- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-05
- Bylos Nr.
- e2-2274-1030/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00643-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėjamose bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl nedidelių sumų, teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti jai iš atsakovės 238,75 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su E. G. sudarė Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 7 d. apdraustasis butas buvo užlietas, dėl trūkusio bendro naudojimo vandens vamzdžio. Gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra administruojamas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 238,75 Eur draudimo išmoką, dėl apgadinto apdraustojo turto. 2019 m. balandžio 2 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl 238,75 Eur žalos atlyginimo, tačiau atsakovė prievolės atlyginti žalą neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė mano, jog atsakovė būdama daugiabučio namo administratore, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestingas ir neatidus namo administratorius, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti užliejimo ir žalos, tokiu būdu prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, tame tarpe atlyginti padarytą žalą t. y. 238,75Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog nesutinka su pareikštu ieškiniu, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, jog atsakovė tinkamai vykdė administratoriaus pareigas, vykdė žalos atsiradimo prevenciją, pateikė savininkams informaciją apie bendrosios inžinerinės įrangos būklę ir rekomenduotinus atlikti darbus. 2015 m. birželio 30 d. atsakovė organizavo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą. Minėto susirinkimo metu, butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė dalyvauti būsto atnaujinimo programoje bei patvirtino namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimą, administravimą ir jo įgyvendinimą pavesti atsakovei. 2018 m. gruodžio 19 d. įvyko daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų viešas aptarimas, kuriame buvo nuspręsta, jog vamzdynuose įvykus avarijoms, židinius likviduoti lokaliai. Atsakovė pabrėžia, kad gyventojai buvo informuoti apie vamzdynų būklę, tačiau gyventojai nusprendė iki renovacijos darbų pradžios nekeisti šių vamzdynų. Ieškovė, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, privalo įrodyti žalą, atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų, tačiau, byloje tinkamų įrodymų nėra pateikta, patvirtinančių šių civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Ieškovės pateiktoje žalos administravimo suvestinėje yra nurodyta įvykio priežastis, t. y., kad užliejimas įvyko iš aukščiau esančių patalpų, tačiau įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų tokį faktą, nėra pateikta, kaip ir nėra pateikta objektyvių duomenų, jog iš aukščiau esančių patalpų vykęs vandens prabėgimas būtų susijęs su bendro naudojimo vamzdynuose (o ne konkrečiame bute) įvykusia avarija. Turto administratorius neturi jokių galimybių veikti savavališkai, vykdyti remonto darbus ir keisti inžinerinę įrangą, esančią gyventojų privačiose patalpose. Ieškovė nepateikė duomenų, kad namo inžinerinė įranga buvo avarinės būklės, kad buvo gauti gyventojų prašymai imtis veiksmų ir atsakovė juos ignoravo, kad žala kilo būtent dėl namo inžinerinės įrangos neva avarinės būklės, o ne dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų arba konkretaus buto savininko nuosavybėje esančios įrangos gedimų. Ieškovė remiasi išimtinai savo pačios darbuotojo surašytu 2019 m. sausio 10 d. apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad „atvykęs asmuo teigia, kad buvo prakiuręs bendro naudojimo magistralinis vamzdis“. Ieškovė į bylą nepateikė duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių tai, kurioje konkrečioje vietoje trūko vamzdis, ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovė turėjo galimybę realiai jį patikrinti atliekamos techninės priežiūros metu, taip pat tai, kokią įtaką vamzdžio nusidėvėjimas turėjo trūkimui, koks atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė, būdama draudikė, neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos, o išmokėdama draudimo išmoką rėmėsi tik draudėjo pranešimu, apžiūrėtomis draudėjo patalpomis, t. y. neatliko jokių įvykio tyrimo veiksmų, paremtų ekspertų, specialistų išvadomis. Ieškovė visiškai nebandė įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė ir nepateikė nei vieno įrodymo, kad atsakovė teisės aktų nustatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai, o tik apsiribojo konstatavimu, kad įvyko draudiminis įvykis, kurio metu buvo aplietas butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, todėl prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš kartu su ieškiniu (CBP-765) pateikto 2019 m. sausio 4 d. Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 25 d. išmokos akto matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. (14:09 val.) iki 2020 m. sausio 3 d. (23:59 val.) buvo apdraudusi butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir dėl šiam turtui padarytos žalos, t. y. dėl jo užpylimo, 2019 m. sausio 25 d. išmokėjo draudėjai 238,75 Eur dydžio draudimo išmoką.
Pažymėtina, kad ieškovės pateiktuose dokumentuose (CBP-765 priedas) nurodoma skirtinga draudiminio įvykio data: 2019 m. sausio 10 d. Apžiūros akte užfiksuota, kad užpylimas pastebėtas 2019 m. sausio 7 d., o 2019 m. sausio 15 d. Pranešime apie įvykį nurodyta, kad butas užpiltas 2018 m. gruodžio 6 d. Tačiau atsakovė pateikė UAB „Sobo sistemos“ – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo – 2019 m. sausio 10 d. raštą ir avarinių iškvietimų žurnalo išrašą (DOK-11798), iš kurių matyti, kad apdraustas butas buvo užpiltas, 2019 m. sausio 4 d. trūkus bendrojo naudojimo karšto vandens stovui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateiktuose dokumentuose yra užfiksuoti asmenų paaiškinimai apie įvykio pastebėjimo arba galimą įvykio laiką, o atsakovės pateiktuose dokumentuose yra užfiksuotas ginčo užpylimo pasekmes šalinusio subjekto veiksmai ir turimi duomenys, teismas pastaruosius laiko patikimesniais ir konstatuoja, kad draudiminis įvykis įvyko 2019 m. sausio 4 d. dėl bendrojo naudojimo objekto (karšto vandens stovo) defekto.
Byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė (DOK-11798 priedas).
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, funkcijų apimties ir civilinės atsakomybės už funkcijų atlikimą, įvykus avarijai, t. y. kai dėl trūkusio bendro naudojimo vandens vamzdžio buvo užlietas butas, adresu (duomenys neskelbtini).
Tarp šalių kilęs ginčas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83-4.84, 4.236-4.252, 6.245-6.249, 6.263, 6.1015 straipsnių, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, priežiūrą, žalos atlyginimą, draudiko teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), nuostatas. Atsakovė neigia prievolę atlyginti draudiko išmokėtą draudimo išmoką, be kita ko, teigdama, kad nėra įrodymų, jog žala atsirado dėl atsakovės netinkamai vykdomų pareigų, kadangi jai nėra suteikta teisė savarankiškai valdyti bendrojo naudojimo objektus, administratorius savarankiškai gali priimti sprendimus tik dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo ir kai bendrojo naudojimo objektų būklė kelią grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė, jog vamzdynuose įvykus avarijoms, židinius likviduoti lokaliai.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduojama arba nutraukiama jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai savo teises ir pareigas įgyvendina per administratorių – atsakovę. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė namo administratoriui. Prašoma priteisti žala (nuostoliai) atsirado ieškovei išmokėjus draudėjui draudimo išmoką. Taigi, šiuo atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (netaikant CK 6.266 straipsnyje išdėstytų nuostatų), žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai).
Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).
Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pirmiausiai vertins, ar pagal byloje surinktus įrodymus yra pagrindas spręsti, kad atsakovė – gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorė – atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie būtų priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala.
Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).
Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo ir jo inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).
Pažymėtina, kad CK nenustato, jog paskyrus namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, pasibaigia ar kitaip apribojama patalpų savininkų nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo objektus. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų, ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
Svarbu pažymėti ir tai, jog nors Nuostatai ir įtvirtinta, jog administratorius vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą bei techninę priežiūrą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, tačiau, iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog administratorius savo iniciatyva jokių darbų nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo objektų defektus, gedimus, kadangi, pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1827-773/2019).
Šioje dalyje svarbu pažymėti, jog iš byloje esančių duomenų, o tiksliau iš 2018 m. gruodžio 20 d. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) viešojo aptarimo protokolo (DOK-7154 priedas) 5.2 punkto matyti, jog namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai nusprendė iki namo atnaujinimo darbų pradžios vandentiekio ar nuotekų sistemos vamzdynuose įvykus avarijoms, židinius likviduoti lokaliai. Tokį sprendimą minėto namo gyventojai priėmė nepaisant to, jog dar 2015 m. birželio 30 d. įvykusio susirinkimo metu (DOK-7154 priedas) buvo įspėti UAB „Sobo sistemos“ darbuotojo, jog jų daugiabučio gyvenamojo namo karšto ir šalto vandens vamzdyno būklė yra prasta. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai įgyvendindami CK 4.83 straipsnyje numatytas pareigas, prisiėmė riziką, kuri gali kilti dėl jų name ateityje galimai įvyksiančių šalto ir karšto vandens vamzdyno avarijų padarinių.
Iš bylos medžiagos nustatyta ir tai, kad 2006 m. gegužės 22 d. tarp UAB „Paslaugos būstui“ ir UAB „Sobo sistemos” buvo sudaryta pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) sutartis (DOK-11798), kuria UAB „Sobo sistemos“ įsipareigojo teikti daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė, įgyvendindama vieną iš savo funkcijų – organizuoti daugiabučių namų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas), 2006 m. gegužės 22 d. pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) sutarties pagrindu techninės priežiūros paslaugas teikiančiai UAB ,,Sobo sistemos“ pavedė vykdyti atsakovės administruojamų bendrojo naudojimo inžinerinių objektų techninę priežiūrą.
Ieškovė privalėjo įrodyti, be kita ko, atsakovės neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju, kadangi neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nenustatyta, t. y. nenustatyta vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Vien tai, kad avarija (užliejimas) įvyko dėl bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (vamzdynų) trūkumų, neįrodo daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus kaltės. Šiuo atveju namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai, įgyvendindami CK 4.83 straipsnyje numatytas pareigas, prisiėmė riziką, kuri gali kilti dėl jų name ateityje galimai įvyksiančių šalto ir karšto vandens vamzdyno avarijų padarinių, o byloje nėra duomenų, kad administratorius savo pareigas atliko netinkamai.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė ir trečiasis asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.