Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-302-1079/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-22
Bylos Nr.
1-302-1079/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
A. S.
Nukentėjusysis
V. D.
Advokatai
Edmundas Jankaitis
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 22 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Aivarui Povilaičiui,

kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,nukentėjusiajai V. D.,

pagreitinto proceso tvarka viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2007 m. vasario 5 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme;

2) 2010 m. vasario 26 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme;

3) 2012 m. spalio 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme;

4) 2013 m. rugsėjo 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme;

5) 2016 m. vasario 1 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), paskirta subendrinta 65 parų arešto bausmė;

6) 2016 m. vasario 25 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta 70 parų arešto bausmė, teistumas neišnykęs

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. prokuroro buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. liepos 13 d., apie 22 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą atėmė galimybę nukentėjusiajai V. D. priešintis ir pagrobė svetimą, nukentėjusiajai priklausantį, 48 eurų vertės turtą, o būtent: be leidimo įėjo į gyvenamąjį namą pro neužrakintas namo duris, sugriebė ranka nukentėjusiąją už kaklo, jėga parvertė ją ant lovos ant nugaros, užlipo ant jos, paėmė specialiai žmogui sužaloti pritaikytą stiklo šukę ir laikydamas viena ranka nukentėjusiąją už kaklo reikalavo pasakyti jai ir dukrai F. D. banko DNB išduotų banko kortelių PIN kodus bei stiklo šuke pjaustė nukentėjusiajai kojas. Tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą – kairiojo kelio odos nubrozdinimą, daugybinius linijinius abiejų kelių ir blauzdų odos nubrozdinimus, A. S. atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis ir toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus pagrobė V. D. priklausančius 40 eurų ir 8 eurų vertės 4 vienetus dešros. Tokiais savo veiksmais buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. S., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies. Nurodė, jog buvo užėjęs pas nukentėjusiąją, tačiau neatliko veiksmų, kuriuos kaltinime nurodė prokuroras. Gal ir paėmė pinigus iš nukentėjusiosios, jeigu ji taip sako, grąžins. Atsimena įvykio aplinkybes, kaip užėjo atsimena, buvo liepos 15 d., nes sakė, kad gaus pašalpą ta moteris pas kurią dirbo, atėjo pasiimti pinigų už darbą. Teigė, ėjęs ne pas nukentėjusiąją, o pas jos kaimynę, nes pas ją dirbo, pjovė žolę, atėjo pasiimti atlygio. Taip gavosi, kad užėjo pas nukentėjusiąją paklausti ar jos kaimynė yra namuose. Atėjęs Reginos nerado namuose, ėjo pas nukentėjusiąją, pasibeldė į duris, bet niekas neatsakė, patraukė duris, durys buvo nerakintos, įėjo į vidų, paklausė ar yra kas namuose, nieko nebuvo, apsisuko ir išėjo lauk. Tą dieną buvo gėręs alkoholio, buvo Žagarėje, vaikščiojo po miestą, galvojo, kad sutiks R., bet nesutiko ir vakare ėjo pas R. į Daukšių kaimą. Iki Daukšių kaimo kokie 5 km. Neatsimena ar nukentėjusiąją sutiko bute. Pareigūnai sulaikė jį Žagarėje, ryte, prie parko. Neatsimena su kuo gėrė tą vakarą, su daug kuom gėrė. Pirmą kartą užėjo pas nukentėjusiąją. Smurto negalėtų panaudoti, tuo metu buvo išgėręs, nesijautė girtas. Kai išėjo iš nukentėjusiosios nebevartojo alkoholio. Sulaikymo metu teigė buvęs apsirengęs kaip ir teismo posėdyje. Jokių daiktų nerado pas jį kai sulaikė policijos pareigūnai sulaikė. Turėjo tik 2 bambalius alaus, kuriuos buvo pirkęs Žagarėje, nes gavo 10 eurų iš „vokiečio“, pas kurį dirbo tą dieną (penktadienį). Penktadienį vakare ėjo į Daukšius. Po 7-8 val. vakaro buvo Daukšiuose. Šeimininkas dar nebuvo davęs tų pinigų, parėjęs iš Daukšių vakare užėjo pas „vokietį“ ir gavo 10 eurų. Tada pirko alų parduotuvėje, parduotuvė dirba iki 10 val. vakaro. Tą naktį miegojo už Žagarės esančioje daržinėje. Sulaikė jį šeštadienį, prie parko, einantį į darbą pas „vokietį“. Teigė tikrai nedaręs tokių veiksmų, kuriuos nurodė prokuroras.

Atsakydamas į klausimus nurodė, jog norėjo nukentėjusios paklausti ar buvo R., ar ne. Kai nukentėjusioji pasakė „ką čia darot“, apsisuko ir išėjo. Gali būti, kad tą kartą buvo įėjęs, skambėjo telefonas, norėjo paduoti nukentėjusiajai. Nurodė, nesantis piktuoju su nukentėjusiąja. Jis eina pas žmones dirbdamas, kas pasiūlo darbą, ateina padirba, valdiško darbo nėra, neturi paso, todėl negali užsiregistruoti darbo biržoje. Teigė, neėmęs jokių pinigų iš nukentėjusiosios. Būtų policija suradusi kai sulaikė, bet rado tik du bambalius, jokio maisto neturėjo. Sutiko, kad buvo užėjęs pas nukentėjusiąją, tik nepripažįsta smurto veiksmų, pinigų ir maisto neėmė. Papildomai nurodė, jog paėmė pinigus. Paaiškino, užėjo į butą moters, kuriai pjovė žolę, jos nebuvo namuose ir galvojo, kad paklaus jos kaimynės, kurios namo durys buvo praviros. Užėjęs klausė ar yra kas namuose, piniginė buvo ant stalo, paėmė 40 eurų ir apsisukęs išėjo lauk. Nukentėjusios nebuvo ir jis išėjo į Žagarę. Pinigai buvo kupiūromis po 20 eurų. Pinigus mieste pragėrė, ten kur miegodavo. Nusipirko truputį maisto ir alaus, pirkau parduotuvėje „Aibė“. Užėjęs į butą buvo ryte apie 10 val. Tą dieną nedirbo pas ūkininką. Nukentėjusioji parėjo kai jis išeidinėjo iš buto lauk, sakė ar darže buvusi, dar pasakė „ką pasiėmei“, atsakė, kad nieko. Nurodė, kad nukentėjusioji net nematė, kad buvo atidaręs šaldytuvą. Pasiėmė gabaliuką dešros. Nukentėjusioji netiesą sako, su stikline neleido. Išėjo keliuku link Žagarės. Žagarėje nusipirko alaus, susitikęs draugą išgėrį alaus, po to parėjo į tą vietą kur nakvoja. Kai buvo įėjęs į nukentėjusiosios namus buvo stipriai pagiringas. Prieš tai iš vakaro buvo gėręs. Įėjęs į namą ant stalo pamatė piniginę, iš piniginės pasiėmė 40 eurų ir piniginę padėjo. Jokių kitų daiktų iš piniginės neėmė. Kai išeidinėjo parėjo šeimininkė, sutiko ją tarpduryje. Sutiko prie pačių pirmųjų – laukųjų durų. Neskaičiavo kiek piniginėje buvo pinigų, pasiėmė 40 eurų, ar piniginėje liko pinigų, nepastebėjo. Tai vyko ryte, ne vakare. Užėjo į namą paklausti kaimynės. Dėl to kaltas, neturėjo leidimo užeiti. Kai jį sutiko nukentėjusioji pradėjo baisiai šaukti sakydama „ką čia darai“, numojęs ranka nuėjo link miesto. Ką nukentėjusioji šneka taip nebuvo, sutiko ją tarp durų, nukentėjusioji minėjo, kad buvo darže.

Nukentėjusioji V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kiekvieną vakarą bėgioja po kaimą su kaimyno šunimi ir tą vakarą pasėmusi šunį pabėgiojo, parėjusi į namus nuėjo į dušą. Maudėsi, duše grojo muzika ir nieko negirdėjo. Išėjusi iš dušo vienu chalatu pamatė svetainėje stovinį A. S.. Pažino jį, nes ne vieną kartą buvo mačiusi. A. S. buvo labai girtas. Ant stalo buvo padėta dėžutė, kurioje laiko savo papuošalus, kvepalai, piniginė buvo jau ant kilimo visa išvartyta, vieną auskarą atvažiavusi policijos tyrėja rado vienoje vietoje, kitą kitoje. Ant baro stovėjo stiklinė su vandeniu ir ji ją paėmusi norėjo paleisti į S., taikė į jį, bet nepataikė, pataikė į sieną, šukės pabiro ant kilimo. Gal tokiu būdu jam sukėlė agresiją, nes jis tuo metu parvertė ją svetainės kampo lovos, stipriai su ranka užlaužė kaklą, ji buvo su chalatu, kuris nusiklojo, tada jis paėmė sudužusią stiklinę ir braižė jos kojas. Banko kortelės buvo išmėtytos, jis reikalavo pasakyti banko kortelių kodus, o ji melagingai sakė, ir vis minėjo, kad vyksta Vyšnių šventė, kad jos atvažiuos pasiimti, todėl jam geriau išeiti. Jos duktė tuo metu buvo išvažiavusi su draugės mama į Žagarės vyšnių festivalį. Teigė, jog gyvena prie pagrindinės gatvės, eismas buvo pasyvus, S. nemažai papjaustęs atsistojo, pasiėmė 40 eurų, 10 eurų numetė ant žemės, nes ji prašė palikti vaikui ant duonos. 10 eurų numetės ant žemės klausdamas „ar valgyti turi ko“. Nuėjo prie šaldytuvo ir iš šaldytuvo pasiėmė 4 gabaliukus kietos ir plonos dešros ir išėjo pro duris lauk. Iš pradžių buvo labai pasimetusi, nesuvokė ką daro, nufotografavo įvykio vietą, nes norėjo nusiųsti seseriai, paskui paskambino policijos pareigūnams. Atsakydama į klausimus papildomai nurodė, jog kaime įprasta nerakinti durų, nes kaimas nedidelis, vienas kitu pasitiki, nėra tokios tikimybės, kad kažkas gali ateiti. S. jos tykodavo, kelis kartus bandė įeiti į jos namus. Prieš 2-3 savaites bandė įeiti į jos namus, ji jį pamatė, klausė kur eina, S. atsakė, išgirdęs, kad skamba jos telefonas, norėjo atnešti. Nurodė, jog visi žino, kad S. eina per butus, pastoviai alkanas, pasiimdamas maistą, ar lašinius, ar iš rūkyklų kažką. Anksčiau nėra smurtavęs, prieš ją smurtavo, gal dėl to, kad ji sukėlė agresiją paleisdama į jį stiklinę. Nurodė, jog piniginė buvo visa išvartyta, pinigai jau buvo ant stalo padėti ir jis 40 eurų - 2 kupiūras po 20 eurų pasiėmė, o jai paliko 10 eurų. Daugiau jokių daiktų nepavogė, pats atidarė šaldytuvą ir pasiėmė dešras, nes ji prie pat buvo padėta. Pinigus įsidėjo į treninginių kelnių kišenę, buvo su treninginėmis kelnėmis. Atrodo, kad buvo su mėlynomis treninginėmis kelnėmis ir raudonais marškiniais, prisimenu, kad buvo ryškus viršus. Teigė, jog po vyro mirties serga nervine epilepsija, pragyvena iš neįgaliojo pensijos, o vaikas gauna pašalpą netekus maitintojo, todėl buvo dvi banko kortelės, jos ir dukters. Banko kortelės jau buvo ant žemės, o prieš tai visa piniginė ir dėžutė buvo padėtos sekcijoje, o rado viską ant žemės, ant kilimo išmėtyta, dėžutė buvo ant svetainės staliuko. Kaltinamasis su savimi neturėjo jokių daiktų, bet buvo labai girtas. Apsirengęs buvo taip pat kaip teismo posėdyje, jo lūpos buvo apkibusios kažkuo baltu, akys baltos, bijojo priešintis, tik minėjo, kad jos atvažiuos pasiimti į Vyšnių festivalį. Skambindama policijai sakė, kad jai reikia pagalbos, nes ją apiplėšė, supjaustė kojas, kas tai padarė neįvardino, nes iš išgąsčio buvo pamiršusi jo pavardę. Ikiteisminio tyrimo metu apibūdino kaip valkatą, benamį ir vagį. Atpažinimo metu iš karto atpažino kaltinamąjį, nes jis du kartus pas ją buvo atėjęs, iš matymo jį žinojo. Žinojo, kad vagis, kad vaikšto po namus ir pro nerakintas duris patekęs į vidų ką nors pasiima, negalvojo, kad gali padaryti kažką panašaus, nėra girdėjusi, kad būtų smurtavęs. Atsakydama į papildomus klausimus nurodė, jog skambindama policijai tikrai pasakė, kad ją norėjo apiplėšti ir padaryti sužalojimai, negali tiksliai pasakyti, bet skambindama sakė, kad pas ją buvo asmuo, vyriškis. Negali tiksliai pasakyti kada skambino, prieš 10 val. vakaro, viskas vyko kaip kokiame kino filme, buvo išsigandusi, abejojo ar skambinti, tiksliai įvykio aplinkybių negali pasakyti.

Esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsintas pirminis pranešimas policijai, kuriame nurodyta, jog V. D. pranešė, kad apie 22.30 val. išvyko iš namų, ką tik grįžusi rado išverstus, išmėtytus daiktus. Yra pavogtas auksinis žiedas, kas dar tikslins (patarta nieko nebeliesti).

Pagarsinus pranešimą, V. D. nurodė, jog galėjo būti toks pranešimas bendram pagalbos centrui, gal buvo susipainiojusi laike, žino, kad tą penktadienį turėjo būti Vyšnių festivalis, gal po patirto šoko susimaišė valandos, tiksliai pasakyti negali. Tvirtino, jog kiekvieną vakarą pasiima kaimyno šunį ir bėgioja, tai yra faktas. Paskui jos turėjo atvažiuoti pasiimti į Vyšnių festivalį, ėjo išsimaudyti. Turėjo atvažiuoti kas nors iš giminaičių, kam būtų paskambinusi –sesuo ar brolis. Planavo vykti 11-12 val. vakaro. Jie nesulaukę jos skambučio nevažiavo. Mano, kad policijai skambino vieną kartą tą vakarą, tiksliai neprisimena, gal neatvykus skambino antrą kartą, nežino. Tą vakarą, kaimynas, kurio šunį vedžiojo, pavaišino ją žagarvyšnių likeriu, po to ji pasiėmusi šunį bėgiojo. Alkoholį vartojo apie 21.30 val., įpūtė 0, 4 promiles.

Peržiūrėjus įvykio vietos fotonuotraukas V. D. papildomai paaiškino, jog jai išėjus iš vonios kaltinamasis stovėjo svetainėje prie stalo, lova jau buvo paklota, nes nežinojo ar eis miegoti, ar važiuos, kaltinamasis stovėjo prie svetainės kampo, prie pat staliuko. Metė į S. stiklinę, kuri buvo ant baro. Metė į S., pataikė į sieną, buvo pilna šukių ant žemės. S. ją parvertė ant antklodės. Su kuria stiklo šuke pjaustė kojas, pasakyti negali, buvo labai išsigandusi, matė, kad žmogus visiškai girtas, buvo šoko būsenoje. Užsifiksavo būtent jo veidas, jo aprangą gal ir maišo, gal neatsimena, bet užsifiksavo būtent jo baltos akys, jo kreiva nosis ir jo matytas veidas, jo aprangą gal maišo ir ne taip pasakė, akcentavosi į veidą, jo bruožus. Teigė puikiai atsimenanti to vakaro įvykius, bet dvejojo ar skambinti, ar neskambinti policijai, nes jis visada išsisuka, pati ilgai galvojo, bet paskui pagalvojo, kodėl turi išsiskuti ir skambino. Atrodo, kad minėjo, jog buvo užpuolimas negalėjo to praleisti, nes pareigūnai atvažiavo, nupasakojo kaip galėjo atrodyti, pasakė veido bruožus, po to iš kažkur atnešė nuotrauką, pasakė, kad tikrai tas pats veidas, galbūt jo apranga neberūpėjo, nes pamačiusi jo nuotrauką vėl pradėjo drebėti. Serga nervine epilepsija, buvo didelis stresas. Pamena, kad ant baro stovėjo jos vaistai, policijos pareigūnė padavė vaistus, kad išgertų.

Esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi ir 290 straipsnio 2 dalimi, teismo posėdyje buvo perklausytas iš bendrojo pagalbos centro gautas nukentėjusiosios V. D. 2018 m. liepos 14 d. 01.59 val. pranešimo įrašas, kuriame V. D. skambindama bendruoju pagalbos numeriu pranešė, kad skambino jau prieš gerą valandą ir pranešė, kad parėjo iš šventės rado apverstą butą, ją užpuolė, visos kojos kruvinos. Kreipėsi į visus niekas nebuvo atvykęs. Vaikšto tarp stiklų šukių, piniginės, kortelės išmėtytos, viskas išmėtyta. Buvo prasibudyta ant kelių, kad pasakytų pin kodus ir buvo smaugiama dėl to. Visą valandą nereaguota, nežino ką pasakyti. Atsakydama į klausimą nurodė, kad niekas nebuvo atvažiavęs, pas ją į duris nesibeldė. Teigė, jog grįžo iš šventės kaip visi normalūs žmonės, nei girta, nei prigėrusi, tik išsigando, kai atidarė duris. Atsakydama į operatorės klausimą ar buvo atvažiavę pareigūnai nurodė, jog nežino, pareigūnų pas ją nebuvo, ji jų laukė, gal jie pasakytų ką nors, gal reikia ką nors pasiimti, korteles nes viskas išmėtyta, stiklinės išdaužytos. Pasakė, kad nežino ar medikai jai reikalingi, teigė kai jai liepė klūpėti ant stiklų, ji klūpėjo, ir „diržą smaugė su chalatu“. Atsakydama į operatorės klausimą, kad buvo pranešusi, jog tik rado išmėtytus daiktus, pavogtus daiktus, kad smaugė nėra nurodyta, pranešėja nurodė, kad jie klūpėjo, kol jie pabėgo, liepė jai tylėti, o ji po ranka turėjo telefoną ir iš karto paskambino, jie pajuto, kad ji paskambino ir iš karto pabėgo. Pradžioje prašė iškviesti policiją. Patikslinusi nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresą operatorė atsisveikino.

Išklausius pranešimo V. D. atsakydama į klausimus papildomai paaiškino, kad tai yra jos balsas, mato, kad buvo visiškai pasimetusi, išsigandusi. Gal ir buvo parklupdęs, labiausiai prisimena, kaip paguldė ir pjaustė, tai labiausiai užsifiksavo. Atsakydama į klausimą, kad pranešime minimi žodžiai „Jie liepė tylėti“, kad tai jis liepė tylėti, neišbėgo, o, atsidaręs šaldytuvą ir pasiėmęs maistą, išėjo. Atsakydama į klausimą ar buvo parklupdyta ant stiklų, nurodė, kad gal ir buvo parklupdyta ant stiklų. Nesakė, kad grįžo iš Žagarės šventės, atrodo sakė, kad grįžusi ruošėsi į šventę. Teigė, jog vakaro įvykius prisimena puikiai, kad tą vakarą bėgiojo su šunimi, kad ėjo į dušą, kad pjaustė kojas, prisimena puikiai labai, labai girtą veidą, prisimena, kad skambino policijai, kad labai ilgai jos laukė, prisimena, kad buvo šoko būsenoje, kad nežinojo kaip elgtis, ką daryti. Nurodė, kad pirmą kartą skambindama pareigūnams minėjo, kad ją užpuolė, kad išverstas butas. Patvirtino, kad smaugė su ranka tikrai, o ar chalato diržas buvo, nepamena. Tyrėjai apibūdino užpuoliką sakydama, kad yra matytas, ir kad yra buvęs pas ją ne kartą, pasakė, kad labai girtas, sakė, kad labai jo bijojo. Negali pasakyti dėl kaltinamojo aprangos, gal maišo, neatkreipė dėmesio į aprangą, gal maišo vaizdą, gal kai vežė atpažinti kažkas panašaus sėdėjo, tik veidas kitoks buvo, tokioje migloje buvo, negali atsakyti. Veido tikrai nesumaišė, nesumaišytų su niekuo baltas akis, kreivą nosį ir aplipusiom baltom putom. Negali nupasakoti, kaip įvyko kontaktas su kaltinamuoju, gal ją parklupdė ant grindų.

Esantiems parodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi bei 290 straipsnio 2 dalimi, buvo perklausytas iš bendrojo pagalbos centro gautas nukentėjusiosios V. D. 2018 m. liepos 13 d. 23.59 val. pranešimo įrašas, kuriame V. D. skambindama bendruoju pagalbos numeriu pranešė, kad yra dideliame išgąstyje, bet nusprendė paskambinti. Paklausus kas atsitiko, paaiškino, kad grįžo namo su žmonėmis, važiavusiais į Joniškį, ir įėjusi į kambarį ir rado viską apverstą, kompiuteriai, bižuteriją, piniginę. Operatorei patvirtino, kad rado apverstą butą. Nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, (duomenys neskelbtini). Nurodė operatorei, jog buvo pradariusi langą, visi čia visais pasitiki. Atsakydama kas gali būti pavogta, teigė kad yra pavogtas auksinis žiedas, daugiau nematė kas yra pavogta. Pasakė, kad lauks pareigūnų bute. Į operatorės klausimą kada išvyko iš namų nurodė, jog šiuo metu yra dvylikta valanda, o išvažiavo iš namų pusę vienuolikos. Nelabai ilgai, trumpai. Teigė, jog visi žino, kad ji iš namų niekur nelenda, už sienos gyvena asocialūs asmenys. Sakė, kad lipdama per langą užsikliuvo, visus kelienus susikirto. Į klausimą ar lipo per langą, nurodė, kad labai išsigando nes langai buvo praviri, pas ją to nėra buvę.

Atsakydama į klausimus dėl išklausyto pranešimo, kada išvažiavo iš namų ir kada grįžo, paaiškino, kad žino, kad vyko 3 dienas šventės Vyšnių festivalio, žino tą momentą kaip įėjo į kambarį, kaip buvo duše ir aplamai stebisi savimi, kodėl jos neištiko epilepsijos priepuolis. Domėjosi internete, ką jos padėtyje patiria žmonės. Ji dar pakankamai gerai daug ką atsimena. Visi greitosios darbuotojai vykdami į jos iškvietimą žino jos ligą. Gal ji ir buvo tą dieną šventėje, bet tą vakarą ėjo su šunimi pasivaikščioti. Jai nebūtina naktį važiuoti į šventę. Gal su dukra buvo nuvažiavusi, ji to gerai neprisimena, konstatavo to vakaro įvykį, kas buvo tą kartą. Bendram pagalbos centrui, tokį laiką nurodė, gal būdama pasimetusi, būdama šoko būsenoje, neprisimena ką sakė, išvis stebisi, kaip ji paskambino, kaip atgamino. Operatorei nenurodė įvykio aplinkybių, todėl, kad laukė policijos pareigūnų. Teigė, jog kai atvyksta policijos pareigūnai jiems viską ir pasakai. Jai buvo svarbu, kad atvažiuotų kuo greičiau pareigūnai. Galbūt nelipo, galbūt pamatė per langą apverstus namus. Roletai buvo atitraukti, plastikinis langa praviras iš viršaus, plikas langas ir jai iš karto šokas, kad namie kažkas ne taip. Paskui ėjo į dušą, pati neprisimena. Žino, kad reikia eiti išsimaudyti, negali konstatuoti kas vyko, o kas ne, negali pasakyti kas buvo konkrečiai, o kas ne. Teigė, jog bendro pagalbos centro operatorei sakė, kad kuo greičiau atvažiuotų pareigūnai, buvo labai pasimetusi, išsigandusi. Vaistus privalėjo gerti 6 val. vakaro, buvo išgėrusi vaistų, bet pavedžiojusi šunį išgėrė Žagarės vyšnių likerio gal 50 gramų. Vakare tikrai nebuvo Žagarės Vyšnių šventėje. Negali komentuoti, kodėl operatorei nurodė tokias aplinkybes. Ar per langą pamatė išverstą butą, negali pasakyti, pareigūnai neprisimena, o jai ligoniui iš kur prisiminti. Teigė, esanti ligotas žmogus, iki pensijos turi 2 neįgalumo grupę. Tą vakarą prisimena, kad buvo daužoma stiklinė, kad buvo išsimaudžiusi, atsimena, kad klūpėjo, ko negali užmiršti, tai virš savęs gulinčio, apsiseilėjusiojo, baltų akių, apiputusių lūpų, to niekaip neužmirš. Negali konkrečiai pasakyti kur kas išmėtyta buvo, pareigūnai padėjo dėlioti daiktus. Pasitikėdavo žmonėmis, duktė buvo šventėje patikimose rankose ir gali būti, kad ji ruošėsi į šventę, negali pasakyti, bet po to iki pat ryto su ja buvo pareigūnai. Tą vakarą nuo 22 val. sėdėjo ir laukė pareigūnų, kuriuos buvo išsikvietusi. Žino, kad buvo palikusi tą šunį, pavėsinėje buvo kaimynas, jis gurkšnojo, prieš tai buvo pas jį atėję žmonės, buvo Žagarės šventė, jisai gurkšnojo likerį, pasiūlė jai, sutiko sakydama, kad Žagarės šventė, gali 50 gramų išgerti. Po to palengva, apie 300-400 m. ėjo namo. Tada kiek atsimena, parėjusi ėjo maudytis, nes visada po šuns vedžiojimo eina išsimaudyti po dušu. Tą vakarą, jeigu buvo su chalatu, tai buvo išsimaudžiusi. 2 val. nakties, kai atvyko policijos pareigūnai buvo su chalatu. Bendro pagalbos centro operatorei nurodė, kad lipo per langą, per kokį langą lipo, nepasakys, gal iš išgąsčio kažką šnekėjo, gal apimta panikos. Girdėjo savo balsą garso įraše, tai jos balsas vos pašnekantis, kartą yra skambinusi prieš epilepsijos priepuolį, jautė, kad jai trūksta oro, negali nieko pasakyti (vardo, pavardės), pykčio apimta paprašė skubios pagalbos, tai jos atsiprašė perduodami, kad tuoj bus skubi pagalba.

Atsakydama į klausimus dėl telefoninio pokalbio su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad galėjo skambinti vienam „žagariečiui“, su kuriuo sueina, vaikystės kaimynas, atvažiuodavo pas jau mirusį jos sutuoktinį, skambino gal norėdama paklausti ar vyks į šventę, negali pasakyti. 22.28 val. gal ir buvo įėjusi į internetą laukdama policijos, gal taip žiūrinėjo internete. Nurodo, kad gal maišosi laike. Tam asmeniui, su kuriuo kalbėjo po 24 val., nepranešė apie įvykį, apie ką su juo kalbėjo, nepamena. Kas tie žmonės iš Joniškio, apie kuriuos minėjo bendro pagalbos centro operatorei, negali pasakyti. Operatorei pranešė, kad yra pavogtas auksinis žiedas, nes ant stalo buvo išversta dėžutė, nebuvo žiedo, po to pareigūnai rado žiedą ir vieną auksinį auskarą. Gal taip ir pasakė bendro pagalbos centro operatorei, kad grįžusi rado išverstą butą, nes ir jos būsena skirtinga. Jai atrodo, kad išėjusi iš dušo rado išverstą butą. Per langą tą vakarą nelipo. Kodėl bendro pagalbos centro operatorei nurodė, kad lipo per langą, negali pasakyti. Pagrindiniai įvykiai: jo veidas prieš ją, daužė stiklinę, stresas, baimė, pavalgyti norėjo, labai išsigando, kad tik liktų gyva, nes jos vyras mirė jos akyse, to dalyko labiausiai bijojo, kad kažkas gali atsitikti. Dukra iš šventės turėjo grįžti po 12 val., po fejerverkų, negrįžo, liko nakvoti pas draugę. Jai paskambino dukros draugės mama Irutė ir pasakė, kad liks pas juos, jos ten draugės, skambino jau pavedžiojus šunį. Kad negrįš ar pati F. parašė, nepamena, bet žinojo, kad bus saugi pas tuos žmones, dukros telefono numerio galas 93, ji net savo telefono numerio neatsimena, PIN kodo. Pieš įvykį 22.08 val. ir po įvykio gal su tuo asmeniu, vaikystės kaimynu kalbėjo telefonu, jeigu vyko šventė. Nurodė, jog telefono numeris yra S. P., kuris yra Švedijoje. Tuo metu jis buvo grįžęs į Žagarės vyšnių šventę. Kojas jai pjaustė gal su stiklinės šuke, buvo pilnas kilimas šukių, šukių buvo tikrai daug. Patvirtino, kad buvo sudaužyta tik viena stiklinė. Vaistus tą vakarą gėrė 6 val., kelintą valandą dar kartą išgėrė vaistus, neprisimena.

Esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 290 straipsnio 2 dalimi, buvo peržiūrėtos foto nuotraukos, pridėtos prie nukentėjusiosios V. D. apžiūros protokolo. Po apžiūros atsakydama į klausimus nukentėjusioji nurodė, kad negali pasakyti su kuria stiklinės dalimi pjaustė, bet su ne maža šuke. Atsakydama iš kur yra nubrozdinimai ant kelių, nurodė, kad nubrozdinimai buvo gal prieš kokius 5 m., tada skindama serbentus užkliuvo už vielos. Čia pagrindinis randas, bet jis senas. Baltos nubrozdinimo vietos iš kur yra, nežino, bet kristi tikrai nekrito. Bėgiodama nevirto.

Papildydama savo duotus parodymus teismo posėdyje nukentėjusioji V. D. teigė, jog prisimenu, kad klūpėjo ant kelių, kai kaltinamasis sakė „va kortelės“, buvo banko kortelės ir kitos kortelės. Kortelės ant žemės buvo, viskas kas buvo piniginėje, buvo išmėtyta ant žemės. Banko kortelės gal jis rankoje turėjo, neprisimena, nes viskas kas buvo piniginėje buvo išversta iš piniginės. Piniginė visą laiką buvo ant stalo, viršutinėje ar apatinėje lentynėlėje. Ant stalo yra tapatybės kortelės, OMNI kortelė, ant grindų matosi lapeliai, puodelis, piniginė, negali pasakyti, ar Ežio raudona kortelė. Banko korteles gal jis rankoje laikė, nežino. Neatsimena kur po įvykio rado banko korteles. Banko korteles turi, jos dingusios nebuvo. Kur banko kortelės buvo, negali pasakyti. Patikslino anksčiau duotus parodymus, kodėl po įvykio naršė internete, kai jos buvo to klausiama iš karto atsakyti negalėjo, nes tik po to prisiminė, kad buvo nufotografavusi įvykio aplinkybes ir siuntė tas nuotraukas savo dukrai, kuri gyvena Danijoje. Nurodė, jog galbūt kambaryje ant kilimo didesnes stiklų šukes surinko ir išmetė laukdama policijos, kad galėtų praeiti iki lango.

Liudytoja R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime gyvena apie mėnesį laiko, nes šį pavasarį gavo socialinį būstą (duomenys neskelbtini), kurį tvarkėsi. Kaltinamąjį pažįstu, nes Žagarėje yra ne vieną kartą sutikusi, yra kalbėję, susipažino parduotuvėje iš aplinkinių draugų, Žagarėje visi vienas kitą pažįsta. Patvirtino, kad tai A. S. jai pjovė žolę apie Jonines, birželio mėnesio pabaigoje. Už žolės pjovimą ne ką kartą yra skolinusi jam pinigų, yra nupirkusi alkoholio, jam sakė, kad jai reikia padėjėjo, kuris išpjautų žolę, A. S. sutiko išpjauti žolę, jam sakė, kad kada turės pinigų, jeigu reikės nupirks alkoholio. Sakė, kai turės pinigų, kiek galės, duos. Liepos 13 d. ryte išvažiavo, grįžusi 5 val. vakare, persirengė ir vėl išvažiavo, grįžo vėlai vakare, jau buvo tamsu. Namuose dienos metu nebuvo namuose. Kai grįžo kieme buvo policijos pareigūnai, A. S. nematė, dar policijos pareigūnai buvo atėję pas ją, klausė ar ką matė, girdėjo, sakė nebuvusi namuose, nei matė, nei girdėjo. Tą vakarą buvo išėjusi į Vyšnių šventę ir parėjo vėlai, o A. S. nematė ir nebuvo sutikusi. Nežino kaip A. S. buvo apsirengęs įvykio dieną, žolę pjovė prieš kokias 3-4 dienas iki įvykio, gal persirengęs jau buvo, žolę pjovė apsirengęs treninginėm kelnėm, maike. Pareigūnai klausė ar girdėjo ką nors, sakė, kad A. S. apiplėšęs kaimynę. Pasakė, kad nieko nematė, nieko nežino ir pareigūnai išėjo. Nežino ar kaimynė pažįstama su A. S., kiek žino nesilankydavo pas ją.

Liudytojas Sigitas Zakas teisiamųjų posėdžių metu parodė, jog dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalių tyrimų tarnyboje vyr. postiniu, operatyvinėje grupėje įvykio vietos apžiūra. Atliko įvykio vietos apžiūrą 2018 liepos 14 d. (duomenys neskelbtini). Prisimena tą apžiūrą. Budėtojo nurodymu nuvyko į įvykio vietą dėl vagystės, plėšimo. Dėl plėšimo, tiksliai nebepamena. Atvyko į įvykio vietą, fotografavo, daiktus paėmė iš įvykio vietos taip pat jis. Paėmė stiklinės dalį, buvusią prie šaldytuvo. Matomų kraujo pėdsakų ant stiklinės dalies nebuvo, ant smulkių irgi nebuvo. Nefiksavo kraujo pėdsakų, neaptiko ir protokole tai užfiksuota. Šukes apžiūrėjo visas, buvo smulkios stiklo šukės. Paėmė tik tą didžiąją, nes galėjo likti rankų pėdsakai. Lygus paviršius, priimantis pėdsakus. Neminėjo nukentėjusioji, kad užpuolikas laikė tą skilinę. Į įvykio vietą atvyko vienas, ten jau buvo Joniškio pareigūnai. Ant grindų buvo 10 eurų kupiūra. Nukentėjusioji minėjo, kad grąžos numetė įtariamasis. Paėmė kupiūrą su galimais rankų pėdsakais. Išryškino pėdsakus ant šaldytuvo apatinių durelių dešinio šono. Nukentėjusiosios neklausinėjo, tyrėja atlieka tuos veiksmus, jis apžiūrėjo įvykio vietą. Negirdėjo nukentėjusiosios apklausos, atvažiavo jau po apklausos. Papildomai apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino ankstesniame posėdyje duotus parodymus. Nurodė, jog dirbo įvykio vietoje kaip specialistas ekspertas, įvykio vietos apžiūros. Kraujo pėdsakų nerado. Bute kraujo pėdsakų nematė. Buto langai detaliai nebuvo apžiūrėti, nes tokios informacijos, kad būtų brautasi per langą, nebuvo. Langai nebuvo atidaryti. Kraujo pėdsakų nebuvo, kitaip būtų fiksavęs. Gal buvo sudaužytų puodelių, neužstrigo, gal buvo surinkti, nes atvažiavo vėliau. Įvykio vieta nebuvo apsaugota, nukentėjusioji vaikščiojo, kilnojo daiktus, nes ji ten gyveno, nieko nebuvo pašalinta, buvo netvarka kambaryje, kėdės apverstos. Stiklinę paėmė prie šaldytuvo sudaužytą, kaip nukentėjusioji minėjo, kad grasino šuke, bet kruvinos šukės ten nerado. Kraujo pėdsakų nebuvo jokių. Ryškino ir viso šaldytuvo pėdsakus, nes nukentėjusioji minėjo, kad kažką paėmė iš šaldytuvo, ten buvo geri paviršiai (lygūs) pėdsakams palikti, tokių paviršių ieško, kur galima rasti įtariamojo paliktus pėdsakus. Ant durų ryškino, pėdsakų nefiksavau, vadinasi nebuvo. Žiūrėjo sofą, vizualiai kraujo dėmių nebuvo.

Liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas Žilvinas Burkus parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, yra susidūręs darbo klausimais. Nurodė, jog šiuo metu yra pensininkas, 2018 m. liepos mėnesį dirbo Joniškio rajono policijos komisariato vyr. patruliu. Dirbant su vyr. patrule Irma Šideikaite iš tyrėjos Bačianskienės gavo pranešimą, kad reikalinga sulaikyti A. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką. Tą naktį budėjo, paryčiais gavo tokį pranešimą ir sulaikė A. S. rytą, Žagarėje, netoli autobusų stoties. S. su savimi turėjo maišelį su tuščiais alaus plastikiniais buteliais, buvo 7-8 buteliai, daugiau nieko neturėjo. Apsirengęs buvo lyg tamsiais rūbais, tikslai pasakyti negali. Sulaikant S. pasakė, kad reikalinga tyrėjai pristatyti į policijos komisariatą. Jis neklausė dėl ko, buvo stipriai girtas, nepamena kiek įpūtė, bet stipriai girtas, buvo neįmanoma susikalbėti, logiškai nebendravo. S. pristatė tyrėjai Bačianskienei. Teigė, jog nebuvo žinomos įvykio aplinkybės, tik nurodyta, kad galėjo padaryti nusikalstamą veiką.

Liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta Irma Šideikaitė, parodė, kad dirba Joniškio rajono policijos komisariate vyr. patrule. 2018 m. liepos 14 d. dirbo Žagarėje su kolega, kai iš tyrėjos radijo ryšio priemonėmis buvo gauta informacija, kad galimai (duomenys neskelbtini) įvykdytas apiplėšimas ir jeigu pastebės asmenį – S., sulaikyti. Žagarėje netoli autobusų stoties pastebėjo, ir pristatė S. į policijos komisariatą apklausai. S. ėjo nuo autobusų stoties gatve, link kokio kaimo pasakyti negalėjo. Nepamena kaip S. buvo apsirengęs. Su savimi turėjo maišelį, kuriame buvo tušti bambaliai nuo alaus. Kolega atliko paviršutinę asmens kratą, daugiau jokių daiktų neturėjo. S. buvo neblaivus, jam buvo nustatytas neblaivumas. S. pristatė ir paliko tyrėjai.

Liudytoja apklausta Inesa Elijošienė parodė, kad buvo šeštadienis, ji buvo budinti pareigūnė, gavus pranešimą iš vadovų buvo iškviesta dirbti. Byla buvo sukelta į IBPS sistemą, susipažino su gauta medžiaga, buvo pristatytas įtariamasis ir viskas vyko tokia eiga kaip sudėliota byloje. Apklausos metu įtariamasis parodymų jokių nedavė. Su budinčiu prokuroru buvo susiderinta, peržiūrėta visa įtariamojo charakteristika ir buvo kreiptasi dėl kardomosios priemonės - suėmimo į Radviliškio teismo teisėją. Įtariamasis lyg atsisakė duoti parodymus, nepripažino. Buvo paskyrusi objektų tyrimą, bet pasitarus su ikiteisminį tyrimą kuruojančiu prokuroru buvo nuspręsta byla atiduoti pagreitinto proceso tvarka, tyrimas buvo paskirtas savalaikiu, bylą atidavė nesulaukę išvadų. Nepamena, kaip įtariamasis buvo apsirengęs, kai buvo atvežtas iš areštinės, žino, kad nešvariai, kaip asocialus asmuo. Nukentėjusioji apibūdino įtariamojo veido bruožus, nosį, gal akis. Atpažinimas vyko labai sklandžiai, nukentėjusioji atpažino įtariamąjį iš veido bruožų, nesukėlė visiškai jokių abejonių, kadangi įtariamajam buvo leista užimti jam patinkančią vietą iš trijų. Įvedus nukentėjusiąją į kitą kambarį, kadangi atpažinimas vyko per stiklą, nukentėjusiajai jokių klausimų nekilo, iš karto pasakė, kad tai yra Nr. 2. Įtariamajam tai pagarsino, liepė atsistoti, jis prisistatė savo vardu, pavarde, nukentėjusiajai klausimų tikrai nekilo. Po atpažinimo nukentėjusioji davė pakankamai išsamius paaiškinimus, kad tai tas pats asmuo, kuris šeštadienio vakare buvo užpuolęs jos namuose, kokius veiksmus jis jai atliko, kaip ją bandė smaugti, viskas kas apklausoje nurodyta, ką susakė nukentėjusioji, buvo pakankamai aiškiai surašiusi. Surašė taip, ką nurodė nukentėjusioji. Žodžiai „šuke pjaustė kojas, sakydamas čia tau, kad po Daukšius nevaikščiočiau trumpom suknelėm ir negundyčiau vyrų“. yra nukentėjusiosios žodžiai. Po to reikalavo PIN kortelių kodų, nes nukentėjusioji pasakiusi gal dėl pinigų grynųjų buvo reikalaujama, neradęs pinigų reikalavo prisijungimo kodų. Tokie buvo nukentėjusiosios parodymai, jog žalojo ir buvo reikalaujami banko kortelių kodų. Įtariamojo pirmos apklausos metu klausė įtariamojo kaip jis jaučiasi, sakė, kad pakankamai gerai, jo girtumo daugiau nebetikrino, bet jis sėdėjo, nesiskundė bloga sveikata, tikrai suprato dėl ko apklausiamas, dalyvavo advokatas, jam buvo visos teises išaiškintos, jokių nušalinimų ar pretenzijų niekam nereiškė. Apklausos laikas atitinka, nes IBPS sistemoje metaduomenys nurodomi kada suformuotas dokumentas.

Liudytoja Renata Bačianskienė teisiamojo posėdžio metu atsakydama į klausimus parodė, jog dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja. Nurodė, jog pamačiusi nukentėjusiąją prisiminė įvykį. Pranešimą apie įvykį gavo išvažiuojant iš Šiaulių į Joniškį, yra atžymėta apie pranešimus, po to jį atšaukė, vėl priskyrė, nes buvo kitų įvykių – nepilnamečio dingimas, smurtas artimoje aplinkoje. Dirbo su vyresniuoju patruliu E. Ašmonavičiumi. Pagal ROIK duomenis gali būti, kad išsiuntimo laikas 00 val. 48 min., nes pamena, kad dar važiavo per Kuisius, kur turėjo vykdyti nepilnametės paiešką, nes prioritetas yra vaikas, gana vėlai atvažiavo pas nukentėjusiąją. Iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad apvogtas namas, kiek pamena, atvykusi rado sužalotą nukentėjusiąją, su kuria bendravo, nustatinėjo įvykio aplinkybes. Kambariai buvo suversti, nukentėjusioji buvo pasimetusi, neadekvati, šoko būsenoje. Atvykusi į įvykio vietą pamatė, kad moteriai sužaloti keliai, kiek pamena, tada informavo budėtojus, kad tai nėra paprasta vagystė. Nukentėjusioji nurodė, kad ją sužalojo name buvęs vyriškis. Sakė, kad ji grįžo į namus, nuėjo į dušą ir išėjusi iš dušo rado jį kambaryje ir tada prasidėjo reikalavimas pinigų ir jos kankinimas, tiek atsimena pagal tuos įvykius. Atlikinėjo nukentėjusiosios pirminę apklausą. Kompiuteriu surašytas apklausos protokolas, parodymai surašyti iš jos žodžių, būnat įvykio vietoje, tarnybiniame automobilyje buvo apklausinėjama kur įrengta darbo vieta. Po to, buvo rastas auksinis žiedas, kokiomis aplinkybėmis buvo rastas, neatsimena. Įvykio vietoje apžiūros metu rado žiedą ir ji norėjo atlikti papildomą nukentėjusiosios paklausą, bet tuo momentu moteris pasakė, kad buvo gėrusi vaistus, kad nori miego, nebenori bendrauti, kad labai pavargusi, nes visą naktį praleidusi su policijos pareigūnais. Ji medikų pagalbos atsisakė, bet tuo momentu ji gėrė vaistus nuo depresijos, vaistus gėrė prieš atvykstant ekspertui, taip suprato. Ar prieš jai atvykstant gėrė vaistus, jai nežinoma, kai davė parodymus, bendravo adekvačiai, palengva, bet į pabaigą patyrusiam šoką eina atoslūgis ir mano, kad po apklausos ji grįžusi į kambarį išgėrė tuos vaistus, nes pasikeitė, tapo mieguista, guminė. Kolega nustatinėjo nukentėjusiosios neblaivumą, atvykę nustatinėja girtumą, kad ateityje nekiltų problemų ar nukentėjusysis buvo blaivus, ar ne. Po apklausos nukentėjusioji vaistus pavartojo ir girtumas nustatinėjamas buvo po apklausos. Apklausoje nurodė, jog nukentėjusioji vartojo vaistus, tai padarė, nes nurodė nukentėjusioji. Ką apklausos metu nukentėjusioji pasakė, tą fiksavo. Kai atvyko į įvykio vietą, bute be nukentėjusiosios daugiau nieko nebuvo. Ekspertas butą apžiūrėjo, ji apžiūrėjo tik vizualiai, netrypiant, neleidžiant moteriai tvarkytis, kad niekas nesugadinto įvykio vietos. Įsibrovimo žymių, išskyrus tai, kad buvo sudaužyta daug stiklinių, išvartytos kėdės, kilimai, nebuvo. Langai irgi nebuvo laužti, atrodo, kad buvo atidaryti langai, nors tiksliai pasakyti negali. Apklausiant nukentėjusiąją ji apibūdino, kad tas asmuo dirbo ir gyveno pas jos kaimynę, gyvenančią kitoje namo pusėje, kad jį pažįsta iš matymo, nurodė laikotarpį kada gyveno ir jiems būnant įvykio vietoje grįžo kaimynė, kurios jie paklausė koks asmuo pas ją lankėsi. Kaimynė nurodė to asmens vardą, pavardę, kur gyvenantis. Duomenų bazėje pasižiūrėjo nuotrauką ir ją parodė nukentėjusiajai, ar tai gali būti tas asmuo, nukentėjusioji sureagavo, akivaizdžiai matėsi, kad atpažino šitą žmogų, kuris ją užpuolė. Po to davė nurodymą sulaikyti šitą asmenį. Sulaikius S. ar buvo rasti nukentėjusiosios daiktai, nepamena. Nepamena kaip buvo apsirengęs. Žino, kad sulaikymo metu S. buvo neblaivus. Sulaikius S. buvo informuotas apie įvykį, jis tai neigė. S. sulaikė kaip įtariamąjį, nes nukentėjusioji jį atpažino, jį sulaikė ir bylą perdavė Šiauliams. 112 netiksliai prima informaciją, todėl nekilo įtarimas kodėl nukentėjusioji taip pranešė, nors realybė kitokia. Su 112 dažnai būna tokios klaidos, netikslūs aplinkybių išdėstymai. Jie išklauso pranešėją, bet konkrečiai jiems perduoda kitokią informaciją nei pateikią žmonės, todėl yra tikslinama informacija, tikslinamos visos aplinkybės, pačių žmonių pokalbių jie negirdi. Vykdant nuketėjusiosios apklausą nekilo abejonių dėl jų teisingumo, kad ji buvo patyrusi šoką, buvo išsigandusi, verkė, panikavo, kad jai bus kerštaujama, ji buvo tipinis nukentėjusysis pagal savo psichinę būklę.

Esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 290 straipsnio 2 dalimi, buvo pagarsintas 2018 m. liepos 14 d. apžiūros protokolas, dėl nukentėjusiosios apžiūros, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus nukentėjusios V. D. kūną nustatyti šie sužalojimai: ant kojų kelių srityje matyti daugybiniai odos įbrėžimai, kurie kairėje kojoje eina nuo išorės į vidinę kojos pusę, matosi pilka vilkimo dėmė, dešinėje: įbrėžimai eina nuo kelio į išorinę kojos pusę. Skundžiasi vidinių kaklo (gerklės) skausmų, tačiau išorinių kraujosruvų nerasta.

Atsakydama į klausimą dėl pilkos vilkimo dėmės nurodė, jog „pilka vilkimo dėmė“ tai nuo dulkių, žemių nešvari dėmė, lieka ne nubrozdinimas, tačiau nešvari dėmė; kelių nubrozdinimai padaryti rėžtiniai, nebūdingi nubrozdinimams griūnant, jie buvo kaip ir rėžtinai, pjautiniai, minėjo, kad sužalojo užpuolikas stiklo šukėmis reikalaudamas pinigų, nes kambaryje buvo pilna visokių šukių primėtyta, buvo sudaužytos stiklinės, puodeliai, atrodo, kad kalbėjo apie stiklinę, bet tiksliai nepamena.

Liudytojas Edvinas Ašmonavičius teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, nes yra atlikęs administracinį areštą. Teigė, jog dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato reagavimo skyriuje. Apie 2018 m. liepos 14 d. įvykį Daukšių kaime nurodė, jog negali nurodyti koks buvo pranešimas. Vyko Žagarės Vyšnių šventė, dirbo dviese visame rajone. Pranešimas ne dėl plėšimo, kitaip skambėjo pranešimas, ar išdaužyti daiktai, tiksliai neatsimena. Nuvykę apsaugojo įvykio vietą. Iš pradžių apžiūrėjo, buvo sužalota nukentėjusioji, buvo išdaužyti daiktai. Įvykio vietą iš lauko apsaugojo, kad neišmindyti pėdsakų, nes buvo iškviestas ekspertas. Namas dviejų galų, bet įvažiavimas vienas. Apėjo namą, nieko nematė, nes buvo tamsu, paskui išaušo. Namo durys buvo atidarytos, tą tiksliai pamena, o apie langus neužsifiksavo, gal ir buvo koks langas atidarytas. Belaukiant eksperto grįžo kaimynė. Nukentėjusioji buvo sakiusi, kad tas pilietis pas kaimynę buvo žolę pjovęs, po kaimą vaikšto, tiksliai jo neįvardijo, tada jis kaimynės K. paklausė, kas pas ją žolę pjauna, kad galimai gali būti įtariamasis. Kaimynė nurodė, kad S.. Iš duomenų bazės ištraukė S. nuotrauką, parodė nukentėjusiajai, kuri atpažino, kad tai tas žmogus. Kažkuris iš jų parodė S. nuotrauką nukentėjusiajai, kuris nebepamena. Po to S. buvo sulaikytas, neprisimena kaip S. buvo apsirengęs, gal su raudonu. Nukentėjusiajai nustatinėjo neblaivumą. Neblaivumą nustatinėja pagal situaciją, jeigu matosi, kad asmuo išgėręs. Atrodo, kad nukentėjusioji buvo išgėrusi.

Liudytojas K. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad su nukentėjusiąja yra kaimynai, kaltinamąjį pažįsta taip pat, nes anksčiau gyveno netoliese. Teigė, šiek tiek girdėjęs, kad kažkas pas nukentėjusiąją buvo užėjęs, sumušęs, apvogęs. Daugiau nieko nežino, nesidomi. Susitinka su nukentėjusiąja, ji vedžioja jo šunį. Kur buvo liepos 13 d. vakarą neprisimena, visada vakarais būna namuose. Kažkurią dieną buvo nuvykęs į Žagarės Vyšnių šventę, negali pasakyti ar pirmą dieną, ar antrą, žino, kad buvo vieną dieną. Liepos 13 d. vakare nukentėjusioji turėjo būti užėjusi pas jį, kiekvieną vakarą ateina, su dukra ateina, ir viena. Tą vakarą matyt irgi buvo, nes vakarais būnu namuose. Galėjo užeiti apie 9 val. vakaro, ar po 9 val. vakaro. Paima šunį ir vaikštinėja, kaip kada ir ilgiau, ir trumpiau. Aplinkui apeina, palieka, išeina, kitą kartą dar pasišneka. Tą vakarą po pasivaikščiojimo kalbėjosi, dar po taurelę likerio išgėrė, nors nepamena, po to ji išėjo namo. Tai galėjo būti liepos 13 d., nes būnant vyšnių šventėje nugirdo, kaimynė pasakė, kad kažkas nutiko nukentėjusiajai. Po pasivaikščiojimo nedaug išgėrė alkoholio, po kelias taureles ir tikriausiai kitą rytą išgirdo apie įvykį, tiksliai negali pasakyti, buvo kompiuteryje parašyta, žmonės kompiuteryje paskaitė ir taip sužinojo apie įvykį.

Liudytoja Vaida Činčienė teismo posėdžio metu parodė, kad yra VšĮ Joniškio psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė, nukentėjusiąją V. D. pažįsta, ji jos pacientė. Pacientei yra nustatytas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresinis epizodas ir lengvas protinis atsilikimas. Pacientų registre yra nuo 1998 m., jos lankymasis nesistemingas, nes paskutinį kartą buvo atvykusi 2018 m. sausio 5 d., prieš tai buvo atvykusi 2013 m. Paaiškino, jog nukentėjusiosios nurodyti vartojami medikamentai „Lorafen“ – yra benzodiazepino grupės, „Cvintan“ tokio nėra arba nukentėjusioji neaiškiai pasako pavadinimą, reikėtų matyti vaistą. „Lorafen“ yra benzodiazepino grupės, anksiolitiniu, t. y. raminančiu ir migdančiu, poveikiu pasižymintis vaistas. Poveikis su alkoholiu - potencijuoja poveikį, gali sustiprinti, bendra orientacija gali būti blogesnė, protavimas, judesiai, viskas gali susilpnėti. Tų vaistų vartojimas gali sukelti laikinus atminties sutrikimus, tam tikrų tarpų įvykio aplinkybių neatsiminimą. Vaistas „Quiaepine“ yra neuroleptikas, priešpsichozinis, rimtas vaistas. 100 mg tai yra didelė dozė. Jei buvo vartoti minėti vaistai, dar „Lorafen“ ir alkoholis, be abejo turėjo būti poveikis su alkoholiu. Jos nuomone esant tokiam sutrikimui vaistų ir alkoholio vartojimas tuo laikotarpiu pagal įvykio aplinkybes – išverstas butas, ar įvykdyta vagystė, gali sukelti papildomus išgyvenimus, t. y. kad įvyko kažkas daugiau nei iš tikro yra įvykę, - reikia nustatinėti konkrečiu individualiu atveju, tai gali įtakoti ir tam tikri asmenybės bruožai. Tokioms aplinkybėms išsiaiškinti reikalingas psichologinis ištyrimas, asmenybės tyrimai. Nurodė, jog vartojant tokius vaistus ir alkoholį asmeniui gali pablogėti koordinacija, jis gali susižeisti. Atsakydama į klausimą „Ar vartojant tokius vaistus, alkoholį žmogus gali pats save žaloti dėl tam tikrų aplinkybių?“ nurodė, jog tam tikrų vaistų vartojimas gali sukelti savižudiškas tendencijas, pvz. antidepresantų poveikis skatina savęs žalojimą, kiekvienu atveju sunku pasakyti. Gali būti kaip pašalinis poveikis ir pats alkoholis, kuris vienus veikia vienaip, kitus kitaip. Nurodė, jog nukentėjusiosios atveju yra buvę visa eilė pasikartojančių savižudiškų tendencijų. Teigė, jog žmogui su tokia diagnoze visi procesai lėtesni – orientacija, mąstymas konkretaus tipo, abstraktus, konkretus, tai būdinga, atmintis mechaninė, silpnesnė, paaiškinama ir tai, jog į policiją po įvykio galėjo kreiptis po kelių valandų.

Liudytojas V. S. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusiosios nepažįsta. Su kaltinamuoju A. S. yra pažįstami apie metus. Kai jam būdavo blogai, neturėdavo ką valgyti ateidavo pas jį užsidirbti, dirbdavo vieną valandą, dvi. Negali jo įdarbinti, nes jis neturi asmens dokumento. Dirbdavo tik padienius darbus, kartą, du per savaitę, kaip jam išeidavo su pragyvenimu. 2018 m. liepos 13 d. dirbo pas jį, vežė mėšlą. Dirbo 3-4 valandas, rodos atėjo 11 val., pavalgė ir apie 2-3 val. po pietų jau buvo išėjęs, tiksliai neatsimena. Liepos 14 d., per Vyšnių šventę, šeštadienį neturėjo dirbti. Liepos 13 d., jeigu teisingai prisimena, A. S. gavo pavalgyti, cigarečių pakelį ir 10 eurų. Pinigus sumokėjau 3-4 val. po pietų. Po to tą vakarą S. nematė. Liepos 13 d. kai dirbo pas jį, girtas nebuvo, neprisimena, kad jis pas į darbą būtų atėjęs girtas, kas buvo po to, nežino. Negali prisiminti kaip S. buvo apsirengęs kai dirbo pas jį. Žino, kad buvo suplyšę batai, tai darbo laikui davė savo guminius batus. Nurodė, jog A. S. kai negeria yra puikus žmogus. Porą kartų buvo atėjęs „užsikabinęs“ ar pavogęs, ar su draugais išgėręs, akys baltos, nevaldo situacijos, po to nieko neprisimena. Kartą buvo atėjęs girtas, neadekvatus, žmona viena namuose buvo, jisai įėjo pro duris, žmona pasakė „ne“ ir šunys vos per tvorą neiššoko, nes jis nevaldo savęs kai būna girtas, tačiau A. S. neagresyvus, jam pasakė „ne“ ir viskas.

Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas Linas Janauskas, atsakydamas į klausimus paaiškino, jog tyrimas buvo atliekamas dalyvaujant nukentėjusiajai, ne iš medicininių dokumentų ir nukentėjusioji buvo apžiūrėta. Odos nubrozdinimai tiek dešinio kelio ir blauzdos viršutiniuose trečdaliuose, tiek ir kairiojo kelio sužalojimai yra panašūs, jie yra įvairių krypčių, daugybiniai, susiliejantys, tikslaus skaičiaus nenurodė, nes buvo sunku tiksliai nusakyti tą skaičių trauminių poveikių, kadangi jie nutrūkstančios eigos, suliejantys, yra daugybiniai ir jie padaryti kietų, aštrių savybių daiktu. Nukentėjusioji atėjo po įvykio po 5 dienų. Sužalojimai buvo padengti šašais, kurie atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką. Kadangi sužalojimai įvairių krypčių jie nėra būdingi griuvimui, kitaip visi poveikiai būtų vienos krypties. Kad visi sužalojimai būtų lygiagretūs, vienos krypties, nebūdinga, išskyrus vieną sužalojimą, tai kairės girnelės apatinėje dalyje buvo daugybiniai, lygiagretūs odos nubrozdinimai, kurie galėjo būti padaryti griuvimo metu ir tai galėjo būti padaryta vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu. Nepamena, ar nukentėjusioji minėjo kaip atsirado šitas sužalojimas. Daugybiniai pjautiniai sužalojimai galėjo būti tiek tiesioginės įpjovimo žymės, tiek brovimas tarkim pro aštrius daiktus, bet tai daugkartinis veiksmas, tas pats mechanizmas – tiesioginiai poveikiai kietu, aštriu daiktu, gali būti taip ir taip. Kokiu konkrečiai daiktu neaišku, nes sužalojimuose neužsifiksavo individualios žalojusiojo įrankio savybės. Tai gali būti ne tik stiklinės dalis, pjovimai galėjo atsirasti nuo bet kokio aštraus daikto. Esant tokiems sužalojimas ant įrankio galėjo ir turėjo likti kraujo pėdsakų. Sužalojimai konkrečiai kelio srityje yra lygiagretūs, jie galėjo būti ir griuvimo, vilkimo, nes jie yra lygiagretūs. Tokia nubrozdinimo žymė teoriškai galėjo atsirasti nuo kilimo, bet daugiau tikimybės yra, kad į kietą, nelygų paviršių, būtent asfaltą. Kelio nubrozdinimas, jeigu įvykio vietoje buvo pilna šukių, galėjo atsirasti.

Iš ROIK 0118000367011 pranešimo matyti, kad pranešėja V. D. pranešė, kad apie 22.30 val. išvyko iš namų, ką tik grįžusi rado išverstus, išmėčiotus daiktus. Yra pavogtas auksinis žiedas, kas dar patikslins (patarta nieko nebeliesti). Praneša savininkė, laukia. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2018-07-13 23:59 (t. 1, b. l. 29-32);

Iš bendrojo pagalbos centro nukentėjusiosios V. D. 2018 m. liepos 13 d. 23.59 val. pranešimo įrašo matyti, kad V. D. 2018 m. liepos 13 d. 23.59 val. skambindama bendruoju pagalbos numeriu pranešė, kad yra dideliame išgąstyje, bet nusprendė paskambinti. Operatorei paklausus kas atsitiko, paaiškino, kad grįžo namo su žmonėmis, važiavusiais į Joniškį, ir įėjusi į kambarį ir rado viską apverstą, kompiuteriai, bižuteriją, piniginę. Operatorei patvirtino, kad rado apverstą butą. Nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, (duomenys neskelbtini). Nurodė operatorei, jog buvo pradariusi langą, visi čia visais pasitiki. Atsakydama kas gali būti pavogta, teigė kad yra pavogtas auksinis žiedas, daugiau nematė kas yra pavogta. Pasakė, kad lauks pareigūnų bute. Į operatorės klausimą kada išvyko iš namų nurodė, jog šiuo metu yra dvylikta valanda, o išvažiavo iš namų pusę vienuolikos. Nelabai ilgai, trumpai. Teigė, jog visi žino, kad ji iš namų niekur nelenda, už sienos gyvena asocialūs asmenys. Lipdama per langą užsikliuvo, visus kelienus susikirto. Į klausimą ar lipo per langą, nurodė, kad labai išsigando nes langai buvo praviri, pas ją to nėra buvę (t 2, b. l. 112, cd-r diskas prisegtas prie bylos viršelio);

Iš bendrojo pagalbos centro nukentėjusiosios V. D. 2018 m. liepos 14 d. 01.59 val. pranešimo įrašo matyti, kad V. D. 2018 m. liepos 14 d. 01.59 val. skambindama bendruoju pagalbos numeriu pranešė, kad skambino jau prieš gerą valandą ir pranešė, kad parėjo iš šventės rado apverstą butą, ją užpuolė, visos kojos kruvinos. Kreipėsi į visus niekas nebuvo atvykęs. Vaikšto tarp stiklų šukių, piniginės, kortelės išmėtytos, viskas išmėtyta. Buvo „prasibudyta“ ant kelių, kad pasakytų pin kodus ir buvo smaugiama dėl to. Visą valandą nereaguota, nežino ką pasakyti. Atsakydama į klausimą nurodė, kad niekas nebuvo atvažiavęs, pas ją į duris nesibeldė. Teigė, jog grįžo iš šventės kaip visi normalūs žmonės, nei girta, nei prigėrusi, tik išsigando, kai atidarė duris. Atsakydama į operatorės klausimą ar buvo atvažiavę pareigūnai nurodė, jog nežino, pareigūnų pas ją nebuvo, ji jų laukė, gal jie pasakytų ką nors, gal reikia ką nors pasiimti, korteles, nes viskas išmėtyta, stiklinės išdaužytos. Pasakė, kad nežino ar medikai jai reikalingi, teigė kai jai liepė klūpėti ant stiklų, ji klūpėjo, ir „dirža smaugė su chalatu“. Atsakydama į operatorės klausimą, kad buvo pranešusi, jog tik rado išmėtytus daiktus, pavogtus daiktus, kad smaugė nėra nurodyta, pranešėja nurodė, kad jie klūpėjo, kol jie pabėgo, liepė jai tylėti, o ji po ranka turėjo telefoną ir iš karto paskambino, jie pajuto, kad ji paskambino ir iš karto pabėgo. Pradžioje prašė iškviesti policiją. Patikslinusi nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresą operatorė atsisveikino (t. 2, b. l. 59-60, cd-r diskas);

2018 m. liepos 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad tai mūrinis plytinis namas su mansarda, namo kiemas neaptvertas. Apžiūrimo namo pirmo buto durys yra nuo gatvės pusės. Durys skardinės, rudos spalvos su įleidžiama spyna, atidarytos į laiko pusę. Ant durų laužimo pėdsakų nėra, iki trijų metrų atstumu nuo durų lauke yra dvi taburetės. Pro duris patenkama į koridorių, kuriame dešinėje yra medinės durys. Durys yra su įleidžiama spyna, kurios atrakte koridoriaus pusėje yra raktas. Durys be laužimo pėdsakų, pro jas patenkama į virtuvę. Virtuvėje tiesiai yra virtuviniai baldai, prie stalo yra apvirtusi taburetė. Kairėje yra kambario ir sanitarinio mazgo durys. Dešinėje yra šaldytuvas ir baras, už baro yra kambarys. Virtuvės ir kambario grindys išklotos laminatu. Ant grindų virtuvėje prie šaldytuvo yra sudaužytos stiklinės dalis, smulkios stiklinės šukės pabirusios kambaryje ant grindų. Stiklinės dalį su galimais rankų pėdsakais paima ir supakuoja į dėžę Nr. 1. Kambaryje yra minkštas kampas su patalyne, prie kampo yra stalas. Ant stalo yra papuošalų dėžutė, jos šoninis stalčius atidarytas. Prie stalo ant grindų yra piniginė, išmėtytos įvairios kortelės, telefonas ir 10 eurų banknotas.10 eurų banknotą su galimais rankų pėdsakais paima ir supakuoja į voką Nr. 2. Pėdsakų patalpose ieško vizualiai žibintuvėlio šviesos spindulio pagalba, ryškinimui naudoja daktiloskopinius miltelius. Virtuvėje ant šaldytuvo apatinių durelių iki 20 cm atstumu nuo durelių viršaus dešinėje pusėje išryškina rankų pėdsakus. Pėdsakus nufotografuoja ir nukopijuoja ant daktiloskopinės plokštelės, kurią supakuoja į voką Nr. 3. Apžiūrėjus įvykio vietą ir jos prieigas, kitų tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta (t 1, b. l. 14-24; t. 2, b. l. 40-41(vokas su disku);

Įvykio vietos fotonuotraukoje DSC_8681 užfiksuotas gyvenamasis namas, dešinėje namo pusėje esantis langas praviras, ant metalinės palangės ties lango viduriu matosi rusvos dėmės; fotonuotraukoje DSC_8682 matosi įėjimas į butą, laukutinės buto durys atidarytos, matosi dvigubas langas, kurio viena dalis yra pravira; fotonuotraukose DSC_8683 ir DSC_8684 užfiksuota laukutinių durų spyna, kurioje laužimo žymių nesimato; fotonuotraukoje DSC_8685 užfiksuotas prieangio vaizdas; fotonuotraukoje DSC_8687 matyti virtuvės vaizdas, matosi nuversta kėdė, sustumtas kilimas; fotonuotraukose DSC_ 8688, DSC_8689, DSC_8690, DSC_8691 ir DSC_8692 užfiksuotas kambario vaizdas, kuriame matyti minkštas kampas, paklota patalynė, viduryje kambario matosi staliukas, ant kurio matosi juodos spalvos dėžutė, apatinis stalčius praviras, pastatomas veidrodis, ant stalo matosi žiedas, auskaras, dvi asmens tapatybės kortelės, kortelė su užrašu Omni ID, stiklinės figūrėlės, ant kilimo matosi apversta kėdė, 10 eurų banknotas, raudonos spalvos piniginė, baltos spalvos mobilus telefonas atskirai telefono aparato dangtelis, ačiū kortelė, raudonos spalvos kortelė, lapeliai su bankų Luminor, DNB ir Swedbank logotipais, puodelis; fotonuotraukose DSC_8693, DSC_8694 užfiksuotas kambario grindys šalia kilimo, ant grindų matosi nuversta kėdė, stiklo šukių, šalia šaldytuvo matosi pusiau nudaužta stiklinė; fotonuotraukoje DSC_8695 užfiksuota 10 euru kupiūra; fotonuotraukos DSC_8696, DSC_8697 ir DSC_8698 užfiksuotas šaldytuvo vaizdas ir ant jo išryškinti rankų pirštų pėdsakai (DVD diskas voke t. 2, b. l. 41);

2018 m. liepos 14 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus nukentėjusios V. D. kūną nustatyti šie sužalojimai: ant kojų kelių srityje matyti daugybiniai odos įbrėžimai, kurie kairėje kojoje eina nuo išorės į vidinę kojos pusę, matosi pilka vilkimo dėmė, dešinėje: įbrėžimai eina nuo kelio į išorinę kojos pusę. Skundžiasi vidinių kaklo (gerklės) skausmų, tačiau išorinių kraujosruvų nerasta. Fotonuotraukose užfiksuotas nukentėjusiosios kaklo vaizdas; ant kojų esantys sužalojimai, matosi nubėgęs kraujas (t. 1, b. l. 43, 45-47, fotonuotraukos Liteko duomenyse);

2018 m. liepos 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 1003/2018(04) nurodyta, kad dešiniojo kelio ir blauzdos viršutinio trečdalio išoriniuose-priekiniuose paviršiuose esantys 16 cm x 12 cm plote daugybiniai įvairių krypčių, susiliejantys, nutrūkstančios eigos nuo taškinių iki 13 cm ilgio paviršiniai linijiniai odos nubrozdinimai, padengti rusvais šašais. Analogiški odos nubrozdinimai kairiojo kelio ir kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje priekiniuose-vidiniuose paviršiuose, esantys 18 cm x 16 cm plote, iki 12 cm ilgio. Kairės girnelės apatinės dalies projekcijoje 3 cm x 4 cm plote daugybiniai lygiagretūs odos nubrozdinimai padengti rusvais virš aplinkinės odos lygio iškilusiais, pradėjusiais atsidalinti šašais. Kitur sužalojimų nenurodo. Pateikta išvada, kad V. D. padaryti sužalojimai: kairiojo kelio odos nubrozdinimas, daugybiniai linijiniai abiejų kelių ir blauzdų odos nubrozdinimai. Kairiojo kelio odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu buku paviršiumi tiek mažiausiai vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Kiti nustatyti odos nubrozdinimai padaryti kietu aštriu daiktu daugybiniais tiesioginiais trauminiais poveikiais. V. D. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 61);.

2018 m. liepos 18 d. asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad atpažįstantysis asmuo yra V. D., atpažintinas asmuo A. S.. Nr. 2 nurodytas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ūgis 165 cm, vidutinio kūno sudėjimo, apsivilkęs žalia maikute, rudomis kelnėmis, žvairomis akimis, sukta suplota nosimi, apžėlęs barzdele. Atpažįstančiajam, pasiūlius nurodyti asmenį apie kurį jis davė parodymus, V. D. iš jai parodytų trijų vyrų atpažino vyrą Nr. 2, tai tas pats vyriškis, kuris ją 2018 m. liepos 13 d. apie 22.30 val. jos pačios namuose, (duomenys neskelbtini), ir kuris ją smaugė ir pjaustė šukėmis kūną. Tai tas pats asmuo aš jį atpažino iš nusuktos nosies, žvairų akių, bendrų veido bruožų. Jis matytas Daukšių k. ne kartą (t. 1, b. l. 65-66);

Iš alkoholio kiekio matuoklio ARKB-0090 panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2018 m. liepos 14 d. 06.57 val. A. S. buvo nustatytas 3,21 promilės girtumas (t. 1, b. l. 69-71);

Iš alkoholio matuoklio testo rezultato matyti, kad 2018 m. liepos 14 d. 04.10 val. V. D. nustatytas 0,13 promilės girtumas (t. 1, b. l. 73);

Iš 2018 m. liepos 20 d. tarnybinio pranešimo dėl patikslintų aplinkybių matyti, kad vyriausioji tyrėja Inesa Elijošienė pranešė, kad 2018 m. liepos 20 d. įtariamojo apklausos metu A. S. tvirtino, jog nieko neatsimena, kas įvyko tiriamu laikotarpiu (2018 m. liepos 13 d. – 2018 m. liepos 14 d.), nes buvo labai girtas, tačiau parodė, jog alų pirko pats už turėtus 15 Eur, kuriuos užsidirbo 2018 m. liepos 13 d., 8.00 - 17.00 val. dirbdamas pas vokietį T. ir jo žmoną A. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini), esantis žirgynas, kuris priklauso ūkininkui V. S. (MRT 8694 58704). Susisiekus su V. S., jis patvirtino, kad A. S. tikrai 2018 m. liepos 13 d. dirbo žirgyne nuo 11.00 val. iki 15.00 val. Už darbą gavo pietų, 1 cigarečių pakelį ir 10 Eur, darbas vyko trumpai dėl itin karšto oro (t. 1, b. l. 103);

Iš 2018 m. liepos 30 d. specialisto išvados Nr. 40-(589)-IS1-624-(13.2) matyti, jog tirti buvo pateikta sudaužytos stiklinės dalis, 10 eurų banknotas ir daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais, paimti 2018 m. liepos 14 d. įvykio vietos apžiūros metu po plėšimo (duomenys neskelbtini). Pateikta išvada, jog du rankų pėdsakai (fotonuotraukose Nr. 1 ir Nr.2) nukopijuoti tirti pateiktoje daktiloskopinėje plokštelėje, paimtoje 2018 m. liepos 14 d. įvykio vietos apžiūros metu po plėšimo (duomenys neskelbtini), asmeniui identifikuoti tinka. Kiti rankų pėdsakai, nukopijuoti tirti pateiktoje daktiloskopinėje plokštelėje ir išryškinti ant pateiktų objektų, asmeniui identifikuoti netinka. Fotonuotraukoje Nr. 1, užfiksuotas rankos piršto pėdsakas nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje, pėdsakas nukopijuotas nuo šaldytuvo durelių; fotonuotraukoje Nr. 2, užfiksuotas delno pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje, pėdsakas nukopijuotas nuo šaldytuvo durelių (t. 2, b. l. 25-28);

Iš 2018 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvados Nr. 40-(589)-IS1-648-(13.2) matyti, jog buvo tiriama: Ar rankų pėdsakai, kurie nurodyti specialisto išvadoje Nr. 40-(589)-IS1-624-(13.2), fotonuotraukose Nr. 1 ir Nr. 2 yra palikti įtariamojo A. S.. Pateiktoje išvadoje nurodoma, jog du rankų pėdsakai nurodyti specialisto išvadoje Nr. 40-(589)-IS1-624-(13.2), fotonuotraukose Nr. 1 ir Nr. 2, palikti ne įtariamojo A. S. (t. 2, b. l. 33-34);

Iš nukentėjusiosios V. D. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių, laikotarpyje nuo 2018 m. liepos 13 d. 20 val. iki 2018 m. liepos 14 d. 02.10 val. matyti, kad 2018 m. liepos 13 d. 22.08 val. iš V. D. mobilaus ryšio telefono užfiksuotas išeinantis skambutis į telefoną (duomenys neskelbtini), kuris truko 231 sek; 2018 m. liepos 13 d. 22.28 val. iš V. D. mobilaus ryšio telefono fiksuotas išeinantis jungimąsis prie interneto mobiliųjų duomenų; toks pats jungimąsis prie interneto mobiliųjų duomenų iš V. D. telefono fiksuotas 23.30 val.; 23.59 fiksuotas išeinantis skambutis 112, kurio trukmė 188 sek; 2018 m. liepos 14 d. 0.19 val. iš V. D. mobilaus ryšio telefono fiksuotas išeinantis skambutis į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris truko 123 sek.; visą laikotarpį V. D. mobilus telefonas rišosi prie telekomunikacijų bokšto, esančio Joniškio r., Bružo k. (t. 2, b. l. 105-107, 122-124);

Iš Viešosios įstaigos Joniškio psichikos sveikatos centro pateiktos informacijos matyti, kad V. D. yra Joniškio psichikos sveikatos centro pacientų registre. Nustatytas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Lengvas protinis atsilikimas. Iš V. D. medicinos kortelės matyti, kad psichikos centre paskutinį kartą lankėsi 2018 m. sausio 5 d., nurodyta, jog 2018 m. birželio 25 d. neatvyko (t. 3, b. l. 20, V. D. asmens sveikatos kortelė (grąžinta VšĮ Joniškio psichikos sveikatos centrui));

Iš 2019 m. sausio 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris yra išvykęs gyventi į užsienį ir yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę, Švediją (t. 3., b. l. 40-41).

A. S. prokuroro buvo kaltintas, kad įvykdė plėšimą įsibrovęs į gyvenamąjį namą, panaudodamas fizinį smurtą atėmė galimybę nukentėjusiajai V. D. priešintis ir pagrobė svetimą, nukentėjusiajai priklausantį, 48 eurų vertės turtą, o būtent: be leidimo įėjo į gyvenamąjį namą pro neužrakintas namo duris, sugriebė ranka nukentėjusiąją už kaklo, jėga parvertė ją ant lovos ant nugaros, užlipo ant jos, paėmė specialiai žmogui sužaloti pritaikytą stiklo šukę ir laikydamas viena ranka nukentėjusiąją už kaklo reikalavo pasakyti jai ir dukrai F. D. banko DNB išduotų banko kortelių PIN kodus bei stiklo šuke pjaustė nukentėjusiajai kojas. Tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą – kairiojo kelio odos nubrozdinimą, daugybinius linijinius abiejų kelių ir blauzdų odos nubrozdinimus, A. S. atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis ir toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus pagrobė V. D. priklausančius 40 eurų ir 8 eurų vertės 4 vienetus dešros.

Motyvuojamoji dalis

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo at-veju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai išaiškinamos reikšmingos bylai aplinkybės. Įvykio vaizdas turi būti atkurtas pakankamai tiksliai. Priešingu atveju teismas neturi jokių galimybių daryti pagrįstas išvadas. Proceso metu nesu-rinkus visos svarbios informacijos, teismas negali patikimai nuspręsti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir ar atsakomybėn patrauktas asmuo kaltas dėl tos veikos padarymo.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Tik tada, kai pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tiek nusikalstamos veikos subjektyvieji, tiek objektyvieji požymiai, padaryta veika gali būti vertinama kaip nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-154-976/2017 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96 ir kiti).

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, norint asmenį pripažinti padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra būtina nustatyti, jog jis realizavo bent vieną šios nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, t. y., plėšimą – panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą – padarė įsibrovęs į patalpą, panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose, ne kartą yra pasisakęs ir dėl šių veikų atribojimo kriterijų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad plėšimą ir vagystę apibūdina turto užvaldymo būdas, tačiau plėšimas nuo vagystės skiriasi tuo, kad plėšimo nusikaltimo sudėtis numato grasinimą smurtu ar fizinio smurto panaudojimą prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015). Taip pat išaiškinta, kad esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis (nenaudojamas nei fizinis, nei psichinis smurtas bei kitaip neatimama galimybė nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189/2009). Tuo tarpu plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Taigi, sprendžiant klausimą, ar padaryta nusikalstama veika – svetimo turto pagrobimas – turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 ar pagal BK 180 straipsnį, svarbu nustatyti ne tik tai, ar prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas, bet ir tai, ar smurtas buvo panaudotas siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą pagrobti svetimą turtą, kuris gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-139/2015).

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2018 m. liepos 13 d. 23.59 val. nukentėjusioji V. D. bendram pagalbos centrui pranešė, jog grįžusi į namus rado išverstą butą, pagrobtus daiktus. 2018 m. liepos 14 d. 01.59 val. pakartotinai skambindama bendruoju pagalbos numeriu jau pranešė, kad skambino jau prieš gerą valandą ir pranešė, kad parėjo iš šventės rado apverstą butą, ją užpuolė, visos kojos kruvinos. Kreipėsi į visus niekas nebuvo atvykęs. Vaikšto tarp stiklų šukių, piniginės, kortelės išmėtytos, viskas išmėtyta. Buvo „prasibudyta“ ant kelių, kad pasakytų pin kodus ir buvo smaugiama dėl to. Teigė, jog grįžo iš šventės kaip visi normalūs žmonės, nei girta, nei prigėrusi, tik išsigando, kai atidarė duris.

Įvykio vietoje, nukentėjusiosios bute, yra užfiksuota, kad bute yra išmėtyti daiktai, ant grindų matosi atidaryta nukentėjusiosios piniginė, išmėtytos kortelės, sudaužyta stiklinė. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog į nukentėjusiosios butą buvo įsibrauta.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie pat-virtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1-5 dalys). Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Teismas, išanalizavęs viso bylos teisminio nagrinėjimo metu duotus nukentėjusios V. D. parodymus, palyginęs juos su nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei teismo išreikalautais nukentėjusiosios V. D. pranešimais bendram pagalbos centrui dėl padarytos nusikalstamos veikos, daro išvadą, kad nukentėjusiosios pranešimai apie nusikalstamą veiką, jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nenuoseklūs, juose daug prieštaravimų ir neaiškumų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. D. parodė, jog 2018 m. liepos 13 d. apie 22.30 val. jai išėjus iš dušo, jos namuose ją užpuolė iš matymo pažįstamas vyras, kuris jau buvo išvertęs jos daiktus, piniginę, banko korteles. Nurodė, jog banko kortelės jau buvo ant žemės, prieš tai piniginė ir dėžutė buvo padėtos sekcijoje. Teigė, jog kaltinamasis pamatęs banko korteles, pjaustydamas jai kojas reikalavo pasakyti banko kortelių pin kodus. Po to pasiėmė 40 Eur grynųjų pinigų, dešros ir išėjo. Kaip nurodyta anksčiau, 2018 m. liepos 13 d. 23.59 val. V. D. bendram pagalbos centrui pranešė, jog grįžusi į namus, rado išverstą butą, išmėtytus daiktus. Centro operatorei pasakojo, jog namuose buvo palikusi pravirą langą, lipo pro langą ir susikirto visus kelius. Iš nukentėjusiosios V. D. pokalbio su centro operatore matyti, jog V. D. adekvačiai ir aiškiai atsakinėjo į operatorės klausimus, nurodė savo vardą ir pavardę, gyvenamąją vietą, įvykio aplinkybes. Iš pranešimo įrašo taip pat matyti, jog V. D. orientavosi laike, atsakydama į operatorės klausimą kada išvyko iš namų, patvirtino, jog šiuo metu yra dvylikta valanda, o ji išvyko iš namų pusę vienuolikos. Antro pokalbio su bendrojo pagalbos centro operatore metu, taip pat nurodė, jog grįžusi į namus rado išverstą butą, vėliau teigė, jog buvo klupdoma ant stiklo šukių ir smaugiama. Nukentėjusioji, teismo posėdyje išklausiusi savo pranešimų bendram pagalbos centrui įrašus, negalėjo paaiškinti dėl ko operatorei nurodė tokias aplinkybes, teigė dėl savo ligos negalinti atkurti visų vakaro įvykių, kur ji buvo, ką veikė, kada grįžo, kokiomis aplinkybėmis pamatė išverstą butą. Negalėjo paaiškinti ar tą vakarą buvo išvykusį į šventę ar tik ruošėsi vykti, ar ketino eiti miegoti. Nurodė, jog išgėrusi vyšnių likerio iš kaimyno ėjo namo apie 300-400 metrų, po to lyg ėjo į dušą, nes visada eina į dušą kai pabėgioja su šunimi ir jeigu buvo su chalatu tai reiškia, jog buvo duše. Nukentėjusioji nurodė, jog serga nervine epilepsija, tačiau iš jos paaiškinimų nėra aišku, kaip jos liga yra susijusi su negalėjimu nurodyti ką tiksliai ji veikė 2018 m. liepos 13 d. vakare, kaip ji patyrė tam tikrus sužalojimus, paaiškinti skirtingai nurodomas įvykio aplinkybes. Teismo posėdyje nurodė, jog kaltinamasis pamatęs išverstas banko korteles reikalavo pasakyti jų pin kodus, tačiau iš įvykio vietos fotonuotraukų matyti, jog jos nurodytų banko kortelių tarp bute ant kilimo išmėtytų daiktų nėra. Teismo posėdyje nukentėjusioji teigė negalinti pasakyti kur po įvykio ji rado banko korteles, nurodė, jog kortelės nebuvo dingusios. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji parodė, jog išėjusi iš dušo pamatė bute vaikštantį vyriškį, kuris vertė jos daiktus. Pamatęs ją pripuolė, čiupo už kaklo ir pradėjo reikalauti pinigų. Tada ji vyriškiui parodė piniginę, buvusią ant stalo, iš kurios jis paėmė 40 Eur ir pamatęs banko korteles reikalavo jų kodų, pjaustydamas nukentėjusiajai kojas. Nepavykus sužinoti kodų vyras taip pat pagrobė iš dėžutės auksinį žiedą, vieną auksinį auskarą ir išėjo. Kitos apklausos metu nukentėjusioji jau parodė, jog jai išėjus iš dušo kambaryje buvęs vyras jau buvo radęs ir išvertęs piniginę, klausė jos ar ji turi tik tiek pinigų, numetė ant grindų 10 Eur, o 40 Eur pasiėmė sau. Po to sugriebė ją ir su stiklinės šuke ėmė pjaustyti jai kojas, sakydamas jog čia jai dėl to, kad nevaikščiotų po Daukšius trumpom suknelėm ir negundytų vyrų, ir pjaustydamas kojas reikalavo kortelių pin kodų. Po to pats atsidarė šaldytuvą ir pasiėmęs dešros išėjo.

Kaip minėta anksčiau, sprendžiant klausimą, ar padaryta nusikalstama veika – svetimo turto pagrobimas – turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 ar pagal BK 180 straipsnį, svarbu nustatyti ne tik tai, ar prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas, bet ir tai, ar smurtas buvo panaudotas siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą.

Byloje faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad nukentėjusiajai V. D. buvo nustatyti kūno, t. y. kojų sužalojimai, sužalojimai užfiksuoti fotonuotraukose bei buvo apžiūrėti teismo medicinos eksperto. 2018 m. liepos 18 d. specialisto išvadoje yra nurodyta, jog nustatyti sužalojimai: kairiojo kelio odos nubrozdinimas, daugybiniai linijiniai abiejų kelių ir blauzdų odos nubrozdinimai. Kairiojo kelio odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu buku paviršiumi tiek mažiausiai vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Kiti nustatyti odos nubrozdinimai padaryti kietu aštriu daiktu daugybiniais tiesioginiais trauminiais poveikiais. Teismo posėdžio metu ekspertas Linas Janauskas komentuodamas savo išdavą nurodė, jog daugybiniai pjautiniai sužalojimai galėjo būti tiek tiesioginės įpjovimo žymės, tiek brovimosi pro aštrius daiktus žymės, bet tai daugkartinis veiksmas, tas pats mechanizmas – tiesioginiai poveikiai kietu, aštriu daiktu, galėjo susidaryti ir vienaip ir kitaip. Kokiu konkrečiai daiktu neaišku, nes sužalojimuose neužsifiksavo individualios žalojusiojo įrankio savybės. Tai gali būti ne tik stiklinės dalis, pjovimai galėjo atsirasti nuo bet kokio aštraus daikto. Esant tokiems sužalojimas ant įrankio galėjo ir turėjo likti kraujo pėdsakų. Sužalojimai konkrečiai kelio srityje yra lygiagretūs, jie galėjo būti ir griuvimo, vilkimo, nes jie yra lygiagretūs. Tokia nubrozdinimo žymė teoriškai galėjo atsirasti nuo kilimo, bet daugiau tikimybės yra, kad į kietą, nelygų paviršių, asfaltą.

Šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog įvykio laikotarpiu nukentėjusioji galėjo patirti nurodytus kūno sužalojimus, tai patvirtina po įvykio padarytos nukentėjusios kūno fotonuotraukos bei eksperto paaiškinimai, jog sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku. Tačiau tai, jog nukentėjusioji sužalojimus patyrė dėl kaltinamojo fizinio smurto panaudojimo jos atžvilgiu, byloje nustatyta tik iš nukentėjusiosios prieštaringų parodymų. Bylos nagrinėjimo metu nepanaikinti prieštaravimai, jog nukentėjusioji kojų sužalojimus galėjo patirti ir kitur, ne savo bute, ir kitomis aplinkybėmis. Nukentėjusioji negalėjo paaiškinti kaip ji patyrė griuviminės traumos požymių turinčius sužalojimus ant jos kairiojo kelio, negalėjo paaiškinti, dėl ko bendro pagalbos centro operatorei nurodė, jog susižalojo kelius lipdama per langą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta su kokiu tiksliai aštriu daiktu jai buvo padaryti sužalojimai. Nukentėjusiosios parodymai, jog sužalojimai jai buvo padaryti bute su nuo grindų paimta sudaužytos stiklinės šuke yra nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais. Bylos nagrinėjimo teisme metu, įvykio vietą apžiūrėjęs vyr. specialistas Sigitas Zakas, patvirtino, jog apžiūrint įvykio vietą nebuvo rasta kraujo pėdsakų nei ant minkšto kampo, nei ant stiklinės šukių. Teismo posėdžio metu apklausto eksperto Lino Janausko vertinimu ant daikto, kuriuo buvo padarytos pjautinės žaizdos ant nukentėjusiosios kojų turėjo likti kraujo. Kaltinamasis viso ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog neatliko prokuroro nurodytų veiksmų, dėl nukentėjusiosios V. D. smaugimo ir žalojimo. Kalinamasis nurodė, jog galėjo užeiti į nukentėjusiosios butą ir paimti pinigus ar maisto produktus, tačiau jos nežalojo.

Byloje nėra neginčijamai nustatyta ir surinktų įrodymų visuma pagrįsta, jog kaltinamasis A. S. panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, parvertęs ją ant lovos ir stiklo šuke žalodamas jos kojas, šią aplinkybę nurodė tik nukentėjusioji. Byloje, kaip minėta, nepanaikinti prieštaravimai, jog nukentėjusioji kojų sužalojimus galėjo patirti ir kitur, ne savo bute, ir kitomis aplinkybėmis.

Teismo nuomone bylos teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai, tyrę įvykį, tiesiogiai nepatvirtino aplinkybių dėl fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją. Pareigūnai patvirtino tik tas aplinkybes, kurias jie tirdami įvykį sužinojo iš nukentėjusiosios V. D., patvirtino tik tai, jog nukentėjusioji davė tokius parodymus. O tai nelaikytina pakankamu įrodymu patvirtinančiu fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusiąją.

Išanalizavus visus nukentėjusiosios parodymus, pranešimus apie padarytą nusikalstamą veiką, sulyginus juos su įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotomis aplinkybėmis, matyti akivaizdūs prieštaravimai kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo įsibrauta į nukentėjusiosios butą, kokiomis tiksliai aplinkybėmis ir momentu iš nukentėjusiosios piniginės buvo paimti pinigai, nes vienos apklausos metu nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis smurtaudamas reikalavo iš jos pinigų ir ji parodė į piniginę, iš kurios jis paėmė pinigus; kitoje apklausoje jau nurodė, jog ji pamatė kaltinamąjį kai jis jau buvo išvertęs jos piniginę bei laikė pinigus ir klausė jos ar ji tik tiek jų turi.

Teismas vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, aptartą anksčiau, pripažįsta, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis A. S. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir naudodamas fizinį smurtą atėmęs nukentėjusiajai galimybę priešintis pagrobė jos turtą, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai, sprendžia, jog esant nepašalintoms abejonėms dėl anksčiau nurodytų, reikšmingų šiai bylai aplinkybių, kaltinamojo A. S. veiką kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius jos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė byla Nr. 2K-403/2012).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. S. pripažino, jog paėmė bute buvusius nukentėjusiosios pinigus, galėjo paimti dešrą, tačiau į nukentėjusiosios butą pro neužrakintas buto duris užėjo ne turėdamas tikslą įsibrauti į nukentėjusiosios butą ir jį apvogti, o tik norėdamas paklausti kur yra kaimynė.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad iš nukentėjusiosios buto buvo pagrobti pinigai ir dešra, nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymus dėl iš buto pagrobtų daiktų, sprendžia, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. S. neteisėtai, pro neužrakintas buto duris įsibrovė į nukentėjusiajai priklausantį butą ir pagrobė nukentėjusiajai priklausantį bendros 48,00 Eur vertės turtą – 40,00 Eur grynųjų pinigų bei 8,00 Eur vertės dešros, tačiau tai padarė ne plėšimo būdu panaudodamas fizinį smurtą, o įvykdydamas vagystę. Įsibraudamas į svetimą gyvenamąją patalpą bei pagrobdamas svetimą turtą, kaltinamasis suvokė, kad užvaldo nukentėjusiajai V. D. priklausantį turtą, suvokė, jog dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajai bus padaryta žala ir to siekė. Dėl to kaltinamojo A. S. veika iš BK 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kartu iš kaltinimo pašalinant aplinkybes dėl fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimo.

Perkvalifikavus A. S. inkriminuotą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, A. S. skirtina bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nes kaltinamasis pripažino, jog tą vakarą buvo vartojęs alkoholio, 2018 m. liepos 14 d. ryte jam buvo nustatytas 3,21 promilės neblaivumas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikalti-mus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtik-rinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę, už nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją – padarytas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų, veika baigta. Taipogi atsižvelgia kaltinamojo asmenybę: ankščiau teistas 6 kartus (t. 1, b. l. 106-111), bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs. Baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 112-113), nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas. A. S. nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, o tai laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir pripažintina A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, tai jog anksčiau buvo teistas ir baustas administracine tvarka už nusikalstamas veikas ir nusižengimus nuosavybei, dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, darytina išvada, kad kitos rūšies bausmės kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl kaltinamajam A. S. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina straipsnio sankcijoje nurodyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes, jog yra linkęs daryti nusikalstamas veikas nuosavybei, įvertinęs tai, jog ir nukentėjusiosios neatsargus elgesys, paliekant atrakintas buto duris, galėjo turėti įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymui, susiklosčius palankioms aplinkybėms, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus laisvės atėmimo bausmės dydį tarp įstatymo nustatyto bausmės minimumo ir straipsnio sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio.

Laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo A. S. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. liepos 14 d. iki 2019 m. vasario 14 d.

Kaltinamajam A. S. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 14 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – namų areštas ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. D. byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 48,00 Eur turtinės žalos priteisimo (t. 1, b. l. 55), teisiamojo posėdžio metu palaikė savo ieškinį. A. S. neginčijo nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio, žadėjo atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš A. S. nukentėjusiajai V. D. priteistina 48,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme, yra du CD-R diskai iš bendrojo pagalbos centro su nukentėjusiosios V. D. pranešimų įrašais, kurie paliktini prie bylos, kaip baudžiamosios bylos medžiaga.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio A. S. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmės laiką įskaityti A. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. liepos 14 d. val. iki 2019 m. vasario 14 d.

Kardomąsias priemones – namų areštą ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios V. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. S. 48,00 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) turtinės žalos V. D..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du CD-R diskus iš bendrojo pagalbos centro su nukentėjusiosios V. D. pranešimų įrašais, palikti prie bylos, kaip baudžiamosios bylos medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Sigita Rozgaitė