- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-04
- Bylos Nr.
- e2YT-17138-599/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01923-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Pareiškėjas
- N. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, J. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. (N. K.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: VĮ „Turto bankas“, J. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. po savo sutuoktinio R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą pagal įstatymą faktiniu valdymu.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos N. K. mama V. K. Iki mirties ji gyveno tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Po V. K. mirties N. K. per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą, t.y. 2023-07-07, kreipėsi į notarų biurą dėl mamos palikimo priėmimo (notaro liudijimas pridedamas). 2003-12-22 V. K. sudarė testamentą, patvirtintą Trakų rajono savivaldybės Lentvario seniūno, kuriuo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko jai, savo dukrai N. K., testamentas pakeistas nebuvo. (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas R. K. Po tėvo mirties nei pareiškėja, nei sūnus J. K., nei sutuoktinė V. K. į notarų biurą dėl R. K. turto paveldėjimo nesikreipė, nes jo vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. rugsėjo 4 d. 10:00 val., jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja yra V. K. dukra. Į bylą pateikta VĮ „Registrų centras“ pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad V. K., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Šeimos padėtis – mirusi našle. Sutuoktinis R. K., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Vaikai J. K. ir N. K.
6. 2003-12-22 V. K. sudarė testamentą, patvirtintą Trakų rajono savivaldybės Lentvario seniūno, kuriuo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko savo dukrai N. K.
7. Pareiškėja nurodo, jog nekilnojamasis turtas - butas, o taip pat ir žemės sklypas, nors registruotas V. K. vardu, yra įgyti tėvų santuokoje, kurioje jie buvo nuo (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas pridedamas), todėl 1/2 dalis šio turto priklauso jos sutuoktiniui R. K. Nors po R. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau jo palikimą, kurį sudarė namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei 1/2 dalis aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto, V. K. priėmė faktiniu valdymu.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
9. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
10. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
11. Teismui pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjos paaiškinimais, VĮ „Registro centro duomenimis, iš kurių matyti, jog pareiškėjos mama savo gyvenamąją vietą iki mirties buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), po palikėjo sutuoktinio R. K. mirties, pareiškėjos motina toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo su šiuo turtu susijusius mokėjimus, bei visu anksčiau minėtu turtu naudojosi kaip savo.
12. Remiantis bylos duomenimis, po R. K. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po R. K. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad V. K. po sutuoktinio mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (CK 5.51 straipsnis).
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos N. K. pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog V. K. po savo sutuoktinio R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
14. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
15. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 EUR dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jį Valstybės įmonei Registrų centras.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.