Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2014-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-72-922/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-05-09Telšių apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-05-09Telšių apylinkės teismas
  3. T-70-922/2014Nutartis · 2014-11-17Telšių apylinkės teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-05-09
Bylos Nr.
1-72-922/2014
Teisminio proceso Nr.
1-51-1-00075-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Nukentėjusysis
R. A.
Kaltinamasis
A. P., G. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-72-922/2014 Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00075-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.1.; 1.1.3.2.; 1.1.4.5.1.; 1.1.4.6.; 1.1.4.7.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.; 1.1.8.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.13.; 1.1.13.; 1.2.14.1.2.4.; 1.2.14.10.; 2.1.9.; 2.3.2.2.8.; 2.3.2.2.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 9 d.Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė,sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Ivanovui,nukentėjusiajai R. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1987-12-27 Šiaulių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „Arunta & Ko“ metalo pjaustytoju, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), penkis kartus teistas: (1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-05-23 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d.; (2) Akmenės rajono apylinkės teismo 2008-09-03 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d.; (3) Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-09-23 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d.; (4) Palangos miesto apylinkės teismo 2009-10-05 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 320 str. 2 d.; (5) Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-11-23 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d.; kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., ir

G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1990-06-07 Baku m., Azerbaidžane, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį – profesinį išsilavinimą, mokosi Kauno prekybos ir verslo mokykloje, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. ir G. P. 2014-02-22 apie 2 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdami kartu, išdaužus R. A. priklausančio automobilio „Mazda MX3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį kairės pusės durelių lango stiklą už 100 Lt, sugadinus šio automobilio kairės pusės priekinių durelių spynelę už 50 Lt vertės, išardžius jo užvedimo spynelę ir sujungus automobilio užvedimo laidus, pagrobė minėtą R. A. priklausantį, 1500 Lt vertės automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis A. P. dėl nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus: kad 2014 m. žiemą vartojo alkoholį kartu su G. P., norėjo pasivažinėti, todėl jis pasiūlė G. P. paimti R. A., jo buvusios draugės motinai, priklausantį automobilį „Mazda MX3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini)kieme, kadangi jiems nepavyko atrakinti spynelės, todėl jis išdaužė automobilio priekinį kairės pusės (t. y. vairuotojo pusės) durelių lango stiklą. Įsėdęs į automobilį išardė plastmasę ir sujungęs automobilio užvedimo laidus užvedė automobilį. Pagrobtu automobiliu jie važinėjosi po aplinkinius kaimus, buvo nuvažiavę į Kivylius, iš viso tąkart nuvažiavo apie 20-30 km. Važinėjosi neturėdami konkretaus tikslo, kur nors nuvažiuoti, tiesiog norėjo pasivažinėti. Po to automobilį pastatė į tą pačią vietą, iš kurios ir pagrobė. Taip pat nurodė, kad pastačius pagrobtą automobilį, jis išdaužė ir greta stovėjusio automobilio langą su akmeniu, kad nekristų įtarimas, kad buvo sugadintas tik R. A. priklausantis automobilis. Kito automobilio tikrai neketino vogti. Už tai, kad išdaužė kito automobilio langą, jam buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda. Paaiškino, kad taip pasielgė dėl to, kad buvo neblaivus ir neturėjo, ką veikti, labai galisi dėl savo elgesio, nukentėjusiosios atsiprašė, žalą atlygino. Jau įsidarbino, todėl prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės, nenori prarasti darbo, tikina, kad padarė išvadas dėl netinkamo elgesio, žada pasitaisyti. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai buvo nurodęs, kad G. P. iš namų pasiėmė tris atsuktuvus, su kuriais ketino atrakinti automobilio spynelę. Paaiškino, kad nei jis, nei G. P. nėra įgiję teisės vairuoti, todėl vairuodavo pakaitomis, tačiau jam nėra žinoma, ar yra pradėta administracinio teisės pažeidimo byla dėl to, kad jis kartu su G. P. neturėdami teisės specialiosios vairuoti bei būdami neblaivus vairavo automobilį „Mazda MX3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Teisiamajame posėdyje, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis G. P. dėl nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus: kad 2014 m. vasario mėn., naktį iš penktadienio į šeštadienį jis susitiko su draugu A. P., kartu vartojo alkoholį (alų ir sidrą), su G. K. vairuojamu automobiliu buvo nuvažiavę į Kivylių k. ir pametė, kad ten vyksta vakarėlis. Jis kartu su A. P. norėjo nuvykti į vakarėlį, tačiau G. K. atsisakė juos ten nuvežt ir juos parvežė į Naująją Akmenę. Jis su A. P. vis dar norėjo nuvykti į vakarėlį Kivylių k., tačiau jie neturėjo automobilio, kuriuo galėtų ten nuvažiuoti. A. P. pasiūlė pasiskolinti R. A. priklausantį automobilį, kadangi turėtų lengvai atsirakinti šio automobilio durelių spyna. Kadangi nepavyko atrakinti automobilio durelių spynos, todėl jie išdaužė stiklą. Paaiškino, kad jie neturėjo tikslo sugadinti R. A. priklausančio turto, stiklą išdaužė ne iš neapykantos ar norėdami „suvesti senas sąskaitas“, taip pasielgė tik todėl, kad nepavyko kitaip patekti į automobilį. Besivažinėjant, jie suvokė, kad dėl išdaužto stiklo jiems geruoju nesibaigs, todėl nusprendė nebevažiuoti į vakarėlį, grįžo į Naująją Akmenę ir pastatė automobilį ten pat, iš kur apėmė. Pastačius automobilį jie dar išdaužė šalia stovėjusio baltos spalvos automobilio langą. Nurodė, kad atsiprašėme nukentėjusiosios ir žalą jai atlygino. Kaltinamojo G. P. nuomone, tai buvo tik nuotykis, o ne vagystė, kadangi jų tikslas buvo pasiskolinti automobilį, tam, kad jie nuvažiuotų į vakarėlį, o po to grąžinti automobilį, jie nenorėjo jo pasisavinti. Paaiškino, kad mokosi Kauno verslo mokykloje, kartais dirba barmenu-padavėjas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. P. papildomai nurodė, kad jis kartu su A. P. pasiėmė tris atsuktuvus, kuriais ketino atrakinti automobilio spynelę. Be to, pagrobtą automobilį vairavo jis pakaitomis su A. P.. Nėra įgijęs teisės vairuoti, yra „neįgudęs vairuotojas“, todėl A. P. dažnai persėsdavo prie pavogto automobilio vairo.

Teisiamajame posėdyje, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji R. A. paaiškino, kad kaltinamasis A. P. anksčiau draugavo su jos dukra, tačiau vėliau jie išsiskyrė, jos dukrą išvarė jį iš namų. Maždaug po trijų dienų, kai jos dukra išsiskyrė su kaltinamuoju A. P., jis pradūrė jos automobilio padangas. Todėl kai kaimynė jai pranešė, kad išdaužtas jos automobilio langas ir sugadinta spynelė. Nuėjusi prie automobilio pametė, kad jis sugadintas, aplink yra šukių, automobilis purvinas, pastatytas gal metru toliau nei ji buvo ji pastačiusi, be to, buvo pastatytas kreivai. Pranešė policijai apie įvykį. Įtarė, kad tai galėjo padaryti A. P., tačiau A. P. paskambino šeštadienį ir pranešė, kad jie nieko dėtas dėl to, kadangi tuo metu buvo kaime. Kadangi ji patikėjo A. P., todėl paprašė, kad policijos pareigūnai netikrintų pirštų antspaudų. Paaiškino, kad kaltinamieji jos atsiprašė, ji jiems atleido. Kadangi kaltinamieji sutvarkė automobilį (išdaužtą langą, vairuotojo pusės durelių spynelę bei užvedimo spynelę), todėl pretenzijų jiems neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji, prokuroras ir nukentėjusioji sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 str. numatyta tvarka.

Be kaltinamųjų A. P. ir G. P. prisipažinimų, jų kaltę taip pat įrodo ir kiti žemiau aptarti teismo ištirti nuosekliai vieni kitus papildantys įrodymai:

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad nusikalstamos veikos vieta - (duomenys neskelbtini) namo kiemas. Fotolentelėje taip pat užfiksuoti nukentėjusiosios R. A. apgadinto automobilio „Mazda MX3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdas (19-31 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Vytautas M. A. patvirtino, kad automobilis „Mazda MX3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jo vardu, tačiau automobiliu naudojasi jo dukra R. A., kuri 2012 m. įsigijo automobilį ir paprašė, kad jis įregistruotų jį kaip savo, tačiau jam nėra žinoma, kodėl dukra norėjo automobilį įregistruoti jo vardu, jis juo nesinaudoja, net nėra įgijęs teisės vairuoti (47-48 b.l.). Todėl nukentėjusiuoju šioje byloje pripažinta R. A. (37 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. D. parodė, kad 2014-02-22 jai skambino jos mama R. A. ir pasakė, kad kažkas išdaužė jos automobilio vairuotojo pusės durų stiklą. Po kurio laiko jai paskambino jos buvęs draugas A. P. ir pasakė, kad yra išdaužtas minėto mamos automobilio stiklas, anot A. P., jam kažkoks draugas apie tai papasakojo. Vėliau jai paskambino jos močiutė, kuri pasakė, kad mamos automobiliu buvo važiuota, kad jo užvedimo spynelės laidai išardyti. Tai išgirdus, jai iškart kilo įtarimas, kad tai galėjo padaryti A. P., nes jis kartą jau buvo išardęs automobilio užvedimo spynelės laidus ir patį automobilį gerai žinojo. Liudytoja A. D. paskambino A. P. ir papasakojo savo įtarimu, tačiau A. P. supyko, kad yra kaltinamas, atsakė, jog niekur tuo automobiliu nevažiavęs, prie jo nėra kišęs nagų. A. P. telefonu jai pasakė, kad 2014-02-21 jis buvo Agluonų k. pas G. P. mamą, kad jį ten automobiliu nuvežė draugas G. K. (41 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. K. parodė, kad 2014-02-21 apie 11 val. grįžęs į Naująją Akmenę susitiko su draugais A. P., R. I. ir G. P.. Jie turėjo pora 1 litro talpos „bambalių“ alaus. Anot G. K., šiek tiek po 11 val. jie visi nuvažiavo į jo tėvui S. K. priklausantį garažą, kur A. P., R. I. ir G. P. gėrė alų, o jis teigia negėręs, nes jam reikėjo vairuoti. Būnant garaže, G. P. užsiminė, kad jam reikia nuvažiuoti į Agluonų k., kur iš mamos buto nori pasiimti mikrobangų krosnelę. Iš garažų jie nuvažiavo į „Sauridos“ degalinę, Naujosios Akmenės mieste, ten įsipylė kuro. Už degalus, kiek pamena, mokėjo A. P.. Tada jie nuvažiavo į G. P. namus, kur jis pasiėmė Agluonų k. esančio buto raktus. Paėmę raktus, nuvažiavo į A. P. namus. Ko ten jiems reikėjo, liudytojas nežino, gal norėjo pasiimti alkoholio. Liudytojas G. K. paaiškino, kad R. I. su jais į kaimą nevažiavo. Į Agluonų k. važiavo per Klykolius, Kivylius. Nuvykus į minėtą G. P. mamai priklausantį butą, kuriame niekas negyvena, jie užtruko apie valandą. Ten jie šiek tiek pasiklausė muzikos, A. P. ir G. P. gėrė sidrą ir paėmę mikrobangų krosnelę visi išvažiavo. Važiuojant namo, Kivylių kaime, netoli autobusų stotelės esančiame name, A. P. pamatė vykstantį vakarėlį, per to pastato langus matėsi šviesos muzika. A. P. pasakė, kad norėtų nuvažiuoti į tą vakarėlį, tačiau apklaustas liudytojas G. K. nesutiko jų ten nuvežti ir pasakė, kad juos parveš į Naująją Akmenę. Pakeliui į Naująją Akmenę, jis girdėjo A. P. kalbant, kad reikia sumąstyti, kaip nuvažiuoti į Kivyliuose vykstantį vakarėlį. Su kuo jie žadėjo važiuoti, liudytojas nežino. Parvažiavus į Naująją Akmenę, mikrobangų krosnelę paliko pas G. P. mamos sugyventinį, gyvenantį Taikos g. Vėliau A. P. ir G. P. pavežė iki Respublikos g. ir abu paleido, o pats nuvažiavo namo. Kur A. P. ir G. P. ėjo ir ką veikė, liudytojas nežino. Kitą rytą, t. y. 2014-02-22 jam skambino A. P., sakė, kad kažkas pavogė jo buvusios „uošvienės“ automobilį ir dėl to kaltiną jį. A. P. jam sakė, kad jis su G. P. miegojo savo bute (46 b.l.).

Asmens duomenys apie G. K. patvirtina, kad jis nuo 2012-06-11 turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą (43-44 b.l.).VĮ Regitra duomenimis G. K. tėvui S. K. priklauso automobilis (43-44, 45 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. Š. parodė, kad 2014-02-22 apie 10 val. pastebėjo, kad išdaužtas jai priklausančio automobilio „Renaut Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės gailinių durelių stiklas bei sugadinta tų pačių durelių spynelė, padaryta jai 50 Lt žala (17, 38, 39 b.l.).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2014-03-12 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., nes nenustatyta, kad A. P. ir G. P. ketino pagrobti R. Š. priklausantį automobilį „Renaut Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (8-9 b.l.).

Dėl R. Š. priklausančio automobilio „Renaut Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugadinimo 2014-03-10 A. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ str., paskirta bauda 2014-03-14 sumokėta (57-62 b.l.).

Įtariamojo A. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė vietą, iš kurios kartu su G. P. pagrobė, o vėliau grąžino nukentėjusiosios R. A. automobilį, taip pat parodė kokius sugadinimus padarė tam automobiliui (88-93 b.l.).

Įtariamojo G. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu G. P. vietą, iš kurios kartu su A. P. pagrobė, o vėliau grąžino nukentėjusiosios R. A. automobilį bei kokius sugadinimus tam automobiliui padarė. Taip pat parodė kelius, kuriais važiavo pagrobtuoju automobiliu (115-125 b.l.).

Kaltinamieji A. P. ir G. P. savo kaltę pripažino pilnai ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisiamajame posėdyje. Kaltinamieji nuosekliai, kiek prisimena, papasakojo nusikaltimų padarymo aplinkybes. Teismas įvertino bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamųjų A. P. G. P. paaiškinimus bei ištyrė rašytinius įrodymus: R. A. 2014-02-22 protokole-pareiškime nurodytus duomenis (14 b.l.), R. Š. 2014-02-22 protokole-pareiškime nurodytus duomenis (17 b.l.), įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis (19-31 b.l.), nukentėjusiosios R. A. apklausos protokoluose nurodytus duomenis (32, 33, 34, 35-36 b.l.), liudytojos R. Š. apklausos protokole nurodytus duomenis (38, 39 b.l.); liudytojos A. D. apklausos protokole nurodytus duomenis (41 b.l.), liudytojo G. K. apklausos protokole nurodytus duomenis (46 b.l.), liudytojo Vytauto M. A. apklausos protokole nurodytus duomenis (47-48 b.l.), įtariamojo A. P. apklausos protokole nurodytus duomenis (77-78 b.l.), įtariamojo A. P. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodytus duomenis (88-93 b.l.), G. P. paaiškinime nurodytus duomenis (106 b.l.), įtariamojo G. P. apklausos protokole nurodytus duomenis (110-112 b.l.), įtariamojo G. P. parodymų patikrinimo vietoje apklausos protokole nurodytus duomenis (115-125 b.l.).

Dėl nusikalstamų veikų teisinio kvalifikavimo.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamųjų A. P. ir G. P. padarytoms nusikalstamoms veikloms atskleisti ir jų kaltei įrodyti. Aplinkybė, kad A. P. ir G. P. iš anksto nutarė, jog pagrobs R. A. priklausantį automobilį „Mazda MX3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tam, kad nuvyktų į vakarėlį ir iš namų pasiėmė tris atsuktuvus, su kuriais norėjo atrakinti automobilio durelių spynelę rodo, kad A. P. ir G. P. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Teismas konstatuoja, kad kaltinamieji A. P. ir G. P. veikdami bendrininkų grupėje įvykdė nusikalstamas veikas, kadangi kiekvienas iš jų suvokė, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-495/2013 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju A. P. ir G. P. laikytini bendravykdytojais, kadangi jie realizavo atitinkamo BK straipsnio dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-495/2013 ir kt.).

Taigi kaltinamieji A. P. ir G. P. 2014-02-22 apie 2 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdami bendrininkų grupėje, išdaužė R. A. priklausančio automobilio „Mazda MX3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį kairės pusės durelių lango stiklą, kurio vertė už 100 Lt, bei sugadino minėto automobilio kairės pusės priekinių durelių spynelę, kurios vertė 50 Lt, taigi jie padarė baudžiamąjį nusižengimą – sugadino svetimą turtą, kuo padarydami nukentėjusiajai R. A. 150 Lt nuostolį. Šie A. P. G. P. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 25 str. 2 d. ir BK 187 str. 3 d.

Be to, A. P. ir G. P. 2014-02-22 apie 2 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą turtą, t. y. R. A. priklausantį automobilį „Mazda MX3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1500 Lt. Todėl kaltinamųjų A. P. G. P. kvalifikuotini pagal BK 25 str. 2 d. ir BK 178 str. 2 d. Nepaisant to, kad kaltinamasis G. P. tvirtina, kad jų veiksmai negali būti prilyginti vagystei, nes jie neturėjo tikslo pasisavinti automobilio „Mazda MX3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o tik norėjo juo pasinaudoti, tačiau teismo vertinimu, kaltinamieji A. P. ir G. P. padarė vagystę, kadangi jie neteisėtai paėmė svetimą turtą ir įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (pasisavinimas). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2008; 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-495/2013 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje matyti, kad A. P. ir G. P. pagrobė R. A. priklausantį automobilį, juo važinėjosi, todėl darytina išvada, kad nusikalstama veika (svetimo automobilio pagrobimas) baigta.

Nors kaltinamieji A. P. ir G. P. padarė dvi nusikalstamas veikas -pagal BK 178 str. 2 d. (pagrobė svetimą automobilį) ir BK 187 str. 3 d. (sugadino svetimą turtą), abi veikos padarytos vieninga tyčia, t. y. kaltinamieji suvokdami, kad atliekamos veikos yra priešingos teisei, norėjo taip veikti, siekė pagrobti R. A. priklausantį automobilį „Mazda MX3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl sugadino minėto automobilio kairės pusės priekinių durelių spynelę, išdaužė automobilio priekinį kairės pusės durelių lango stiklą ir sujungę degimo laidus užvedė automobilį, taigi nusikalstamos veikos buvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam A. P..

Skiriant bausmę kaltinamajam A. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), šios nusikalstamos veikos yra baigtos, jis visiškai prisipažino, padėjo atskleisti nusikalstamas vaikas ir joje dalyvavusius asmenis, nuoširdžiai gailisi padaręs baudžiamosios teisės pažeidimą bei savo noru pašalino žalą, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad A. P. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai galėjo turėti įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad A. P. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, kai teistumas neišnykęs (52-56 b.l.), administracine tvarka baustas (57-62 b.l.), nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nedirbantis (64 b.l.), tačiau šiuo metu dirba, darbdavys teigiamai charakterizuoja A. P.. A. P. nevedęs, psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomų ligų registre neįrašytas (66 b.l.).

Atsižvelgiant į tai, kad A. P., būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-11-23 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d.), kai teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai nereikalauja, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą būtų skiriamas laisvės atėmimas. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, privalo įvertinti visumą aplinkybių numatytų BK 54 str. Vadovaudamasis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmių skyrimo taisyklėmis, siekia parinkti tokią bausmę, kuri ne tik nubaustų kaltą asmenį, bet ir sulaikytų jį nuo nusikaltimų darymo, paveiktų asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų.

Aplinkybė, kad A. P. pagrobtu turtu naudoji gana trumpą laiko tarpą, maždaug po valandos gera valia grąžino pagrobtą automobilį, jį pastatė toje pačioje vietoje, iš kurios pagrobė, pašalino žalą, t. y. sutvarkė visa tai, ką sugadino norėdamas pagrobti automobilį, A. P. atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido ir neturi pretenzijų A. P.. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad proceso metu nukentėjusiųjų reiškiama pozicija dėl patrauktam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009; 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-488/2013 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji, kuri pažįsta kaltinamąjį A. P., prašo neskirti jam laisvės atėmimo bausmės. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. geranoriškai padėjo atskleisti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Teismas taip pat atsižvelgė į jo jauną amžių, kad po nusikalstamos veikos jis siekė pasitaisyti ir tapti naudingu visuomenei, todėl įsidarbino, darbdavys jį teigiamai charakterizuoja, vertina jį kaip kruopštų ir naudingą darbuotoją. Teismo vertinimu, A. P. skiriant realų laisvės atėmimą, būtų neužtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tuo tarpu A. P. skiriant švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę, būtų pasiekti BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai, tai neprieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. P. skirtina laisvės apribojimo bausmė, numatyta atitinkamo BK straipsnio sankcijos ribose, nustatytini įpareigojimai.

Kaltinamasis A. P. BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-02-24 d. 15 val. 30 min. iki 2014-02-26 d. 15 val. 00 min. (69-70, 79 b.l.), šis laikas įskaitytinas į A. P. paskirtą bausmę (BK 66 str.).

Kaltinamajam A. P. ikiteisminio tyrimo metu 2014-02-26 d. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (80-81, 83-84 b.l.), panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam G. P..

Skiriant bausmę kaltinamajam G. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), šios nusikalstamos veikos yra baigtos, jis visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi padaręs baudžiamosios teisės pažeidimą bei savo noru pašalino žalą, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad G. P. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai galėjo turėti įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad G. P. neteistas (96 b.l.), administracine tvarka nebaustas (97 b.l.), nedirbantis (98 b.l.), mokosi Kauno verslo mokykloje, nevedęs (104 b.l.), G. P. psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomų ligų registre neįrašytas (101 b.l.). Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. P. skirtina bausmė, numatyta atitinkamo BK straipsnio sankcijos ribose, nustatytini įpareigojimai.

Kaltinamajam G. P. ikiteisminio tyrimo metu 2014-02-26 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (126-127 b.l.), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 48, 63 straipsniais ir BPK 273, 291, 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 2 d., BK 178 str. 2 d. ir BK 25 str. 2 d., BK 187 str. 3 d. ir skirti jam bausmes:

pagal BK 25 str. 2 d., BK 178 str. 2 d. – skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dirbti;pagal BK 25 str. 2 d., BK 187 str. 3 d. – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dirbti.

Vadovaujantis BK 64¹ str. A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dirbti.

Vadovaujantis BK 66 str. į A. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-02-24 15 val. 30 min. iki 2014-02-26 15 val. 00 min.

Bausmės pradžią A. P. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. P. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Pripažinti G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 2 d., BK 178 str. 2 d. ir BK 25 str. 2 d., BK 187 str. 3 d. ir skirti jam bausmes:

pagal BK 25 str. 2 d., BK 178 str. 2 d. – skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti mokslus;pagal BK 25 str. 2 d., BK 187 straipsnio 3 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti mokslus.

Vadovaujantis BK 64¹ str. G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti mokslus.

Bausmės pradžią G. P. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 str. nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Janiulytė