- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- 2S-2231-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35092-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo ir pagal M. K. priešieškinį ieškovei E. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų, su santuokos nutraukimu, susijusių pasekmių taikymo, trečiasis asmuo AB „Swedbank“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. K. ieškiniu prašė:
1.1 nustatyti nepilnamečio vaiko B. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;
1.2 priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis 372 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;
1.3 nustatyti, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja ieškovė;
1.4 priteisti ieškovės patirtas 522 Eur išlaidas specialiems dukros poreikiams tenkinti;
1.5 priteisti ieškovės sumokėtą 100 Eur žyminį mokestį;
1.6 nustatyti atsakovo M. K. bendravimo su dukra tvarką.
2. Atsakovas M. K. priešieškiniu prašė:
2.1 nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
2.2 nepilnametės dukters B. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. K.;
2.3 nustatyti, kad M. K. moka nepilnametės dukters B. K. išlaikymui iki jos pilnametystės ar iki kurio nors kito CK 3.194 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio fakto atsiradimo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis šias išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka bei nustatyti, kad E. K. skiriama dukters išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir šias lėšas privalo naudoti išimtinai dukters poreikių patenkinimui;
2.4 nustatyti tokią tėvo bendravimo su gimusia nepilnamete dukra B. K. tvarką;
2.5 išspręsti ir kitas su santuokos nutraukimu susijusias turtines ir neturtines pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi nustatytą laikinąją atsakovo M. K. ir nepilnamečio vaiko B. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, nustatant, kad:
1) Tėvas M. K. bendrauja su dukra kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 15 val. iki 20 val. ir kas antrą savaitgalį, t. y. nuo šeštadienį nuo 10.00 val. iki 20.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val., dukrą pasiimdamas ir grąžindamas prie vaiko gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), vartų ar į kitą tėvų raštu susitartą vietą. Tėvas M. K. jam nustatytą bendravimo savaitgalį bendrauja su dukra su nakvyne, t. y. nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 19 val., tik nakvojant pas senelius ar kartu su seneliais, informavęs ieškovę apie numatomą bendravimą savaitgalį su nakvyne ne vėliau kaip prieš penkias dienas.
2) Tėvas M. K. bendrauja su nepilnamečiu vaiku šventiniu ir dukters Kalėdų atostogų laikotarpiu, dukrą pasiimdamas ir grąžindamas prie vaiko gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), vartų ar į kitą tėvų raštu susitartą vietą: - Kalėdų antrą dieną, t. y. gruodžio 26 d., nuo 10.00 val. iki gruodžio 29 d. 20.00 val., tik nakvojant kartu su seneliais; - Nuo sausio 2 d. 10 val. iki sausio 4 d. 20.00 val., tik nakvojant kartu su seneliais. Nesant galimybės atsakovui užtikrinti nakvynės su seneliais, atitinkamai atostogų su vaiku metu tėvas 10 val. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną 20.00 val. grąžina į jos gyvenamąją vietą.
3) Tėvas M. K. bendravimo su dukra B. K. laiku užtikrina jos dalyvavimą ugdymo ir užklasinėje veikloje.
4) Kiekvienas iš tėvų savo buvimo su dukra laikotarpiu privalo užtikrinti dukrai galimybę bendrauti su kitu iš tėvų pasirinktomis nuotolinio ryšio priemonėmis.
5) Tėvui M. K. ir motinai E. K. vaiko akivaizdoje draudžiama filmuoti jų susitikimus, konfliktines situacijas, vaiko paėmimą bendravimui su skyrium gyvenančiu tėvu ir jo grąžinimą, taip pat draudžiama filmuoti vaiką įrodymų rinkimo tikslu.
6) Tuo atveju, kai tėvo bendravimas su dukra negalimas dėl dukters ligos arba jeigu vaikas, nustatytomis bendravimo su tėvu dienomis, išvykęs atostogauti su motina, arba nurodyta diena yra valstybinės šventės pirma diena, tėvo prarastas dėl šios priežasties bendravimo laikas kompensuojamas artimiausią darbo dieną, o jeigu tokių dienų, daugiau negu viena – atitinkamai kitas iš anksto tarp tėvų elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)suderintas darbo dienas. Vaiko tėvas gali dalyvauti švenčiant vaiko gimtadienį bet kurioje vaiko buvimo vietoje.
7) Tarpusavio geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į nepilnamečio vaiko poreikius, interesus tėvai gali sutarti ir kitokią bendravimo su vaiku tvarką.
8) Kontaktai bendravimui tiek žodžiu, tiek raštu yra šie: E. K.: tel. Nr. (duomenys neskelbtini)? el. paštas: (duomenys neskelbtini); M. K.: tel. Nr. (duomenys neskelbtini)? el. paštas: (duomenys neskelbtini).
4. Atsakovas M. K. pateikė teismui prašymą iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo su nepilnamete dukra B. K. tvarką ir nustatyti, kad:
1) Tėvas jam nustatytą bendravimo savaitgalį bendrauja su dukra B. K. su nakvyne, t. y. nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val.;
2) Motina E. K. savo atostogas, kurias ji planuoja praleisti su dukra B. K., ne vėliau kaip prieš 7 dienas suderina su tėvu M. K., šalims susitariant tėvui suteikti kitą lygiavertį laiką bendrauti su dukra;
3) Jei dukrai B. K. susirgus, ji tuo metu būna pas tėvą M. K., dukra rūpinasi ir ją slaugo Tėvas savo gyvenamojoje vietoje iki tol, kol dukra be pavojaus jos sveikatai galės būti perduota motinai E. K.. Apie dukros susirgimą Tėvas nedelsiant informuoja Motiną, nurodydamas dukros būklę ir planuojamą gydymą. Dukrai būnant pas tėvą ligos atveju, tėvas pastoviai informuoja motiną apie dukros sveikatos būklės pasikeitimus, derina tolimesnius veiksmus dėl jos gydymo tęsimo;
4) Tėvas M. K. su dukra B. K. praleidžia pusę ugdymo įstaigos rudens, žiemos ir pavasario atostogų. Tėvas su motina E. K. prieš 14 dienų iki atitinkamų atostogų pradžios susiderina atostogų laiko paskirstymą tarp tėvo ir motinos. Šalims nesusitarus, pirmoji atostogų laiko dalis automatiškai priskiriama tėvui, antroji – motinai;
5) Dukters B. K. ugdymo įstaigos vasaros atostogų metu tėvas M. K. su dukra praleidžia šešias atostogų savaites, jas išskaidant dalimis po 14 dienų. Tėvas su motina E. K. ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki vasaros atostogų pradžios susitaria dėl konkretaus tėvui priskiriamo laiko atostogauti su dukra vasaros atostogų metu. Jei iki nustatyto termino šalys nesusitaria, tėvas su dukra atostogauja birželio 12 – 25 dienomis imtinai, liepos 17 – 30 dienomis imtinai ir rugpjūčio 15 – 28 dienomis imtinai; Tėvas dukrą paima pirmą bendrų atostogų dieną 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20 val.
6) Jei tėvas M. K. ketina su dukra B. K. išvykti į kitą valstybę, jis apie tai ne vėliau kaip prieš 7 dienas informuoja motina E. K., nurodydamas kokiam laikotarpiui ir kur jis išvyksta su dukra. Jei tėvas su dukra planuoja išvykti atostogauti į užsienį, motina privalo duoti tėvui visus reikalingus raštiškus sutikimus (leidimus) bei dukters kelionės dokumentus (pasą) ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki nurodytos kelionės pradžios. Po kelionės tėvas dukters pasą grąžina motinai;
7) Dukters B. K. atostogų metu negalioja nustatytas įprastinis tėvo bendravimo su dukra grafikas.
5. Atsakovas M. K. taip pat prašė nustatyti, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtų vykdytina skubiai. Prašyme nurodoma, kad teismo sureguliuota ir realiai susiklosčiusi tvarka neatitinka vaiko interesų, o taip pat sudaro pagrindą ieškovei manipuliuoti situacija, taip sudarant dirbtines problemas atsakovui, kuris siekia kokybiškai bendrauti su vaiku. Klausimas dėl vaiko nakvynės pas atsakovą turi būti persvarstytas, nes esama tvarka neatitinka vaiko interesų, o draudimas vaikui nakvoti pas tėvą nėra pateisinamas atsižvelgiant į esamą situaciją. Pagal esamą situaciją ieškovei yra suteikta neribota galimybė savavališkai keisti nustatytą bendravimo tvarką, motyvuojant vaiko atostogomis su motina arba liga. 2021 m. spalį, gruodį ir 2022 m. sausį ieškovė savavališkai pakeitė teismo nustatytą tvarką, 2021 m. gruodį ieškovė motyvuodama savo atostogomis savavališkai pakeitė atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, 2022 m. sausį, neigdama galimus Covid-19 simptomus vaikui, pažeisdama galiojusias karantino taisykles, perdavė vaiką atsakovui, o tėvui nustačius, kad dukros temperatūra yra per aukšta ir gavus teigiamą Covid-19 testo rezultatą, vėlgi pažeisdama karantino taisykles, ieškovė pareikalavo grąžinti sergantį vaiką, o atsakovui atsisakius tą padaryti, naktį iškvietė policiją ir jėga pasiėmė sergančią dukrą. Ieškovė atsakovui priskirtą laiką poilsio dienomis savavališkai kompensuoja darbo dienomis, o tai akivaizdžiai nėra lygiavertis kompensavimas, nes atsakovas praranda galimybę pramogauti su vaiku savaitgalį, šį laiką pakeičiant į bendravimą rutininę darbo dieną. Vaiko ligos atveju vaikui turi būti užtikrinta tinkama priežiūra ir visu ligos laikotarpiu neturi būti rizikuojama vaiko sveikata dėl formalių dalykų. Atsakovas prašo nustatyti, kad jis su dukra praleidžia pusę ugdymo įstaigos rudens, žiemos ir pavasario atostogų. Vasaros atostogų metu atsakovui turi būti suteikta galimybė pabūti su dukra ilgesnį periodą, išvykti atostogų į kitą vietą. Siekiant išvengti nutarties vykdymo vilkinimo ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovė anksčiau skundė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurioje buvo sprendžiamas dukros būrelių lankymo klausimas, taip iš esmės užkirsdama galimybę ją taikyti nuo jos priėmimo bei atsižvelgiant į tai, kad skundo nagrinėjimas gali užtrukti ilgiau nei liko iki vasaros atostogų, reikalinga nustatyti skubų nutarties, kuria bus išspręstas šis prašymas, vykdymą.
Atsiliepimas
6. Ieškovė E. K. pateikė atsiliepimą į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodė su prašymu sutinkanti iš dalies ir siūlo nustatyti ieškovės prašyme nurodomą bendravimo tvarką dukters vasaros atostogų (2022 m. birželio 10 d. – rugpjūčio 31 d.) laikotarpiu, lygiomis dalimis padengiant dukters vasaros stovyklų išlaidas, pagal ieškovės atsakovui pateiktus stovyklų išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atsakovo pateikiama bendravimo tvarka yra labai nekonkreti, neatsižvelgta į vaiko interesus, vaiko pageidavimą lankyti vasaros dienos stovyklas. Atsakovo prašomas nustatyti nepertraukiamas 14 dienų atostogų su juo laikas, negali būti nustatytas atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas ir dukters interesus. Dukrą konsultuojančios psichologės rekomendavo dukters nakvynių su tėvu klausimą spręsti tik po išsamaus dukters ir tėvo psichologinio ištyrimo, kas galės būti padaryta teismo ekspertizės metu. Atsakovas aplaidžiai, nerūpestingai besielgdamas sukelia pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei. Ieškovė neprieštarauja, kad būtų nustatyta, jog atsakovo prarastos bendravimo darbo dienos būtų kompensuojamos darbo dienomis, o poilsio dienos – poilsio dienomis, taip pat sutinka apie savo atostogų su dukra laiką informuoti atsakovą prieš 7 dienas iki atostogų pradžios.
Šalies argumentai
7. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo neprieštarauja nepilnametės interesams. Išvadoje nurodoma, kad 2022 m. balandžio 22 d. buvo gautas ieškovės pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, reaguojant į kurį buvo individualiai bendrauta su nepilnamete B. K., jos motina ir tėvu; buvo nuspręsta nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka) patvirtinančių vaiko teisių ir geriausių interesų neužtikrinimą, įvyko nenumatytas įvykis, nelaimė, vaiko tėvas suvokia situaciją. Šeimai rekomenduota tęsti numatytus įsipareigojimus ir atvejo vadybos procesą. Susipažinusi su ieškovės atsiliepime išdėstytu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, Tarnyba nurodė, kad naujų pranešimų dėl vaiko teisių pažeidimų nėra gavusi, Tarnyba palaiko savo pateiktą poziciją dėl tėvo laikino bendravimo su vaiku. Tarnyba pažymėjo tėvams, jog vaikas nėra suaugusiųjų tarpusavio konflikto sprendimo įrankis, visais atvejais sprendžiant ginčus turi būti paisoma geriausių vaiko interesų. Tiek vaiko motinos, tiek tėvo tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 3 d. nutartimi tenkino atsakovo M. K. prašymą ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nustatytą laikinąją skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką dalyje dėl bendravimo su nakvynėmis, bendravimo dienų kompensavimo ir nustatė, kad:
9.1 tėvas M. K. bendrauja su dukra B. K. kas antrą savaitgalį su nakvyne, t. y. nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val., dukrą pasiimdamas ir grąžindamas prie vaiko gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), vartų ar į kitą tėvų raštu susitartą vietą;
9.2 tuo atveju, kai tėvo bendravimas su dukra negalimas dėl dukters ligos arba jeigu vaikas, nustatytomis bendravimo su tėvu dienomis, išvykęs atostogauti su motina, arba nurodyta diena yra valstybinės šventės pirma diena, tėvo prarastas dėl šios priežasties bendravimo laikas darbo dienomis kompensuojamas artimiausią darbo dieną, o jeigu tokių dienų, daugiau negu viena – atitinkamai kitas iš anksto tarp tėvų elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)suderintas darbo dienas, o prarastas bendravimo laikas poilsio dienomis – artimiausiomis poilsio dienomis. Vaiko tėvas gali dalyvauti švenčiant vaiko gimtadienį bet kurioje vaiko buvimo vietoje.
9. Teismas nustatė laikinąją skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką vasaros atostogų metu, kad:
10.1 dukters B. K. ugdymo įstaigos 2022 m. vasaros atostogų metu tėvas M. K. su dukra praleidžia nuo birželio nuo 10 iki 17 dienos imtinai, nuo birželio 27 iki liepos 9 dienos imtinai; nuo liepos 25 iki 31 dienos imtinai ir nuo rugpjūčio 17 – 28 dienos imtinai. Tėvas dukrą paima pirmą bendrų atostogų dieną 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20 val. prie vaiko gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), vartų ar iš/į kitą tėvų raštu susitartą vietą;
10.2 dukters B. K. 2022 m. vasaros atostogų metu negalioja nustatytas įprastinis tėvo bendravimo su dukra grafikas.
10. Teismas leido nutartį vykdyti skubiai ir nurodė, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo priedai, pateikti ne valstybine kalba nepriimti, grąžinami jį padavusiam asmeniui.
11. Teismas nurodė, kad šalių nepilnametei dukrai vasaros atostogų laikotarpis prasidės 2022 m. birželio 10 d. ir tęsis iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Nors šalims teikiama socialinė pagalba, taikomas atvejo vadybos procesas, iš 2022 m. vasario 8 d. pagalbos plano matyti, kad šalims keliamas įsipareigojimas dėl vaiko kasdienių reikalų tartis tarpusavyje, nepavykus konsultuotis individualiai su socialinėmis darbuotojomis, esant poreikiui kreiptis dėl mediacijos, tačiau pagalbos plane atsispindi, kad šis įsipareigojimas vykdomas nepakankamai, šalys nesikreipia dėl mediacijos. Šalys nebendradarbiauja, vaiko interesus suvokia skirtingai. Tiesioginis ir asmeniškas tėvo bendravimas su nepilnamete dukra su nakvyne laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo ribojamas, t. y. numatant sąlygą tik nakvoti pas senelius ar kartu su seneliais. Ryšys tarp tėvo ir dukters yra nuolat ir reguliariai palaikomas, jų tarpusavio bendravimas yra nepertraukiamas ir nuoseklus. Tėvas neignoruoja dukters norų, pageidavimų, neveikia prieš jos interesus, pasiryžęs užtikrinti dalyvavimą stovyklose ir tose veiklose, kuriose ji norės, todėl nustatant tėvo pageidaujamą tvarką nebus pažeisti vaiko interesai. Byloje 2021 m. lapkričio 23 d. teismo buvo priimta nutartis, ribojanti nepilnametės šalių dukters popamokinės veiklos krūvį, nustatant ribojimus ieškovei dėl popamokinių užsiėmimų kiekio. Nutartis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir palikta nepakeista. Nepaisant to, motina šiai vasarai vėlgi numatė didelį vaiko užimtumą dienos stovyklose. Vaiko dalyvavimas stovyklose negali būti prioritetu prieš ryšio palaikymą su tėvu. Vaiko išsakomas noras vėl lankyti stovyklas leidžia daryti išvadą, kad nauja aplinka ir žmonės jai nekelia įtampos, ji greitai apsipranta ir prisitaiko. Tai leidžia tikėtinai vertinti tėvo nurodomas aplinkybes apie tai, kad dukra pirmas porą dienų su juo būdavo vangi, vėliau apsiprasdavo.
12. Teismas sutiko, kad galimai tai yra normali vaiko reakcija tėvams gyvenant skyriumi, kai vaiką perdavus kitam iš tėvų vaikui reikia laiko adaptuotis ir prisitaikyti prie kito tėvo, pasikeitusios gyvenamosios aplinkos, dienos režimo, rutinos, auklėjimo, ir tai negali būti traktuojama kaip vaiko teisų pažeidimas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad tėvas pažeidinėja vaiko teises. Tarnyba, atstovaujanti vaiko interesus, tėvo prašymui neprieštarauja. 2021 m. vasarą bendravimo tvarka buvo nustatyta patvirtinus šalių taikų susitarimą, šiais metais šalys tokio susitarimo nepasiekė. Tenkinant atsakovo prašymą dėl jo bendravimo su dukra vasaros atostogų metu, atsižvelgtina į ieškovės jau teismui pateiktą vaiko atostogų grafiką ir jame numatyta suplanuotą poilsį su motina. Dėl to atsakovo informavimas apie motinos atostogas šiuo atveju, atsižvelgiant į itin konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, nėra numatomas laikinoje bendravimo tvarkoje. Nesant ginčo tarp šalių dėl prarastų dienų kompensavimo, nustatytina, kad atsakovo prarastos bendravimo su dukra dienos darbo dienomis kompensuojamos artimiausiomis darbo dienomis, o poilsio dienos – poilsio dienomis, pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties 6 punktą. Teismas sprendė, kad laikinos bendravimo tvarkos nustatymas dukters ugdymo įstaigos rudens, žiemos ir pavasario atostogų laikotarpiui šiuo atveju neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir jų tikslo. Teismas tenkino atsakovo prašymą ir leido sprendimą vykdyti skubiai, įvertinus aplinkybę, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarką vasaros atostogų metu, kuris aktualus tik tam tikrą ribotą laiką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė E. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. birželio 3 d. nutartį dalyje dėl skubaus nutarties vykdymo, dėl tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliais ir šioje dalyje palikti galioti 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, pakeisti 2022 m. birželio 3 d. nutartį dalyje dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos vasaros atostogų metu ir nustatyti, kad „dukters B. K. ugdymo įstaigos 2022 m. vasaros atostogų metu tėvas M. K. su dukra praleidžia nuo birželio 10 iki 17 dienos imtinai, nuo liepos 3 iki 9 dienos imtinai, nuo liepos 25 iki 31 dienos imtinai, nuo rugpjūčio 17 iki 21 dienos imtinai, nuo rugpjūčio 26 iki 28 dienos imtinai. Tėvas dukrą paima pirmą bendrų atostogų dieną 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20 val. prie vaiko gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), vartų ar iš/į kitą tėvų raštu susitartą vietą. Tėvas M. K. jam nustatytą bendravimo atostogų metu laiką bendrauja su dukra su nakvynėmis tik nakvojant pas senelius ar kartu su seneliais“.
14. Nurodė, kad tai, kad dukra nenori nakvoti pas tėvą yra užfiksuota 2020 m. gruodžio 30 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte, kuriame nurodyta, kad būdama su tėvu mergaitė jaučia baimę, kad jis pasiims ją gyventi pas save, ji jaučiasi neramiai, tėvą apibūdino kaip piktą ir nelabai malonų, daug šūkaujantį ir rėkiantį, o taip pat nurodė, kad tėvas nelabai ja rūpinasi. 2022 m. sausio 14 d. B. bendraudama apie tėvą fiziškai įsitempė, mergaitės kūno kalba pasikeitė. 2022 m. gegužės 4 d. užfiksuota, kad tėvas ant dukters šūkauja, kad šaukia ant šuns ir jį muša, kad kai gyvendavo dar kartu su tėčiu, ji nenorėdavo, kad ją migdytų, jis ją spausdavo ir dar glostinėdavo, teigė, kad tėvas jai glosto pilvą (rodo pilvą ir krūtinę), kad dar šiemet jai taip darė, kad jai tai nemalonu, nepatinka. Taigi, dukters santykis su tėvu yra nepakitęs, išlikęs baimės jausmas. Ieškovė apie 2022 m. birželio 3 d. priimtą teismo nutartį buvo informuota 2022 m. birželio 4 d. jau po dukters perdavimo tėvui, todėl neturėjo jokios realios galimybės pakalbėti su dukra apie pakeistą bendravimo ir nakvynių tvarką. 2022 m. birželio 4 d. vakare M. K. parvežus dukrą į namus po 22 valandos, ji atrodė labai išsigandusi, buvo labai prastos emocinės būklės, pradėjo isteriškai verkti, šaukti apie tai, kad nenori nakvoti pas tėtį, kad nenori taip ilgam su juo išvažiuoti. Dukra gydytojai psichiatrei nurodė, jog ji bijo tėčio, jis daug rėkia, nuolat muša savo šunį, matė kaip muša brolį, ji bijo, kad tėtis vėl prispaus jai pilvą su keliais ir stipriai uždengs burną, kad bus sunku kvėpuoti, bijo, kad vėl pradės liesti veidą, kaklą ir visą kūną, bijo, jog kai liks viena su tėvu, šis ją išveš į užsienį ir paliks, kaip užsienyje kelionės kalnuose metu buvo palikęs brolį, nurodė, kad visą dieną jai nedavė valgyti, laiką leido lauke, tėčiui bendraujant su draugais ar užsiimant savo veikla ji būna palikta be priežiūros, pati susiranda draugų, žaidžia statybose.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad bendravimo tvarka nustatoma vadovaujantis geriausiais šalių nepilnamečio vaiko interesais, tačiau akivaizdu, kad keičiama nusistovėjusi nakvynių tvarka, neužtikrina nepilnametės dukters interesų, sukelia jai neigiamus išgyvenimus, stresą, nervinę įtampą. 2022 m. birželio 3 d. nutartimi teismas nustatė, kad M. K. su dukra nepertraukiamai bendrauja nuo birželio 27d. iki liepos 9 d., t. y 13 kalendorinių dienų, ir nuo rugpjūčio 17 d. iki 28 d.- 12 kalendorinių dienų - tai yra per ilgas laiko tarpas, kurį dukra nepertraukiamai praleis be mamos ir savo gyvenamosios aplinkos. Įstatyme nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga leisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo vykdyti skubiai. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, į staiga pablogėjusią dukters psichoemocinę būseną, ir nusistovėjusi nakvynių tvarka, negali būti keičiama skubos tvarka.
Atsiliepimas
16. Atsakovas M. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė byloje stengiasi sudaryti įspūdį, kad atsakovas neva yra netinkamas tėvas, kad jis tariamai nesirūpina vaiku ar net kažkaip netinkamai liečia, o vaikas neva bijo likti su atsakovu, tačiau realiai matyti, kad ieškovė nuteikinėja vaiką prieš tėvą ir stengiasi įteigti vaikui nebūtus dalykus. Vaiko apklausoje yra užfiksuota, kaip vaikas sako, kad ieškovė apie atsakovą pasakoja vaikui negatyvius dalykus, pvz., kad dukra nenori, kad ją atsakovas migdytų, nes „mama pasakojo“, kad atsakovas vaiką spausdavo „mama pasakojo“, kad dukros brolius „tėtis“ mušdavo diržu. Dukra yra bauginama sakant, kad tėvas blogai elgiasi, įteigiama, kad dukrai nėra saugu su tėvu; dukrai įteigiama, kad tėvo prisilietimai yra blogai, tai nueina iki tokio kraštutinumo, kad tėvas net negali dukrai paglostyti galvos ar pakutenti padų. Motina apipila dukrą dovanomis, paraleliai menkina tėvo dovanojamus dalykus. Nesant jokių duomenų, kad atsakovas darytų kokią nors neigiamą įtaką vaikui, jis turi tokią pačią teisę bendrauti su vaiku ne tik epizodiškai, bet ir ilgesnį laiką, taip stiprinant jų ryšį, įskaitant ir vaiko nakvynę pas tėvą. Ieškovė yra prokurorė, kuri neabejotinai žino CPK, yra registruota EPP, turi byloje atstovę, todėl jos argumentas dėl tariamo nežinojimo apie priimtą nutartį yra nesuprantamas. Ieškovė pateikia gydymo įstaigai savo sukurtą versiją, dukra yra įtikinama, kad tai tiesa, bijo prie motinos pasakyti savo nuomonę, o gydytoja pabendravusi keletą minučių tik iš motinos žodžių surašo išvadą, kuri neva turi būti pagrindas naikinti nutartį. Nėra jokių objektyvių priežasčių tenkinti atskirąjį skundą, nes jis paremtas ieškovės manipuliatyviais teiginiais bei vienpusiškais įrodymais, tarnyba nėra nustačiusi jokio atsakovo elgesio, kuris galėtų sąlygoti jo bendravimą su dukra, atsakovas su dukra bendrauja dažnai, ja rūpinasi ir myli.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
18. Apeliantė pateikė naujus priedus – ambulatorinio apsilankymo aprašymą, gydytojo išrašą, išrašą iš medicininių dokumentų, ekspertizės aktą, globos namų „Užuovėja“ vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro išvadą ir ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijas, vaiko situacijos vertinimo anketą, pranešimą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nutarimą, gydytojo įrašą, pranešimą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, vaiko laikinosios priežiūros aktą. Atsakovas pateikė Komentarą dėl ieškovės pateiktų papildomų dokumentų. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės teikiami nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, jos teikiami įrodymai negalėjo būti į bylą pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, todėl yra pagrindas ieškovės teikiamus naujus įrodymus prijungti prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
19. Apeliantė nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas leido nutartį vykdyti skubiai. CPK 283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį: dėl išmokų žalai, atsiradusiai sužalojus fizinio asmens sveikatą ar atėmus gyvybę, atlyginti priteisimo; dėl atlyginimo, priklausančio autoriui už naudojimąsi jo autorinėmis turtinėmis teisėmis, išradėjui, turinčiam patentą, – už naudojimąsi jo išradimu, priteisimo; dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo; visose kitose bylose – kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas CPK 283 straipsnio 1 dalies normą yra konstatavęs, kad skubaus teismo procesinių sprendimų vykdymo institutas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad visiems asmenims privalomi ir vykdytini yra tik įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys ar įsakymai (CPK 18 straipsnis). Pagal įstatyme formuluojamas sąlygas skiriami privalomas ir fakultatyvus leidimai skubiai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį. Privalomo skubaus vykdymo atveju teismas turi pareigą įstatyme tiesiogiai įvardytus sprendimus ar nutartis nukreipti vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnis), o kitais atvejais, t. y. fakultatyviais, teismas sprendžia dėl leidimo teismo sprendimą ar nutartį vykdyti skubiai suteikimo atsižvelgdamas į konkrečios bylos situaciją (CPK 283 straipsnis). Skubus neįsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių vykdymas pagrįstas siekiu užtikrinti silpnesnių ginčo šalių socialinių interesų apsaugą, taip pat užkirsti kelią didelės žalos išieškotojui padarymui ar teismo sprendimo, nutarties tapimui neįvykdomais ar sunkiai įvykdomais, kai tą gali sukelti delsimas juos vykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-381/2015).
20. Šiuo atveju byloje esanti medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas leido skubiai vykdyti nutartį įvertinęs aplinkybę, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarką vasaros atostogų metu, kuris aktualus tik tam tikrą ribotą laiką. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas leisti šią sprendimo dalį vykdyti skubiai, atsižvelgė į šalių nepilnamečio vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais bei praleisti kartu su jais vasaros atostogas, o taip pat į šalių teisę vasaros atostogų metu bendrauti su vaiku, išvykti su juo atostogauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neleidus šios teismo nutarties vykdyti skubiai, būtų pažeisti atsakovo, kaip nepilnamečio vaiko tėvo interesai ir jo teisė praleisti vasaros atostogų dalį su savo nepilnamečiu vaiku. Apeliantė nors ir nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas leido teismo sprendimo dalį vykdyti skubiai, tačiau nenurodo nesutikimo su tokia teismo nutartimi argumentų.
21. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas pakeitė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir nustatė, jog tėvas gali bendrauti su vaiku savaitgaliais su nakvynėmis: tėvas M. K. bendrauja su dukra B. K. kas antrą savaitgalį su nakvyne, t. y. nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val., dukrą pasiimdamas ir grąžindamas prie vaiko gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), vartų ar į kitą tėvų raštu susitartą vietą. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
22. Apeliantė nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra su nakvynėmis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog yra matyti, kad ryšys tarp tėvo ir dukters yra, jis nuolat ir reguliariai palaikomas, jų tarpusavio bendravimas yra nepertraukiamas ir nuoseklus. Iš atsakovo elgesio bylos nagrinėjimo metu ir jo procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių matyti, kad tėvas neignoruoja dukters norų, pageidavimų, neveikia prieš jos interesus, pasiryžęs užtikrinti dalyvavimą stovyklose ir tose veiklose, kuriose ji norės, todėl nustatant tėvo pageidaujamą tvarką nebus pažeisti vaiko interesai. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo neprieštarauja nepilnametės interesams. Tarnyba atkreipė šalių dėmesį, jog vaikas nėra suaugusiųjų tarpusavio konflikto sprendimo įrankis, visais atvejais sprendžiant ginčus turi būti paisoma geriausių vaiko interesų. Tiek vaiko motinos, tiek tėvo tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Apeliantė nurodo, jog nepilnametis vaikas nenori nakvoti pas tėvą, jo bijo, tačiau kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, tai galimai yra normali vaiko reakcija tėvams gyvenant skyriumi, kai vaiką perdavus kitam iš tėvų vaikui reikia laiko adaptuotis ir prisitaikyti prie kito tėvo, pasikeitusios gyvenamosios aplinkos, dienos režimo, rutinos, auklėjimo, ir tai negali būti traktuojama kaip vaiko teisų pažeidimas. Bylos duomenys patvirtina, jog nepilnametis vaikas yra jautrus, nedrąsus, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog yra tikėtina, kad mergaitei apsiprasti su atsakovu reikia laiko, ir draudžiant atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku ar stipriai ribojant jų bendravimą jų tarpusavio ryšys niekada taip ir nesustiprės. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas pažeidinėja nepilnamečio vaiko teises ar nepaiso jo interesų, todėl pagrindo neleisti jam bendrauti su nepilnamečiu vaiku su nakvynėmis nėra.
23. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas nustatė nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką vasaros metu. Apeliantė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir nustatyti, kad dukters B. K. ugdymo įstaigos 2022 m. vasaros atostogų metu tėvas M. K. su dukra praleidžia nuo birželio 10 iki 17 dienos imtinai, nuo liepos 3 iki 9 dienos imtinai, nuo liepos 25 iki 31 dienos imtinai, nuo rugpjūčio 17 iki 21 dienos imtinai, nuo rugpjūčio 26 iki 28 dienos imtinai. Tėvas dukrą paima pirmą bendrų atostogų dieną 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20 val. prie vaiko gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), vartų ar iš/į kitą tėvų raštu susitartą vietą. Tėvas M. K. jam nustatytą bendravimo atostogų metu laiką bendrauja su dukra su nakvynėmis tik nakvojant pas senelius ar kartu su seneliais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė siekė, jog pirmosios instancijos tesimo nutartis šioje dalyje būtų pakeista į konkrečią bendravimo tvarką, taikomą 2022 m. vasarai. Šios nutarties priėmimo metu 2022 m. vasara jau yra praėjusi, todėl šie atskirojo skundo argumentai jau yra nebeaktualūs ir teismas atskirai dėl jų nepasisako.
24. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl pagrindo tenkinti atskirojo skundo nėra, dėl ko jis atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovės E. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.