Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės Irenos Zgierskytės-Strumilaitės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metam, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti (tęsti darbą), o netekus, neturint darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol pradės dirbti, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės apribojimo bausmę santykiu 1:2 įskaitytas D. N. laikino laikas - iš viso 4 paros.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos 2020 m. kovo 10 d. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, kurį administruoja Valstybinė ligonių kasa prie SAM, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš D. N. 96,95 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

8. Pažymima, kad remiantis konstituciniais teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principais, teismas turi pareigą ne tik išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus. Teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, be kita ko, reiškia tinkamą kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos baudžiamąjį teisinį įvertinimą. Tik tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir padarius teisingas išvadas dėl nusikalstamos veikos, gali būti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalis).

11. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė.

13. BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-195-693/2017). Teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu bei po jo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2011). Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės išsiaiškinant šias faktines bylos aplinkybes, bei juos įvertinęs, konstatuoja, jog yra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog D. N. kaltinime nurodytais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams.

15. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. L. nurodė, jog D. N. buvo priešiškai nusiteikęs, stovėjo tarpduryje ir neleido užeiti į butą, šalia savęs laikė didelį šunį ir kėlė pareigūnams baimę. D. N. išvadino kolegę necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusysis pažymėjo, jog norėjo uždėti kaltinamajam antrankius ir išsivesti į lauką, nes šis elgėsi agresyviai. D. N. įspėjo, kad jis nesipriešintų, nes antraip prieš jį bus panaudota fizinė jėga ir specialios priemonės. Bandant užlaužti D. N. ranką ir uždėti antrankius jis išsisuko ir dešine ranka 3-4 kartus smūgiavo jam (D. L.) į veidą. Jis užsidengė, kaire ranka nusistūmė D. N. nuo savęs, pasakė kolegei naudoti tazerį, nes buvo baimė ir pavojus (1 t., b. l. 148-149). Ikiteisminio tyrimo metu analogiškai parodė, jog jam (D. L.) bandant uždėti D. N. antrankius, pastarasis dešine ranka kelis kartus smogė į veidą, jis kaire ranka užsidengė veidą, o su dešine atstūmė nuo savęs D. N. (1 t., b. l. 31-32).Teismo posėdžio metu liudytoja K. M. parodė, jog šuo buvo didelis, be antsnukio ir pavadėlio, laisvai bėgiojo, vienu metu urzgė. D. N. buvo agresyvus. Parodė, jog matė, kad D. N. gulėjo nugara ant rūbų krūvos po sukabintomis striukėmis ir dešinės rankos kumščiu tranko kolegai į veidą, ritosi ant žemės. Kolega viena ranka dengėsi nuo smūgių, kita ranka laikė D. N., kolega prašė jos pagalbos jam buvo sužeista kakta, nosis. Posėdžio metu peržiūrint vaizdo ir garso įrašą iš įvykio vietos, liudytoja K. M. parodė momentą, kada kaltinamasis sudavė smūgius jos kolegai. Smūgiai buvo suduoti prieš jai ateinant su tazeriu. Elektros impulsų prietaisą liudytoja K. M. panaudojo po kaltinamojo smūgių jos kolegai. Pažymėjo, jog įraše aiškiai matyti, kaip jos kolega yra užsidengęs ranka, o kaltinamasis impulsyviai smūgiuoja kumščiu. Kolega viena ranka laiko prispaudęs kaltinamąjį, o kita ranka yra prisidengęs veidą (2 t., b. l. 32-33). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. M. parodė, jog kolega bandė uždėti D. N. antrankius. D. N. kelis kartus trenkė ranka jam į veidą ir pradėjo stumdytis. Tada liudytoja K. M. pamatė, kad jai kraujuoja iš dešinės rankos piršto. Pirštą galėjo susižaloti, kai sulaikinėjo D. N. (1 t., b. l. 53-54). (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. L. 2020 m. sausio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog D. N. pradėjo elgtis agresyviai – šaukė prieš save už antkaklio laikydamas šunį. Bandant sulaikyti D. N. standino rankas, muistėsi ir toliau keikėsi, aktyviais veiksmais priešinosi, nesileido būti sulaikomas, dešine ranka smūgiavo į veidą ir galvą, sukeldamas jam (D. L.) fizinį skausmą. Jis (D. L.) kaire ranka užsidengė veidą, dešine ranka nustūmė D. N. nuo savęs. Kolegei sušaukė, kad panaudotų specialią priemonę „Taser“, kadangi D. N. toliau mojavo rankomis. Bandant sulaikyti D. N. ir uždėti specialią priemonę – antrankius, jis stangrino raumenis, suspaudęs ranką į kumštį, trenkė kolegei, tačiau ji smūgio išvengė. Vėl muistydamasis ir mojuodamas rankomis D. N. nagu sužalojo kolegės dešinės rankos vidurinį pirštą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 14-15). (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė K. M. 2020 m. sausio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog kolega priėjo ir norėjo sulaikyti D. N.. D. N. standino rankas, muistėsi. Jai bandant prieiti ir padėti kolegai, bute buvęs R. S. trukdė: paėmė ją už rankos ir nepaleido. Atsisukusi pamatė, kad D. N. rankomis mušė kolegą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Ji, pargriovė ant žemės R. S. ir nubėgo padėti kolegai. Ji D. N. garsiai ir aiškiai išreiškė, kad bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Kadangi D. N. toliau mojavo rankomis, ji panaudojo elektros impulsinį prietaisą kaip įprastą elektros šoką, priliesdama prie dešinio šono. D. N. nusiramino. Bandant sulaikyti D. N. ir uždėti specialią priemonę – antrankius, jis (D. N.), suspaudęs ranką į kumštį, trenkė jai, tačiau ji smūgio išvengė. Vėl muistydamasis ir mojuodamas rankomis D. N. nagu sužalojo jos dešinės rankos vidurinį pirštą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 17-18). (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK vyresniojo tyrėjo D. L. 2020 m. sausio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 22 val. 33 min. iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gavo slaugytojos B. pranešimą, jog dėl dešinės plaštakos trečio piršto žaizdos kreipėsi K. M., dėl nosies žaizdos, kaktos nubrozdinimo, galvos sumušimo kreipėsi ir D. L.. Abu patyrė traumas darbo metu apie 21 val., adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21.) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. sausio 23 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. L. padaryti kūno sužalojimai: nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kraujosruva nosies nugarėlėje, kaktoje ir dešiniame momenyje. Kūno sužalojimai padaryti prieš kelias valandas, iki nukentėjusysis 2020 m. sausio 22 d. 22 val. 8 min. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Nurodyta, jog rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūginių poveikių kietais bukais daiktais. Jie nėra būdingi griuviminei traumai. D. L. padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas kaip nežymus (1 t., b. l. 47-48). Objektų apžiūros 2020 m. birželio 19 d. protokole užfiksuota „Body“ kamera darytų vaizdo įrašų Nr. 2020_0122_205519_001 (1) ir Nr. 2020_0122_210020_002 (2) apžiūra, kuriuose matyti, jog D. N. stovi tarpduryje, laiko buto durų vidinę rankeną ir neįsileidžia pareigūnų į butą. Prieš pareigūnui D. L. įeinant į butą, matyti, kad pareigūno veidas sveikas, nesužalotas. Buto koridoriuje matosi didelis šuo. Pareigūnė K. nurodo, kad už įžeidinėjimus bus panaudota fizinė prievarta, jeigu nebus vykdomi teisėti pareigūnų reikalavimai. Matyti, kad pareigūnei K. kraujuoja dešinės rankos pirštas. Pareigūnas D. nurodo D., kad jis dar ir kolegę sužeidė. Pareigūnė K. sako R., kad laikytų šunį. Pareigūnas sako D.: „viskas, einam“. Girdisi duslūs grumtynių, galbūt smūgių, kurie buvo suduoti pareigūnui D. į veidą, garsai ir pareigūno šauksmas: „K., leisk taserį“. Girdisi duslūs grumtynių, galimai smūgių, kurie buvo suduoti pareigūnui D. į veidą, garsai ir pareigūno šauksmas: „K., leisk taserį“ (2 t., b. l. 71-72).

16. Taigi, iš aukščiau paminėtų aplinkybių visumos matyti, jog liudytojų D. L., K. M. parodymai, duoti tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu buvo analogiški, papildantys vieni kitus, patvirtinantys ir neprieštaringi byloje surinktai medžiagai: tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotai informacijai, specialisto išvadai, vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuotai informacijai, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotai informacijai. Konstatuotina, jog, baudžiamojoje byloje surinktų ir aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad D. N. aktyviais veiksmais priešinosi valstybės tarnautojams, nors žinojo, jog turi besąlygiškai paklusti pareigūnų reikalavimams. D. N. piktybiškai ir įžūliai neleido policijos pareigūnams patekti į butą ir apžiūrėti patalpas, laikė paleistą šunį, kas kėlė baimę policijos pareigūnams. Bandant sulaikyti D. N. jis priešinosi ne dėl asmeninių nesutarimu ar kitų paskatų policijos pareigūnams D. L. ir K. M., o jiems vykdant tarnybines pareigas. Be to, sulaikant D. N. ir bandant uždėti specialią priemonę – antrankius, jis, suspaudė ranką į kumštį, trenkė pareigūnei, tačiau ji smūgio išvengė. Vėl muistydamasis ir mojuodamas rankomis D. N. nagu sužalojo pareigūnės dešinės rankos vidurinį pirštą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Be to, D. N. aktyviai priešindamasis valstybės tarnautojams naudojo fizinį smurtą prieš policijos pareigūną D. L., jam suduodant tris smūgius į veido sritį ir taip padarydamas pareigūnui D. L. nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad rastiems sužalojimams pas D. L., padaryti reikėjo trijų smūginių poveikių bukais kietais daiktais ir jie nėra būdingi griuviminei traumai.

17. Pažymėtina, jog atsakomybė už pasipriešinimą valstybės tarnautojui galima tik tais atvejais, kai asmuo eina įstatymo jam pavestas pareigas, t. y. tai numatyta tik BK 286 straipsnyje. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas apima fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Papildomai juos kvalifikuoti pagal kitus BK straipsnius nereikia, nes jie yra šio nusikaltimo padarymo būdai. Šiuo atveju BK 140 straipsnio nuostatos yra bendroji norma, o BK 286 straipsnis - specialioji norma, nes pasipriešinama valstybės tarnautojui. Kaip jau anksčiau paminėta, nagrinėjamu atveju D. N. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų leisti apžiūrėti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal gautą pranešimą dėl galimai naudojamo smurto prieš mažametį vaiką (duomenys neskelbtini), todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuotini tik pagal BK 286 straipsnį. Apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, išvadas bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą perkvalifikuodamas nusikalstamą veiką, numatytą specialioje normoje BK 286 straipsnyje į bendrą normą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl yra pagrindas tenkinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Zgierskytės-Strumilaitės apeliacinį skundą ir pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį.

18. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

19. D. N. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 286 straipsnis, BK 11 straipsnio 3 dalis). D. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nusikalstamą veiką D. N. padarė būdamas penkis kartus teistas (1 t., b. l. 66-74), Telšių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėn. ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies, 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu bausmės vykdymas atidėtas 1 m. su paskirtais įpareigojimais. 2019 m. birželio 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Byloje esantys duomenys rodo, kad D. N. nevedęs, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, duomenų apie, tai, kad D. N. dirbtų, byloje nėra (1 t., b. l. 63-64), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 65). Todėl teisėjų kolegija mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus D. N. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymą ženkliai mažesnę bausmę, nei sankcijos vidurkis – laisvės atėmimą 1 metams.

20. BK 75 straipsnio, įsigaliojusio nuo 2020 m. liepos 1 d., 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

21. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, kaip jau minėta, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016). Paskyrus mažesnę bausmę, nei BK 286 straipsnio sankcijos vidurkis, D. N. atitinka formalųjį BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindą. Kitas pagrindas yra materialusis, t. y. pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Daugelis reikšmingų aplinkybių jau buvo aptartos, sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo D. N..

22. Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. N. nusikalsta nebe pirmą kartą – iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 5 kartus. Atkreiptinas dėmesys, jog D. N., praeityje ne kartą nuteistam laisvės atėmimo bausme, buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas ir D. N. įrodė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. D. N. ankstesnių bausmės vykdymo atidėjimo metu naujų tyčinių nusikalstamų veikų nepadarė, jam pavyko įgyvendinti probacijos sąlygas, todėl yra pagrindas manyti, jog ir šį kartą D. N. galima atidėti bausmės vykdymą pasiekiant bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo.

23. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2020 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.36) PT-5436 (2 t., b. l. 120) dėl 189 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, kurios susidarė dėl D. N. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme advokatui apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris yra iš dalies tenkinamas, kad D. N. yra jaunas, darbingo amžiaus, galintis susirasti darbą ir dirbti, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo D. N. Valstybės naudai priteisia 189 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Iš dalies tenkinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Zgierskytės-Strumilaitės apeliacinį skundą.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį:

D. N. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi D. N. paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punktais, paskirti D. N. baudžiamojo poveikio priemones – pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-01-22, 21.10 val. iki 2020-01-24,12.30 val.

Iš D. N. valstybės naudai priteisti 189 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devyni Eur) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.