- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-22
- Bylos Nr.
- 2-2295/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01428-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Baltų tinklo prekyba“
- Kategorijos
- 127.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bildunga“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2260-173/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bildunga“ ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Elektrotinklas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, tretysis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Baltų tinklo prekyba“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į atsakovo restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia ieškovo ir atsakovo 2009 m. balandžio 30 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, priteisti ieškovui iš atsakovo 80 000 Lt; 2) pripažinti negaliojančia ieškovo ir atsakovo 2009 m. gegužės 18 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, priteisti ieškovui iš atsakovo 30 000 Lt; 3) patvirtinti ieškovo 110 000 Lt kreditorinį reikalavimą atsakovo restruktūrizavimo byloje.
Ieškovas 2008 m. liepos 9 d. su VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligonine ir Alytaus apskrities viršininko administracija sudarė statybos rangos sutartį (toliau – statybos rangos sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti statybos darbus, o Alytaus apskrities viršininko administracija – atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas su atsakovu 2008 m. rugsėjo 15 d. sudarė statybos subrangos sutartį (toliau – statybos subrangos sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo statybos rangos sutarties objekte atlikti elektrotechnikos darbus. Ieškovas su atsakovu 2009 m. balandžio 24 d. sudarė papildomą susitarimą (toliau – papildomas susitarimas), kuriuo statybos subrangos sutartį papildė 2.2 punktu, numatančiu, kad ieškovui dėl savo nemokumo ar kitų priežasčių negalint atsiskaityti su atsakovu už atliktus darbus, atsakovas įgyja reikalavimo teisę į ieškovo gautinas sumas už jo atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį. Ieškovas įsipareigojo, atsakovui pareikalavus, per 10 dienų pasirašyti reikalavimo perleidimo sutartį tokiai skolai, kuria ieškovas bus nesumokėjęs atsakovui už atliktus darbus. Kadangi ieškovas buvo finansiškai nepajėgus atsiskaityti su atsakovu už atliktus darbus, atsakovui pareikalavus, ieškovas su atsakovu sudarė ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurias ieškovas perleido atsakovui reikalavimo teises į 110 000 Lt sumą. Ieškovo nuomone, šiomis sutartimis buvo pažeisti kitų ieškovo kreditorių turtiniai interesai, nes atsakovas įgijo pirmenybę prieš kitus ieškovo kreditorius patenkinti savo reikalavimą. Atsakovas gautas 110 000 Lt sumos reikalavimo teises į skolininką Alytaus apskrities viršininko administraciją 2009 m. gegužės 7 d. ir 2009 m. birželio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimis perleido naujam kreditoriui – trečiajam asmeniui UAB „Baltų tinklo prekyba“. Ieškovo teigimu, ginčijamų sandorių sudarymo dieną ieškovo finansinė padėtis buvo ypač sunki, įmonė buvo nemoki, dėl ko jai buvo iškelta bankroto byla. Be to, tuo metu ieškovas turėjo daugiau pradelstų įsipareigojimų kitiems savo kreditoriams. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais remiantis CK 6.66 straipsniu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad sandoriui pripažinti negaliojančiu būtinas visų CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visetas. Actio Pauliana institutas negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą ir siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius. Teismas pažymėjo, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Ieškovo 2009 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, ieškovo turtas sudarė 5 281 940 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos – 4 060 610 Lt, todėl, teismo nuomone, ieškovo turimo turto pakako skoloms padengti ir tokia ieškovo finansinė būklė yra nepakankama actio Pauliana instituto taikymui. Be to, teismas pažymėjo, kad sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana instituto pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Kadangi užsakovas neturėjo galimybės sumokėti ieškovui už atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį, o ieškovas neturėjo galimybės atsiskaityti su atsakovu už atliktus darbus pagal statybos subrangos sutartį, teismas padarė išvadą, kad ieškovas privalėjo sudaryti ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis. Teismas pažymėjo ieškovo pareigą atsiskaityti už atliktus darbus. Nenustatęs, kad ginčijamais sandoriais nebuvo pažeisti kreditorių interesai, ir nustatęs, kad skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, teismas padarė išvadą, kad sudarydamos ginčijamus sandorius šalys buvo sąžiningos. Atmetęs ieškovo reikalavimą pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, teismas netenkino ieškovo prašymo patvirtinti 110 000 Lt kreditorinį reikalavimą atsakovo restruktūrizavimo byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 1 dalimi, sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jei skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Aplinkybę, kad ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemokus, ieškovas grindė teismui pateiktas įmonės balansais. Konstatuoti įmonės nemokumą nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla. Teismo išvada, kad ieškovo turimo turto ginčijamų sandorių sudarymo metu pakako atsiskaityti su kreditoriais, prieštarauja ĮBĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai įmonės nemokumo sąvokai. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas buvo skolingas kitiems kreditoriams, tarp jų įmonės darbuotojams. Kai kurie kreditoriai dėl skolos išieškojimo buvo kreipęsi į teismą. Todėl ginčijamais sandoriais atsakovui buvo suteikta pirmenybės teisė prieš kitus kreditorius. Nepagrįsta teismo išvada, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Vadovaujantis Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: 1) su darbo santykiais susijusios išmokos; 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo draudimo įmokos; 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus; 4) kiti mokėjimai. Ginčijamais sandoriais buvo pažeista minėta tvarka, tačiau teismas šio įstatymo netaikė.
2. Teismas pažeidė CK 1.78 straipsnio 5 dalį, pagal kurią niekinio sandorio pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčijami sandoriai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, kadangi jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms: a) ginčijamais sandoriais buvo pažeista Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, t. y. pirmiausia reikėjo atsiskaityti su įmonės darbuotojais; b) ginčijamais sandoriais buvo pažeistos Turto arešto registrų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies, CPK 18, 149 ir 152 straipsnių nuostatos. Ieškovas pateikė teismui duomenis, kad nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2009 m. birželio 3 d. buvo areštuotas visas ieškovo turtas (galiojo laikinas turto areštas), todėl ieškovas negalėjo perleisti jokio savo turto. Tokios praktikos laikosi kasacinis teismas, išaiškinęs, kad atsiskaitymas, atliktas pažeidžiant Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką, yra niekinis CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, be to, tuo atveju, kai teismas ex officio pripažįsta sandorį niekiniu savarankišku CK pirmosios knygos ketvirtame skyriuje įtvirtinti pagrindu, actio Pauliana institutas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011). Teismų praktikoje taip pat suformuota pozicija, kad laikinas areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas, todėl asmuo nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos negali perleisti jokio savo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010).
3. Teismo argumentai, kad vien dėl to, jog ieškovas sudarė statybos rangos sutartį su užsakovu, taip pat statybos subrangos sutartį su atsakovu, tačiau neturėjo galimybės atsiskaityti su atsakovu, nepatvirtina, kad ieškovas privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius.
4. Teismui nepagrįstai nusprendus, kad ginčijamais sandoriais nebuvo pažeistos kreditorių teisės, o sandorius šalys sudaryti privalėjo, nepagrįsta teismo išvada, jog šalys buvo sąžiningos. Pats 2009 m. balandžio 24 d. susitarimas, kuriuo šalys susitarė sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, jeigu ieškovas dėl savo nemokumo ar kitų priežasčių negalės atsiskaityti su atsakovu už atliktus darbus, patvirtina, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos. Išrašai iš turto arešto registro, ieškovo balansas patvirtina, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu viešuosiuose registruose buvo paskelbta informacija apie ieškovo finansines problemas, todėl atsakovas, būdamas verslininku, privalėjo išsiaiškinti, ar sudaromais sandoriais nėra pažeidžiami kitų kreditorių interesai, tačiau to nepadarė, todėl laikytinas nesąžininga sandorio šalimi. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).
5. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, kurios įrodinėjamos proceso metu, taip pat CPK 265 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismo pareigą įvertinti įrodymus. Teismas netyrė ir nevertino ieškovo pateiktų rašytinių, juos atmetė, tačiau atmetimo motyvų nenurodė, todėl pažeidė CPK 185, 265 straipsnių, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.
Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 1) ginčijamais sandoriais nebuvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės; 2) ieškovas privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, nes turėjo pareigą atsiskaityti su atsakovu už atliktus darbus, padarė išvadą, jog ginčijamus sandorius sudariusios šalys buvo sąžiningos, todėl bankroto administratoriaus ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamais sandoriais nebuvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius savo reikalavimus įrodinėjo aplinkybėmis, kad skolininkas (ieškovas), būdamas nemokus, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, be to, kitaip buvo pažeistos kreditorių teisės. Bylos duomenimis, ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2009 m. balandžio 30 d. ir 2009 m. gegužės 18 d. Pagal ieškovo balanso duomenis ieškovo turtas 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 10 644 260 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 7 174 477 Lt, 2009 m. balandžio 30 d. ieškovo turtas sudarė jau 7 658 470,30 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 7 174 477 Lt (t. 1, b. l. 34, 119). Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartyje, kuria ieškovui buvo iškelta bankroto byla, nurodyta, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai (4 119 345 Lt) viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės (5 858 667 Lt) (t. 1, b. l. 19-20). Šie duomenys patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo sunki ir įmonė faktiškai buvo nemoki. Praėjus mėnesiui po ginčijamų sandorių sudarymo ieškovui buvo iškelta bankroto byla, kas reiškia, kad įmonė jau ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo įvykdyti ir kurie ketino ieškovui iškelti bankroto bylą. UAB „Euler Hermes Services Lietuva“, atstovaudama ieškovo kreditoriaus UAB „Lankava“ interesus, 2009 m. kovo 27 d. pranešimu informavo ieškovą apie 76 995,54 Lt įsiskolinimą ir apie ketinimą kreiptis į teismą, jeigu ieškovas per 30 dienų neapmokės susidariusio įsiskolinimo (t. 1, b. l. 39). Iš UAB „Balterma ir Ko“ ir UAB „Lankava“ pareiškimo teismui dėl bankroto bylos UAB „Bildunga“ iškėlimo matyti, kad UAB „Euler Hermes Services Lietuva“, atstovaudama kito ieškovo kreditoriaus UAB „Balterma ir Ko“ interesus, 2009 m. balandžio 3 d. taip pat išsiuntė ieškovui analogišką pranešimą (t. 1, b. l. 123). Iš teismui pateikto ieškovo skolų sąrašo matyti, kad tiek 2009 m. balandžio 30 d., tiek 2009 m. gegužės 18 d. ieškovas turėjo daug skolų kitiems kreditoriams (t. 1, b. l. 112-118). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas, turėdamas didelės sumos pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams (tarp kurių ir darbuotojams) ir būdamas faktiškai nemokus, nepagrįstai suteikė pirmenybę vienam iš savo kreditorių – atsakovui. Kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nes ieškovas nesilaikė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo, kuris galiojo ginčijamų sandorių sudarymo metu, 3 straipsnyje nustatytos mokėjimų eilės tvarkos, kuri taikoma, kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų.
Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius. Aplinkybė, kad šalys 2009 m. balandžio 24 d. sudarė papildomą susitarimą, kuriuo statybos subrangos sutartį papildė 2.2 punktu, numatančiu, jog ieškovui dėl savo nemokumo ar kitų priežasčių negalint atsiskaityti su atsakovu už atliktus darbus, ieškovas, atsakovui pareikalavus, įsipareigoja pasirašyti reikalavimo perleidimo sutartį tokiai skolai, kuria ieškovas bus nesumokėjęs atsakovui už atliktus darbus, nesuponuoja išvados, kad ieškovas privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius (t. 1, b. l. 12). Pažymėtina, kad papildomas susitarimas buvo sudarytas 2009 m. balandžio 24 d., t. y. prieš pat ginčijamų sandorių sudarymą, todėl negali būti vertinamas kaip ieškovo pareiga sudaryti ginčijamus sandorius. Nedidelis laiko tarpas tarp papildomo susitarimo ir ginčijamų sandorių sudarymo leidžia padaryti išvadą, kad šalių derybos dėl visų šių sandorių vyko vienu metu. Šią išvadą patvirtina aplinkybė, kad pagal papildomą susitarimą ieškovas įsipareigojo pasirašyti reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovui pareikalavus, per 10 dienų, tačiau pirmoji reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta jau per 6 dienas, tačiau ne nuo atsakovo pareikalavimo, o nuo papildomo susitarimo pasirašymo.
Minėto papildomo susitarimo pasirašymas patvirtina ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumą. Sudarydamos papildomą susitarimą, šalys iš anksto numatė ieškovo pareigą sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį tuo atveju, jei ieškovas dėl savo nemokumo negalėtų atsiskaityti su atsakovu. Papildomo susitarimo tikslas – suteikti pirmenybę vienam iš ieškovo kreditorių (atsakovui) ieškovo nemokumo atveju – patvirtina šį susitarimą sudariusių šalių nesąžiningumą. Ieškovui turėjo būti žinoma kad dėl sunkios finansinės padėties jis negali atsiskaityti su visais kreditoriais. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina ne tik papildomo susitarimo sudarymo tikslas, tačiau ir jo pareigos, numatytos CK 1.5 straipsnio 1 dalyje, pažeidimas. Civilinių teisių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo (ieškovas) neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga. Kadangi atsakovas yra verslininkas, kuriam jo veikloje keliami didesni reikalavimai negu įprastam fiziniam asmeniui, todėl šią pareigą jis privalėjo vykdyti. Atsakovas ne tik nevykdė šios pareigos, tačiau ir pasirašė papildomą susitarimą, kuriuo jam buvo suteikta pirmenybę patenkinti savo reikalavimus prieš kitus ieškovo kreditorius. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas buvo nesąžiningas.
Konstatavus, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kitų kreditorių teisės (nes nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė vienam iš ieškovo kreditorių), ieškovas ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo, tiek ieškovas, tiek atsakovas nebuvo sąžiningi, yra pagrindas ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais.
Be to, minėta, ginčijami sandoriai buvo sudaryti ieškovui esant faktiškai nemokiam, neturint pakankamai pinigų visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu, todėl turėjo būti laikomasi Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatytos mokėjimo eilės tvarkos. Kadangi ginčijami sandoriai sudaryti pažeidžiant šią tvarką, šie sandoriai yra niekiniai ir CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.
Atsakovas yra restruktūrizuojama įmonė, todėl taikant restituciją atsakovo restruktūrizavimo byloje tvirtintinas ieškovo 110 000 Lt kreditorinis reikalavimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti UAB „Bildunga“ (j. a. k. 150159811) ir UAB „Elektrotinklas“ (j. a. k. 300003316) 2009 m. balandžio 30 d. ir 2009 m. gegužės 18 d. reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis, patvirtinti BUAB „Bildunga“ 110 000 Lt (vieno šimto dešimties tūkstančių litų) kreditorinį reikalavimą UAB „Elektrotinklas“ restruktūrizavimo byloje.