- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- e2-13802-359/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00484-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- M. E.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui M. E. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, abipusės restitucijos taikymo bei papildomų išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas V. V. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašo nutraukti 2022 m. kovo 17 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, taikyti abipusę restituciją, grąžinti ieškovui sumokėtus 2 500,00 Eur, o atsakovui automobilį, priteisti iš atsakovo ieškovui 109,86 Eur automobilio registracijos kaštus, 100,00 Eur automobilio draudimo kaštus, 145,20 Eur automobilio defektacijos kaštus, 544,50 Eur išlaidas už konsultacijas, teikiant pretenzijas atsakovui ir ruošiant ieškinį, 760,00 Eur automobilio nuomos kaštus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 188,00 Eur žyminį mokestį.
1.1. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. kovo 17 d. pagal Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį (toliau - Sutartis) V. V. iš M. E., faktiškai sumokėjęs 2 500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų 00 ct), įsigijo rudos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. (toliau - automobilis). 2. Atsakovas deklaravo transporto priemonių pardavimo portalo www.autogidas.lt skelbime Nr. (duomenys neskelbtini), kad parduodamas automobilis yra be defektų.
1.2. Automobilio aprašymas transporto priemonių pardavimo portalo skelbime atitiko ieškovo kriterijus, todėl jis susisiekė su atsakovu, kad galima būtų apžiūrėti automobilį. Ieškovas į automobilio apžiūrą vyko kartu su draugais - J. B. ir A. G.. Atvykus į sutartą vietą - (duomenys neskelbtini), automobilį ieškovas kartu su draugais apžiūrėjo vizualiai. Automobilis Ieškovui tiko, nes jokių defektų nepastebėjo, o atsakovas apie jokius automobilio defektus neminėjo. Ieškovas ir atsakovas automobilio apžiūros metu sutarė, kad galutinė automobilio kaina – 2 500,00 Eur, t. y. 150,00 Eur mažesnė, nei numatyta automobilio pardavimo skelbime. Sutartą automobilio kainą ieškovas sumokėjo grynais pinigais, ieškovas ir atsakovas pasirašė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje, kaip ieškovas pastebėjo vėliau, nurodyta ženkliai mažesnė automobilio pirkimo kaina nei sumokėta iš tiesų. Ieškovas automobilio pirkimo metu nepastebėjo, kad į Sutartį įrašyta ženkliai mažesnė automobilio kaina nei tikroji. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutartyje nėra nurodyta, kad automobilis turi kokių nors trūkumų, taip pat nėra nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas.
1.3. Iškart po automobilio įsigijimo automobilis buvo įregistruotas VĮ Regitra, sumokėtas automobilio registracijos mokestis - 109,86 Eur. Automobilis apdraustas privalomuoju transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, už kurį sumokėta 100,00 Eur. Ieškovas važiuodamas kątik įsigytu automobiliu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad nėra traukos, sunkiai sukasi vairas. Dėl šios priežasties Ieškovas, grįžęs į (duomenys neskelbtini) naujai įsigytu automobiliu, jį iškart nuvežė į automobilių remonto dirbtuves, kad atlikus kompiuterinę diagnostiką būtų nustatyta, kokių defektų turi automobilis. Automobilių remonto dirbtuvėse paaiškėjo, kad automobilio rida yra atsukta daugiau nei 100’000 km, neveikia galinis ABS, tačiau automobilio prietaisų skydelyje to neįmanoma pamatyti, nes prietaisų skydelyje yra išjungti apie tai įspėjantys ženklai. Ieškovas apie šiuos automobilio defektus nedelsiant informavo atsakovą telefono skambučiu, tačiau aardavėjas pasiūlė grąžinti automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytą automobilio pardavimo kainą – 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų), vietoj tikrosios automobilio kainos – 2 500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų), bei pasiimti automobilį, tačiau ieškovui toks pasiūlymas netiko, nes už automobilį yra sumokėta gerokai didesnė kaina, nei nurodyta automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje.
1.4. Paaiškėjus, kad automobilio būklė ne tokia, apie kurią buvo skelbiama viešojoje ofertoje - automobilių pardavimo skelbime bei nurodyta Automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje, Automobilis 2022 m. kovo 22 d. buvo užregistruotas į automobilių remonto dirbtuves - UAB “ (duomenys neskelbtini)” išsamiai automobilio apžiūrai - defektacijai, kad būtų nustatyti visi paslėpti Automobilio defektai. Apie tai SMS žinute buvo informuotas Atsakovas ir pakviestas kartu sudalyvauti automobilio defektacijoje. Atsakovas jokio noro kartu vykti į automobilių remonto dirbtuves ir ten pats įsitikinti, kad automobilis yra su paslėptais defektais, neparodė ir į pranešimą nereagavo. Tokiu būdu pasirinko pasyvią poziciją, ir laiku nesiėmė veiksmų pasidomėti ir įsitikinti, ar ieškovo pretenzijos pagrįstos, t.y. nepakankamai bendradarbiavo.
1.5. Automobilio defektacijos metu nustatyta daugybė automobilio paslėptų defektų, apie kuriuos atsakovas nieko neminėjo ieškovui: automobiliui yra koreguota rida; automobilio apšvietimo gedimas; automobilio važiuoklės gedimas; automobilio padangos suskirdę; automobilio stabdžių sistemos nusidėvėjimas; alyvos lygis žemas, minimali žymė; automobilio kėbulo dažų sluoksnis didesnis; automobilio kėbulas turi daug rūdžių; trūksta arba sulaužytos apsaugos; automobilio elektronikos daug gedimų; automobilio programinė įranga yra netinkanti.
1.6. Automobilio defektacijos metu nustatyta, kad preliminari automobilio remonto darbų ir detalių kaina – 2 200 Eur, o tai yra beveik visa automobilio pirkimo kaina. Už automobilio defektaciją sumokėta 145,20 Eur. UAB “ (duomenys neskelbtini)” nustatyta, kad automobilio rida yra koreguota ir automobilio valdymo blokas fiksuoja 451 510 km. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje yra užfiksuota automobilio rida – 340 822 km. Vadinasi tikroji automobilio rida skiriasi nuo deklaruotosios daugiau nei 100’000 km. Ieškovas, žinodamas apie tokius automobilio trūkumus ir tokią automobilio ridą tikrai nebūtų sudaręs automobilio pirkimo - pardavimo sandorio. 2022 m. kovo 18 d. Ieškovas kreipėsi pagalbos į UAB “Autopretenzija”, kad ši padėtų išspręsti tarp Ieškovo ir atsakovo kilusį ginčą dėl įsigyto netinkamos kokybės automobilio ikiteisminėje stadijoje. Tarp Ieškovo ir UAB “Autopretenzija” buvo sudaryta 2022 m. kovo 18 d. Konsultavimo paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu už paslaugas Ieškovas sumokėjo 181,50 Eur.
Atsiliepimas
1.7. 2022 m. balandžio 6 d. atsakovui buvo pateikta rašytinė pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto ir duotas 10 dienų terminas pateikti rašytinį atsiliepimą į rašytinę pretenziją. Per nustatytą terminą nesulaukus jokios atsakovo reakcijos, 2022 m. balandžio 26 d. atsakovui buvo pateikta pakartotinė rašytinė pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto. atsakovas jokio atsakymo ieškovui į jo pateiktas rašytines pretenzijas nepateikė ir visiškai nebendradarbiavo. 2022 m. kovo 22 d. paaiškėjus, kad automobilis turi paslėptų defektų, Ieškovas kreipėsi į automobilių nuomos paslaugas teikiančią įmonę, kur nuomojosi transporto priemones. Už automobilių nuomą Ieškovas sumokėjo 760,00 Eur.
1.8. Iš 2022 m. kovo 17 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties matyti, jog yra nurodyta tik dalis motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 1 punkte nurodyti duomenys, t. y. transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas bei identifikavimo numeris, automobilio rida, kuri yra neteisinga, informacija apie galiojančią transporto priemonės privalomąją Valstybinę techninę apžiūrą. Konkrečiai nenurodyti jokie privalomi duomenys apie transporto priemonės trūkumus. Automobilio defektai išoriškai apžiūrint automobilį matomi nebuvo, jie paaiškėjo pristačius automobilį į automobilių remonto dirbtuves ir nustatyti tik šią specifiką suprantančių ir išmanančių specialistų. Ieškovui įsigijus automobilį paaiškėjo esminiai trūkumai, dėl kurių automobilio iš esmės negalima tinkamai naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis jo perleidimo ieškovo nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovui, kurie buvo pastebėti tik po automobilio įsigijimo ir nustatyti tik atlikus patikrą automobilių remonto dirbtuvėse ir kurių ieškovas negalėjo numatyti, konstatuotina, kad atsakovas nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka Sutarties sąlygas, kad Sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, todėl atsakovas turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.
1.9. Neginčytina, kad šiuo konkrečiu atveju nustatyti automobilio defektai ir trūkumai laikytini esminiu Sutarties pažeidimu, kadangi dėl paslėptų daikto trūkumų, Ieškovas neturi galimybės automobilio eksploatuoti, kaip tai numato gamintojas. Įsigyjant šį automobilį ieškovas turėjo lūkesčių, be trukdžių ir saugiai juo naudotis, tačiau dėl atsakovo tyčinių veiksmų nuslepiant esminius daikto trūkumus, šis lūkestis liko neįgyvendintas. Ieškovas turi pakankamai duomenų teigti, kad atsakovas yra automobilių prekyba užsiimantis verslininkas, pardavinėjantis automobilius. Ieškovas neturi informacijos, ar atsakovo vykdoma automobilių pardavimo veikla yra registruota valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir ar ši veikla vykdoma teisėtu būdu, tačiau ieškovas turi informacijos, kad atsakovas yra pardavęs / šiuo metu parduoda ne vieną automobilį. Automobilių portalo www.autoplius.lt duomenimis tsakovo telefono numeriu yra / buvo parduodami 16 automobilių. www.autoplius.lt informacija apie tsakovo parduodamų / parduotų automobilių skaičių pridedama teismui (priedas Nr. 19). Ieškovas pagrįstai teigia, kad šią informaciją galėtų patvirtinti ir automobilių pardavimo portalas www.autogidas.lt, kuriame ieškovas ir rado įsigytą automobilį, jeigu teismas pateiktų jam tokią užklausą. Todėl atsakovas turi prisiimti riziką dėl paslėptų savo parduodamų automobilių defektų. Atsakovas turėjo pareigą pasirūpinti automobilio patikra, nes parduodamas netinkamos kokybės daiktą (kurį būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį), pirkimo-pardavimo sutartyje ir skelbime nenurodė nei vieno automobilio trūkumo, užtikrino Ieškovą, kad parduoda kokybišką ir labai gerą automobilį. Pardavėjui, kuris užsiima automobilių prekyba yra taikomos griežtesnės taisyklės, o LR teismų praktikoje suformuota nuomonė, preziumuoja tokio tipo pardavėjo kaltę, išskyrus atvejus, jei defektų egzistavimą ir apie tai suteiktą informacija pirkėjui, patvirtina pardavėjas. Manytina, kad automobilių prekyba yra atsakovo verslas ir jis privalo žinoti apie savo parduodamų daiktų būklę, paslėptus jų trūkumus, patikrinti daiktų kokybę prieš parduodamas juos pirkėjams. O tokiu atveju, be visa ko, kas buvo išdėstyta aukščiau, ginčas tarp ieškovo ir atsakovo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi pirkėjas yra fizinis asmuo, sudaręs pirkimo - pardavimo sutartį su pardavėju - verslininku, vykdančiu komercinę automobilių prekybos veiklą. Tokiu atveju laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (LR CK 6.363 straipsnis).
1.10. Kadangi automobilio defektai atsirado anksčiau negu po vienerių metų po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, pagal CK 6.364 straipsnio 4 dalį preziumuojama, jog jie egzistavo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ir pareiga tai paneigti tenka pardavėjui. Pirkėjui užtenka įrodyti tik trūkumų faktą (o tai ir buvo padaryta pateikiant pardavėjui transporto priemonės defektacijos aktą) bei tai, kad jie buvo nustatyti per vienerius metus nuo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo.
1.11. Parengiamojo ir teismo posėdžio metu, ieškovas nurodė, kad 2022 m. kovo 17 d. įsigijo, 2006 m. (duomenys neskelbtini). Buvo sudaryta rašytinė sutartis, kurioje nebuvo nurodyti defektai. Prieš perkant automobilį, pravažiavo, truputi klibėjo vairas, tuo metu automobilis kaip ir tiko. Automobilį pirko pirmą kartą gyvenime. Nupjautas galinis ABS, programinė įranga neatitinkanti, daug paslėptų defektų. Defektai pastebėti grįžus į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo patikrinti automobilį dėl vairo kolonėlės. Rida atsukta, lemputės užgesintos. Prijungus automobilį prie kompiuterio pasimatė, jog rida atsukta daugiau nei 100 000 km. Automobilio rida rodoma buvo mažesnė. Automobilį pirko asmeniškai iš atsakovo. Atsakovas jokių defektų neminėjo. Už automobilį buvo sumokėta 2 500,00 Eur. Su automobiliu po pirkimo niekur nevažinėjo, tik į servisą patikrinimui. Atsakovas ignoravo, automobilio apžiūroje nedalyvavo. Kad sutartyje įrašyta mažesnė suma nepastebėjo.
1.12. Liudytojas J. B. parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovu ir dar vienu draugu atvyko į Kaišiadoris apžiūrėti automobilio (duomenys neskelbtini). Apvažiavo, padarė ratuką, iš išorės pastebėjimų nepamatė, buvo matyti, kad buvo dažytos durys, buvo sunkus vairas, bet ant skydelio jokios lemputės nedegė. Ieškovui kaip viskas ir tiko, jis sumokėjo 2 500,00 Eur. Sutartis buvo rašoma, tačiau kas sutartyje buvo įrašyta nematė. Tą pačią dieną, kartu važiavo iki serviso, kadangi vairas buvo sunkus. Į servisą važiavo kartu. Išėjęs žmogus pasakė, kad reikia keisti vairo kolonėlę, ir kad užgesinta lemputė prietaisų skydelyje, nei kad patikrinimas vyksta sistemos, nei kad blogai. Tuo metu ieškovas dar nežinojo, kad ten yra dar daugiau defektų.
II. Atsakovų atsikirtimai ir argumentai
2. Atsakovas M. E. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovo V. V. ieškinį nepateikė – procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, – vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalimi, – sutuoktinei.
2.1. Parengiamojo teismo posėdžio metu, atsakovas nurodė, kad automobilį įsigijo laikinam laikotarpiui, buvo grįžęs iš užsienio atostogų ir nusipirko automobilį atostogoms. Jį turėjo apie mėnesį laiko ir prieš išvažiuojant atgal darbuotis, įkėlė skelbimą. Automobiliu didelio susidomėjimo nebuvo. Paskambino ieškovas, paklausė kokia automobilio būklė. Atsakovas pasakė, jog automobilis yra dažytas, kad yra šiokių tokių defektų, pasiūlė atvažiuoti įvertinti būklę. Dėl kainos, skelbime buvo apie 2 500,00 Eur kaina. Telefonu nusiderėjo iki 1 700 – 1 800 Eur. Atvažiavus į vietą pirkėjas pravažiavo su automobiliu, atvažiavo su dviem draugais, įsivertino būklę savarankiškai, į servisą nepanoro vykti tikrinti, defektai buvo aptarti vietoje. Kaina vietoje nusiderėjo iki 1 500,00 Eur, ir išvažiavo. Vėliau paskambino telefonu, kad nori automobilį grąžinti. Pasakė, kad gali automobilį atsiimti, tačiau jam jo tvarkyti nereikia, gali atsiimti už tą sumą už kurią pirko. Vietoje matė, kad sunkiai sukasi vairas. Niekas ridų nesuko, yra užfiksuota rida automobilio techniniame lape. Kažkada jei ir buvo sukta rida, ne atsakovo automobilio turėjimo metu. Nurodė, jog pats defektų nežinojo. Pirkus seną automobilį naivu tikėtis, kad nieko nereiks tvarkytis. Siūlė pasiimti automobilį ieškovui, tačiau jis nesutiko. Šiuo metu prekiauja automobiliais, iš to gyvena. Teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinį pripažįsta nepilnai. Nesutinka, dėl prašomos grąžinti kainos ir dėl kai kurių defektų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
7. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
8. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
9. Iš rašytinių bylos duomenų, šalių ir liudytojų paaiškinimų byloje nustatyta, kad ieškovas V. V. ir atsakovas M. E. 2022 m. kovo 17 d. sudarė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovei transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje, nurodyta transporto priemonės kaina – 1 500,00 Eur informacijoje apie įvykius ir trūkumus nieko nenurodyta, paliktas tuščias laukelis, užfiksuota rida – 340 822 km. (e. b. l. 3). Iš pateikiamų susirašinėjimų, matyti, jog ieškovas pasiūlė atsakovui 2022 m. kovo 22 d. atvykti į automobilio apžiūrą, kur bus atliekamas defektavimas, kadangi automobilis sugedo. Atsakovas nurodė, jog automobilio remontuoti nereikia, sutinka jį atsiimti atgal, sumokėta suma (1 500,00 Eur) (e. b. l. 7). Iš pateikto draudimo mokėjimo, matyti, kad ieškovas sumokėjo 100,00 Eur sumą už ginčo automobilio civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (e. b. l. 8). Iš pateikiamų nuotraukų matyti, automobilio programinės įrangos, kitų automobilio detalių defektai (e. b. l. 11-25, 30-59). Byloje pateiktas 2022 m. kovo 22 d. transporto priemonės apžiūros aktas, patvirtina, jog ginčo automobiliui nustatyti defektai - Automobiliui yra koreguota rida; Automobilio apšvietimo gedimas; Automobilio važiuoklės gedimas; Automobilio padangos suskirdę; Automobilio stabdžių sistemos nusidėvėjimas; Alyvos lygis žemas, minimali žymė; Automobilio kėbulo dažų sluoksnis didesnis; Automobilio kėbulas turi daug rūdžių; Trūksta arba sulaužytos apsaugos; Automobilio elektronikos daug gedimų; Automobilio programinė įranga yra netinkanti (e. b. l. 26-28). Iš pateiktos 2022 m. kovo 22 d. PVM sąskaitos faktūros Serija AKDC Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog už automobilio patikrą, ieškovas sumokėjo 145,20 Eur (e. b. l. 29). Iš byloje pateikiamos 2022 m. kovo 18 d. PVM sąskaitos faktūros, matyti kad ieškovas už konsultavimo paslaugas UAB „Autopretenzija“ sumokėjo 181,50 Eur (e. b. l. 68). Byloje taip pat pateikta 2022 m. balandžio 6 d. ieškovo pretenzija atsakovui, kuria prašoma nutraukti sutartį, grąžinti už automobilį sumokėtą sumą (2 500,00 Eur), kompensuoti 181,50 Eur už dokumentų ruošimą ir konsultacijas bei 145,20 Eur už automobilio defektaciją. 2022 m. balandžio 26 d. ieškovas siuntė pakartotinę pretenziją atsakovui, kuri atsakovui taip pat buvo įteikta (e. b. l. 69-97). Byloje taip pat pateikti 585,00 Eur išlaidas automobilio nuomai pagrindžiantys kvitai ir 2022 m. vasario 5 d. automobilio nuomos sutartis (e. b. l. 98-104). Iš pateikiamos 2022 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitos faktūros, matyti, jog ieškovas turėjo 363,00 Eur išlaidas ieškinio parengimui (e. b. l. 120). Taip pat, byloje pateikiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas dėl informacijos pateikimo, iš kurio matyti, kad ginčo automobilio kaina skelbime buvo - 2 650,00 Eur, automobilis nurodomas, kaip be defektų (e. b. l. 122-123). Pateikiamas VĮ „Regitra“ kasos kvitas, patvirtina, jog ieškovas patyrė 109,86 Eur išlaidas transporto priemonės registracijai (e. b. l. 124).
10. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kad, ieškovo teigimu, atsakovas nevykdė CK 6.333 straipsnio 4 dalyje numatytos prievolės perduoti daiktus tokios kokybės, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, t. y. atsakovas nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti.
11. Teismo vertinimu, šią aplinkybę ieškovas įrodė. Aplinkybę, jog nupirktas automobilis turėjo trūkumų – turėjo eilę defektų, automobilio programinė įranga netinkama, rida atsukta, byloje patvirtina jau minėtas 2022 m. kovo 22 d. transporto priemonės apžiūros aktas. Tai, kad automobilis iki jo pardavimo turėjo ne vieną defektą, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje nustatyta, kad atsakovas parduodamas automobilį skelbime nurodė, jog automobilis yra be defektų, taip pat transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodyti jokie defektai ar automobilio trūkumai. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad jam buvo žinoma, jog automobilis turi vairo kolonėlės gedimą, jautėsi sunkus vairas, automobilį pirko, kadangi jis jam tiko, vairo defektą galėjo susitvarkyti. Nurodė, jog automobilio kaina buvo 2 500,00 Eur, tiek ir sumokėjo atsakovui, nors sutartyje nurodyta suma yra 1 500,00 Eur. Pažymėtina, jog skelbime nurodyta kaina buvo dar didesnė 2 600,00 Eur. Atsakovas paaiškino, jog ieškovas nusiderėjo kainą iki 1 500,00 Eur, tačiau byloje apklaustas liudytojas dalyvavęs transporto priemonės pirkimo procese paaiškino, kad ieškovas atsakovui perdavė 2 500,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, jog byloje esantys įrodymai ir šalių bei liudytojo paaiškinimai yra prieštaringi, labiau tikėtina, jog už automobilį buvo sumokėta 2 500,00 Eur suma, įrašant mažesnę sumą pirkimo – pardavimo sutartyje.
12. Ši byla yra dispozityvi, todėl šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 13 str.). Kompleksiškai įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus – ginčo šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese (CPK 185 str.), teismas daro pakankamo tikėtinumo išvadą, jog automobilio defektai egzistavo dar automobilio pirkimo metu, todėl sprendžia, kad netinkamos kokybės automobilio pardavimo faktas ieškovui yra įrodytas.
13. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje: pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.
14. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti.
15. Teismas sprendžia, kad byloje nėra ginčo, kad nustatyti automobilio trūkumai nebuvo akivaizdus, t. y. automobilis važiavo, be to, apie gedimus signalizuojantys signalai prietaisų skydelyje buvo užgesinti. Nustatyti defektai plika akimi negalėjo būti matomi, todėl ieškovas, jų negalėjo matyti ar nustatyti vizualiai apžiūrėdamas automobilį prieš įsigijimą. Atsakovas nenurodo jokių argumentų, kad nustatyti transporto priemonės gedimai pirkėjui turėjo būti akivaizdūs įsigyjant automobilį. Vien tai, jog automobilis senas, nepaneigia atsakovo pareigos informuoti apie visus automobilio defektus.
16. Iš aukščiau nurodytų duomenų teismas daro išvadą, kad praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai atsakovas pardavė ieškovui ginčo automobilį, paaiškėjo esminiai parduoto daikto trūkumai, dėl kurio ieškovas neturi galimybės automobilio eksploatuoti, kaip tai numato gamintojas. (CPK 185 straipsnis).
17. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jog jis pats defektų nežinojo, o pirkus seną automobilį naivu tikėtis, kad nieko nereiks tvarkytis, neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, nes atsakovo paaiškinimai nepaneigia byloje surinktų įrodymų apie užslėptą automobilio gedimo pobūdį. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, iš CK 6.327 straipsnio nuostatų akivaizdu, kad pardavėjo žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus sąlyga ir šiuo atveju ieškovas (pirkėjas) neprivalo įrodyti, kad pardavėjas žinojo apie minėtus trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Taigi, aplinkybė, jog apie automobilio defektus atsakovas galimai nežinojo, pati savaime nepaneigia atsakovo, kaip pardavėjo, prievolių perduoti tinkamos (aptartos) kokybės daiktą.
18. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad atsakovas ieškovei pardavė ginčo automobilį, kurį įsigijus po neilgo laiko tarpo paaiškėjo esminiai daikto trūkumai, kurių nebuvo galima matyti vizualiai automobilio įsigijimo metu. Dėl šių užslėptų trūkumų ieškovas automobilio negali naudoti pagal jo įprastą paskirtį, o automobilio remontas ekonominiu požiūriu yra netikslingas, kadangi atkūrimo sąnaudos viršytų transporto priemonės rinkos vertę.
19. Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties tuo atveju, jei netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Nagrinėjamu atveju netinkamos kokybės daikto (transporto priemonės) pardavimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Esant sprendime aukščiau nurodytoms civilinėje byloje nustatytoms aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reglamentavimui, ieškovo ieškinio reikalavimai dėl transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo laikytini pagrįstais, todėl tenkinami, nutraukiant ieškovo ir atsakovo sudarytą 2022 m. kovo 17 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, taikant abipusę restituciją, t. y. grąžinant ieškovui sumokėtus 2 500,00 Eur, o atsakovui automobilį „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
20. Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, jog nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 109,86 Eur automobilio registracijos kaštus, 100,00 Eur automobilio draudimo kaštus, 145,20 Eur automobilio defektacijos kaštus, 544,50 Eur išlaidas už konsultacijas, teikiant pretenzijas atsakovui ir ruošiant ieškinį ir 760,00 Eur automobilio nuomos kaštus.
21. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, būsimos žalos dydžiui keliamas realaus tikėtinumo kriterijus. Taigi, šių normų pagrindinis tikslas – atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą žalą, atsižvelgiant į protingus bei įmanomus būdus jos dydžiui apskaičiuoti ir įvertinti. Sisteminis CK 6.249 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų teisės normų aiškinimas suteikia nukentėjusiam asmeniui teisę reikalauti su parduoto daikto trūkumu susijusių būsimų išlaidų atlyginimo. Nagrinėjamu atveju ieškovo patirtos išlaidos apmokant 109,86 Eur automobilio registracijos kaštus, 100,00 Eur automobilio draudimo kaštus, 145,20 Eur automobilio defektacijos kaštus, buvo pagrįstos, būtinos, todėl darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti šias išlaidas yra pagrįstas ir tenkinamas.
22. Pažymėtina, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymas ar sutartis numato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Prašomos priteisti automobilio nuomos išlaidos yra realūs, jau patirti nuostoliai. Ieškovas patyrė nuostolius dėl atsakovo veiksmų – pardavėjo pareigos užtikrinti daikto kokybę ir aptarti daikto trūkumus nevykdymo, nebendradarbiavimo. Tačiau iš byloje pateikiamų įrodymų matyti, jog nuomos išlaidos sudarė 585,00 Eur, o ne 760,00 Eur (e. b. l. 98-104), todėl teismas šį ieškovo reikalavimą tenkina iš dalies priteisiant 585,00 Eur automobilio nuomos išlaidas.
23. Ieškovas taip pat, prašo priteisti 544,50 Eur išlaidas už konsultacijas, teikiant pretenzijas atsakovui ir ruošiant ieškinį. Šias paslaugas atsakovui suteikė UAB „Autopretenzija“. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Autopretenzija“ parengė dvi pretenzijas (2022 m. balandžio 6 d. ir 2022 m. balandžio 26 d.), kurios buvo išsiųstos atsakovui. Šios ieškovės patirtos išlaidos pripažintinos išlaidomis, susijusiomis su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, todėl ieškovė turi teisę reikalauti 181,50 Eur išlaidų, susijusių su ikiteisminių pretenzijų dėl įsigyto daikto netinkamos kokybės parengimu, priteisimo iš atsakovo, įvertinus ir tai, jog iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, jog būdas išspręsti ginčą taikiai, reiškiant ikiteismines pretenzijas, būtų buvęs neprotingas ar neracionalus, pretenzijoms parengti ieškovė naudojosi toje srityje besispecializuojančios įmonės paslaugomis (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Tačiau teismas pažymi, kad UAB „Autopretenzija“ suteikė ieškovei ne tik paslaugas, susijusias su konsultacijomis rengiant ikiteismines pretenzijas, bet ir procesinio dokumento (ieškinio) rengimo paslaugas 363,00 Eur vertės, kurių nėra pagrindo priskirti prie išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, priešingai – šios išlaidos vertintinos kaip susijusios su nuostolių išieškojimu teismo tvarka, tai yra procesinio pobūdžio išlaidos, todėl sprendžiant dėl jų priteisimo turi būti vadovaujamasi procesinėmis teisės normomis, įtvirtintomis CPK, tuo tarpu CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostata nagrinėjamu atveju netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Teismas pažymėjo, kad UAB „Autopretenzija“ bylą nagrinėjant teisme ieškovei neatstovavo, ši įmonė, remiantis CPK 56 straipsnio 1 dalimi, negali būti fizinio asmens atstove pagal pavedimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.). Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-212-219/2015 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Atsižvelgdamas į tai, kad atlyginimas už procesinio dokumento (jo projekto) parengimą buvo sumokėtas subjektui, neturinčiam teisės būti atstovu pagal pavedimą, teismas sprendė, jog ieškovės UAB „Autopretenzija“ sumokėtas 363,00 Eur atlyginimas už paslaugas nepatenka nei į CPK 98 straipsnio 1 dalies, nei į 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto reguliavimo sferą, todėl negali būti priteisiamas iš teisinį ginčą pralaimėjusios šalies.
24. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pilnai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos 163,69 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
29. Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovo priteisiamos 17,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti 2022 m. kovo 17 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovą V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovui M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), o atsakovą M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigoti grąžinti ieškovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sumokėtą automobilio kainą – 2 500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų 00 ct). Transporto priemonės restituciją taikyti po atsakovo sumokėjimo ieškovui automobilio kainą.
Priteisti ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 121,56 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 00 ct) nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 163,69 Eur (vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų 69 ct) žyminį mokestį.
Priteisti valstybei iš atsakovo M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur (septyniolikos eurų 92 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.