Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskirta galutinė bausmė 48 MGL (2 400 Eur) bauda,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis I. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad apsipyko ir susistumdė su nukentėjusiuoju, sudavė nukentėjusiajam keletą smūgių, vėliau išvažiavo namo. Tikrai nesudavė nukentėjusiajam tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinamajame akte. Nežino, ar nuo jo suduotų smūgių nukentėjusiajam atsirado kokių nors pasekmių. Smūgiai nebuvo stiprūs. Sudavė gal du–tris smūgius. Smūgius sudavė į veidą. Ne viską atsimena, buvo išgėrę. Nors nelabai stipriai buvo apgirtęs, bet buvo išgėręs. Alkoholis gali lemti, kad jis neviską atsimena. Išgėrė kažkur lauke, vėliau nuėjo į butą, kuriame gyveno nukentėjusysis. Gailisi, kad taip įvyko. Sudavė į galvą, tačiau dantų nukentėjusiajam neišmušė. Kraujo nukentėjusiajam ant veido po smūgių sudavimo nesimatė. Iškart po to, kai sudavė smūgius, jis išvažiavo, nežino, ką vėliau veikė nukentėjusysis. Nežino, dėl kokių priežasčių nustojo mušti nukentėjusįjį. Nepamena, ar kambaryje be jo ir nukentėjusiojo buvo kitų žmonių. Nepamena, kur konflikto metu buvo M. ir A. Jis tiksliai pamena, kad buvo suduota nedaugiau kaip 10 smūgių. Nukentėjusysis anksčiau yra gyvenęs automobilyje, jame jam ir buvo išmušti dantys. Nukentėjusiajam dantys buvo išmušti gal prieš (duomenys neskelbtini) iki jų konflikto. Alkoholį pirko, tačiau nepamena, kokioje parduotuvėje. Neatsimena, ar konflikto dieną buvo teismo posėdis. Neatsimena, kiek alaus nusipirko. Neatsimena, ar visą alų suvartojo. Tarp jo ir nukentėjusiojo yra buvę konfliktų ir iki nagrinėjamo įvykio, buvo muštynės. Jis ant nukentėjusiojo nepyksta. Nors jis su nukentėjusiuoju bendravo, tačiau pastarasis jam nesakė, kad yra parašęs pareiškimą. Apie tai sužinojo iš tyrėjos, kai buvo pakviestas į apklausą. Jis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido. Jis neatsimena, kiek nukentėjusysis iš jo prašė už išmuštus dantis. Lyg tai sakė, kad tris dantis išmušė. Jis nukentėjusiajam atsakė, kad ne jis, o B. jam dantis išmušė. Pats nukentėjusysis jam anksčiau apie tai buvo pasakojęs ir rodęs išmuštus dantis, lygtai viršutiniai priekiniai dantys buvo. Nukentėjusysis jam grasino, kad jeigu jis nesumokės pinigų, nukentėjusysis parašys pareiškimą. Ikiteisminio įvykio metu jis nurodė, kad nemušė, nes apklausa vyko gal po (duomenys neskelbtini) nuo įvykio. Šiuo metu jis, perskaitęs kaltinimą, pradėjo viską atsiminti. Jis nėra priklausomas nuo alkoholio, kartais vartoja. Nusikalstamai veikai alkoholis tikriausiai turėjo įtakos. Jis iš dalies pripažįsta nukentėjusiojo civilinį ieškinį. Pripažįsta 500 Eur dydžio neturtinę ir 1 000 Eur dydžio turtinę žalą. Planuoja atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Jis užsiima individualia veikla, dirba (duomenys neskelbtini).

3. Nukentėjusysis E. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis atvyko pas jį į svečius. Jis kaip tik tuo metu buvo gavęs pinigų, kaltinamasis norėjo pasiskolinti. Jie nusipirko alaus. Konfliktas kilo dėl buvusios bylos, dėl B. Kaltinamasis jam trenkė į veidą, prakirto lūpą ir išmušė dantų plokštelę su šaknimis. Vienas smūgis buvo pagrindinis, iš dešinės. Tada jis nuvirto, kaltinamasis jam dar sudavė nemažai smūgių. Jam pradėjo bėgti kraujas, aptemo akyse ir jis kaltinamojo nebematė, nes prie jo priėjo M. Tą dieną jis nevažiavo į ligoninę, bet kitą dieną M. pasakė, kad jis atrodo baisiai, galva buvo sutinusi, lūpa prakirsta. Šiai dienai jis nevaldo lūpos. Ant grindų buvo pilna kraujo, dantų plokštelė. Kraujo taip pat buvo ir ant sienos, ant sofos, kuri vėliau buvo pakeista. Kitą dieną kaltinamasis iš ryto jam paskambino ir paprašė nerašyti pareiškimo, sakė, kad padengs visas gydymo išlaidas, todėl jis ir laukė (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), nerašė pareiškimo. Po teismo kaltinamasis jam pasakė, kad jis nieko negaus. Tada jis supykęs nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Kai kaltinamasis jį mušė, jie buvo dviese. Kaltinamasis jį mušdamas kaltino, kad jis kaltinamojo neapgynė nuo B. Jis neva turėjo kaltinamąjį nuo B. apsaugoti, bet ji turėjo (duomenys neskelbtini) bylų, slapstėsi. Kaltinamasis jį sumušė liepos 3 d. kaip minėjo, jis iškart į medikus nesikreipė. Kitą dieną jį išvežė į ligoninę, M. iškvietė greitąją. Ir pareigūnai atvyko, matė tą vietą, kurioje jį sumušė. Policija nuotraukas darė po (duomenys neskelbtini) mėnesių, ir tuo metu dar buvo kraujo žymių. Kaltinamasis suvokė, kad negerai pasielgė. Jis sakė kaltinamajam, kad jeigu pastarasis apmokės dantų gydymą, tai jis nerašys pareiškimo. Jis pasidarė sąmatą, kiek kainuotų keramikos plokštelė dantims. Jam žodžiu buvo pasakyta, kad apie 2 500 Eur kainuos. Odontologijos klinikoje jis buvo po (duomenys neskelbtini) nuo konflikto. Kaltinamasis iš pradžių žadėjo apmokėti gydymą, kad tik jis nerašytų pareiškimo. Kaltinamasis jį nustojo mušti tada, kai atėjo M. Smūgių buvo apie 10, lūpą, į smilkinį, į dešinę galvos pusę, ausis buvo ištinusi. Jį sumušė M. namuose, jis tuo metu ten nuomojosi butą ir gyveno. Jis patyrė ir turtinę, ir neturtinę žalą. Nors odontologo sąmatoje yra nurodyta didesnė suma, tačiau joje apskaičiuotas visų dantų gydymas. Kadangi kaltinamasis jam išmušė tik 6 dantis, jis civiliniame ieškinyje ir nurodė būtent 6 dantų gydymo kainą. Jis dantų nesigydė, nes neturi pajamų. Jis gauna neįgalumo išmoką, reikia mokėti buto nuomą, todėl tiesiog neturi galimybės susitvarkyti dantų.

4. Liudytoja A. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neatsimena, kada viskas įvyko. Pas juos atvažiuodavo I. J., jie išgerdavo. tarp I. J. ir E. T. įvyko konfliktas. Jie tą dieną buvo keturiese. Ji atsimena, kad tą dieną I. J. atsivežę šampano ir sidro. Tačiau, pasibaigus alkoholiui, ji tą dieną bent du kartus ėjo į parduotuvę. Ji nežino, kas tarp I. J. ir E. T. įvyko, tuo metu ji nebuvo kambaryje, buvo virtuvėje. Į virtuvę atėjo M. L., paėmė skudurą. Ji matė, kad E. T. lūpa buvo ištinusi. Ji konflikto negirdėjo, nes virtuvė toliau yra. Pamatė sumuštą E. T. įėjusi į kambarį. Ji paklausė, kas atsitiko. E. T. jai pasakė, kad I. J. jį sumušė. Ji užėjusi į kambarį matė kraują toje vietoje, kur sėdėjo E. T., kraujo buvo visur. Jie tada visi parūkė ir I. J. išvažiavo namo. E. T. nenorėjo kviesti policijos. Tačiau kitą dieną E. T. blogai jautėsi, todėl M. L. jam pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę. Rado jo dantis ant žemės. Vėliau I. J. kalbėjosi su E. T. telefonu, E. T. prašė, kad I. J. sumokėtų už dantis. Ji pokalbį telefonu girdėjo, nes E. T. gyveno kartu. E. T. išmušė viršutinius dantis. Jam be dantų buvo labai nepatogu. Iki konflikto E. T. tikrai turėjo dantis. Ji su E. T. buvo užėjusi į odontologo kabinetą, nes tuo pačiu metu ėjo į banką, buvo pasibaigęs jos kortelės galiojimo laikas. Jai atrodo, kad odontologas pasakė apie 2 500 Eur dantų gydymo kainą.

5. Liudytojas M. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis sunkiai atsimena tą įvykį. E. T. ir I. J. vartojo alkoholį, A. K. turbūt buvo virtuvėje. Konfliktas tarp I. J. ir E. T. kilo dėl senų reikalų. Jie susimušė ir I. J. išėjo. I. J. mušė E. T., tačiau kiek mušė, jis pasakyti negali. Rankomis į veidą sudavė, jis tai matė. E. T. prakirto lūpą, išmušė dantis, jam bėgo kraujas. Jis nežino, kiek dantų išmušė. Pas E. T. dantys buvo sudėti. Jis nesikišo, kai I. J. mušė E. T. Ten greit viskas įvyko. Policijos ir greitosios nekvietė. Atrodo, kad greitąją iškvietė kitą dieną po įvykio, nes E. T. lūpa atrodė baisiai. E. T. ir I. J. vėliau kalbėjo telefonu, bandė susitarti dėl gydymo. Vėliau jis suprato, kad jiems susitarti nepavyko ir E. T. parašė pareiškimą. Jis nepamena, kiek tą dieną jie suvartojo alkoholio, tikriausiai buvo daug suvartota. Dantis rado arba tą pačią, arba kitą dieną. Kraują matė ant sofos, gal ir ant grindų matė. Bet ant kaltinamojo nematė, nes jis tiesiog greit išėjo. Sofą pakeitė, nes ji buvo sena, be to, ištepta dažais ir krauju.

6. Iš E. T. 2021 m. spalio 26 d. pareiškimo matyti, kad jis 2021 m. rugpjūčio 20 d. buvo sumuštas, jam buvo išmušti dantys (šešių dantų titano keramika). I. M. žadėjo atlyginti dantų gydymą, prašė nerašyti pareiškimo, tačiau pažado neįvykdė, gydymo neatlygino. Įvykio liudininkas yra M. L., kuris grįžo iš darbo ir matė, kaip I. M. jį mušė. Įvykio vietoje buvo daug kraujo. Grįžus M. L., I. M. pasišalino. Jam buvo siūta lūpa, antakis, viso 15 siūlių. Jis (duomenys neskelbtini) savaites buvo nedarbingas. E. T. patyrė daug nuostolių (1 t., b. l. 32).

9. Iš 2021 m. spalio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kambaryje virš sofos-lovos matosi į kraują panašios dėmės, tai fiksuota ir fotonuotraukose (1 t., b. l. 25–31).

10. Iš 2021 m. spalio 26 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), I. J. konflikto metu sudavė E. T. į veidą ir į galvą nenustatytą skaičių smūgių kumščiais, išmušė viršutinio žandikaulio šešių dantų metalokeramiką, prakirto viršutinę lūpą ir dešinį antakį. E. T. patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 33–35).

11. Iš Asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės matyti, kad 2021 m. liepos 4 d. E. T. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje nustatytos šios diagnozės: lūpos žaizda, kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, kito asmens užkliudymas, pastūmimas, spyris, sumušimas, apdraskymas, nepatikslinta veikla, pasikėsinimas naudojant fizinę jėgą, pažįstamas arba draugas. Kortelėje be kita ko nurodyta, kad E. T. atvežtas su GMP dėl veido sumušimo. Traumą patyrė šiandien naktį, sumušė draugai buitinio konflikto metu. Traumos metu be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė. Apžiūros rezultatai: kairės pusės periokulinės srities besiformuojanti hematoma, palpacija skausminga. Viršutinės lūpos patinimas, dešinės pusės viršutinės lūpos kiaurinė muštinė nelygiais kraštais žaizda. Išsižiojimas laisvas, neskausmingas. Sąkandis nesutrikęs. Numuštas viršutinio žandikaulio protezas. Kliniškai veido kaulų, žandikaulio lūžių nestebima (1 t., b. l. 77–78).

12. Iš 2021 m. lapkričio 5 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 2816/2021 (01) matyti, kad E. T. nustatyta randu sugijusi žaizda viršutinėje lūpoje, kuri, labiausiai tikėtina, padaryta ne ilgai trukus prieš kreipiantis medicinos pagalbos į (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 4 d. Žaizda padaryta kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Randu sugijusi žaizda dešinio antakio srityje yra daugiau nei 6 mėnesių senumo, neatitinka įvykio laiko ir sužalojimu nekvalifikuojama. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 86–87).

13. Iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2022 m. balandžio 22 d. ieškinio dėl žalos atlyginimo matyti, kad dėl E. T. gydymo Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta 58,52 Eur žala. Prašo priteisti nurodyto dydžio žalą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo iš kalto asmens (1 t., b. l. 117–118).

14. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio su priedais matyti, kad dėl E. T. išmokėtos nedarbingumo išmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius patyrė 66,80 Eur žalą (1 t., b. l. 126–129).

15. Iš E. T. civilinio ieškinio matyti, kad jis savo patirtą žalą vertina 5 000 Eur. 4 500 Eur sudaro turtinė žala, tiek kainuos jam išmuštų dantų gydymas. 500 Eur sudaro jo patirta neturtinė žala. Prie ieškinio pridėtos (duomenys neskelbtini) odontologijos klinikos „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros ir gydymo-protezavimo planas (1 t., b. l. 204–208).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

16. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

17. Nors I. J. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, neigia, kad suduodamas smūgius nukentėjusiajam E. T. į veidą šiam išmušė dantis, nurodydamas, kad tariamai nukentėjusiajam dantis išmušė moteris, tačiau tokie kaltinamojo parodymai yra paneigti šioje byloje surinktų ir teisiamųjų posėdžių metu ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl I. J. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

18. Pirmiausia, aplinkybę, kad vis dėl to prieš nukentėjusįjį smurtavo, teisiamojo posėdžio metu pripažino pats kaltinamasis, nurodydamas, kad tarp jo ir nukentėjusiojo kilus konfliktui, jis nukentėjusiajam sudavė keletą smūgių į veidą, galėjo suduoti iki dešimties smūgių, gal du–tris. Kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, viso proceso metu nurodė ir pats nukentėjusysis, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nurodydamas, kad tarp jo ir kaltinamojo kilus konfliktui, kaltinamasis sudavė smūgius jam į veidą ir į galvą. Analogiškas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu parodė ir kaip liudytojas apklaustas M. L., kuris teigė, kad matė, kaip I. J. E. T. rankomis į veidą sudavė. E. T. prakirto lūpą, išmušė dantis, jam bėgo kraujas. Nors A. K. konflikto tarp I. J. ir E. T. tiesiogiai nematė, tačiau teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad į virtuvę atėjus M. L. paimti skuduro, ji nuėjo į kambarį ir pamatė kruviną E. T., kuris jai pasakė, kad I. J. jį sumušė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. J. didžiosios dalies aplinkybių, įvykusių konflikto dieną, nepamena. Paties teigimu, tam įtakos galėjo turėti suvartoto alkoholio kiekis, taip pat nuo įvykio praėjęs laiko tarpas. Todėl kyla pagrįstų abejonių, kaip jis, neatsimindamas didžiosios dalies įvykio aplinkybių, gali taip konkrečiai nurodyti E. T. suduotų smūgių skaičių, t. y., kad sudavė tik du–tris smūgius. Be kita ko pažymėtina ir tai, kad I. J. ikiteisminio tyrimo metu apskritai neigė, kad smurtavo prieš E. T., iš pradžių teigė, kad jis 2021 m. liepos 3 d. iš viso nebuvo su E. T. susitikęs, vėliau savo poziciją pakeitė ir jau nurodė, kad tą dieną vis dėl to su E. T. susitikęs buvo, tačiau pamatęs, kad E. T. ir su juo buvę asmenys yra neblaivūs, jis po 15 min. išvažiavo, todėl nežino, kas E. T. sužalojo. Dar vėliau I. J. jau nurodė, kad kartu su E. T. vartojo alkoholį ir, kilus konfliktui, pastarajam sudavė, bet tik du­tris smūgius, ir tikrai neišmušė dantų. Tačiau I. J. nurodyta įvykių versija (kad jis sudavė tik du–tris smūgius ir neišmušė E. T. dantų) yra paneigta baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, todėl vertintina kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija.

19. Kad I. J. smurto prieš E. T. metu pastarajam buvo išmušti dantys pirmiausia patvirtina (duomenys neskelbtini) poliklinikos pateikta Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė (1 t., b. l. 77–78), kurioje 2021 m. liepos 4 d. E. T. be kita ko diagnozuotas ir viršutinio žandikaulio protezo numušimas. Be to, kad E. T. dantys vis dėl to buvo išmušti būtent 2021 m. liepos 3 d., o ne, kaip nurodo kaltinamasis, dar prieš (duomenys neskelbtini) iki tos dienos, patvirtina aplinkybė, kad tiek nukentėjusysis, tiek kaip liudytojai apklausti A. K. ir M. L. nurodė, kad valydami kraują jie rado E. T. dantis ant žemės. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusioji parodymais, kuriuos, minėta, visiškai patvirtina kitų šioje byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymai. Kita vertus, medikai, apžiūrėję E. T. 2021 m. liepos 4 d. būtų diagnozavę, kad dantys E. T. yra išmušti ne įvykio metu, tačiau tokių duomenų šioje baudžiamojoje byloje nėra. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad vis dėl to E. T. dantų protezą išmušė I. J., suduodamas E. T. smūgius į veidą. Kad smūgiai buvo suduoti be kita ko ir į viršutinį žandikaulį patvirtina ir tai, kad E. T. 2021 m. liepos 4 d. diagnozuotas ir viršutinės lūpos patinimas, dešinės pusės viršutinės lūpos kiaurinė muštinė nelygiais kraštais žaizda. Dar daugiau, nors kaltinamasis neigia nukentėjusiajam išmušęs dantis, tačiau iš dalies sutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu, t. y. su 1 000 Eur dydžio turtine ir 500 Eur dydžio neturtine žala. Atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad turtinę žalą nukentėjusysis sieja išimtinai su išmuštų dantų gydymo išlaidomis. Todėl keista, kad I. J., neigdamas, kad išmušė E. T. dantis, vis dėl to pripažįsta, kad turi atlyginti dalį – 1 000 Eur – E. T. dantų gydymo išlaidų. Iš viso šito seka, kad kaltinamasis suvokia, kad E. T. numušė dantų protezą, tačiau siekdamas nepatirti finansinių nuostolių, šią aplinkybę neigia.

20. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad neabejotinai įrodyta, jog I. J. 2021 m. liepos 3 d., apie 17.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam E. T. į veidą, po to, pastarajam nuvirtus ant sofos, sudavė dar ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiais į veidą ir galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajam E. T. fizinį skausmą ir padarydamas jam žaizdą viršutinėje lūpoje. Atsižvelgiant į tai, kad specialisto išvadoje Nr. G 2816/2021 (01) E. T. (randu sugijusi žaizda viršutinėje lūpoje) padarytas sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 86–87), konstatuotina, kad I. J. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį.

21. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo I. J. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl skirtinos bausmės

22. Teismas, skirdamas bausmę I. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

23. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam I. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta viena nusikalstama veika žmogaus sveikatai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas veikiant tiesiogine tyčia ir baigtas, juo sukeltos pasekmės – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas kitam žmogui.

24. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam I. J. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis I. J. iki BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra teistas (1 t., b. l. 156–159), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 160–162). Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir I. J. asmenybę – yra jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbantis, teisiamojo posėdžio metu sutiko atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinius ieškinius, iš dalies sutiko su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu, nurodė, kad sutinka nukentėjusiajam atlyginti 1 500 Eur žalą. Teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

25. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus įgyvendinti I. J. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant mažesnį, negu šios bausmės vidurkis bausmės terminą – vienerius metus (BK 48 straipsnio 2 dalis), be intensyvios priežiūros, įpareigojant I. J. neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi ir paskiriant jam BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytą pareigą – tęsti darbą, jį praradus nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos.

26. Teismo vertinimu, įvertinus I. J. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, būtent laisvės apribojimo bausmė ir tik tokio dydžio su nurodytomis pareigomis optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

V. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

27. Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

28. Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo dėl nukentėjusiojo gydymo iš I. J. priteisti padarytą 58,52 Eur turtinę žalą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 117–119). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo dėl nukentėjusiajam išmokėtos nedarbingumo išmokos iš I. J. priteisti patirtą 66,8 Eur dydžio žalą (1 t., b. l. 126–129). E. T. pareiškė 5 000 Eur civilinį ieškinį. Jo patirtą žalą sudaro 4 500 Eur turtinė žala dėl išmuštų dantų gydymo ir 500 Eur neturtinė žala. Prie ieškinio pridėtos (duomenys neskelbtini) odontologijos klinikos „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros ir gydymo-protezavimo planas (1 t., b. l. 204–208).

29. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikšti ieškiniai yra pagrįsti, kadangi nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamojo veiksmais, todėl tenkintini visiškai. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti procesines palūkanas – 5 procentus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

30. Minėta, E. T. pareiškė 5 000 Eur dydžio civilinį ieškinį, jame detalizavo, kad 4 500 Eur sudaro turtinę žalą ir 500 Eur – neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl E. T. padarytos neturtinės žalos dydžio nagrinėjamu atveju nekyla ginčas, kaltinamasis tokio dydžio nukentėjusiojo neturtinę žalą pripažįsta visiškai ir įsipareigoja ją atlyginti, teismas tenkina nukentėjusiojo E. T. civilinio ieškinio dalį dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš I. J.

31. E. T. taip pat reiškia reikalavimą dėl 4 500 Eur turtinės žalos atlyginimo, šį reikalavimą grindžia būsimomis išlaidomis dantų gydymui.

32. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Aptariamo straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), t. y. į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-276-458/2019). Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, inter alia, sudaro su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

33. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, civilinė atsakomybė galima ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti, remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Minėta CK nuostata taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019). Taip pat pripažįstama, kad sprendžiant klausimą, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, šalinimo turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, Nr. 2K-276-458/2019). Taigi turtinei žalai atlyginti, be kita ko, gali būti priteisiamos būsimos nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo išlaidos, remiantis realia jų atsiradimo tikimybe.

34. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad E. T. prašomas priteisti turtinės žalos atlyginimas yra susijęs su jo nežymaus sveikatos sutrikdymo (numuštu dantų protezu) padariniais, dėl kurių jam yra apsunkintas jam įprastas gyvenimas, jis negali valgyti jam įprasto maisto. Todėl neabejotina, kad, siekiant grąžinti nukentėjusįjį į tą padėtį, kuri būtų jam nesant sužalotam, yra būtinas dantų gydymas, nes, minėta, nukentėjusiajam konstatuotas dantų protezo numušimas, patirta trauma sukelia ne tik estetinį, bet ir fizinį diskomfortą, kadangi dėl dantų netekimo jam sunku valgyti įprastą maistą. Taigi būsimas nukentėjusiojo E. T. dantų gydymas ir su tuo susijusios išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, akivaizdžios, realios ir būtinos, bet, teismo vertinimu, E. T. nurodyta suma – 4 500 Eur – yra per didelė. Viena vertus, tiek pats E. T., tiek kaip liudytoja apklausta A. K. teigė, kad buvo užėję į odontologijos kliniką, kurioje preliminari E. T. dantų gydymo kaina buvo nurodyta 2 500 Eur. Kita vertus, E. T. pateikė tik vienos odontologijos klinikos sudarytą gydymo planą, kuriame nurodytos preliminarios jo dantų gydymo kainos. Minėtame plane be kita ko sudarytas gydymo planas visų E. T. dantų atstatymui ir nurodyta tokio gydymo kaina. Nors E. T. remdamasi šiuo gydymo planu savarankiškai apskaičiavo vieno danties gydymo kainą ir civilinį ieškinį pareiškė pagal jam išmuštų dantų skaičių (750 Eur x 6 dantys), tačiau tokio skaičiavimo teismas negali vertinti kaip pagrįsto ir atitinkančio būsimas E. T. išlaidas būtent dėl I. J. numušto E. T. dantų protezo atstatymo.

35. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, įvertinęs į baudžiamąją bylą nukentėjusiojo pateiktą (duomenys neskelbtini) odontologijos klinikos „(duomenys neskelbtini)“ PVM Sąskaitoje faktūroje nurodytą preliminarią gydymo kainą ir preliminarų gydymo planą (t. 1, b. l. 206–208), teismas daro išvadą, kad civilinio ieškovo nuketėjusiojo E. T. ieškinio reikalavimas dėl 4 500 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo už ateityje numatomą numušto dantų protezo atstatymą yra nepagrįsta, per didelė. Nors E. T. dėl sveikatos sugrąžinimo į buvusią iki sužalojimo padėtį būsimos išlaidos yra akivaizdžios, realios ir būtinos, tačiau, teismo vertinimu, protinga, nepažeidžianti proporcingumo ir teisingumo principų E. T. atlygintina turtinė žala dėl jam I. J. veiksmais numušto dantų protezo suma yra 2 500 Eur. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, susiklosčius panašioms teisinėms situacijoms, užtenka nukentėjusiojo pateiktos gydytojo pažymos, kad būtų priteistas turtinės žalos atlyginimas iš nusikaltimą padariusio asmens už ateityje numatomas atlikti gydymo paslaugas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-215-557/2021 ir kt.). Nors šios būsimos išlaidos, nagrinėjant bylą teisme, dar nebuvo realiai patirtos (dėl nukentėjusiojo turtinės padėties), tačiau, kaip minėta, turi būti atlygintos nebūtinai faktiškai jau patirtos išlaidos.

36. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad E. T. įrodė 2 500 Eur dydžio būsimą turtinę žalą, todėl jo civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo tenkintina iš dalies, E. T. iš I. J. priteistina 2 500 Eur dydžio turtinė žala.

37. I. J. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi ir 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant I. J. neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi ir paskiriant jam pareigą – tęsti darbą, jį praradus nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

I. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš I. J. priteisti 58,52 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus ir 52 ct) ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 58,52 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus ir 52 ct) sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš I. J. priteisti 66,80 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir 80 ct).

E. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. E. T. iš I. J. priteisti 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur dydžio turtinę ir 500 (penkių šimtų) Eur dydžio neturtinę žalą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.