- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-03
- Bylos Nr.
- 2S-264-273/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02680-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MS import“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „G&G industry“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė , apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MS import“ atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G&G industry“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MS import“ dėl sutarties sąlygų ginčijimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MS import“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „G&G industry“ dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo bei delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje prašė panaikinti 2014-08-27 kilnojamojo turto (staklių) pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. 2014-08-26 1. d. 1.2 p. nuostatą ir pripažinti nuosavybės teisę pareiškėjui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2015-11-03 nutartimi tenkino ieškovės UAB „G&G industry“ prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė medienos apdirbimo staklių, kurios buvo pirktos 2014-08-27 pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi, išvežimą iš ieškovės UAB „G&G industry“ iki teismo sprendimo priėmimo.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „MS import“ pateikė priešieškinį prašydama priteisti iš ieškovės atsakovei priklausančias stakles: (duomenys neskelbtini); 1 268 Eur delspinigių; 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė 2015-11-04 pateikė prašymą pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-11-03 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir – areštuoti ginčo stakles, perduodant jas saugoti atsakovei iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Atsakovė nurodė, kad nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių ginčo objektas, staklės, ir toliau liktų jas neteisėtai valdančios ieškovės žinioje. Tokia situacija sudarytų galimybę nesąžiningai veikiančiai ir įsipareigojimų atsakovei nevykdančiai ieškovei toliau neatlygintinai bei neteisėtai naudoti (nudėvėti) stakles ar jas pradanginti. Tokiu būdu net ir atsakovei palankus teismo sprendimas šioje civilinėje byloje realiai neapgintų atsakovės teisėtų interesų, kadangi atsakovė arba atgautų nudėvėtas, sugadintas stakles, arba jų neatgautų net ir jai palankaus teismo sprendimo atveju, t.y. nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar netgi taptų neįmanomas.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovės reikalavimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nurodė, kad ieškovė yra suinteresuota staklių įsigijimu bei tinkama jų apsauga, nes yra sumokėjusi didžiąją dalį pinigų ir ši įranga ieškovei yra būtina. Nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė įrangą gali pradanginti ar padaryti žalą. Mano, jog didesnė žala gali būti padaryta stakles atsakovei jas demontuojant ir transportuojant, kurią vėliau atsakovė gali pareikalauti ieškovės atlyginti. Atsakovė nenurodė kokiomis sąlygomis saugos stakles, teismui patenkinus reikalavimą ir leidus jas saugoti atsakovei, todėl vien pasakymą, kad atsakovė jas saugos, neįrodo, jog turtas nebus tinkamai apsaugotas ir nebus pradangintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies– pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, papildomai nurodė – areštuoti ir palikti saugoti ieškovei UAB „G&G industry“, ieškovės žinioje esančias stakles, perduotas ieškovei pagal 2014-08-27 sutartį atsakovei iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė - uždrausti medienos apdirbimo staklių, kurios buvo pirktos 2014-08-27 pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi, išvežimą iš UAB „G&G industry“ iki teismo sprendimo priėmimo, paliko nepakeistą. Likusioje dalyje prašymo netenkino.
Teismas nurodė, kad atsakovė prašo areštuoti ginčo stakles, perduodant jas saugoti atsakovei. Taigi, prašydama pakeisti taikytas laikinąsias priemones, atsakovė prašo taikyti priešingą laikinąją apsaugos priemonę jau priimtai. Todėl tenkinant atsakovės prašymą teismas turėtų panaikinti 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, tuo galimai būtų pažeistas proporcingumo principas, suteikiant pranašumo vienai iš ginčo šalių. Ieškovė atsiliepime prieštarauja turto išvežimui, baimindamasi dėl šiuo metu jos žinioje esančio turto saugumo. Teismas atsižvelgė į tai, kad byla dar nėra išnagrinėta iš esmės ir nenustatytos visos šalių ginčijamos aplinkybės. Teismas įvertinęs ginčo šalių tarpusavio santykių situaciją, esant ieškovės prieštaravimui bei tai, jog panaikinus jau taikytą laikinąją apsaugos priemonę, tai gali turėti neigiamos ieškovės interesams, atsižvelgęs į atsakovės priešieškinio reikalavimus, prašymą areštuoti ieškovės žinioje esančias stakles, perduotas ieškovei pagal 2014-08-27 sutartį bei perduoti jas saugoti atsakovei iki teismo sprendimo byloje priėmimo tenkino iš dalies, nurodė, kad areštuotinos ieškovės žinioje esančios staklės, perduotos ieškovei pagal 2014-08-27 sutartį, kaip užtikrinantis abiejų proceso šalių teisių ir interesų gynimo pusiausvyrą ir paliktinos saugoti ieškovei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „MS import“ prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria ginčo kilnojamasis turtas (staklės) paliktas saugoti ieškovei, uždraudžiant jas išvežti iš ieškovės - perduoti ginčo kilnojamąjį turtą (stakles) saugoti atsakovei.
Atskirajame skunde atsakovė nurodo, šiuo argumentus:
1. Šalių sudaryta ir galiojanti notarinės formos 2014-08-27 kilnojamojo turto (staklių) pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. 2014-08-26 numatė, jog nuosavybės teisė į stakles išlieka atsakovei, kol ieškovė nesumokės atsakovei visos staklių kainos (1.2. p.). Ieškiniu pati ieškovė pripažino sumokėjusi vos pusę sutarties kainos, t. y. nuosavybės teisės į stakles pagal sutartį ji pati pripažino neįgijusi. Iš to darytina išvada, jog ieškovė atsakovei priklausančiomis staklėmis iki šiol naudojasi nebūdama jų savininke, neturėdama teisėto pagrindo. Kadangi atsakovė yra ginčo staklių teisėta savininkė ir šioje byloje ji pareiškė priešieškinį dėl staklių išreikalavimo, staklės perduotinos saugoti atsakovei, t. y. teisėtai jų savininkei.
2. Atsakovė pažymi, jog ieškovė ir toliau naudojasi staklėmis savo ūkinėje-komercinėje veikloje, t. y. atsakovės staklės kasdien dėvisi, jų vertė nuolat krenta. Negana to, ieškovė atsakovei priklausančiomis staklėmis de facto naudojasi neatlygintinai, t. y. realiai jokio atlygio už ieškovės naudojimąsi staklėmis atsakovė negauna. Taigi, atsakovė ne tik, kad negauna jokios naudos iš staklių (kas prieštarauja privataus ūkio subjekto tikslams), tačiau dar ir patiria nuostolį (nusidėvėjimas; negautos pajamos).
3. Ieškovė buvo ir tebėra nepajėgi atsiskaityti su atsakove pagal Sutartį. Verta priminti, jog 2015-10-28 ieškiniu ieškovė nurodė, jog „ iki 2015-11-06 tikrai bus padengtas visas sutarties likutis...". Taigi, dar pateikdama ieškinį teismui bei atsakovei ieškovė žadėjo nedelsiant sumokėti visą įsiskolinimą už stakles. Visgi, atsakovė iki šiol nėra gavusi jokio apmokėjimo iš ieškovės. Ieškovė dar ieškinio pateikimo stadijoje klaidino teismą dėl sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių, dėl savo tikrųjų ketinimų atsakovės atžvilgiu, siekdama laikinųjų apsaugos priemonių pratęsti neteisėto ir neatlygintino naudojimosi staklėmis terminą. Nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu tokie, akivaizdžiai neteisėti ir nesąžiningi ieškovės ketinimai buvo realizuoti.
4. Atsakovė 2015-11-04 prašymu atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė: skolinga dideles sumas tretiesiems asmenims, įskaitant skolas biudžetui; jos turimas turtas areštuotas skirtingų kreditorių reikalavimų įvykdymui užtikrinti, įskaitant darbuotojus; ieškovė neturi nekilnojamojo turto; ieškovės turimas turtas įkeistas; ieškovei inicijuotas bankroto bylos iškėlimas. Ieškovė yra itin sunkioje finansinėje padėtyje, todėl tikėtina, jog ji jau ilgą laiką nėra ir niekuomet nebebus pajėgi atsiskaityti su atsakove už stakles (ši aplinkybė, kaip minėta, pasitvirtino).
5. Ieškovė 2015-10-28 ieškiniu reikalauja pripažinti jai nuosavybės teisę į stakles. Ieškovės reikalavimo įvykdymui užtikrinti būtinos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios užtikrintų staklių išsaugojimą iki ginčo pabaigos. Atsakovė pažymi, jog staklės yra areštuotos, t. y. stakles perdavus saugoti atsakovei, jos negalės būti parduotos tretiesiems asmenims dėl jų atžvilgiu taikomų suvaržymų; atsakovė prekiauja medienos staklėmis, tačiau jos veikla nesusijusi su medienos staklių naudojimu pagal paskirtį, t. y. staklės atsakovės nebus nudėvimos, nebus mažinama jų vertė; atsakovė, užsiimdama staklių prekyba, turi visus reikiamus resursus (patalpas, žmogiškuosius išteklius, patirtį), būtinus užtikrinti staklių saugumui iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.
6. Atsakovės veikla yra prekyba staklėmis, todėl, būdama savo srities profesionalė, atsakovė neabejotinai yra pajėgi išsaugoti stakles bei nebloginti jų vertės. Tai patvirtina jau vien tas faktas, kad tinkamos būklės stakles atsakovė perdavė ieškovei (jokių pretenzijų dėl staklių būklės ieškovė nereiškė). Taigi, ieškovės abejonės dėl staklių būklės išsaugojimo neturi jokio pagrindo. Kartu pažymėtina ir tai, jog būtent atsakovė yra staklių savininkė, todėl ji ir yra suinteresuota jai priklausančio turto išsaugojimu ir vertės išlaikymu.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Civilinio proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato ir šių priemonių pakeitimo arba panaikinimo pagrindus bei tvarką. Teismo teisę pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ar sumažinti jų mastą pagal dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstą prašymą numato CPK 148 straipsnio 1 dalis. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas paprastai reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos taikymą. Tačiau gali būti prašoma ne tik pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, bet ir sumažinti arba padidinti taikomos tam tikros rūšies laikinosios apsaugos priemonės mastą. Tokiais būdais keičiant laikinąsias apsaugos priemones, taikomos tos pačios taisyklės kaip ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2701/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad gali būti taikomos tik su pareikštais ieškinio reikalavimais susijusios laikinosios apsaugos priemonės, tik esant grėsmei, kad jų netaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti bei laikantis ekonomiškumo ir proporcingumo principų.
Nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė panaikinti 2014-08-27 kilnojamojo turto (staklių) pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. 2014-08-26 1. d. 1.2 p. nuostatą ir pripažinti nuosavybės teisę ieškovei. Teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „G&G industry“ prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė medienos apdirbimo staklių, kurios buvo pirktos 2014-08-27 pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi, išvežimą iš UAB „G&G industry“ iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovė pateikė priešieškinį prašydama priteisti iš ieškovės atsakovei priklausančias stakles: (duomenys neskelbtini); 1 268 Eur delspinigių; 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė nesutinka su Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi, kuria teismas atsakovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies– pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, papildomai nurodė – areštuoti ir palikti saugoti ieškovei UAB „G&G industry“, ieškovės žinioje esančias stakles, perduotas ieškovei pagal 2014-08-27 sutartį atsakovei iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Atskirąjį skundą atsakovė grindžia tuo, kad yra ginčo staklių teisėta savininkė ir šioje byloje ji pareiškė priešieškinį dėl staklių išreikalavimo, staklės perduotinos saugoti atsakovei. Atsakovė pažymi, jog ieškovė ir toliau naudojasi staklėmis savo ūkinėje-komercinėje veikloje, t. y. atsakovės staklės kasdien dėvisi, jų vertė nuolat krenta. Ieškovė nepajėgi atsiskaityti su atsakove pagal Sutartį. Atsakovė yra suinteresuota jai priklausančio turto išsaugojimu ir vertės išlaikymu.
Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl turto saugotojo pakeitimo pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad prašydama pakeisti taikytas laikinąsias priemones (perduoti ginčo turtą saugoti atsakovei), atsakovė prašo taikyti priešingą laikinąją apsaugos priemonę jau priimtai, todėl tenkinant atsakovės prašymą teismas turėtų panaikinti 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, tuo galimai būtų pažeistas proporcingumo principas, suteikiant pranašumo vienai iš ginčo šalių.
Teismas pastebi, kad priešieškiniu yra pareikštas reikalavimas įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei jai priklausančias medienos apdirbimo stakles, tai yra atsakovė siekia, kad teismas, sugrąžintų jai teisę valdyti, naudotis ir disponuoti jai priklausančiu turtu. Tuo tarpu prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę, atsakovė siekia, kad ginčo turtas (medienos apdirbimo staklės) būtų perduotas jai saugoti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, atsakovės prašymo dalies, perduoti medienos apdirbimo stakles saugoti atsakovei iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, netenkino. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ginčo šalių tarpusavio santykių situaciją, atsižvelgė į atsakovės priešieškinio reikalavimus, teisingai sprendė, jog panaikinus jau taikytą laikinąją apsaugos priemonę, tai gali turėti neigiamos ieškovės interesams, dėl to padarė pagrįstą išvadą, jog areštuotinos ieškovės žinioje esančios staklės perduotos ieškovei pagal 2014-08-27 sutartį, kaip užtikrinantis abiejų proceso šalių teisių ir interesų gynimo pusiausvyrą, paliktinos saugoti ieškovei. Be to, nagrinėjamu atveju atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės savo esme sutampa su priešieškinio reikalavimu ir, taikius šias priemones, būtų užtikrintas ne teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus atsakovei, įvykdymas, bet faktiškai būtų patenkintas atsakovės reikalavimas. Be to, teismo nuomone, būsimo galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui kliūčių nebus, nes, priėmus atsakovei palankų sprendimą, ieškovė bus įpareigota grąžinti atsakovei medienos apdirbimo stakles. Taip pat, šiuo atveju, atsižvelgtina į tai, kad byla dar nėra išnagrinėta iš esmės ir nenustatytos visos šalių ginčijamos aplinkybės.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl atskirojo skundo motyvai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui. Atsakovė atskirajame skunde nenurodo jokių teisinių aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą. Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.