- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-26
- Bylos Nr.
- e2A-858-459/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01505-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- N. L.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaras A. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja N. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Marija M. P. (L.) po sutuoktinio A. P. (A. P.) mirties priėmė palikimą – 1/2 dalį buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), faktiškai jį valdydama. Pareiškėja nurodė, kad po senelės M. P. mirties (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 3-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo pagal testamentą byla, nes M. P. 1994 m. rugpjūčio 25 d. testamentu jai nuosavybės teise priklausantį Butą paliko pareiškėjai. M. P. 1994 m. rugpjūčio 25 d. sudarė Buto pirkimo sutartį, sumokėjo pinigus į Senamiesčio seniūnijos sąskaitą. Paaiškėjo, kad Butas įgytas santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) su A. P., metu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu A. P. paskelbtas mirusiu, nuspręsta mirties vieta laikyti paskutinę žinomą jo buvimo vietą – Vilnius, (duomenys neskelbtini), o mirties data – teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną. M. P. po sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydama: gyveno Bute, rūpinosi juo, mokėjo mokesčius. Už Buto privatizaciją M. P. sumokėjo iš asmeninės sąskaitos, tačiau Butas formaliai yra bendroji jungtinė nuosavybė ir reikalingas teismo sprendimas dėl faktinio palikimo priėmimo, siekiant gauti nuosavybės liudijimą ir po to priimti palikimą visa apimtimi pagal testamentą po M. P. mirties.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra gauta pranešimo apie galimą palikėjo A. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. P. paliktojo turto priėmimą valdyti.
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaras A. R. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11215-964/2023 A. V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Vilnius, (duomenys neskelbtini), paskelbtas mirusiu; mirties vieta laikytina paskutinė žinoma jo buvimo vieta – Vilnius, (duomenys neskelbtini), o mirties data – sprendimo įsiteisėjimo data. Sprendimas įsiteisėjo 2023 m. spalio 13 d. Duomenų apie A. P. sudarytą testamentą ar palikimo priėmimą po jo mirties į bylą nepateikta, VĮ Turto bankas nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą A. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. P. paliktojo turto priėmimą valdyti.
6. Teismas taip pat nustatė, kad M. P. mirė (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 3-ajame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 131/2005 po M. P. mirties. Palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėja, paveldėjimo teisės liudijimas 2022 m. gruodžio 2 d. neišduotas.
7. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad palikimas po A. P. mirties atsirado tik 2023 m. spalio 13 d., todėl M. P., mirusi iki A. P. paskelbimo mirusiu ir palikimo po jo mirties atsiradimo dienos, negalėjo būti jo įpėdinė pagal įstatymą, taip pat negalėjo atlikti jokių aktyvių veiksmų palikimui po A. P. mirties priimti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Pareiškėja N. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kad Marija M. P. (L.) po sutuoktinio A. P. mirties 1998–2000 m. priėmė palikimą – 1/2 dalį Buto. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
8.1. Faktinė mirties diena ir asmens paskelbimo mirusiu diena dažniausia nesutampa. Byloje yra duomenys, kad A. P. mirė 1998–2000 m. Civilinėje byloje Nr. e2YT-11215-964/2023 ir civilinėje byloje Nr. e2YT-5714-1200/2024 teismai pripažino šią aplinkybę. Tačiau sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-11215-964/2023 teismas nurodė pagrindą, kodėl A. P. mirties data laikytinas ne pareiškime nurodomas laikas 1998–2000 m., o šio teismo sprendimo įsiteisėjimo diena: byloje nėra duomenų, jog A. P. dingo tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo.
8.2. Tikėtina, kad 1998–2000 m. A. P. buvo miręs, tai patvirtino pareiškėjos paaiškinimai ir faktas, kad jokios informacijos apie A. P. iš Ukrainos, iš Lietuvos institucijų negauta. Susidaro loginis ir teisinis prieštaravimas tarp A. P. paskelbimo mirusiu dienos ir galimos faktinės mirties dienos. Tačiau sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-11215-964/2023 nebuvo skundžiamas.
8.3. Sąžiningumo principas yra ir teismų diskrecijos ribas apibrėžiantis kriterijus, t. y. teismui suteiktos platesnės galimybės priimti sprendimus konkrečioje byloje ir priimti sprendimą, vadovaujantis teisingumu, sąžiningumu ir protingumu, o ne tik vykdyti formalųjį teisingumą, t. y. griežtai pagal įstatymo raidę. Kaip teigiama teisinėje literatūroje, naujausia kasacinio teismo formuojama praktika atitinka šiandienines realijas, reaguoja į vykstančius procesus visuomenėje, yra prisitaikanti ir novatoriška, kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021 priėmė nutartį, kurioje sąžiningumo principas tapo svertu ir pagrindiniu argumentu, lėmusiu tikrojo, o ne formaliojo teisingumo įvykdymą. Tokia kasacinio teismo praktika duoda pagrindą teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nukrypo nuo naujausios kasacinio praktikos ir turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo pareiškėjos apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodama, kad teismas nukrypo nuo naujausios kasacinio teismo praktikos, nesivadovaudamas sąžiningumo principu ir pernelyg formaliai vertindamas A. P. paskelbimo mirusiu dieną. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokį pareiškėjos argumentą kaip nepagrįstą.
13. Visų pirma, priešingai, nei teigia pareiškėja, Vilniaus miesto apylinkės teismas nei 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendime Nr. e2YT-11215-964/2023, kuriuo A. P. buvo pripažintas mirusiu, nei skundžiamame 2024 m. gegužės 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-5714-1200/2024 nepripažino ir nenustatė tokios aplinkybės, kad A. P. būtų miręs 1998–2000 m. Abiejose bylose aplinkybę, kad A. P. galėjo būtį miręs 1998–2000 m., buvo nurodžiusi tik pati pareiškėja, teigdama, kad apie 1998–2000 m. pareiškėjos močiutei paskambino iš Ukrainos ir pranešė, jog A. P. mirė, tačiau aplinkybių ir detalių pareiškėja neprisimena. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas tokios pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepatvirtino ir nenustatė.
14. Antra, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į pareiškėjos nurodytą kasacinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021. Šiuo atveju šioje kasacinio teismo byloje suformuoti išaiškinimai negali būti taikomi, nes nesutampa nagrinėjamos bylos ir nurodytos nutarties ratio decidendi (sprendimo pagrindimas). Nurodytoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021 buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių į akcijas pripažinimo, akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir akcijų pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, o sąžiningumo principas aptartas kaip vienas iš pamatinių šiuolaikinės sutarčių (ne paveldėjimo) teisės principų (nutarties 44 punktas).
15. Trečia, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos senelė M. P. mirė (duomenys neskelbtini) Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11215-964/2023 A. P. paskelbtas mirusiu ir mirties data nuspręsta laikyti sprendimo įsiteisėjimo datą. Sprendimas įsiteisėjo 2023 m. spalio 13 d. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo suformuluotą praktiką, paveldėjimo teisės bylose palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (Lietuvos Respublikos kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Iki šio momento paveldėjimo teisiniai santykiai negali prasidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666–727). Tai reiškia, kad, kaip teisingai skundžiamame 2024 m. gegužės 13 d. sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, palikimas po A. P. mirties atsirado tik 2023 m. spalio 13 d., todėl M. P., mirusi iki A. P. paskelbimo mirusiu ir palikimo po jo mirties atsiradimo dienos, negalėjo būti jo įpėdinė pagal įstatymą, taip pat negalėjo atlikti jokių aktyvių veiksmų palikimui po A. P. mirties priimti. Atitinkamai pareiškėjos reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P. po sutuoktinio A. P. mirties priėmė palikimą – 1/2 dalį Buto, faktiškai jį valdydama, negali būti tenkinamas.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nors pareiškėja tiek pareiškime, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad M. P. įsigijo Butą jau daug metų faktiškai negyvendama kartu su sutuoktiniu A. P., tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nematyti, kad pareiškėja būtų kreipusis į teismą, prašydama pripažinti, jog M. P. Butą įgijo asmeninėn nuosavybėn.
17. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino susiklosčiusią faktinę situaciją ir pagrįstai atmetė pareiškėjos pareiškimą kaip nepagrįstą. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus apeliacinės instancijos teismo argumentus, neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.