą ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) ir teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją bei teismą imtis visų būtinų priemonių patikrinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nekartoja, tik pasisako kai kuriais aspektais.

12. Nagrinėjamu atveju A. P. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą. ANK 481 straipsnio 1 dalis numato, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytomis veikomis yra kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – viešąją tvarką. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015, 2K-229-976/2018 ir kt.). Nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas yra baigtas nuo ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų padarymo momento. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apklausiamas pirmosios instancijos teisme teigė, kad 2023-05-17, apie 16 val., būdamas prie savivaldybės, esančios (Duomenys neskelbtini), atpažino nukentėjusįjį R. R., kai pripuolė prie pastarojo (duomenys neskelbtini) spalvos automobilio ir beldė į automobilio priekinį stiklą, norėdamas, jog šis atidarytų automobilio langą ir jį išklausytų dėl padaryto teisės pažeidimo. Neigė nukentėjusįjį vadinęs „(duomenys neskelbtini)“ ir šiam rodęs gestą ranka, braukdamas po kaklu, tačiau neneigė to, kad galėjo nukentėjusiajam pasakyti „ateik čia“, kadangi jis norėjo nukentėjusįjį tiesiog pamokyti, paauklėti, nes jis pasistatė automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, kurią paneigia ištirtų įrodymų visuma.

14. Apelianto kaltę, padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina nukentėjusiojo parodymai pirmosios instancijos teisme, kur jis nurodė, kad 2023-05-17, prieš 16 val., (Duomenys neskelbtini), jis, kaip policijos pareigūnas, vilkėdamas tarnybinę uniformą, išėjęs iš (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės pastato, kur darbo reikalais dalyvavo komisijos posėdyje, kartu su komisijos nare K. S., taip pat dalyvavusia tame pačiame posėdyje, nulipęs laiptais ir pasukęs kairiau išgirdo gana garsiai 4-5 kartus šaukiant „(duomenys neskelbtini), ateik čia!“, atsisukęs pamatė gal 30-40 m atstumu nuo jo (Duomenys neskelbtini) gatvėje stovintį A. P., kuris dar ranka rodė gestą, kurį jis suprato, kaip grasinimą perpjauti gerklę peiliu. Taip pat matė, kad gatvėje A. P. stovėjo su kažkokiu asmeniu, kurio jis nepažįsta ir negali įvardinti. Atstumas iki A. P. buvo toks, kad visi jo pasakyti žodžiai buvo gerai girdimi. Kartu ėjusi K. S. į tai sureagavo žodžiais: „Kas čia darosi? Baisu!”. (Duomenys neskelbtini) gatvėje buvo ir daugiau žmonių, kurie pakėlę galvas pasisuko A. P. pusėn, šiam pradėjus šūkauti. K. S. ėjo kartu su juo, kol jis pasuko dešiniau link automobilio, o ji nuėjo policijos komisariato kryptimi. Taip pat nurodė, kad A. P. žodžiai ir gestai buvo skirti jam. Nuėjus prie (duomenys neskelbtini) spalvos tarnybinio automobilio ir į jį įsėdus, A. P. pribėgo prie automobilio, jam iš dešinės pusės, bet ką šis, pasilenkęs ir krapštydamasis kišenėse, ten darė - nesuprato. Stengėsi į A. P. nežiūrėti, šio neprovokuoti. Apie A. P. veiksmus pranešė (Duomenys neskelbtini) apskrities policijos komisariato operatyvinės dalies budėtojui. Pažymėjo, jog A. P. garsiai išsakytas kreipinys „(Duomenys neskelbtini)“ ir rodytas gestas, akivaizdžiai išreiškė panieką jo atžvilgiu kitų žmonių akivaizdoje, o tai žeidžia jį kaip asmenį ir pareigūną.

15. Apylinkės teisme apklausta liudytoja K. S. patvirtino nukentėjusiojo parodymus, t. y. kad A. P., stovintis (Duomenys neskelbtini) gatvėje prie automobilių, pradėjo garsiai, piktai šaukti: „(duomenys neskelbtini), ateik čia!“, ranka rodė gestus, reiškiančius lyg ir papjausiu. Nepagarbus kreipinys ir rodyti gestai buvo skirti policijos komisarui R. R., siekiant atkreipti pašalinių asmenų dėmesį. Kai ji su komisaru išėjo iš savivaldybės, matė jog kartu su A. P. lyg ir buvo dar vienas vyras. Patvirtino, kad toks A. P. agresyvus elgesys, ją nustebino, atrodė netinkamas ir buvo nepagarbus nukentėjusiojo atžvilgiu. Be to, pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas policijos pareigūnas V. J., kuris patvirtino savo 2023-06-05 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes - 2023-05-17 jis, kaip policijos pareigūnas, gavęs pranešimą, jog asmuo viešoje vietoje įžeidinėja kitą asmenį, nuvyko į įvykio vietą – prie savivaldybės pastato, bet pranešėjo, pažeidėjo ir asmenų, galėjusių matyti konfliktą, nerado. Nustatė, kad pranešėjas buvo (Duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininkas R. R., su kuriuo susiekus, šis paaiškino, jog išėjus iš savivaldybės pastato A. P. pradėjo jį įžeidinėti, vadindamas „(duomenys neskelbtini)“, ranka rodydamas veiksmus, t. y. nykščiu vedžiodamas per kaklą, leido suprasti, kaip pjovimą ar korimą. Savivaldybės darbuotojai, turintys galimybę peržiūrėti stebėjimo vaizdo kamerų įrašus, nurodė, kad galimos įvykio vietos stebėjimo kameros nesiekia. Pradėjus administracinio nusižengimo teiseną, į policijos komisariatą iškviestas A. P. atsisakė duoti bet kokius paaiškinimus apie tiriamą administracinio nusižengimo įvykį. Pagal surinktus įrodymus A. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes, o liudytojos K. S. parodymai atitinka jo nurodytas aplinkybes. Bylos medžiagoje nesama duomenų, kurie leistų abejoti liudytojos K. S. parodymais, nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą tvirtinti, kad ši liudytoja yra asmeniškai suinteresuota bylos baigtimi ar siekia pakenkti A. P., jį apkalbėdama, juo labiau, kad liudytoja buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, minėtos liudytojos parodymai sutampa ne tik su nukentėjusiojo parodymais, bet ir kita bylos medžiaga, todėl darytina išvada, jog nesama pagrindo netikėti tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos K. S. parodymais.

17. Visi paminėti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir išsamiai aptarė, sudaro neprieštaringą visumą, kuri leidžia daryti išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. P. viešoje vietoje inkriminuotu laiku įžeidžiamai kibo prie nukentėjusiojo, šaukdamas, daug kartų kartodamas „(duomenys neskelbtini), ateik čia!“ ir rankos judesiu rodė gestą, grasinantį fiziniu smurtu – perpjauti kaklą. Tokie A. P. veiksmai viešojoje vietoje prieš asmenį, su kuriuo nesiejo jokie asmeniniai ar kitokio pobūdžio santykiai, girdint ir matant kitiems asmenims (liudytojai), vertintini kaip įžūlūs, visuomenėje nepriimtini, rodantys nepagarbą, tyčiniai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl pagrįstai pripažinti kaip atitinkantys veiksmus, už kurių padarymą atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

18. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.