Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei R. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl antstolės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas skundžia antstolės R. S. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašo panaikinti antstolės patvarkymus, kuriais yra apribojamos pareiškėjo teisės įsigyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis įkalinimo įstaigos parduotuvėje; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymus buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad antstolės patvarkymas apriboja pareiškėjo teisę pagal įstatymą įsigyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis iš jo artimųjų pervestų piniginių lėšų į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą; išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumas, neviršijančias 1 MMA, o antstolio patvarkymu iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, todėl jam nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms.Antstolė R. S. 2017 m. vasario 14 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Kauno apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis reglamentuoja, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems yra užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, suteikiama miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji aprūpinami drabužiais ir avalyne, yra maitinami. Pareiškėjas nenurodė būtiniausių išlaidų, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes. Taip pat antstolė pažymi, kad pareiškėjui priklausantys pinigai, esantys pataisos namų sąskaitoje, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų patenkino iš dalies, pripažino neteisėtais antstolės R. S. veiksmus, 2016 m. lapkričio 14 d. patvarkymu Nr. S-16-1096-9283 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko N. B. pinigų sumas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, likusią skundo dalį atmetė.Teismas nustatė, kad antstolės R. S. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-949-530/2014, kurio pagrindu iš N. B. išieškoma 130,33 Eur skola valstybei. Antstolė 2016 m. lapkričio 14 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S-16-1096-9283 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodydama areštuotą 277,71 Eur sumą pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.Teismas nurodė, jog CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Teismas pažymėjo, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Todėl antstolės veiksmus, 2016 m. lapkričio 14 d. patvarkymu Nr. S-16-1096-9283 nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, teismas pripažino neteisėtais.Pareiškėjui skunde nenurodžius, o iš vykdomosios bylos teismui taip pat nenustačius, kad skundžiamu antstolės patvarkymu jau buvo išieškota kokia nors pinigų suma, teismas pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma sugrąžinti lėšas arba panaikinti areštą lėšoms, jeigu skolininkui priklausančios lėšos pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos, netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolė R. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: LR bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis reglamentuoja, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas; nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Taigi, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. N. B. nenurodė būtiniausių išlaidų, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, ir nepateikė jokių įrodymų. Be to, pataisos namų sąskaitoje esantys N. B. priklausantys pinigai nepatenka į LR CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima.Nagrinėjamu atveju skolininko laisvė apribota ir jis turi įstatymo nustatytas teises, tačiau nuteistojo teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje nėra ginama daugiau, nei išieškotojui gauti nusikalstamais veiksmais padarytą žalos plačiąja prasme atlyginimą vykdymo procese. Nuteistųjų būtiniausi poreikiai patenkinami iš valstybės skiriamų lėšų, todėl šiuo atveju LR CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios turtą, iš kurio negalima išieškoti, netaikytinos.Teismas, spręsdamas klausimą dėl LR CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo išieškojimą nukreipti į pinigų sumas, neviršijančias 1 MMA, taikymo turėtų vadovautis ir sąžiningumo kriterijais. Asmens, padariusio nusikaltimą ir nubausto, teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje negali būti laikoma svarbesne už jo pareigą sumokėti teismo priteistą sumą. Nuteistasis negali turėti geresnių sąlygų, nei neatliekantis bausmės skolininkas, į kurio sąskaitą tretieji asmenys pervedė pinigines lėšas.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos ir pateiktos vykdomosios bylos medžiagą, įvertinęs skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso teisės normas, susijusias su antstolės atliekamu priverstiniu sprendimo vykdymu, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį.Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (LR antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus. Civilinės bei vykdomųjų bylų medžiaga nustatyta, kad antstolės R. S. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-949-530/2014 dėl 130,33 Eur skolos išieškojimo iš skolininko N. B. valstybės naudai (v. b. l. 10). Vykdomasis dokumentas Nr. 1-949-530/2014 priimtas vykdyti 2014 m. gruodžio 18 d. (v. b. l. 12). Siūlymas sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas skolininkui N. B. išsiųstas 2014 m. gruodžio 18 (v. b. l. 14). Skolininkas geruoju nurodytos sumos ir vykdymo išlaidų nesumokėjo. 2016 m. sausio 25 d. nustatyta, kad skolininkas N. B. atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose (v. b. l. 23). 2016 m. spalio 25 d. patikrinusi Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, antstolė nustatė, jog skolininkas yra bausmę vykdančioje institucijoje – Alytaus pataisos namuose (v. b. l. 25). 2016 m. lapkričio 14 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-16-106-9283 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitose, kuriuo areštavo ir nurodė pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui N. B. priklausančias lėšas, esančias Alytaus pataisos namų sąskaitoje, bendroje sumoje su vykdymo išlaidomis 277,71 Eur pagal vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (skolininkas) antstolei pateikė skundą nurodydamas, kad priimtas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Antstolė skolininko skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti teismui. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų patenkino iš dalies ir pripažino neteisėtais antstolės veiksmus 2016 m. lapkričio 14 d. patvarkymu Nr. S-16-1096-9283 vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko pinigų sumas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.Apeliantė, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde teigia, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti CPK 668 straipsnyje nustatyto ribojimo, be to, pataisos namų sąskaitoje esantys skolininkui priklausantys pinigai nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo.Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. LR civilinio proceso kodekse ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Šio straipsnio pirmoje ir antroje dalyse įvardijamos pajamos iš kurių atliekamos išskaitos, kurios yra nurodomos: darbo užmokestis ir jam prilygintinos išmokos bei daviniai. CPK 737 straipsnis reglamentuojantis išieškojimą iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui nurodo baigtinį pajamų prilygintinų darbo užmokesčiui sąrašą vykdymo procese. Šiame sąraše periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos nėra nurodomos kaip lėšos prilygintinos darbo užmokesčiui. Periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos taip pat nėra laikytinos ir daviniais.Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA.Atsižvelgiant į šios nutarties 17 punkte aptartą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl antstolė nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu iš valstybės skiriamų lėšų, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Be to, aplinkybė, kad skolininkas antstolei nepateikė duomenų apie jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę, taip pat nepaneigia CPK 668 straipsnio 1 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nustatyto reglamentavimo, kurio turi laikytis antstolė, atlikdama išieškojimo veiksmus. Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.