- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-269-553/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12711-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- BUAB „Luidas“
- Atsakovas
- UAB „Algidana“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Klaipėdos grundolita“
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Luidas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Luidas“ ieškinį atsakovui UAB „Algidana“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos grundolita“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia ab initio BUAB „Luidas“ ir UAB „Algidana“ 2011-08-22 sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį, pripažinti negaliojančia ab initio BUAB „Luidas“ ir UAB „Algidana“ 2011-08-23 sudarytą Tarpusavio skolų užskaitymo aktą, taikyti restituciją ir išieškoti iš atsakovo ieškovui 21 610,40 Lt bei 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas buvo skolingas atsakovui 32 500,00 Lt pagal 2011-02-02 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ALG2011012, todėl 2011-08-22 šalys sudarė atlygintiną Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas už 21 610,40 Lt perleido atsakovui savo reikalavimo teisę į skolininko UAB „Klaipėdos Grundolita“ 21 610,40 Lt skolą. 2011-08-23 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktu ieškovas su atsakovu be piniginių lėšų pervedimo užskaitė 2 1610,40 Lt dydžio priepriešinius vienarūšius tarpusavio reikalavimus, t. y. atsakovas atsiskaitė su ieškovu už 2011-08-22 sutartimi perleistą reikalavimo teisę, o ieškovas atsiskaitė su atsakovu pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ALG2011012, todėl po minėtų sutarčių sudarymo ieškovas liko skolingas atsakovui tik 10 889,60 Lt. Sandorių sudarymo aplinkybės atitinka visas Actio Pauliana sąlygas, t. y. ginčijami sandoriai buvo sudaryti ieškovui faktiškai esant jau nemokiam ir akivaizdžiai pažeidžiant kitų ieškovo kreditorių teisėtus interesus, jų sudarymo metu ieškovas turėjo didelių finansinių įsipareigojimų, nes Vilniaus apygardos teismas 2011-12-23 nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą, todėl akivaizdu, kad jau šalių susitarimo sudarymo metu ieškovo kreditoriai turėjo pakankamai didelių finansinių reikalavimų ieškovo atžvilgiu. Ginčijamais sandoriais buvo pažeistos ieškovo kreditorių teisės, nes ieškovas būdamas nemokus suteikė prioritetą tik atsakovui ir atsiskaitė su juo pirmiau kitų kreditorių. Šį faktą patvirtina 2010 metų balanso duomenys, pagal kuriuos ieškovo įsipareigojimai buvo 57 972 660,00 Lt ir viršijo pusę ieškovo ilgalaikio ir trumpalaikio turto sumos, kuri buvo 71 378 567,00 Lt. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas ir atsakovas buvo nesąžiningi, nes ieškovas žinojo apie sunkią savo įmonės finansinę padėtį, bet nepaisydamas kitų kreditorių interesų perleido atsakovui savo reikalavimo teisę į iš trečiojo asmens gautinas lėšas. Ieškovo atstovas apie ginčijamus sandorius sužinojo tik 2012-03-19, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2011-12-23 nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir nurodė, jog 2010-12-02 ieškovas ir atsakovas sudarė Subrangos sutartį Nr. 02-12/2010 dėl bendrastatybinių darbų objekte Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų vidurinėje mokykloje. Atsakovas vykdė darbus pagal minėtą rangos sutartį, būdamas įsitikinęs, jog pagal minėtas sutartis atliekami darbai bus finansuojami tomis lėšomis, kurios skirtos išimtinai tik tam tikslui, nes Europos Sąjungos fondų skiriamos lėšos tiksliniams projektams įgyvendinti negali būti panaudotos jokiems kitiems tikslams, t. y. rangovo kreditorių reikalavimams tenkinti, bankų suteiktų paskolų padengimui ir kt. Atsakovas įvykdė savo prievoles ieškovui pagal minėtą subrangos sutartį, pridavė visus darbus ieškovui pagal atliktų darbų aktą ir pateikė ieškovui 2011-02-22 PVM sąskaitą -faktūrą ALG Nr. 2011012. Ieškovas dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės jokių pretenzijų nepareiškė ir pasiūlė dalį atlyginimo už atliktus sumokėti, sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovo siūlomas sandoris tuo metu neprieštaravo įstatymų reikalavimams. Bankroto byla ieškovui buvo iškelta 2011-12-23, t. y. gerokai vėliau nei buvo sudaryti ginčijami sandoriai. 2010 metų ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentuose buvo nurodyta, kad ieškovo nuosavas kapitalas sudaro 71 378 567 Lt, 2009 metų pabaigoje ieškovo nuosavas kapitalas sudarė – 76 515 152 Lt. Todėl atsakovas negalėjo įtarti ieškovo nemokumo. Ginčijamų sandorių vertė tik 0,03 % ieškovo nuosavo kapitalo vertės, todėl atsakovas neprivalėjo imtis jokių ypatingų priemonių bandymui nustatyti, kiek ir kokie sandoriai gali padaryti žalos tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, jog su ieškovu 2010-05-20 sudarė sutartį Nr. 10/05/20-S-l, kurią vykdant 2010-09-30 ieškovas trečiajam asmeniui pateikė atliktų darbų aktą Nr. 2 ir PVM sąskaitą - faktūrą Nr. LUD09953918, o ieškovas ir atsakovas 2011-08-22 sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria ieškovas perleido atsakovui reikalavimo teisę į trečiojo asmens skolą. Trečiasis asmuo 2011-10-14 mokėjimo nurodymu atsakovui sumokėjo 21610,40 Lt. Trečiasis asmuo nežinojo ir neprivalėjo žinoti ieškovo finansinės padėties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovui 2 780,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir netenkintinas. Ieškovas neįrodė aplinkybių, kad egzistuoja ir turi būti taikytinos Actio Pauliana sąlygos sudarytiems šalių sandoriams, t. y. atsakovui atlikus sutartinius įsipareigojimus, ieškovui atsirado tiek sutartinės, tiek įstatymų nustatytos prievolės apmokėti už atliktus darbus atsakovui. CK 6.66 str. l d. nuostatose yra numatyta, jog kreditoriaus interesus pažeidžia tik toks sandoris, dėl kurio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Teismas darė išvadą, kad ieškovas šioje civilinėje byloje neįrodė šių bylai reikšmingų aplinkybių. Bankroto byla ieškovui buvo iškelta 2011-12-23, t. y. gerokai vėliau nei buvo sudaryti ginčo sandoriai tarp šalių. Tai tik patvirtina, kad atsakovas, sudarant ginčijamus sandorius, nežinojo ir negalėjo žinoti apie ieškovo nemokumą, todėl šiuo atveju atsakovo nesąžiningumo sąlygų nėra. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad atsakovas iš tikrųjų po 2011-05-20 galėjo susipažinti su viešai prieinamu dokumentu, t. y. 2010 metų ieškovo finansine atskaitomybe, iš kurios turinio matyti, jog ieškovo nuosavas kapitalas sudaro 71 378 567 Lt, 2009 metų pabaigoje ieškovo nuosavas kapitalas sudarė – 76 515 152 Lt. Todėl įtarti apie ieškovo nemokumą atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog sandorių sudarymo metu atsakovas žinojo ar galėjo žinoti apie sudaromų sandorių neigiamą įtaką kitiems ieškovo kreditoriams. Šalys sudarė ginčo sandorius, kurių vertė tik 0,03 % ieškovo nuosavo kapitalo vertės, ir tai įrodo, kad atsakovas neprivalėjo imtis jokių ypatingų priemonių bandymui nustatyti, kiek ir kokie sandoriai gali padaryti žalos tretiesiems asmenims. Atsakovas su trečiuoju asmeniu nėra turėjęs jokių ūkinių santykių, todėl ir šioje dalyje nėra jokio teisinio pagrindo įtarti atsakovą buvus nesąžiningu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas šioje civilinėje byloje neįrodė atsakovo nesąžiningumo sąlygų, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje buvo atmesti kaip neįrodyti ir nepagrįsti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Luidas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, pripažinti negaliojančia ab initio 2011 m. rugpjūčio 22 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį tarp BUAB „Luidas“ ir UAB „Algidana“, pripažinti negaliojančiu ad initio 2011 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą tarpusavio skolų užskaitymo aktą tarp BUAB „Luidas“ ir UAB „Algidana“; taikyti restituciją ir priteisti iš UAB „Algidana“ 21 610,40 Lt ieškovui BUAB „Luidas“, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
1) Teismas nepagrįstai ir neteisėtai kaip (ne)mokumo rodiklį nurodo ieškovo nuosavo kapitalo dydį. Nustatant įmonės nemokumą, vertinamas ne nuosavo kapitalo dydis, o balansinis turtas ir pradelsti įsipareigojimai. Ieškovo 2010 m. balanse nurodyta, jog ieškovo turtą sudaro 71 378 567,00 Lt, o įsipareigojimai siekia 57 972 660,00 Lt. Tai įrodo, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovo įsipareigojimai gerokai viršijo pusę į ieškovo balansą įrašyto turto vertės ir pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį patvirtina įmonės nemokumą. Ieškovo 2010 m. balansas buvo viešai paskelbtas 2011 m. gegužės 20 d. Juridinių asmenų registre, todėl galėjo ir turėjo būti žinomas atsakovui ginčo sandorių sudarymo metu. Todėl pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrindo įtarti apie ieškovo nemokumą.
2) Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškovas neįrodė actio Pauliana sąlygos – kreditorių interesų pažeidimo sudarius sandorį, dėl kurio skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui – egzistavimo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas turėjo kitų kreditorių, kuriems buvo skolingas dideles sumas: bendrovės darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai. Teismo sprendime nepagrįstai ignoruotas įrodymas apie 142 340,24 Lt ieškovo skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kuris patvirtina, kad ieškovo skola susidarė per ilgą laiko tarpą dar gerokai anksčiau iki ginčijamų sandorių sudarymo. Tai pagrindžia ieškovo nemokumo egzistavimo aplinkybė ir tai, kad ginčijamais sandoriais atsakovui buvo suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu. Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad nepraėjus ilgam laiko tarpui po ginčijamų sandorių sudarymo ir iškėlus vienai sandorio šaliai bankroto bylą, tai reiškia, kad įmonė jau ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo įvykdyti ir kurie ketino ieškovui iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2295/2011).
3) Ieškovui esant nemokiam, piniginės lėšos bei teisė į pinigines lėšas, kurias ieškovas turėjo gauti iš trečiojo asmens, atiteko atsakovui kaip ginčo sandorių pasekmė, ir tokiu būdu buvo sumažinta bendro ieškovo turto masė, iš kurios būtų tenkinami visų ieškovo kreditorių reikalavimai. Ginčo sandoriais buvo pažeisti ieškovo kreditorių interesai, kadangi ieškovas, būdamas nemokus, patenkino didžiąją dalį atsakovo finansinio reikalavimo ir tokiu būdu suteikė atsakovui pirmenybę prieš kitus nemokios įmonės kreditorius.
4) Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ginčo sandorių pagrindu ieškovas įvykdė tiek sutartinę, tiek įstatymų numatytą prievolę atsiskaityti su atsakovu. Teismas šią klaidingą išvadą padarė nepagrįstai sutapatinęs ieškovo prievolę atsiskaityti už atliktus darbus ir prievolę sudaryti sandorį. Ieškovo skolos atsiradimo pagrindas – pagal 2010 m. rugsėjo 16 d. Subrangos sutartį Nr. 16-09/2010 išrašyta 2011 m. vasario 2 d. 32500,00 Lt PVM sąskaita-faktūra Nr. ALG2011012. Sutarties sąlygose buvo nustatyta privaloma atsiskaitymo su atsakovu tvarka – atsakovo atliekami darbai buvo finansuojami tikslinėmis Europos Sąjungos remiamo projekto lėšomis, kurių panaudojimas bet kokiam kitam tikslui, kaip tik atsiskaitymui su atsakovu, buvo negalimas. Teismas nevertino šios aplinkybės. Sutartyje nebuvo sąlygos, kuri įvirtintų sutartinę pareigą ieškovui atsiskaityti su atsakovu perleidžiant pastarajam reikalavimo teisę į ieškovo skolininką. Ieškovas, sudarydamas ginčo sandorius, nesilaikė sutartyje numatytos atsiskaitymo pareigos iš tikslinių Europos Sąjungos remiamo projekto lėšų ir nesąžiningai pasirinko ginčo sandorius kaip atsiskaitymo būdą. Nei šalių ikisutartiniai santykiai, nei sutartis, teismo sprendimas ar įstatymai ieškovui nenustatė pareigos atsiskaityti su atsakovu būtent tokiu būdu, tai yra sudarant ginčijamus sandorius. Teismas nevertino ir netyrė aukščiau paminėtos aplinkybės, kuri įrodo, jog pats atsakovas pripažįsta faktą, kad negalėjo gauti atsiskaitymo už atliktus darbus jokia kita forma, kaip tik projekto lėšomis. Ieškovas ir atsakovas ne tik, kad neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, tačiau ieškovas tokiu būdu net negalėjo atsiskaityti su atsakovu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad egzistuojanti skolininko piniginė prievolė, kaip tokia, negali būti CK 6.66 straipsnio nuostatų kontekste vertinama kaip skolininko pareiga sudaryti kokius nors kitokius sandorius siekiant atsiskaityti su kreditoriumi, pavyzdžiui, parduoti savo turtą, imti paskolą arba kreditoriui perleisti turtines teises (LAT 2009-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009).
5) Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo pateiktų įrodymų, jog pats atsakovas 2011 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais Kauno apygardos teisme kėlė bankroto bylą ieškovui, nurodydamas, kad ieškovas negali atsiskaityti, kadangi yra nemokus. Taigi, jau ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovas žinojo apie sunkią ieškovo finansinę padėtį, jo nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su kitais kreditoriais. Teismas nevertino faktinės aplinkybės, jog ieškovui ginčijamais sandoriais neteisėtai atsiskaičius su atsakovu, pastarasis vėliau vis tiek siekė iškelti ieškovui bankroto bylą, žinodamas apie jo nemokumą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nepagrįstas neveikimas, būtent – nesidomėjimas kita sandorio šalimi ir jos kreditorių egzistavimu, viešai prieinamų duomenų nepatikrinimas – vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo ir kad egzistuoja ši actio Pauliana instituto taikymo sąlyga. Teismas, nustatydamas atsakovo sąžiningumo faktą, vertino aplinkybę, jog šalys sudarė ginčijamus sandorius, kurių vertė tik 0,03 % ieškovo nuosavo kapitalo, bei aplinkybę, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu UAB „Klaipėdos grundolita“ nėra turėjęs jokių ūkinių sandorių. Šios teismo vertintos aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjamu ginču, kadangi atsakovo nesąžiningumui nustatyti tokia sąlyga nėra numatyta. Įstatymuose ar teisės aktuose nėra įtvirtinta minimali ar maksimali sandorio vertė, kurį sudarant šalys būtų atleidžiamos nuo pareigos veikti rūpestingai ir atidžiai, būtent įvertinti kitos šalies mokumą ir ar toks sandoris nepažeidžia kitos šalies galimai esančių kreditorių interesų. Faktas, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu nėra turėjęs jokių ūkinių sandorių nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas turėjo ir galėjo žinoti apie ieškovo nemokumą iš viešai prieinamų duomenų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Algidana“ prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimą nepakeistą. Nurodė, jog ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikia naujų esminių argumentų, todėl atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais motyvais, kaip ir atsiliepdamas į ieškinį: 2010-12-02 ieškovas ir atsakovas sudarė subrangos sutartį Nr. 02-12/2010 dėl bendrastatybinių darbų objekte Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų vidurinėje mokykloje. Prieš sudarant sutartį atsakovas kaip rūpestinga sandorio šalis ėmėsi visų įmanomų priemonių įsitikinant, kad sudarant ir vykdant sandorį nebus pažeisti paties atsakovo interesai, taip pat trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ieškovas vykdė darbus pagal rangos sutartį, finansuojamą pagal tikslinį projektą Europos Sąjungos fondų lėšomis. Atsakovas įsitikino tuo, kad pagal rangos ir subrangos sutartis atliekami darbai bus finansuojami tomis lėšomis, kurios skirtos išimtinai tam tikslui, o Europos Sąjungos fondų skiriamos lėšos tiksliniams projektams įgyvendinti negali būti panaudotos jokiems kitiems tikslams – rangovo kreditorių reikalavimams tenkinti, bankų suteiktų paskolų padengimui (BK 206 str. 1 d.) Atsakovas įvykdė savo prievolę ieškovui, pridavė darbus pagal atliktų darbų aktą ir pateikė apmokėti 40 198,26 Lt PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovas nesumokėjo už atliktus darbus ir pasiūlė dalį atlyginimo už atliktus darbus sumokėti sudarant reikalavimo perleidimo sutartį. Toks ieškovo siūlomas sandoris neprieštaravo įstatymų reikalavimams, buvo suderintas visų šalių, ir buvo atsakovui priimtinas. Atsakovui atlikus sutartinius įsipareigojimus, ieškovui atsirado tiek sutartinės, tiek įstatymų nustatytos prievolės už atliktus darbus sumokėti. Todėl teiginiai apie tai, kad ieškovas neprivalėjo sudaryti sandorių, kuriais atsiskaito su atsakovu – nemotyvuoti ir nepagrįsti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kada tapo nemokus. Bankroto byla ieškovui iškelta 2011-12-23, tai yra gerokai vėliau, negu buvo sudaryti ginčo sandoriai. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad apie ieškovo nemokumą buvo viešai žinoma ginčo sandorių sudarymo metu. Įtarti ieškovo nemokumo atsakovas neturėjo jokio pagrindo. Ieškovas ir atsakovas sudarė sandorius, kurių vertė 0,03 % ieškovo nuosavo kapitalo vertės. Todėl ieškovo argumentai apie atsakovo nesąžiningumą yra nepagrįsti. Atsakovas su ieškovo skolininku, trečiuoju asmeniu UAB „Klaipėdos Grundolita“, neturėjo jokių ūkinių santykių, todėl nėra jokio pagrindo atsakovą pripažinti nesąžiningu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos Grundolita“ prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys tinkamą trečiojo asmens prievolių vykdymą. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisinio pagrindo nukreipti ieškovo ieškinyje nurodytus reikalavimus trečiojo asmens atžvilgiu. Nustačius sandorio negaliojimo pagrindus šios pasekmės turi būti taikomos tiesiogiai reikalavimo teisių perėmimo sutartį sudariusioms šalims, tai yra ieškovui ir atsakovui, bei turėtų liesti tik šių šalių interesus. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, restitucija turi būti taikoma nustatant, kad šalys grąžinamos į iki sutartinę padėtį, atsakovui grąžinant pinigus ne trečiajam asmeniui, o tiesiogiai ieškovui. Todėl trečiasis asmuo nepasisako dėl apeliacinio skundo. Teismui tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, trečiasis asmuo prašo 21 610,40 Lt ieškovui priteisti tiesiogiai iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad pagal 2010 m. rugsėjo 16 d. Subrangos sutartį Nr. 16-09/2010 UAB „Algidana“ įsipareigojo atlikti bendrastatybinius darbus objekte Saulės mūšio pergalės įamžinimo memorialinis parkas Joniškio rajone, o UAB „Luidas įsipareigojo priimti atliktus darbus bei už juos sumokėti (b.l. 51-53). Pagal pateiktą lokalinę sąmatą UAB „Luidas“ turėjo sumokėti 20 301,74 Lt už atliktus darbus (b.l. 54). Pagal 2010 m. gruodžio 2 d. Subrangos sutartį Nr. 02-12/2010 UAB „Algidana“ įsipareigojo atlikti bendrastatybinius darbus objekte Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, Vilniuje, o UAB „Luidas įsipareigojo priimti atliktus darbus bei už juos sumokėti (b.l. 56-58). Pagal 2011 m. vasario mėnesį atliktų darbų aktą ir 2011 m. vasario 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą ALG Nr. 2011012 UAB „Luidas“ turėjo sumokėti UAB „Algidana“ 40 198,26 Lt (b.l. 25-26). Pagal 2011 m. rugpjūčio 22 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį UAB „Luidas“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido UAB „Algidana“ reikalavimo teisę į UAB „Klaipėdos Grundolita“ 21 610,40 Lt skolą pagal 2010-05-20 sutartį Nr. 10/05/20-S-1, 2010-09-30 atliktų darbų aktą ir 2010-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LUD09953918 (b.l. 22-23). Sutarties 1.4 punktu šalys susitarė, kad reikalavimo teisė perleidžiama už 21 610,40 Lt, dėl kurių bus pasirašomas tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktas, tai yra šalys užskaitys UAB „Luidas“ skolos UAB „Algidana“ dalį už atliktus darbus pagal 2010-05-20 statybos rangos sutartį Nr. 10/05/20-S-1. Šalys 2011 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė Tarpusavio skolų užskaitymo aktą, pagal kurį UAB „Algidana“ užskaitė 21 610,40 Lt, kaip gautą sumą iš UAB „Luidas“ už paslaugas pagal PVM sąskaitą-faktūrą ALG2011012 ir patvirtino, kad atlikus šią užskaitą, UAB „Luidas“ lieka skolingas 10 889,60 Lt (b.l. 24). Trečiasis asmuo 2011-10-14 sumokėjo atsakovui 21 610,40 Lt pagal Reikalavimo perleidimo sutartį (b.l. 63-64).
Actio Pauliana– specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Litimpeks bankas“ v. UAB „Pajūrio paslaptys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-424/2003; 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB ,, Ortofina“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „ Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009;2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010;2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Bildunga“ v. RUAB „ Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012; kt.).
Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
Pirmos instancijos teismas, nustatęs, kad ginčijami sandoriai nepažeidžia kitų ieškovo kreditorių interesų, atsakovas, sudarydamas sandorį su ieškovu, buvo sąžiningas, atmetė ieškinį.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamame teismo sprendime padarytomis išvadomis. CK 6.66 straipsnio 1dalyje yra nurodyti atvejai, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ieškovo ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2011 m. rugpjūčio 22 d. ir 2011 m. rugpjūčio 23 d. Juridinių asmenų registre 2011 m. gegužės 20 d. įregistruotame UAB „Luidas“ 2010 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad turto įmonė turėjo 71 378 567,00 Lt, o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 57 972 660,00 Lt (b.l.27-28). Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad UAB „Luidas“ 2010 m. patyrė 2 786 202,00 Lt nuostolių ir negavo jokio pelno (b.l. 29). Pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino tik ieškovo kapitalo dydį, bet neatsižvelgė į balanse nurodytų skolų ir įsipareigojimų dydį. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punktą, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi UAB „Luidas“ konstatavo, jog įmonė susiduria su dideliais ilgalaikiais finansiniais sunkumais, jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija daugiau nei pusę turimo turto vertės, todėl iškėlė bankroto bylą. Minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2012 m. kovo 19 d. (b.l. 15-21). Šie duomenys patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo sunki ir įmonė faktiškai buvo nemoki. Praėjus keturiems mėnesiams po ginčijamų sandorių sudarymo ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Tai reiškia, kad įmonė jau ginčijamų sandorių metu turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo įvykdyti ir kurie ketino ieškovui kelti bankroto bylą. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartyje buvo taip pat pažymėta, kad UAB „Luidas“ skola kreditoriui AB SEB bankas 2011-10-27 sudarė 43 684 878,46 Lt, finansiniai įsipareigojimai bankui yra pradelsti, jų įvykdymo terminai suėjo dar 2009 metais (b.l. 12). Vilniaus apygardos teisme 2010-10-29 buvo gautas ieškovo A. U. ieškinys atsakovui UAB „Luidas“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o teismo 2011-09-09 nutartimi buvo atsisakyta iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, konstatuojant, jog įmonės turto ir skolų santykis, jų struktūra, taip pat pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos įmonės veiklos prognozės nesudaro prielaidų išvadai, kad įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą (byla Nr. B2-5442-516/2011). Lietuvos apeliacinis teismas 2011-10-24 nutartimi paliko galioti minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį. 2010-12-31 teisme buvo gautas ieškovo UAB „Platex“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Luidas“, kurio nagrinėjimas Vilniaus apygardos teismo 2011-01-17 nutartimi buvo atidėtas iki bus priimta teismo nutartis UAB „Luidas“ iškelti restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją iškelti (byla Nr. B2-2634-560/2011). Taigi, restruktūrizavimo ir bankroto bylose konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas turėjo daug skolų kitiems kreditoriams, todėl būdamas faktiškai nemokus, nepagrįstai suteikė pirmenybę vienam iš savo kreditorių – atsakovui.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, jog ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių. Privalėjimas sudaryti sandorį yra viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Paulianio ieškinio pagrindu negalima. Nagrinėjamuoju atveju šalių sudaryta 2010 m. gruodžio 2 d. subrangos sutartis Nr. 02-12/2010 ir 2011 m. vasario 22 d. PVM sąskaita-faktūra tik patvirtina atsakovo reikalavimo teisę į 40198,26 Lt ieškovo skolą, tačiau nesukuria ieškovui privalomos pareigos perleisti atsakovui savo reikalavimo teises į trečiojo asmens skolas ir sudarinėti tarpusavio skolų užskaitymo akto.
Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo. Teismų praktikoje nustatyta, kad asmens sąžiningumas teisėje yra vertinamas pagal tai, ar asmuo ką nors žinojo arba turėjo žinoti. Vienu atveju įstatymas reikalauja, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. Žinojimas suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti“ aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Pažymėtina tai, kad vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą nėra reikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą. Be to, nustatant trečiojo asmens nesąžiningumą, užtenka, kad ginčijamo sandorio šalių kaltė reikštųsi neatsargia kaltės forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovą su ieškovu sutartiniai santykiai siejo nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. (b.l. 51-53). Atsakovas yra statybos darbus vykdanti įmonė, todėl atsižvelgiant į atliekamų darbų kainą privalo būti atidus bei rūpestingas ir domėtis užsakovo finansine padėtimi tiek sutarties sudarymo, tiek jos įvykdymo metu. Viešai prieinamą informaciją teikiančiame Juridinių asmenų registre nurodyta, kad UAB „Luidas“ 2009-10-08 buvo registruota Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, 2010-10-14 – nutartis dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, 2010-12-17 – teismo nutartis dėl pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo (b.l. 30-31). Taigi, atsakovui turėjo būti žinoma, jog ieškovas turi finansinių sunkumų, skolų kitiems kreditoriams bei siekia išvengti bankroto. Ši Juridinių asmenų registre esanti informacija įpareigojo atsakovą domėtis ieškovo finansine būkle ir numatyti aplinkybę, kad restruktūrizavimo bylos neiškėlimo atveju, ieškovui gali būti keliama bankroto byla. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO yra užfiksuota, kad atsakovas 2011 m. gruodžio 5 d. pats pateikė pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes domėjosi ieškovo finansine būkle, žinojo jo padėtį, todėl po sandorių sudarymo praėjus trims mėnesiams, o po galutinės Lietuvos apeliacinio teismo nutarties restruktūrizavimo byloje – vienam mėnesiui, kreipėsi dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo.
Konstatavus, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kitų kreditorių teisės (nes nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė vienam iš ieškovo kreditorių), ieškovas ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo, tiek ieškovas, tiek atsakovas buvo nesąžiningi, yra pagrindas ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais. Kadangi trečiasis asmuo savo pareigą pagal ginčijamą sandorį įvykdė ir 2011-10-14 sumokėjo atsakovui 21 610,40 Lt (b.l. 63-64), nurodyta suma priteistina ieškovui iš atsakovo.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos šešių procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos už 21 610,40 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-09-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas. Išdėstytieji motyvai dėl materialinės teisės normų pažeidimo sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškovo ieškinį visiškai.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo BUAB „Luidas“ ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančia 2011 m. rugpjūčio 22 d. BUAB „Luidas“ ir UAB „Algidana“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį.
Pripažinti negaliojančiu 2011 m. rugpjūčio 23 d. BUAB „Luidas“ ir UAB „Algidana“ sudarytą tarpusavio skolų užskaitymo aktą.
Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „Algidana“, j.a.k. 123834937, 21 610,40 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus dešimt litų 40 ct) skolos, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui BUAB „Luidas“, 122911551.