Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė rašytinio proceso išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Legal Balance prašymą suinteresuotiems asmenims D. R., G. R. ir antstolei Vaivai Šimkienei dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja (išieškotoja) teismui pateikė prašymą nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, o būtent – nustatyti, kad skolininkei D. R. priklauso ½ dalis sutuoktinio G. R. gaunamo darbo užmokesčio. Pareiškėja nurodė, kad antstolė pateikė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

2. Byloje nustatyta, kad antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0071/14/02664 dėl 623,53 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkės D. R. išieškotojai UAB Legal Balance pagal 2014 m. liepos 1 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. 2-866-952/2014. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skolininkei pasiūlius pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, skolininkė tokio susitarimo nepateikė. Antstolė nustatė, kad skolininkė D. R. nedirba, oficialiai negauna jokių pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, neturi jokio kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, o skolininkės sutuoktinis G. R. dirba pas fizinį asmenį A. N. ir gauna pajamas iš darbo teisinių santykių.

3. Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 str. 2 d.).

4. Šioje byloje dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotojas UAB Legal Balance. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininkės dalį, yra skolininkės sutuoktinio gaunamos pajamos iš darbo teisinių santykių. Skolininkės sutuoktinis dirba pas darbdavį A. N. ir gauna pajamas. Antstolė 2019 m. birželio 28 d. patvarkymu areštavo skolininkės sutuoktinio gaunamas pajamas. Antstolės siūlymu pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį pareiškėja UAB Legal Balance kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininkės D. R. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

5. Iš bylos duomenų matyti, kad G. R. ir D. R. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

6. CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas iš jų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš byloje esančių dokumentų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad santuoka tarp G. R. ir D. R. nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-10544-952/2019. Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi, buvusio sutuoktinio pajamos, šiuo metu gaunamos iš darbinės veiklos, nėra pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, jos buvusiai sutuoktinei nepriklauso, išieškoti iš jų nėra galima, todėl pareiškėjos prašymas nustatyti skolininkės D. R. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su G. R., nustatant, jog D. R. priklauso ½ dalis sutuoktinio G. R. gaunamų pajamų, atmestinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 385 straipsnio 2 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Sprendimas neįsiteisėjęs.

7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu nutraukiant santuoką tarp G. R. ir D. R. turtas buvo padalintas, tačiau apie iškeltą santuokos nutraukimo bylą kreditorius nebuvo informuotas. Beje, sutuoktiniai nurodė, jog kreditorių neturi. CK 3.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditorių teisė įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, o CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Šiuo atveju santuokos nutraukimo byloje nėra duomenų, jog sutuoktiniai būtų įvykdę CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygas. Teismo sprendimas, būdamas individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas, neturi veikti asmenų, nedalyvavusių nagrinėjant bylą, subjektinių teisių ir pareigų. Ši nuostata reiškia, kad tokiems asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas neturi res judicata galios. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis), arba apskųsti minėtą dar neįsiteisėjusį sprendimą.

8. Kreditorius apie jo turtiniams interesams turintį įtakos procesą santuokos nutraukimo byloje nebuvo tinkamai informuotas, jam nebuvo tinkamai pranešta apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, todėl priimtas sprendimas neturi res judicata galios kreditoriui ir neužkerta jam kelio kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, nes kreditoriaus ir skolininkų ginčas neišspręstas. Be to, sutuoktiniams neįvykdžius šios pareigos, kreditoriai turi teisę prašyti atnaujinti bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2007; 2009 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-84/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.

9. Taip pat pažymėtina, kad kasacinėje jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą prašymą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, nenustatinėjamas prievolės pobūdis, o individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal minėtą straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nenustatinėjamas prievolės pobūdis, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006; Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 40).

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad skolininkės ir jos sutuoktinio santuoka nutraukta, prašymas dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo atmestinas, kaip nepagrįstas. Pareiškėjai siūlytina kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu arba pareiškimu dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, arba su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos UAB Legal Balance prašymą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.