Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė

dalyvaujant pareiškėjai N. L., jos atstovui advokatui Valerijui Kuvšinčikovui (Valerij Kuvšinčikov),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaras Augustas Rasimavičius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad M. P., būdama santuokoje, bet sutuoktiniui jau išvykus į (duomenys neskelbtini), išpirko butą. Pareiškėjai iškilo problema priimti palikimą pagal testamentą, nes paliktas butas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės objektas. Apie 2000 m. M. P. paskambino iš (duomenys neskelbtini) ir informavo, kad sutuoktinis mirė. M. P. faktiniu valdymu priėmė palikimą po sutuoktinio mirties, nes bute gyveno, mokėjo mokesčius, juo rūpinosi. Tačiau turto neįformino savo vardu. Sprendimo pripažinti A. P. mirusiu data neatitinka faktinių aplinkybių, nes atsižvelgiant į jo gimimo datą – 1923 m., laikytina, kad A. P. mirė anksčiau, todėl M. P. priėmė palikimą po jo mirties faktiškai valdydama turtą. atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, leistų pareiškėjai priimti palikimą pagal testamentą.

5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaras Augustas Rasimavičius teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškimas netenkinamas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja N. L. yra P. (L.) M. M., gimusios 1926 m. kovo 25 d., testamentinė įpėdinė. M. P. 1994 m. rugpjūčio 25 d. testamentu jai nuosavybės teise priklausantį vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko N. L. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas bei pateikta sutartis patvirtina, kad 1994 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu M. P. įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

7. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P. po sutuoktinio A. P. mirties priėmė palikimą – 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), faktiškai jį valdydama.

8. Remiantis VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis nustatyta, kad A. P. gimė 1923 m. sausio 1 d., duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą nėra.

9. Į bylą pateiktas santuokos sudarymo įrašas bei sutuoktuvių liudijimas patvirtina, kad 1956 m. lapkričio 3 d. buvo sudaryta A. P. ir M. L. (pavardė prieš santuoką) santuoka (santuokos įrašo Nr. 2713); po santuokos sudarymo sutuoktiniams suteiktos pavardės P. ir P..

10. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11215-964/2023 pareiškėjos N. L. pareiškimas iš esmės patenkintas; A. V. P., gimęs 1923 m., paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), paskelbtas mirusiu; mirties vieta laikytina paskutinė žinoma jo buvimo vieta – (duomenys neskelbtini), o mirties data – sprendimo įsiteisėjimo data. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis sprendimas įsiteisėjo 2023 m. spalio 13 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

11. Duomenų apie A. P. sudarytą testamentą ar palikimo priėmimą po jo mirties į bylą nepateikta, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. P. paliktojo turto priėmimą valdyti.

12. Bylos duomenimis M. P. mirė 2005 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus m. 3-ame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 131/2005 po M. P., mirties. Palikimą pagal testamentą priėmė N. L., paveldėjimo teisės liudijimas 2022 m. gruodžio 2 d. dienai neišduotas.

13. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalies nuostatas palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. Palikimo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas, kadangi tik nuo jo atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai.

14. CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdiniais pagal testamentą taip pat gali būti valstybė, savivaldybės.

15. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

16. Kaip nustatyta, A. P., gimęs 1923 m., paskelbtas mirusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu, jo mirties data – sprendimo įsiteisėjimo data; sprendimas įsiteisėjo 2023 m. spalio 13 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. M. P. mirė 2005 m. rugsėjo 26 d. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, kad palikimas po A. P. mirties atsirado tik 2023 m. spalio 13 d., todėl M. P., mirusi iki A. P. paskelbimo mirusiu ir palikimo po jo mirties atsiradimo dienos, negalėjo būti jo įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis), taip pat negalėjo atlikti jokių aktyvių veiksmų palikimui po A. P. mirties priimti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

17. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir nustatytų aplinkybių bei ištirtų įrodymų visumai teismas konstatuoja nesant pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P. priėmė savo sutuoktinio A. P. palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti ir naudoti, todėl pareiškėjos N. L. pareiškimas atmetamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

18. Kitus pareiškėjos nurodytus argumentus teismas vertina kaip teisiškai nereikšmingus, neįtakojančius nagrinėjamos bylos baigties, todėl dėl jų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270, 516 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos N. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.