- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- e2-1868-599/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27619-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad 2019-12-23 Kaune, Savanorių prospekto ir Tvirtovės alėjos sankryžoje per įvykusį eismo įvykį darbo metu nukentėjo apdraustasis troleibuso vairuotojas E. J., gim. 1952 m. Ieškovas nurodė, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų E. J. nuo 2019-12-23 iki 2020-05-29 (imtinai) buvo laikinai nedarbingas, dėl ko ieškovas vadovaudamasis LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatomis E. J. 2019-12-23 nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu ir sumoje E. J. paskyrė 5 588,55 EUR sumai ligos draudimo išmoką už minėtąjį laikinojo nedarbingumo laikotarpį. Tokiu būdu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 5 588,55 EUR sumai dydžio žala. Ieškovas ieškinyje pažymėjo, kad vadovaujantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-03-10 raštu Nr. 20-S-6271 buvo nustatyta, jog 2019-12-23 eismo įvykis kilo dėl automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. J. S. kaltės ir eismo įvykio metu minėtasis automobilis buvo apdraustas atsakovo, t. y. draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (draudimo liudijimo Nr. ACA9046387), be to, dėl minėto eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00165-20, kuris kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius 2020-02-24 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarimu buvo nutrauktas. Be to, minėtame nutarime buvo nurodyta, jog automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S J. S. 2019-12-23, apie 7.15 val., Kaune, Savanorių pr., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 128 p. p. nuostatų reikalavimus, kadangi nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, užtikrinančių, jog nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, nes atsiradus kliūčiai, t. y. prie sankryžoje priverstinai sustojusio troleibuso ir prie jo stovėjusio pėsčiojo (t. y. troleibuso vairuotojo) E. J., nesulėtino greičio ir nesustabdė automobilio ir/arba neapvažiavo pėsčiojo, dėl ko ir kilo eismo įvykis, kurio metu automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniu kampu buvo užkliudytas bei sužalotas troleibuso vairuotojas E. J., kuris tuo metu buvo išlipęs iš troleibuso, kad pataisytų nukritusius troleibuso srovės perėmėjus. Ieškovas pareikštame ieškinyje taip pat nurodė, kad pagal LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, ieškovas vadovaudamasis LR CK 6.290 str. 1, 3 d.d., 6.254 str. 1 d. bei LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. nuostatomis, nustatančiomis, jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką, o kai tokio draudiko nėra – į kaltąjį asmenį, 2020-06-05 raštu Nr. (8.5E) DV_S-24628, kreipėsi į eismo įvykio metu kaltininko vairuojamą automobilį apdraudusią draudimo įmonę – atsakovą, kad ši atlygintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 5 588,55 EUR sumai dydžio žalą, tačiau atsakovas atlygino tik 5 029,70 EUR dydžio žalą, motyvuodamas tuo, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta žala yra mažintina 10 procentų, kadangi paties nukentėjusiojo E. J. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą bei žalos atsiradimą, nes jis tamsiu paros metu ir važiuojamojoje kelio dalyje tvarkė nukritusius troleibuso „ūsus“, nevilkėdamas šviesą atspindinčios liemenės ir taip atitinkamai buvo sudaryta sunkiai pastebima kliūtis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui S. J. S.. Ieškovas, nesutikdamas su tokiais atsakovo argumentais, nurodė, kad priešingai, negu žalą padariusio asmens kaltė, nukentėjusiojo kaltė nėra preziumuojama, todėl ją įrodyti privalo žalą padaręs asmuo. Ieškovas ieškinyje pakartotinai pažymėjo, jog tiek Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-03-10 raštu Nr. 20-S-6271, tiek Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2020-02-24 nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo konstatuota, kad eismo įvykis kilo būtent dėl automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo S. J. S. kaltės, o nukentėjusiojo E. J. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurie būtų turėję įtakos eismo įvykio kilimui, nebuvo nustatyta, kaip ir nebuvo nustatyta ir tai, jog eismo įvykis kilo dėl nukentėjusiojo E. J. didelio neatsargumo. Be to, pažymėtina ir tai, kad pats S. J. S. savo kaltę dėl eismo įvykio kilimo pripažino visiškai ir apie tai, jog nors nukentėjusysis E. J. ir nedėvėjo specialios ryškiaspalvės liemenės, tačiau buvo aiškiai matomas, ieškovo teigimu yra paliudijusi ir liudytoja J. G., kuri eismo įvykio metu, apie 7.00 val. važiavo Tvirtovės alėja, Kaune, ir matė kaip troleibuso vairuotojas E. J., išlipęs iš troleibuso, tvarkė nukritusius troleibuso „laidus“ ir juos tvarkydamas vaikščiojo tik palei galinę troleibuso dalį, t. y. visai nedideliu atstumu nuo troleibuso, be to, tuo metu veikė ir gatvės apšvietimai ir tuo metu nebuvo jokių kritulių. Ieškovas papildomai pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra nurodoma, jog griežtosios atsakomybės atveju paprastas neatsargumas jokios įtakos žalos atlyginimo dydžiui neturi ir nesudaro pagrindo padarytai žalai mažinti, o šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo E. J. didelio neatsargumo nebuvo nustatyta. Ieškovas pateikė dubliką ir nurodė, jog nesutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija, kad paties nukentėjusiojo E. J. neatsargūs veiksmai padėjo pagrindą žalai atsirasti. Be to, ieškovas taip pat pažymėjo, jog atsakovas be jokio pagrindo remiasi Troleibusų vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1 4.20 p. nuostatomis, numatančiomis, kad „atliekant troleibuso remonto, priežiūros bei aptarnavimo darbus važiuojamojoje kelio dalyje arba galiniame punkte troleibusų vairuotojas privalo dėvėti apsauginę - signalinę liemenę“, kadangi aukštesnę teisinę galią turinčių Kelių Eismo Taisyklių 22 p. nuostatose yra įtvirtinta, jog motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais privalo dėvėti tik tamsiuoju paros metu, neapšviestame kelyje, o tuo tarpu nukentėjusysis E. J., nors eismo įvykio metu ir nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės, tačiau iš troleibuso buvo išlipęs apšviestoje gatvėje, ryto metu, bei remiantis liudytojų parodymais buvo matomas iš toli, t. y. nuo pat sankryžos pradžios, todėl esant šioms aplinkybėms, atsakovo argumentai, jog nukentėjusysis eismo įvykio metu privalėjo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę, yra atmestini, kaip nepagrįsti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei policija, nei prokuratūra, įvertinę byloje surinktų įrodymų visumą, nekonstatavo tų aplinkybių, jog eismo įvykis kilo dėl E. J. didelio neatsargumo ar kad nukentėjusiojo veiksmuose buvo Kelių Eismo Taisyklių nuostatų pažeidimų, kurie būtų turėję įtakos eismo įvykio kilimui, todėl esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgus į tai, jog atsakovas šiuo atveju nėra ikiteisminio tyrimo institucija yra teigtina, jog atsakovas šiuo atveju negali konstatuoti, ar nukentėjusiojo neatsargūs veiksmai padėjo žalai atsirasti, ar ne, kadangi tokioms išvadoms daryti atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 558,85 EUR Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė argumentus, išdėstytus ieškovo procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį tenkinti pilnutinai.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti pilna apimtimi. Atsakovas savo atsiliepimu į ieškinį patvirtino, jog eismo įvykio metu transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Nr. 02-5541557, dėl ko ieškovas, nukentėjusiajam E. J. išmokėjęs ligos draudimo išmoką už laikotarpį nuo 2019-12-23 iki 2020-05-29 (imtinai), pagrįstai su pretenzija Nr. 2020-R19-l-1136285 dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovo vertinimu, ieškovas nepagrįstai prašė atlyginti visą, t. y. 5 588,55 EUR sumai dydžio, nukentėjusiajam išmokėtą draudimo išmoką, kadangi ir paties nukentėjusiojo E. J. neatsargūs veiksmai lėmė šios žalos atsiradimą. O būtent, nukentėjusysis E. J. eismo įvykio metu, atlikdamas troleibuso remonto, priežiūros ir aptarnavimo darbus važiuojamojoje kelio dalyje, nevilkėjo apsauginės – signalinės ir šviesą atspindinčios liemenės, kaip kad to reikalauja Troleibusų vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 1, dėl to, kaip nustatyta iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. J. S. eismo įvykio metu ir nematė važiuojamojoje kelio dalyje išlipusio nukentėjusiojo E. J., ir manė, kad jo eismo juosta yra tuščia, be to, galvojo, jog troleibusas yra sustojęs ir tiek, todėl yra neabejotinas pagrindas teigti, kad ir paties nukentėjusiojo E. J. neatsargūs veiksmai lėmė šios žalos nukentėjusiajam atsiradimą, ir dėl to atsakovas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis LR CK 6.282 str. nuostatomis, nustatančiomis, jog kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsakovas pagrįstai 10 procentų sumažino Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlygintiną žalą, ieškovui atitinkamai pervesdamas tik 5 029,70 EUR dydžio sumą. Be to, tai, kad eismo įvykio kilimą bei žalos atsiradimą iš dalies nulėmė ir troleibuso vairuotojo neatsargus veikimas, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir patsai nukentėjusysis E. J., nurodydamas, jog dėl įvykusio eismo įvykio jis nekaltina transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. J. S., kadangi išlipęs iš troleibuso jis privalėjo vilkėti šviesą atspindinčią liemenę, tačiau jos nevilkėjo. Tai, kad nukentėjusysis E. J. tamsiu paros metu tvarkydamas nukritusius troleibuso „ūsus“ buvo sunkiai matomas, buvo patvirtinta ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2020-02-24 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kur buvo konstatuota, jog „E. J. tamsiu paros metu, kelio važiuojamojoje dalyje tvarkė troleibuso nukritusius „ūsus“, vilkėdamas tamsiais drabužiais ir be šviesą atspindinčios liemenės“ bei šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir apklausti liudytojai. Atsakovas pateikė tripliką ir nurodė, kad atsakovas nėra atmetęs ieškovo reikalavimo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, kadangi šis ieškovo reikalavimas yra patenkintas 90 procentų, o likusius 10 procentų ieškovo reikalavimo atmetant tuo pagrindu, jog dėl eismo įvykio kilimo ir dėl neatsargumo iš dalies buvo kaltas ir patsai nukentėjusysis E. J.. Be to, nesutikdamas su ieškovo dublike išsakytu teiginiu, kad „atsakovas nebūdamas ikiteisminio tyrimo institucija negali konstatuoti, jog nukentėjusiojo neatsargūs veiksmai padėjo žalai atsirasti“, atsakovas triplike nurodė, kad visų pirma šioje civilinėje byloje yra nagrinėjamas civilinės, o ne baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimas, todėl atsakovas, apdraudęs transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, turi teisę išreikšti savo nuomonę dėl to, kas ir kokia apimtimi yra kaltas dėl kilusio eismo įvykio ir jo metu atsiradusios žalos, kadangi galiausiai visus esamus įrodymus iš naujo vertina civilinę bylą nagrinėjantis teismas, o taip pat atsakovas papildomai pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga nebuvo įvertinta teisme ir šiuo konkrečiu atveju nėra priimtas joksai apkaltinamasis nuosprendis, o taip pat baudžiamojoje byloje traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn tokio asmens veiksmai yra tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso bei baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje yra vertintini pagal LR civilinio proceso bei civilinių įstatymų nuostatas. Atsakovo vertinimu, remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis nagrinėjamoje byloje yra svarbus LR CK 6.282 str. 1 d. nuostatų taikymas, kuriose yra aptariamas nukentėjusiojo asmens kaltės klausimas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos taikymo yra konstatavęs, kad LR CK 6.282 str. 1 d. nuostatose yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju ir šios teisės normos taikymo būtina sąlyga – nukentėjusio asmens kaltė. Be to, yra laikoma, jog asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248 str. 3 d.). Be to, konstatavus nukentėjusiojo asmens kaltę, yra būtina nustatyti tiek žalą padariusio asmens, tiek nukentėjusio asmens kaltės dydį, kuriuo vadovaujantis žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (LR CK 6.248 str. 4 d., 6.282 str. 1 d.). Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovo dublike cituojamų liudytojų parodymų negalima laikyti tinkamais įrodymais, kadangi liudytojai negali patvirtinti bei įvertinti aplinkybių, kurios buvo / susiklostė transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo atžvilgiu (matomumas, apšvietimas, eismo įvykio situacija ir kt.). Atsakovo vertinimu, ieškovas į šią civilinę bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų bei neįrodinėjo tos aplinkybės, jog transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui S. J. S. konkrečiomis eismo įvykio sąlygomis nukentėjusiojo veiksmai neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Be to, atsakovo nuomone nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patsai nukentėjusysis E. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog dėl eismo įvykio kilimo jis nekaltina S. J. S., kadangi ir jis, išlipęs iš troleibuso, privalėjo vilkėti šviesą atspindinčią liemenę, tačiau jos nevilkėjo. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovo dublike nurodyti teiginiai, kad pagal Kelių Eismo Taisyklių 22 p. nuostatas motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais privalo dėvėti tik tamsiuoju paros metu, neapšviestame kelyje, yra akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi pagal tas pačias Kelių Eismo Taisyklių nuostatas, visi eismo dalyviai, tame tarpe ir nukentėjusysis E. J., sugedus troleibusui, privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui bei aplinkai ir nesudaryti kliūčių jų eismui. Atsakovas nurodė, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu eisme dalyvavo kaip pėstysis, o Kelių Eismo Taisyklių reikalavimai nurodo, jog įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai yra saugu, be to, yra ekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą, be to, pėstiesiems yra draudžiama išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių (KET 48.4 p.). Be to, atsakovo manymu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nagrinėjamai įvykio situacijai turi būti taikomi ir tie Kelių Eismo Taisyklių reikalavimai, kuriuose yra nurodyta, kad priverstinai sustojus ten, kur sustoti (stovėti) yra draudžiama, transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta avarinės šviesos signalizacija, o jeigu avarinės šviesos signalizacijos transporto priemonėje nėra arba ji yra sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų iki jos likus ne mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą, tačiau duomenų apie tai, kad nukentėjusysis E. J. 2019-12-23 įvykusio eismo įvykio metu būtų atlikęs šiuos veiksmus, šioje civilinėje byloje nėra. Atsakovas prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė argumentus, išdėstytus atsakovo procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnutinai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2019-12-23 Kaune, Savanorių prospekto ir Tvirtovės alėjos sankryžoje per įvykusį eismo įvykį, darbo metu nukentėjo troleibuso vairuotojas E. J., kuris jam išlipus iš troleibuso pataisyti nukritusių elektros srovės paėmėjų („ūsų“), buvo partrenktas S. J. S. vairuojamos transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nuketėjusysis E. J., gim. 1952 m., laikotarpyje nuo 2019-12-23 iki 2020-05-29 (imtinai) buvo laikinai nedarbingas, dėl ko ieškovas vadovaudamasis LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatomis išmokėjo nukentėjusiajam E. J. 5 588,55 EUR sumai dydžio draudimo išmoką, taip Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui patiriant 5 588,55 EUR sumai dydžio žalą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykį sukėlusio S. J. S. civilinė atsakomybė eismo įvykio dieną buvo apdrausta atsakovo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu Nr. 02-5541557, tai ieškovas su pretenzija Nr. 2020-R19-l-1136285 kreipėsi į atsakovą dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, atitinkamai reikalaudamas, jog atsakovas ieškovui grąžintų 5 588,55 EUR sumai dydžio išmoką, kurią ieškovas išmokėjo nuketėjusiajam E. J. jam laikinai būnant nedarbingu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad atsakovas, išanalizavęs ieškovo pateiktą reikalavimą, jį patenkino 90 procentų ir ieškovo naudai grąžino 5 029,70 EUR sumai dydžio išmoką, tačiau likusius 10 procentų žalos atlyginti atsakovas atsisakė, motyvuodamas tuo, jog dėl eismo įvykio kilimo buvo atsakingas ne tik transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas S. J. S., bet ir patsai nukentėjusysis E. J., kuris prieš įvykstant eismo įvykiui patsai elgėsi neapdairiai bei neatsargiai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad dėl įvykusio eismo įvykio Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ajame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00165-20, tačiau nukentėjusiajam E. J. ir kaltininkui S. J. S. susitaikius 2020-02-24 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Iš į šią civilinę bylą pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos turinio nustatyta, kad 2019-12-23 įvykusio eismo įvykio metu lauke vyravo prietema, tačiau gatvės buvo apšviestos žibintų, o važiuojamoji kelio danga buvo drėgna, bet neslidi. Iš į šią civilinę bylą pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos turinio taip pat nustatyta, jog išlipęs iš troleibuso nukentėjusysis E. J. nedėvėjo jokios specialios ir šviesą atspindinčios liemenės, be to, jis vilkėjo tamsiais rūbais, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustųjų liudytojų teigimu, nukentėjusysis vis tiek buvo aiškiai bei gerai matomas, kadangi gatvėje, kaip jau minėta, įvykio metu dar veikė gatvės apšvietimai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).
Sutinkamai su LR CK 6.282 str. nuostatomis, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas bei tenkintinas pilnai, kadangi iš visos bylos medžiagos turinio matyti, jog ieškovas šioje civilinėje byloje pilnai įrodė visas savo ieškinio faktines aplinkybes (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Iš civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad 2019-12-23 Kaune, Savanorių prospekto ir Tvirtovės alėjos sankryžoje per įvykusį eismo įvykį darbo metu nukentėjo apdraustasis troleibuso vairuotojas E. J., gim. 1952 m., ir dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų E. J. laikotarpyje nuo 2019-12-23 iki 2020-05-29 (imtinai) buvo laikinai nedarbingas, dėl ko ieškovas vadovaudamasis LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatomis E. J. 2019-12-23 nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu ir E. J. paskyrė 5 588,55 EUR sumai ligos draudimo išmoką už minėtąjį laikinojo nedarbingumo laikotarpį. Pažymėtina tai, kad šių aplinkybių atsakovas neginčijo ir pilnai pripažino, todėl šios aplinkybės yra laikytinos pilnai įrodytomis šioje civilinėje byloje (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-03-10 rašto Nr. 20-S-6271 turinio matyti, jog 2019-12-23 eismo įvykis kilo dėl automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. J. S. kaltės ir eismo įvykio metu minėtasis automobilis buvo apdraustas atsakovo, t. y. draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (draudimo liudijimo Nr. ACA9046387), be to, dėl minėto eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00165-20, kuris kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius 2020-02-24 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarimu buvo nutrauktas.
Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00165-20 medžiagoje esančio 2020-02-24 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarimo turinio matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. J. S. 2019-12-23, apie 7.15 val., Kaune, Savanorių pr., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 128 p. p. nuostatų reikalavimus, kadangi nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, užtikrinančių, jog nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, nes atsiradus kliūčiai, t. y. prie sankryžoje priverstinai sustojusio troleibuso ir prie jo stovėjusio pėsčiojo (t. y. troleibuso vairuotojo) E. J., nesulėtino greičio ir nesustabdė automobilio ir/arba neapvažiavo pėsčiojo, dėl ko ir kilo eismo įvykis, kurio metu automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniu kampu buvo užkliudytas bei sužalotas troleibuso vairuotojas E. J., kuris tuo metu buvo išlipęs iš troleibuso, kad pataisytų nukritusius troleibuso srovės perėmėjus. Pažymėtina tai, kad šis nutarimas yra nepakeistas bei nepanaikintas aukštesnės instancijos ir yra galiojantis (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Iš bylos medžiagos turinio taip pat matyti, jog sutinkamai su LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d., LR CK 6.290 str. 1, 3 d. d., 6.254 str. 1 d. bei LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. nuostatomis, ieškovas 2020-06-05 raštu Nr. (8.5E) DV_S-24628 kreipėsi į eismo įvykio metu kaltininko vairuojamą automobilį apdraudusią draudimo įmonę – atsakovą, kad atsakovas atlygintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 5 588,55 EUR sumai dydžio žalą, tačiau atsakovas ieškovui atlygino tik 5 029,70 EUR dydžio žalą, motyvuodamas tuo, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta žala yra mažintina 10 procentų, kadangi paties nukentėjusiojo E. J. veiksmai šiuo atveju sąlygojo eismo įvykio kilimą bei žalos atsiradimą, nes jis tamsiu paros metu ir važiuojamojoje kelio dalyje tvarkė nukritusius troleibuso „ūsus“, nevilkėdamas šviesą atspindinčios liemenės ir taip atitinkamai buvo sudaryta sunkiai pastebima kliūtis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui S. J. S., tokiu būdu dėl šio eismo įvykio kilimo yra atsakingas ne tik transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas S. J. S., bet ir patsai nukentėjusysis E. J., kuris prieš įvykstant eismo įvykiui patsai elgėsi neapdairiai bei neatsargiai.
Iš į šią civilinę bylą pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-00165-20 turinio nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos bei konstatuotos šios faktinės aplinkybės : 2019-12-23 įvykusio eismo įvykio metu lauke vyravo prietema, tačiau gatvės buvo apšviestos žibintų, o važiuojamoji kelio danga buvo drėgna, tačiau neslidi ; išlipęs iš troleibuso nukentėjusysis E. J. nedėvėjo jokios specialios ir šviesą atspindinčios liemenės ir jis vilkėjo tamsiais rūbais, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustųjų liudytojų teigimu nukentėjusysis E. J. vis tiek buvo labai aiškiai bei labai gerai matomas, kadangi gatvėje, kaip jau ir minėta, įvykio metu dar veikė įjungti gatvės apšvietimai.
Ištyręs šioje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų visetą bei šalių atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad atsakovo argumentai yra nepagrįsti bei neįrodyti, kadangi kaip matyti iš visos šios civilinės bylos medžiagos, atsakovas visgi nepagrįstai sumažino ieškovui mokėtiną sumą 10 procentų, nes šiuo atveju nėra teisinio pagrindo mažinti ieškovui mokėtiną sumą bei taip pat nėra ir teisinio pagrindo pripažinti nukentėjusiojo E. J. veiksmus dideliu neatsargumu (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-00165-20 šiuo atveju yra pilnai nustatytos bei konstatuotos šios faktinės aplinkybės : 2019-12-23 įvykusio eismo įvykio metu lauke vyravo prietema, tačiau gatvės buvo apšviestos žibintų, o važiuojamoji kelio danga buvo drėgna, tačiau neslidi ; išlipęs iš troleibuso nukentėjusysis E. J. nedėvėjo jokios specialios ir šviesą atspindinčios liemenės ir jis vilkėjo tamsiais rūbais, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustųjų liudytojų teigimu nukentėjusysis E. J. vis tiek buvo labai aiškiai bei labai gerai matomas, kadangi gatvėje, kaip jau ir minėta, įvykio metu dar veikė įjungti gatvės apšvietimai.
Pažymėtina tai, kad šios ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytos esminės faktinės aplinkybės nėra nuginčytos ar paneigtos šioje civilinėje byloje esančiais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog šiuo atveju dėl įvykio yra kaltas tik automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. J. S., kadangi jis 2019-12-23, apie 7.15 val., Kaune, Savanorių pr., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 128 p. p. nuostatų reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, užtikrinančių, jog nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, nes atsiradus kliūčiai, t. y. prie sankryžoje priverstinai sustojusio troleibuso ir prie jo stovėjusio pėsčiojo (t. y. troleibuso vairuotojo) E. J., nesulėtino greičio ir nesustabdė automobilio ir/arba neapvažiavo pėsčiojo, dėl ko ir kilo eismo įvykis, kurio metu automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešiniuoju kampu buvo užkliudytas bei sužalotas troleibuso vairuotojas E. J., kuris tuo metu buvo išlipęs iš troleibuso, kad pataisytų nukritusius troleibuso srovės perėmėjus.
Teismas taip pat daro išvadą, jog automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. J. S. pažeidė minėtų KET nuostatų reikalavimus, kadangi nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, užtikrinančių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams ir nors byloje yra nustatyta ta aplinkybė, jog 2019-12-23 įvykusio eismo įvykio metu lauke vyravo prietema, tačiau taip pat yra nustatyta ir kita aplinkybė, kad eismo įvykio metu gatvės dar buvo apšviestos gatvės žibintų ir nors važiuojamoji kelio danga tuo metu ir buvo drėgna, tačiau ji buvo visai neslidi, tokiu būdu darytina išvada, jog matomumas bei stabdymo kelias įvykio metu buvo tinkami bei atitinkantys visus saugumo reikalavimus, tokiu būdu tik vairuotojo S. J. S. veiksmai lėmė šio autoįvykio kilimą, todėl atsakovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip neapgrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Be to, taip pat darytina išvada, jog nors ir yra nustatyta ta aplinkybė, kad nukentėjusysis E. J. nedėvėjo jokios specialios ir šviesą atspindinčios liemenės ir jis vilkėjo tamsiais rūbais, tačiau taip pat yra nustatyta ir kita aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustųjų liudytojų teigimu nukentėjusysis E. J. vis tiek buvo labai aiškiai bei labai gerai matomas, kadangi gatvėje įvykio metu dar veikė įjungti gatvės apšvietimai ir ši aplinkybė nėra šioje civilinėje byloje paneigta ar nuginčyta atsakovo, todėl taip pat darytina išvada, kad tokiu būdu tik vairuotojo S. J. S. veiksmai ir lėmė šio autoįvykio kilimą, todėl ir šioje dalyje atsakovo argumentai yra atmestini, kaip neapgrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Be to, teismas taip pat pilnai sutinka su ieškovo argumentais ir apie tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje aplamai nebuvo keliamas bei nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl nukentėjusiojo E. J. neatsargumo (didelio neatsargumo, dalinės kaltės ir kt.), t. y. procesiniuose dokumentuose nėra pasisakyta apie galimai buvusį ir nukentėjusiojo E. J. didelį neatsargumą, be to, griežtosios atsakomybės atveju paprastas neatsargumas jokios įtakos žalos atlyginimo dydžiui neturi bei nesudaro teisinio pagrindo padarytai žalai mažinti, o šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo E. J. didelio neatsargumo nebuvo nustatyta (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Teismas taip pat daro išvadą, jog atsakovas taip pat neįrodė ir atsakovo sumažintos sumos dydžio pagrįstumą, t. y. kodėl atsakovas mokėtiną sumą sumažino būtent 10 procentų, nes LR CPK 6.282 str. nuostatose nėra nurodyta būtent tokia mažintina suma ir tokia būtent proporcija, todėl tai civiliniame procese yra įrodinėjimo dalykas, todėl ir šioje dalyje atsakovo argumentai yra atmestini, kaip neapgrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra tenkintinas pilnutinai ir iš atsakovo ieškovo naudai yra priteistina 558,85 EUR Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta žala, o atsakovo visi argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str. ; LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d. ; LR CK 6.290 str. 1, 3 d. d., 6.254 str. 1 d. ; LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d.).
Sutinkamai su CPK 93 str. 1 d. nuostatomis, iš atsakovo valstybės naudai yra priteistinas 13,00 Eur žyminis mokestis.
Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288 ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, į. k. 188677437 naudai 558,85 EUR Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.
Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288 Valstybės naudai 13,00 Eur žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.