Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. M. ir A. M. bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domėja“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. M. ir A. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domėja“, trečiajam asmeniui L. B. dėl įsipareigojimų nevykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai D. M. ir A. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria atmesti patikslinto ieškinio reikalavimai dėl išorinės būsto apdailos medžiagų ir darbų kainos priteisimo bei neturinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šiuos patikslinto ieškinio reikalavimus tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovams visas bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, kitą Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai susipažino su ruošiamos notarinės pirkimo–pardavimo sutarties projektu, teikė pastabas dėl jo sąlygų, todėl turėjo galimybę reikalauti pateikti žemės sklypo planą naudojimosi tvarkai nustatyti. Atsakovės vardu veikęs M. B. 2014 m. rugpjūčio 14 d. elektroniniu paštu atsiuntė ieškovams gyvenamųjų namų komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo schemą. Ieškovams turėjusi atitekti sklypo dalis šioje schemoje pažymėta raide „B“, joje numatytas plotas - 316 kv. m. Schemoje yra aiškiai pažymėtos dvi vietos automobilių parkavimui. Tik praėjus 5 mėnesiams po sutarties sudarymo notarė Z. R. ieškovei A. M. išdavė nė vieno bendraturčio nepasirašytą naudojimosi tvarkos planą, kurio iki to laiko ieškovai nebuvo matę. Iš šio plano matyti, kad ieškovų naudojimui paliktas žemės plotas iš esmės skiriasi nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. elektroniniu paštu M. B. atsiųstos schemos, t. y. tarp taškų 10-1 yra paliktas tik 3,80 m plotis, taigi faktiškai panaikinta ieškovams turėjusi priklausyti viena automobilio stovėjimo vieta.Teismas sprendime negalėjo remtis liudytojo D. G. 2016 m. lapkričio 3 d. posėdyje duotais parodymais, kadangi nuo 2016 m. spalio 19 d. D. G. yra vienasmenis valdymo organas (atsakovės vadovas). Taigi teismas turėjo teisę jį apklausti tik kaip šalį, bet ne kaip liudytoją. Net ir vertinant D. G., kaip šalies, paaiškinimus, jie niekaip nepaneigia to fakto, kad atsakovė 2014 m. rugpjūčio 14 d. ieškovams pateikė klaidinančią informaciją, nes pats D. G. 2014 m. birželio 27 d. užsakė pas G. U. suprojektuoti ieškovų naudojimui atitekusią sklypo dalį, paliekant vieną automobilio stovėjimo vietą.Teismas nevertino liudytojo M. B. parodymų, kad jis atsakovės UAB „Domėja“ vardu bendravo su ieškovais laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. kovo 16 d. Jis išsiuntė ieškovams 2014 m. rugpjūčio 14 d. schemą, kurioje numatytos dvi automobilių stovėjimo vietos, vėliau jokių kitų planų niekada nesiuntė, jam taip pat nėra žinoma, kad ieškovams kokius nors kitus planus būtų siuntęs kas nors kitas.Teismas neatsižvelgė į D. G. paaiškinimų, susijusių su sklypo planu, prieštaringumą, nenuoseklumą ir nelogiškumą. Teismas neatsižvelgė į ieškovų argumentus, kad 2015 m. kovo 20 d. sutarties priedas, jeigu jis būtų buvęs sutarties pasirašymo metu, kaip lygiavertė sutarties sudėtinė dalis, privalėjo būti įrištas kartu su kitais sutarties tekstą sudarančiais lapais, tačiau prie minėtos sutarties jokių priedų nebuvo įrišta. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovams ir trečiajam asmeniui L. B. priskirtas naudotis plotas abiejose sutartyse apibrėžtas tais pačiais indeksais - 1, 2, 3, 4, 5, 6, 14, 13, 12, 11, 10, 1. Neįmanoma, kad tame pačiame plane ieškovų ir L. B. naudojimui tenkančios sklypo dalys būtų apibrėžtos tais pačiais indeksais. Be to, prie atsakovės ir trečiojo asmens L. B. 2015 m. birželio 26 d. sutarties yra įrištas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Šis planas tapatus tam planui, kurį 2015 m. rugpjūčio mėn. ieškovai gavo iš notarės. Pagal jį trečiojo asmens L. B. naudojimui skirtas žemės plotas praplėstas ieškovų ploto sąskaita. Be to, šio plano skiltyje „su paženklintomis vietoje žemės sklypo ribomis ir nustatytu plotu sutinku“ ieškovų parašų nėra, nors šios sutarties sudarymo metu ieškovai jau buvo sklypo bendraturčiai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovus supažindino su parduodamos žemės sklypo naudojimo dalies riba, teismas neįvertino, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. ieškovams atsiųsta schema yra vienintelis planas, kuris ieškovams buvo žinomas pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu. Kadangi sutarties sąlygas dėl žemės sklypo ribų pasiūlė atsakovė, teismas šiuo atveju privalėjo taikyti CK 6.193 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai.Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalį bylą nagrinėjantis teismas turėjo pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis vartotojas įpareigojamas vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo.Preliminarios sutarties priede Nr. 1 esantis apdailos aprašymas ir 2015 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties 7.7.6 punktas atitinka nesąžiningumo kriterijus. Atsakovė, pažeisdama ieškovų, kaip vartotojų, teises, preliminarioje sutartyje nenurodė konkrečios eternito apdailos rūšies, o tik vartojo bendrinį terminą, kuris ieškovus ir suklaidino. Sutarties 7.7.6 punkte apdaila taip pat nedetalizuota, tačiau ieškovai, kaip vartotojai, dėl to negali patirti jokių neigiamų pasekmių, nes verslininkui tenka pareiga suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią, aiškią ir suprantamą informaciją.Teismas visiškai nepasisakė dėl byloje esančio įrodymo - M. B. 2015 m. balandžio 9 d. elektroniniu paštu ieškovams siųsto laiško, kuriame jis nurodė, kad „man labai gaila ir nemalonu, ir tai greičiausiai bus mano klaida, kad aš Jūsų tinkamai neinformavau laiku apie tokį sprendimą. Man, pristatant objektą, buvo pasakyta, jog jis projektuojamas toks, kad neiškristų iš gatvės bendro konteksto, dėl to spalvos ir dangos bus tokios pačios“. Šis įrodymas neginčijamai patvirtina, kad su atsakove buvo tartasi dėl apdailos su „žvynais“.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai nenurodė, kokio įstatymo pagrindu prašoma priteisti neturtinę žalą. Patikslintame ieškinyje aiškiai nurodyta, kad neturtinę žalą prašoma priteisti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pagrindu.Ieškovai ieškinyje išsamiai pagrindė neturtinio pobūdžio praradimus, kurie negali būti išreikšti pinigine išraiška, tačiau teismas šių ieškovų argumentų neįvertino.Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtų nepatogumų mastą. Nepatogumas būtent ir yra tas, jog ieškovai neteko vienos automobilio stovėjimo vietos. Apsisprendžiant dėl būsto pirkimo, dvi automobilio stovėjimo vietos sklype ieškovams turėjo esminės reikšmės. Šie nepatogumai negalės būti pašalinti. Ieškovai buvo ypatingai nuvilti, jautė ir iki šiol jaučia emocinę įtampą. Ieškovų, kaip vartotojų, teisių pažeidinėjimas, buvo sistemingas.Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovų valstybei po 154 Eur žyminį mokestį, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovų trečiojo asmens L. B. naudai po 350 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas privalėjo atsižvelgti į priežastis, dėl kurių L. B. buvo įtraukta į procesą. Jos įtraukimą į bylą nulėmė neteisėti atsakovės veiksmai, todėl nepriklausomai nuo bylos baigties trečiojo asmens L. B. turėtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovės.Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Domėja“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovės UAB „Domėja“ solidariai ieškovams D. M. ir A. M. 320 Eur už juodžemį ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (320 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priimti naują sprendimą – ieškovų A. M. ir D. M. ieškinį šioje dalyje atmesti, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš ieškovų D. M. ir A. M. atsakovei UAB „Domėja“ po 900 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisiant atsakovei UAB „Domėja“ visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kitą Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas išvadą dėl netinkamai išlyginto sklypo išimtinai grindė nespalvotomis fotonuotraukomis, kurios tariamai patvirtino, kad sklypas nebuvo tinkamai išlygintas ir užpiltas juodžemiu. Tačiau iš pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės objektyviai spręsti dėl atsakovės atliktų darbų tinkamumo, t. y. šiuo atveju tik ekspertas galėtų atsakyti, ar žemė buvo tinkamai išlyginta, ar sklype supilta žemė laikoma juodžemiu. Tačiau ieškovai tokio prašymo byloje nereiškė.Teismas tik formaliai sprendė, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų, tuo tarpu nei tarp ieškovų ir atsakovės sudaryta sutartis, nei vykę susirašinėjimai nepatvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus. Atsakovė niekada nesuteikė jokių lūkesčių dėl žemės sklypo sutvarkymo taip, jog beliktų tik pasėti veją. Tai byloje patvirtino pačių ieškovų 2015 m. lapkričio 5 d. el. laiškas, kuriame ieškovai patvirtino, jog „niekas nekalbėjo, kad sklypo žemė bus paruošta tiek, kad beliks žolę pasėti“. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovų atsakovei dar 2015 m. spalio 18 d. siųstas elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad „<...>, o likusią žemę mes jau užsivešime patys, kaip ir buvo tartasi“. Teismas visiškai nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei. Ieškovai, teigdami, jog tarp šalių egzistavo susitarimas sutvarkyti žemės sklypą taip, kad beliktų tik žolę pasėti, turėjo tokį susitarimą įrodyti CPK nustatyta tvarka. Teismo vertintos fotonuotraukos niekaip neįrodo, jog atsakovė įsipareigojo ieškovams pilnai sutvarkyti žemės sklypą, todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas sprendė, kad atsakovė turėjo paneigti ieškovų deklaruojamus sutartinius įsipareigojimus, dėl kurių net nebuvo tartasi.Teismas, pripažindamas, jog ieškovų reikalavimas dėl 320 Eur priteisimo iš atsakovės yra tenkintinas, kritiškai nevertino byloje nustatytų aplinkybių, kad ieškovai įsigijo juodžemį iš ieškovo D. M. uošvio, už kurį buvo sumokėta grynaisiais pinigais. Esant akivaizdžioms abejonėms dėl sudaryto sandorio realumo (byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pardavėjui buvo sumokėti pinigai), teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą dėl 320 Eur priteisimo, kadangi nesant jokių objektyvių įrodymų apie pinigų sumokėjimo faktą, nepaneigtina byloje išvada, jog ieškovams priteisiant minėtą sumą, ieškovai galimai neatlygintinai iš uošvio (ieškovės tėvo) gaudami juodžemio, nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita.Ieškovų patenkintų reikalavimų dalį sudaro 1,5 proc., o nepatenkinti reikalavimai sudaro 98,47 proc. Remiantis šiais skaičiavimais, atsakovei turėjo būti priteista 5 267,04 Eur suma. Tuo tarpu teismas sprendė, jog teisinių paslaugų išlaidos turėtų būti sumažintos iki 1 800 Eur, kas sudaro vos 34 proc. visų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas akivaizdžiai pažeidžia atsakovės teisėtus lūkesčius į visišką (priklausomai nuo ieškovų nepatenkintų reikalavimų dalies) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kas iš esmės neatitinka civilinėje teisėje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų.Teismas, sumažindamas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, neatliko jokių skaičiavimų, kurie pagrįstų tokį ženklų bylinėjimosi išlaidų sumažinimą, taip pat atitinkamai nevertino kiekvieno atlikto procesinio veiksmo atitikimo Rekomendacijoms, dėl ko visiškai nepagrįstai konstatavo, kad, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsiliepimo parengimo pagal ginčo teisinį santykį pagrindžiančius dokumentus apimtis, nėra pagrindo daryti išvadą apie didžiausias advokato darbo ir laiko sąnaudas, skirtas dokumentų analizei bei atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimui ir surašymui, bei taikyti jam maksimalų tarifą.Ieškovai A. M. ir D. M. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad pateiktose nuotraukose aiškiai matomas sklypo vaizdas po atsakovės atliktų darbų, tai yra matomas atsakovės atvežtas ir išpiltas „šlynas“, molis, smėlis ir žemės su velėna. Atsakovė pripažįsta, kad šiose nuotraukose yra užfiksuotas atsakovės atliktų darbų galutinis rezultatas. Pagal 2015 m. kovo 16 d. preliminariosios būsto pirkimo–pardavimo sutarties priedo Nr. 1 3 p., 2 p. ir 2015 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties 7.7.3. p., 7.8.13. p. atsakovė įsipareigojo iki 2015 m. liepos 15 d. išlyginti sklypą ir užpilti jį juodžemiu. Taigi nuotraukose matomas atsakovės atvežtas ir išpiltas „šlynas“, molis, smėlis ir žemės su velėna negali būti laikomi juodžemiu. Kartu su patikslintu ieškiniu buvo pateiktas 2015 m. rugpjūčio 18 d. dabartinio atsakovės vadovo D. G. ieškovams parašytas laiškas, kuriuo jis informavo, kad tariamai pagal ieškovų pageidavimą jis ieškovams sumontavo daugiau terasos ir trinkelių, o už žemę savo įmonės 320 Eur įsiskolinimą vienašališkai sudengė su jo tariamais ieškovų užsakytais papildomais darbais. Nors įskaitymas yra aiškiai neteisėtas, nes šių darbų ieškovai neužsakinėjo, tačiau, atlikdamas tokį įskaitymą, jis vienareikšmiškai patvirtino, kad atsakovė netinkamai atliko žemės sklypo išlyginimo ir užpylimo juodžemiu darbus ir buvo įsipareigojusi ieškovams kompensuoti 320 Eur už ieškovų pačių nupirktą ir atvežtą juodžemį. Iš kur juodžemis buvo įsigytas (kas yra juodžemio pardavėjas) neturi jokios reikšmės. Reikšminga gali būti tik tai, ar juodžemis įsigytas už pagrįstą kainą, tačiau atsakovė neįrodinėjo, kad juodžemio kaina gali būti mažesnė negu 320 Eur. Ieškovų nuomone, ieškinys turėjo būti patenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei negalėjo būti priteistos.Atsakovė UAB „Domėja“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovams buvo puikiai žinomas žemės sklypo plotas ir jo ribos, kadangi pirkimo–pardavimo sutarties 6.1. punkte buvo aiškiai aptartas žemės sklypo planas, kaip priedas prie pasirašomos sutarties. Pasirašant sandorį, buvo skaitoma sutartis, kurioje taip pat buvo nustatyta naudojimosi tvarka pagal pateiktą žemės sklypo planą, tik jis buvo neprisiūtas prie sutarties. Be šio plano pirkėjai negalėjo įkeisti įsigyto turto. Liudytoja notarė Z. R. taip pat paaiškino, kad žemės sklypo naudojimosi tvarką aprašė iš atsakovės pateikto 2014 m. rugsėjo 12 d. sudaryto žemės sklypo plano naudojimosi tvarkai nustatyti, prie sutarties jo neįrišo, nes to nereikalavo ieškovai. Tai, kad žemės sklypo planas buvo parengtas dar prieš preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą byloje patvirtina 2014 m. rugsėjo 14 d. el. laiškas, iš kurio matyti, jog UAB „Georiba“ vadovas G. U. siuntė parengtą žemės sklypo plano naudojimosi tvarkai nustatyti fragmentą ir nurodė, kad jei padalinimai geri, gali atspausdinti ir atiduoti. Ieškovai aktyviai dalyvavo tiek preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, tiek pirkimo–pardavimo sutarties sudaryme, derėjosi su atsakove dėl sutarties sąlygų. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai turėjo pakankamai žinių ir sugebėjimų derėtis, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatytos taisyklės, nes ieškovai su visomis sutarties sąlygomis buvo supažindinti, jiems jos buvo žinomos. Teismas pagrįstai konstatavo, kad notarė, tvirtindama šalių sandorį, įsitikino sutarties sąlygų teisėtumu ir jos turinio atitikimu šalių valiai, todėl ieškovų reikalavimai dėl žemės sklypo naudojimo ribos atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Iš tarp šalių sudarytų sutarčių akivaizdu, jog būsto išorinės sienos apdaila, priešingai nei teigia ieškovai, buvo tinkamai detalizuota. Atsakovė dar iki preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ieškovus informavo, kad „Eternit“ „žvynai“ nebus montuojami, nes atsakovė jau seniai yra priėmusi sprendimą, kad bus montuojamos „Eternit“ prekės ženklo plokštės ir šios plokštės jau yra užsakytos. Atsakovė išpildė visus tiek preliminariąja, tiek pirkimo–pardavimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su būsto išorinės sienos būkle/apdaila. Ieškovai byloje nepateikė visiškai jokių įrodymų (pvz., medicininių išrašų, patvirtinančių sveikatos sutrikimus) neturtinei žalai pagrįsti, visi pateikti apeliantų argumentai yra deklaratyvūs ir nesudarė pagrindo spręsti, jog neturtinė žala kilo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

Dėl žemės sklypo dalies naudojimo ribos pakeitimo

Ieškovai apeliaciniu skundu ginčija teismo išvadą, kad jie pagal byloje pateiktus įrodymus žinojo arba turėjo žinoti apie pirkimo–pardavimo sutarties 6.1. punkte nustatytą jiems tenkančios žemės sklypo dalies ribą, o ieškovai neginčijo pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo taikyti vartotojų apsaugą įtvirtinančias normas ir atsižvelgti į tai, kad atsakovė neįrodė, jog suteikė būtiną, teisingą, išsamią bei neklaidinančią informaciją apie parduodamos žemės sklypo dalies naudojimo ribą, t. y. kad teismas pagal CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalį ex officio turėjo įvertinti šią sutarties sąlygą sąžiningumo aspektu. Ieškovai patikslintame ieškinyje yra nurodę, kad jie nereiškia reikalavimo pakeisti žemės sklypo naudojimo ribą, o tik mano, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė nevykdė CK 6.163 straipsnio 4 dalyje ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos atskleisti vartotojams visą žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, t. y. nepateikė būtinos, teisingos, išsamios ir neklaidinančios informacijos apie parduodamos žemės sklypo dalies naudojimo ribą ir dėl šių pažeidimų turi atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad ieškovai apibrėždami bylos nagrinėjimo ribas šioje dalyje yra aiškiai įvardiję, jog jie nesiekia pripažinti negaliojančia šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 6.1. punktą, nustatantį ieškovų žemės sklypo dalį (306 kv. m) ir jos ribas pagal prie sutarties pridedamo žemės sklypo ribų planą. Ieškovai šioje ieškinio dalyje nurodomas aplinkybes įrodinėjo atsakovės pareigos atskleisti visą informaciją nevykdymo aspektu, teigdami, kad tokiais veiksmais ieškovams buvo padaryta neturtinė žala.Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieškovai neginčijo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, neturi jokios reikšmės, o teismas ieškovų pateiktus įrodymus apie pakeistą žemės sklypo ribą turėjo vertinti atsakovės pareigos atskleisti pirkėjams visą žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, aspektu, tačiau ją vertino jos įtraukimo į sutartį pagrįstumo ir teisėtumo aspektu, nors ieškovai tokio reikalavimo nereiškė. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi ieškinio ir apeliacinio skundo ribomis, byloje pateiktus įrodymus dėl žemės sklypo ribos pakeitimo vertina būtent informacijos pateikimo pirkėjams aspektu. Pažymėtina, kad ir apeliacinio skundo motyvai, kad teismas ex officio turėjo įvertinti šią sutarties sąlygą sąžiningumo aspektu pagal CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalį, taip pat pripažintini, kaip išeinantys už ieškinio ribų, nes ieškovai ieškinyje aiškiai nurodė, kad yra apsisprendę nereikšti reikalavimo pakeisti žemės sklypo naudojimo ribą, kuri nustatyta pirkimo–pardavimo sutarties 6.1. punkte, o CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.Bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, įtvirtinta CK 6.163 straipsnyje, jo 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams, o 3 dalyje – kad šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. Šio straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Pardavėjo pareiga suteikti informaciją numatyta CK 6.353 straipsnyje. Byloje nėra ginčo, kad ieškovai yra vartotojai, nes jie atitinka CK 6.228¹ straipsnyje numatytus vartotojo kriterijus, o jų sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis – vartojimo sutarties kriterijus. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje taip pat yra nustatyta gamintojo, pardavėjo, paslaugos teikėjo pareiga suteikti vartotojams valstybine kalba Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją. CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją ir pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui (CK 6.228⁶ straipsnio 4 dalis), o verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius (6.228⁶ straipsnio 5 dalis). Taigi vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų yra vertinimas, ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją ir ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui. Teisės į informaciją įgyvendinimo užtikrinimas – vienas pagrindinių vartotojų apsaugos tikslų tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniame vartotojų apsaugos teisiniame reguliavime. Tik turėdamas pakankamai informacijos vartotojas turi galimybę priimti sąmoningą sprendimą dėl prekių ar paslaugų įsigijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332-687/2016).Kadangi ieškovai prisiėmė jų pasirašytos pirkimo–pardavimo sutarties 6.1. punkte įtvirtintas žemės sklypo ribų nustatymo pasekmes, atsisakydami reikšti reikalavimą dėl sutarties sąlygos, nustatančios naudojamos žemės sklypo dalies ribą, todėl svarstytina, ar atsakovė, kaip pardavėja, įrodė, kad suteikė ieškovams tinkamą ir pakankamą informacija apie pakeistą ieškovų žemės sklypo dalies ribą.Byloje nustatyta, kad ieškovei A. M. 2014 m. rugpjūčio 14 d. buvo atsiųsta informacija dėl kotedžų ir sklypo padalinimo plano, kuriame ieškovams nurodyta sklypo dalis B – 316 kv. m ir ribos (2016-06-01 patikslinto ieškinio priedas Nr. 03). Pirkimo–pardavimo sutartimi (6.1. p.) parduota 306 kv. m. sklypo dalis, kurio ribos pakeistos (2016-06-01 patikslinto ieškinio priedas Nr. 06). Kadangi ieškovai pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį su jame nustatytomis pakeistomis sklypo ribomis, svarstytina, ar ieškovams buvo pateikta tinkama informacija apie sklypo ribų pakeitimą. Duomenų, kad žemės sklypo planas su pakeistomis ribomis buvo išsiųstas ieškovams, byloje nėra pateikta. Ieškovų teigimu, jiems buvo žinomas tik 2014-08-14 pateiktas žemės sklypo planas, todėl pasirašydami pirkimo–pardavimo sutartį manė, kad ribos nustatytos pagal jį. Tačiau, kadangi ieškovai žinojo, jog sklypo dydis jiems buvo sumažintas nuo 316 kv. m iki 306 kv. m, jie neabejotinai turėjo suprasti, kad keičiantis sklypo dydžiui keisis ir sklypo ribos, ir galbūt sudarydami sutartį jie veikė nepakankamai apdairiai ir atsargiai, į ką atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, tačiau tai neatleidžia pardavėjo nuo pareigos tinkamai, aiškiai, išsamiai, suprantamai informuoti ieškovus apie sklypo dydžio ir ribų pakeitimus, nes tai viena iš esminių sutarties sąlygų. Pažymėtina, kad nors pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad prie sutarties pridedamame žemės sklypo plane yra nustatytos sklypo dalies linijos, tačiau šis planas nėra pridėtas prie pirkimo–pardavimo sutarties ir sandorį tvirtinusi notarė Z. R. pripažino, kad prie sutarties nebuvo įrištas žemės sklypo planas, nes to nereikalavo ieškovai. Šis žemės sklypo planas nenurodytas ir kaip sutarties priedas, jo nebuvo ir prie preliminariosios būsto pirkimo–pardavimo sutarties. Žemės sklypo naudojimosi planas, pagal kurį buvo parduota žemės sklypo dalis ir nustatytos jo ribos, nėra pasirašytas nei ieškovų, nei gretimų sklypų savininkų. Tačiau žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą jo perleidimo metu, yra žemės sklypo planas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Nekilnojamojo turto objekto - žemės sklypo - planas yra žemės sandorio sudėtinė dalis, o registruojamas gali būti tik žemės sandoris su planu, kuriame nurodytos žemės sklypo ribos, pavyzdžiui, naudojimui kiekvienam bendraturčiui skiriamos sklypo dalies ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai žemės sklypo planą, kuriuo buvo remtasi sudarant sutartį dėl buto ir žemės sklypo pardavimo, gavo tik 2015-08-19, paprašę jį pateikti notarės (patikslinto ieškinio priedas Nr. 5). Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovai iki tol tokio žemės sklypo plano neturėjo, o teismo nustatyta aplinkybė, kad toks žemės sklypo planas buvo, nes jį notarė pateikė ieškovams, nepatvirtina, kad ieškovai iki sutarties sudarymo ir sutarties sudarymo metu buvo tinkamai informuoti apie pakeistas sklypo ribas ir jiems buvo perduotas sklypo ribų planas. Sutiktina su ieškovų pozicija, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. atsiuntus ieškovams informaciją dėl kotedžų ir sklypo padalinimo plano, kuriame ieškovams nurodyta sklypo dalis B – 316 kv. m ir nustatytos ribos, jiems iš esmės buvo teikiama klaidinanti informacija. Atsakovės direktorius D. G. dar 2014-06-27 išsiuntė matininkui G. U. sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), projektinį brėžinį dėl jų padalijimo ir G. U. 2014-09-12 parengė naudojimosi tvarkos planą (liudytojo G. U. 2016-11-03 pateikti dokumentai 26883). Tai reiškia, kad atsakovė, 2014-08-14 išsiųsdama ieškovams kitą planą, nors žinojo, kad sklypo naudojimosi tvarkos planą jau yra užsakiusi, bet dar jo negavusi, faktiškai teikė klaidinančią informaciją. Liudytojo D. G. parodymai nepatvirtina, kad ieškovams buvo perduotas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, nes, tik ieškovams turint savo žinioje tokį planą iki sutarties sudarymo ir sudarant sutartį būtų galima teigti, kad jiems buvo visapusiškai atskleista informacija apie žemės sklypo ribas. Pirmosios instancijos teismo sprendime akcentuota aplinkybė, kad ieškovai prieš sutarties pasirašymą bendravo su notare Z. R. dėl sutarties sąlygų derinimo, niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad toks derinimas vyko dėl sklypo ribų, nes ieškovai klausė dėl kitų sutarties sąlygų, ir tai jokiu būdu nepatvirtina, kad ieškovai disponavo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, to neteigė ir notarė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad parduodant gretimą žemės sklypą trečiajam asmeniui L. B. jos sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 6.1. punkte, nustatant jai tenkančio žemės sklypo linijas, yra įrašyti tokie pat indeksai, kaip ir ieškovų pirkimo–pardavimo sutartyje, nors parduodamas kitas sklypas „A“ ir prie sutarties pridėtas tas pats žemės sklypo planas, kurį ieškovai gavo iš notarės ir kuris taip pat nepasirašytas nei L. B., nei gretimo sklypo savininkų – ieškovų (L. B. 2016-05-09 paaiškinimų raštu priedas). Kolegija taip pat pažymi, kad remiantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Kadangi visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, todėl nagrinėjamoje byloje susidariusi situacija lemia išvadą, kad atsakovė ne tik neįrodė, jog tinkamai vykdė aukščiau nurodytą informavimo pareigą, bet ir visos abejonės šiuo atveju turėtų būti aiškinamos silpnesnės šalies, t. y. vartotojų – ieškovų – naudai. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ieškovams nebuvo suteikta aiški, suprantama, būtina, teisinga, išsami ir neklaidinanti informacija dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir atsakovė šią pareigą yra pažeidusi.

Dėl atsakovės netinkamai įvykdytų įsipareigojimų, susijusių su išorine namo apdaila

Dėl įpareigojimo išlyginti žemės sklypą ir užpilti juodžemiu (pagal atsakovės apeliacinį skundą)

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio dalį, kuria ieškovai prašė atlyginti jų turėtas žemės sklypo užpylimo juodžemiu ir jo išlyginimo išlaidas, kadangi teismas nustatė, kad atsakovė neįvykdė šio sutartinio įsipareigojimo. Atsakovė pirkimo–pardavimo sutarties 7.8.13. punkte įsipareigojo sklypą išlyginti ir užpilti juodžemiu, šio įsipareigojimo atsakovė neginčija, tik teigia, kad jį yra įvykdžiusi. Teismas, remdamasis byloje pateiktomis fotonuotraukomis, sprendė, kad ieškovų žemės sklypas nebuvo tinkamai išlygintas ir užpiltas juodžemiu, su kuo nesutinka atsakovė, teigdama, jog nuotraukos tokios aplinkybės nepatvirtina, nes vien fotonuotraukos nepatvirtina ir negali patvirtinti atliktų darbų kokybės, o tai galėtų nustatyti tik ekspertas. Kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo išvada dėl sklypo užpylimo juodžemiu ir jo išlyginimo pagrįsta ne tik fotonuotraukomis (patikslinto ieškinio priedas Nr. 22), bet ir tarp šalių vykusiu susirašinėjimu dėl šio įsipareigojimo vykdymo, kuomet ieškovai reiškė pretenzijas dėl žemės atvežimo ir išlyginimo, o atsakovė teigė, jog šias išlaidas yra padengusi atliktais papildomais darbais (terasos papildomo ploto ir trinkelių papildomu sumontavimu), tokiu būdu padengdama atsakovų išlaidas dėl juodžemio įgijimo (patikslinto ieškinio priedai Nr. 21, 25, 27). Tai reiškia, kad atsakovė šiuo susirašinėjimu iš esmės yra sutikusi, jog šio įsipareigojimo nėra įvykdžiusi, o nuotraukų duomenys vizualine prasme pakankamai informatyvūs ir šių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė nebuvo įvykdžiusi sutartinio įsipareigojimo žemės sklypą užpilti juodžemiu ir jį išlyginti, todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovų dėl to turėtus nuostolius. Atsakovės abejonės dėl juodžemio užvežimo išlaidų pagrįstumo nėra patvirtintos jokiais įrodymais, o vien tai, kad juodžemis buvo įgytas iš ieškovo D. M. uošvio, to nepaneigia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė, siekdama sudengti skolą už papildomų darbų atlikimą, taip pat rėmėsi artima juodžemiui įsigyti reikalinga suma, t. y. apie 320 Eur, kas iš esmės patvirtina reikalaujamos sumos pagrįstumą. Be to, kitų įrodymų apie kitokią juodžemio kainą nėra pateikta.Atsižvelgiant į tai, ši sprendimo dalis laikytina pagrįsta, todėl nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Neturtinė (moralinė) žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nurodyto straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį reikalavimą, sprendime nurodė, kad ieškovai reikšdami reikalavimą nenurodė įstatymo, kurio pagrindu prašo priteisti neturtinę žalą. Tačiau taikyti įstatymą yra teismo prerogatyva, todėl tai negali būti reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo atmetimo pagrindu. Kadangi ginčas yra susijęs su ieškovų, kaip vartotojų, teisių gynimu, tai nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymu, ką ieškovai buvo nurodę ir savo patikslintame ieškinyje. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad vartotojai turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą.Kaip nurodyta šios nutarties 24 ir 25 punkte, šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnio 1 dalis) bei privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti (CK 6.163 straipsnio 4 dalis, 6.228⁶ straipsnio 1 dalis). Kai šalis derasi nesąžiningai, o verslininkas, neįvykdo arba netinkamai įvykdo pareigą suteikti informaciją vartotojui, tokia šalis turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 4 dalis, 6.228⁶ straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai ir nustačius, kad atsakovė netinkamai vykdė pareigą pateikti informaciją pirkėjams – ieškovams, atsiranda pagrindas svarstyti, ar tokiais neteisėtais atsakovės veiksmais nebuvo padaryta neturtinė žala ieškovams. Kolegijos vertinimu, dėl nustatytų atsakovės veiksmų, jai nevykdant įstatyme numatytos pareigos teikti visapusišką, aiškią, teisingą informaciją, ieškovai dėl pakeistų naudojamo žemės sklypo ribų neteko žemės sklypo dalies, kuri jiems būtų užtikrinusi 2 automobilių stovėjimo vietas, o tai pripažintina ieškovų lūkesčių praradimu ir atsiradusiais nepatogumais, nes tai ieškovams turėjo esminę reikšmę apsisprendžiant su atsakove sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, tinkamos informacijos nepateikimas ieškovams sugriovė jų lūkesčius ir dėl išorinės būsto apdailos, kas sukėlė jiems neigiamas emocijas, nusivylimą, papildomų rūpesčių reikalaujant iš atsakovės laikytis žodinio susitarimo sąlygų. Atsakovė, kaip verslininkė, nekomunikuodama su ieškovais, manipuliuodama savo padėties pranašumu, pademonstravo savo nesiskaitymą su klientais – ieškovais, jų interesų nepaisymą, taip juos pažemindama ir priversdama juos imtis visokių priemonių ir gaišti savo laiką, kad būtų apgintos jų teisės. Todėl spręstina, kad dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovai patyrė neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Taigi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Todėl būtent teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, ir negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013; kt.).Įvertinus tai, kad ieškovai dėl nepakankamo informacijos teikimo prarado galimybę turėti dar vieną automobilio stovėjimo vietą sklype, kas neabejotinai daro įtaką ir įgyto turto vertei, nebuvo pateisinti jų lūkesčiai dėl būsto išorinės apdailos, neįvykdytas sutarties įsipareigojimas užpilti žemės sklypą juodžemiu ir jį išlyginti, o atsakovė ignoravo ieškovų pretenzijas, nebendradarbiavo, tuo sukeldama ieškovams ilgalaikę įtampą ir nepatogumus, laikytina, kad ieškovų neturtinės žalos atlyginimui priteistina neturtinė žala – po 2 000 Eur kiekvienam ieškovui. Toks dydis laikytinas pakankamu, teisingu, sąžiningu ir protingu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

Kolegijai nutarus pakeisti sprendimą neturtinės žalos priteisimo dalyje, keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1-2 dalys). Ieškovai patikslintame ieškinyje reiškė bendros 20 866,74 Eur sumos ieškinį, ieškinio reikalavimai patenkinti 4 320 Eur sumai, t. y. 21 % (20,70 %). Todėl ieškovei A. M. turėjus 162 Eur žyminio mokesčio, 75 atstovavimo išlaidų ir 26,74 Eur kitų išlaidų, iš viso 263,74 Eur, jai iš atsakovės priteistinos 55,38 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, o ieškovui D. M. sumokėjus 900 Eur atstovavimo išlaidas, jam iš atsakovės priteistinos 189 Eur dydžio atstovavimo išlaidos. Byloje pateikti atsakovės įrodymai patvirtina, jog atsakovė turėjo 5 348,88 Eur atstovavimo išlaidas. Taigi atsižvelgiant į atmestų reikalavimų proporciją – 79 %, turėtų būti priteista 4 225,61 Eur suma. Tačiau pažymėtina, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys atstovavimo išlaidas, nesuteikia teismui realios galimybės nustatyti konkrečių atstovavimo veiksmų sudėtį ir už juos sumokėtų sumų dydį, tikslu patikrinti jų atitikimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytiems maksimaliems dydžiams, kadangi visos advokato išlaidos paskaičiuotos tam tikru vienodu valandiniu įkainiu (100 Eur + PVM). Tačiau sutiktina su atsakove, kad jos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 926,86 Eur, už atsiliepimo į patikslintą ieškinį – 786,50 Eur ir už 2016-08-01 pareiškimą dėl papildomų įrodymų prijungimo – 133,10 Eur, iš viso 1 846,46 Eur, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl laikytinos pagrįstomis. Kaip pati atsakovė pripažįsta, jos atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 13 val., o pasirengimas atstovavimui truko dar apie 12 val. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.19. punkte nustatyta, kad už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ir parengiamajam posėdžiui valandą yra taikomas 0,1 koeficientas. Kadangi teismo posėdžių metu vidutinis mėnesinis darbo užmokestis bruto buvo 767,67 Eur ((756,90+748+771,90+793,90):4), todėl už atsakovės atstovo dalyvavimą ir pasirengimą teismo posėdžiams priteistinas maksimalus dydis negali viršyti 1 919,75 Eur, todėl atsakovės nurodomas 2 972,97 Eur dydis laikytinas prieštaraujančiu Rekomendacijomis nustatytam maksimaliam dydžiui.CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į šioje normoje nurodytus kriterijus bei į atsakovės apeliacinio skundo motyvus dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, pakankamomis, pagrįstomis ir neviršijančiomis maksimalių dydžių pripažintinos nurodytos bendros 3 766,21 Eur (1 846,46+1 919,75) atstovavimo išlaidos. Todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovų atsakovei lygiomis dalimis priteistina 2 975,30 Eur (3 766,21 Eur x 21 %) dydžio atstovavimo išlaidos, t. y. po 1 487,65 Eur iš kiekvieno ieškovo. Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės A. M. atsakovei priteistina 1 432,27 Eur (1 487,65 – 55,38), o iš ieškovo D. M. atsakovei – 1 298,65 Eur (1 487,65 –189). Kadangi ieškovų reikalavimai dėl žemės sklypo naudojimo ribos pakeitimo iš esmės buvo pripažinti pagrįstais, o trečiasis asmuo L. B. į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta dėl šioje ieškinio dalyje pareikštų reikalavimų, todėl jos turėtas išlaidas turi atlyginti atsakovė, nes šioje dalyje sprendimas priimtas ieškovų naudai. Atsižvelgiant į tai, trečiajam asmeniui L. B. jos turėtos 700 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pagal ieškovų A. M. ir D. M. atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo nustatytas ieškovų apeliacinio skundo trūkumas žyminio mokesčio sumokėjimo dalyje, nurodant pareigą jį sumokėti, yra išspręstas ginčas dėl ieškovų pareigos sumokėti žyminį mokestį šioje byloje, pripažįstant, kad ieškovai privalo jį mokėti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieškovų nesumokėtos žyminio mokesčio už ieškinį dalies priteisimo valstybei. Kadangi ieškovai paduodami ieškinį yra sumokėję 162 Eur žyminį mokestį, tai nesumokėta žyminio mokesčio dalis sudaro 308 Eur (470–162), kurios mokėjimas valstybei tarp šalių paskirstytinas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, o būtent iš ieškovų valstybei priteistina 243,32 Eur žyminis mokestis lygiomis dalimis, t. y. po 121,66 Eur iš kiekvieno ieškovo, o iš atsakovės valstybei – 64,68 Eur. Tokiomis pačiomis proporcijomis tarp šalių turėtų būti paskirstytos ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 6,74 Eur, tačiau jas paskirsčius šalims, jų dydžiai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) už procesinių dokumentų siuntimą, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė D. M. paduodama apeliacinį skundą yra sumokėjusi 462 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur advokatui už apeliacinio skundo surašymą, todėl apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 19 % (4 000 : 20 546,74 x 100), jai priteistina iš atsakovės 87,78 Eur žyminis mokestis ir 95 Eur dydžio atstovavimo išlaidos. Taip pat ieškovė sumokėjo 150 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą, kuris netenkintas, parengimą, todėl jai atlygintinos visos šios išlaidos. Tokiu būdu iš atsakovės ieškovei A. M. priteistinos 332,78 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (87,78+95+150). Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 15 Eur žyminio mokesčio išlaidas už apeliacinį skundą, tačiau šio skundo netenkinus, žyminio mokesčio išlaidos nepriteistinos. Atsakovė taip pat pateikė įrodymus apie 2 268,75 Eur turėtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau 726 Eur suma sumokėta už apeliacinio skundo parengimą, kuris nebuvo patenkintas, ir šios išlaidos neatlygintinos. 1 542,75 Eur sumokėta už atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimą, tačiau šis dydis viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11. punkte numatytą maksimalų dydį, kuris yra 1 062,88 Eur (817,60 x 1,3), todėl iš ieškovų atsakovei priteistina tik šių išlaidų dalis, proporcinga ieškovų atmestų reikalavimų daliai, t. y. 860,93 Eur (1062,88 x 19 %) lygiomis dalimis, t. y po 430,46 Eur. Atlikus atsakovės mokėtinos ieškovei A. M. 332,78 Eur užskaitą, iš ieškovės A. M. atsakovei priteistina – 97,68 (430,46 Eur – 332,78).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą pakeisti.

Šio sprendimo dalį, kuria iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domėja“ solidariai ieškovams D. M. ir A. M. priteista 320 Eur už juodžemį ir 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (320 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo palikti nepakeistą.

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domėja“ (įmonės kodas 302555968) ieškovams D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam jų po 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir po 5 % dydžio metinių palūkanų nuo kiekvienam jų priteistos sumos (2 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domėja“ (įmonės kodas 302555968) iš ieškovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 1 298,65 Eur, o iš ieškovės A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 1 432,27 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 121,66 Eur ir iš ieškovės A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 121,66 Eur žyminį mokestį už ieškinį, o iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domėja“ (įmonės kodas 302555968) – 64,68 Eur žyminį mokestį už ieškinį.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domėja“ (įmonės kodas 302555968) trečiajam asmeniui L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domėja“ (įmonės kodas 302555968) iš ieškovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 430,46 Eur, o iš ieškovės A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 97,68 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.