Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta „(duomenys neskelbtini)), teistas:

1) 2015-09-25 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti per mėnesį 30 valandų visuomenės labui;

2) 2015-09-28 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti per mėnesį 30 valandų visuomenės labui; 2015-11-10 teismo nutartimi subendrintos 2015-09-25 ir 2015-09-28 nuosprendžiais paskirtos bausmės, galutinė subendrinta bausmė – viešieji darbai 8 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti per mėnesį 30 valandų visuomenės labui; teismo 2016-03-07 nutartimi 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista 40 MGL dydžio (1506,40 Eur) bauda; bauda nesumokėta, teistumai neišnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis P. M. 2015 m. lapkričio 8 d. apie 17.50 val. bute, esančiame „(duomenys neskelbtini), iš kambario nuo stalo slapta pagrobė svetimą turtą – A. B. priklausantį nešiojamą kompiuterį „Toshiba“, kurio vertė 550 eurų, tuo padarė nukentėjusiajam A. B. 550 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis P. M. kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 8 d. su V. C. ir D. Š. nuėjo pas pažįstamą A. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini), palošti kortomis. A. B. juos įsileido į butą. Jie visi bendravo, klausėsi muzikos, kuri buvo leidžiama per kompiuterį „Toshiba“, padėtą ant stalo. Vėliau tarp D. Š. ir A. B. kilo konfliktas, A. B. išbėgo iš savo buto, o D. Š. ir V. C. jį nusivijo. Kaltinamasis, likęs bute vienas, sugalvojo tuo pasinaudoti ir pavogti kompiuterį. Jis atjungė laidus ir išėjo, išsinešdamas kompiuterį. Jam beeinant link namų, paskambino V. C., jie susitarė susitikti, o paskui jam paskambino A. B. ir pareikalavo grąžinti kompiuterį, dar sakė, kad jo draugai jau sulaikyti policijos pareigūnų. Kaltinamasis išsigando, nežinojo ką daryti su pavogtu kompiuteriu, todėl prie krūmų išmetė kompiuterį ir nuėjo namo. Kitą dieną ieškojo kompiuterio toje vietoje, kurioje buvo išmetęs, bet nerado. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu P. M. kaltę taip pat pripažino ir davė analogiškus parodymus (b. l. 111-113).

Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant BPK 273 str. 1 d. nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

2015-11-08 protokolas-pareiškimas patvirtina, kad A. B. 2015-11-08 kreipėsi į policiją dėl kompiuterio vagystės, pareiškime nuodė, kad jam padaryta 550 Eur žala (b. l. 1-2).

Iš 2015-11-08 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir aprašyta nusikaltimo vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-14).

Nukentėjusysis A. B., apklaustas liudytoju bylos ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad į jo nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), buvo susirinkę draugai, lošė kortomis, apie 17 val. jie išėjo. Netrukus į buto duris kažkas paskambino, jis atidarė duris ir pamatė tris iš matymo pažįstamus vaikinus, kaip vėliau sužinojo, tai buvo D. Š., V. C. ir P. M.. Vaikinai buvo išgėrę, elgėsi įžūliai, sakė atėjo palošti kortomis, reikalavo duoti jiems rūkyti „žolės“. Tarp jo ir atėjusiųjų kilo konfliktas. Nukentėjusysis išbėgo į laiptinę kviestis pagalbos, jam iš paskos išėjo V. C. ir D. Š., tuo tarpu P. M. iš karto pasišalino. Kai nukentėjusysis grįžo į savo butą, pamatė, kad kambaryje ant stalo nebėra jo nešiojamojo kompiuterio „Toshiba“, kurio vertė 550 Eur. Suprato, kad kompiuterį pavogė bute buvę jaunuoliai. Iškvietė policiją. Su patruliais važiavo ieškoti kaltininkų. Prie „IKI“ parduotuvės Vidzgiryje pamatė V. C. ir D. Š.. Juos policininkai sustabdė, apžiūrėjo, bet kompiuterio prie jų nebuvo. V. C. paskambino P. M. ir davė telefoną nukentėjusiajam pakalbėti. Pasakė P. M., kad šis grąžintų kompiuterį, bet P. M. gynėsi jo neėmęs (b. l. 17-19, 22-23, 24-25).

Liudytoju apklaustas D. K., dirbantis Alytaus apskrities VPK VTS Patrulių kuopoje, parodė, kad 2015-11-08 apie 18 val. gavo policijos budėtojo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur iš nukentėjusiojo ką tik pavogtas kompiuteris. Nuvyko su patrule V. K.. Juos pasitikęs nukentėjusysis paaiškino, kad ką tik iš jo buto trys asmenys pavogė kompiuterį ir nuėjo link Jaunimo gatvės. Važiavo jų ieškoti. Nukentėjusysis pamatė ir atpažino du jaunuolius, bet šie aiškino nieko nežinantys apie dingusį kompiuterį. Tada vienas iš jų telefonu susisiekė su trečiuoju vaikinu, kuris buvo su jais nukentėjusiojo bute. Telefonu su juo bendravo ir nukentėjusysis, kuris prašė atiduoti kompiuterį, sakė nerašys pareiškimo policijai. Tačiau tas vaikinas atsakė, kad neturi kompiuterio. Tada jaunuolius nuvežė į policijos komisariatą (b. l. 30-31).

Liudytoja apklausta V. K. patvirtino tas pačias aplinkybes (b. l. 33-34).

Liudytoju apklaustas D. Š. parodė, kad 2015-11-08 nuo 15 val. su P. M. ir V. C. gėrė alų. Po to visi nuėjo pas A. B. palošti kortomis. Ten būnant sukonfliktavo su A. B. ir šis išbėgo iš buto į laiptinę. D. Š. su V. C. nuėjo paskui jį į laiptinę. Tuo momentu liudytojas pamatė, kaip iš nukentėjusiojo buto išėjo P. M. ir jis buvo kažką užsikišęs po striuke. Po kiek laiko A. B. grįžo į savo butą ir pradėjo rėkti, kad jie atiduotų kompiuterį. D. Š. nesuprato, ko nori A. B., ir su V. C. pasišalino, bet po 10 min. juos sulaikė policijos pareigūnai. Tik tada sužinojo, kad iš A. B. buto buvo pavogtas kompiuteris (b. l. 56-58).

Liudytoju apklaustas V. C. patvirtino, kad su P. M. buvo bute pas A. B. ir vienu metu P. M. buvo likęs bute vienas. Po to P. M. skubiai pasišalino, o A. B. pasigedo savo kompiuterio (b. l. 71-73).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad P. M. patvirtino vagystės padarymo aplinkybes, parodė butą, iš kurio pavogė kompiuterį, ir vietą, kur jį išmetė (b. l. 115-120).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, jog jie neginčijamai patvirtina kaltinamojo P. M. kaltę padarius A. B. turto vagystę. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad nukentėjusiojo bute likęs vienas, jis slapta paėmė nuo stalo nešiojamąjį kompiuterį ir jį išsinešė, t. y. neteisėtai, be savininko leidimo, užvaldė svetimą turtą. Nukentėjusysis A. B., liudytojai D. Š., V. C. patvirtino, kad P. M. buvo nukentėjusiojo bute, o jam išėjus iš buto dingo kompiuteris. Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. M. neteisėtai, tyčia užvaldė svetimą turtą, kurio vertė 550 Eur, tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. P. M. padarė naują tyčinį nusikaltimą būdamas pirmiau teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumai neišnykę, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o P. M. yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) ir ši aplinkybė sunkina atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Byloje nepakanka objektyvių duomenų, kad kaltinamasis nusikalto būdamas girtas ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl ši aplinkybė nepripažintina atsakomybę sunkinančia. Teismas atsižvelgia į nusikaltimu padarytos žalos dydį, į tai, kad žala nukentėjusiajam neatlyginta. Kartu teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, teisme atsiprašė nukentėjusiojo, kas lengvina atsakomybę. Kaltinamasis P. M. dirba, šiuo metu sukūrė šeimą, žada keisti gyvenimo būdą ir laikytis įstatymų. Įvertinus visas bylos aplinkybes, P. M. skirtina sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas. Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir bausmę sumažinti 1/3. Byloje nustatyta, kad P. M. padarė naują nusikaltimą, neatlikęs 2015-09-25 ir 2015-09-28 nuosprendžiais paskirtų bausmių, kurios 2015-11-10 teismo nutartimi buvo subendrintos, o 2016-03-07 teismo nutartimi pakeistos 40 MGL dydžio bauda, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrintina su 2016-03-07 teismo nutartimi paskirta 40 MGL dydžio (1506,40 Eur) bauda pagal BK 64 str. 1 d. ir 2 d. nustatytas taisykles.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. B., teisme patikslinęs byloje pareikšto civilinio ieškinio (b. l. 26) reikalavimą, prašė priteisti iš kaltinamojo 550 Eur turtinei žalai ir 450 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydamas, kad kompiuteris buvo naudotas, o prašoma 450 Eur kompensacija už neturtinę žalą yra per didelė.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal BPK 109 str. 1 d. nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese reikalauti iš kaltinamojo žalos atlyginimo. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis A. B. nurodė, kad kompiuterį „Toshiba” jis pirko 2011 m. už 2800 Lt (811 Eur). Nors kompiuteris naudotas, tačiau jis buvo tvarkingas, neremontuotas, prižiūrėtas. Pripažintina, kad nukentėjusiojo nurodyta 550 Eur suma už pagrobtą ir negrąžintą kompiuterį yra reali, atitinka protingumo kriterijų, todėl reikalavimas priteisti 550 Eur nusikaltimu padarytiems materialiniams nuostoliams atlyginti tenkintinas, nes žalą, padarytą asmeniui, jo turtui, privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo (CK 6.263 str.).

Neturtinei žalai atlyginti nukentėjusysis A. B. prašė priteisti iš kaltinamojo 450 Eur. Nurodė, kad netekęs kompiuterio, patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nes dirbdamas matininko-geodezininko asistentu, jis negalėjo naudotis savo asmeniniu kompiuteriu kaip darbo įrankiu, be to, jis prarado kompiuteryje buvusią informaciją, svarbią jo darbinei veiklai. Pagrobtame kompiuteryje buvo ir asmeninio gyvenimo informacija, nuotraukos, vaizdo įrašai, viso to nukentėjusysis neteko, informacija apie jo privatų gyvenimą tapo prieinama tretiesiems asmenims, dėl to jis labai išgyveno, jaudinosi, nerimavo.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Byloje nustatyta, kad A. B. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes asmeninio kompiuterio praradimas, kuriame nukentėjusysis buvo sukaupęs svarbią ne tik jo darbinei veiklai, bet ir privataus gyvenimo informaciją, neabejotinai sukėlė A. B. dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Kartu teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgiant į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, kad 200 Eur dydžio kompensacija yra pakankama padarytai neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 str. 1 d.).

A. B. prašė priteisti iš kaltinamojo 100,00 Eur už advokato paslaugas, rengiant patikslintą civilinį ieškinį, pateikė šias išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus. BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis A. B. procese dalyvavo be atstovo, advokatė S. Č. tik teikė teisines paslaugas rengiant ieškinį, ji nedalyvavo bylos procese, todėl pripažintina, kad nėra pagrindo tenkinti A. B. reikalavimą priteisti iš kaltinamojo 100,00 Eur už advokato paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-307 str.,

nusprendžia:

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos – 200,00 Eur. Remiantis BK 64¹ str., bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos – 200,00 Eur.

Remiantis BK 64 str. 1 d. ir 2 d., prie šios bausmės pridėti visą neatliktą bausmę, nustatytą Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-03-07 nutartimi, ir galutinai skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant 1) tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje; 2) per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos – 200,00 Eur (du šimtus eurų), ir 40 MGL dydžio, t. y. 1506,40 Eur baudą.

Nustatyti, kad 40 MGL dydžio bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama bet kuriame banke į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą 6801. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas pateikiamas nuosprendį priėmusio teismo raštinei.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti A. B. iš P. M. 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.