Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-03-24 · Civilinė byla Nr. 2A-602-258/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-02-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-03-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-24
Bylos Nr.
2A-602-258/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33484-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Atsakovas
UAB „BSS Grupė“
Ieškovas
UAB „INDIGROUP“
Trečiasis asmuo
UAB „VALO city“
Kategorijos
  • 2.1.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-602-258/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33484-2015-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.9.3.; 3.3.1.18.1.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „BSS Grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „INDIGROUP“ ieškinį atsakovei UAB „BSS Grupė“ dėl skolos už paslaugas priteisimo; trečiasis asmuo – UAB „VALO city“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „INDIGROUP“ prašė teismo priteisti jai iš atsakovės 2807,20 Eur skolos, 49,41 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2015 m. balandžio 30 d. pasirašė personalo paieškos ir atrankos paslaugų teikimo sutartį Nr. BG30-04/15, kuria ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės reikalavimus ieškoti ir atrinkti nuolatiniam darbui darbuotojus, o atsakovė sumokėti už suteiktas paslaugas. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė – atrinko du kandidatus į vadybininkus, kurie po atsakovės patikrinimo buvo įdarbinti. Ieškovė 2015 m. birželio 22 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą INDI Nr. 000323 2807,20 Eur sumai. Atsakovė nurodytos sąskaitos neapmokėjo. Atsakovė UAB „BSS Grupė“ nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad ieškovė suteikė paslaugas ir surado tinkamus kandidatus į pardavimų vadybininko pareigas, tačiau atsakovė nesutinka mokėti dvigubos paslaugos kainos. Personalo paieškos ir atrankos paslaugų teikimo sutarties 2.1.1 punkte nustatytas sutarties tikslas – surasti pardavimo vadybininką, todėl ieškovė nurodyta sutartimi įsipareigojo surasti tinkamus kandidatus darbui pas atsakovę. Ieškovė nurodytai pareigybei pasiūlė du kandidatus – L. B. ir E. G., kuriuos atsakovė įdarbino 2015 m. birželio 22 d. ir nustatė 3 mėnesių išbandymo laikotarpį. L. B. 2015 m. liepos 23 d. nutraukė darbo sutartį, todėl atsakovė nespėjo įvertinti jo darbo rezultatų. Atsakovės vertinimu, šis darbuotojas nebuvo tinkamas darbui bendrovėje. Šalių pasirašyta sutartis buvo rizikos sutartis, nes vykdytojo paslaugos pripažįstamos tinkamomis ir apmokėjimas už jas priklausė nuo rezultato, kurį vertina darbdavys (atsakovė). Atsakovė teigia, kad kreipėsi dėl kandidatų atrankos į vieną darbo vietą. Atsakovei kyla pareiga sumokėti už paslaugas tik patikrinus, ar ieškovės surasti kandidatai atitinka atsakovės reikalavimus ir įdarbinus atrinktą darbuotoją. Šalys nesusitarė dėl kandidatų patikrinimo formos, todėl atsakovė, siekdamas juos patikrinti, kandidatus įdarbino.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 5 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovei UAB „INDIGROUP“ iš atsakovės UAB „BSS Grupė“ 1053 Eur skolos, 49,41 Eur delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų už priteistą 1102,41 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 86 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, kad atsakovė, sudarydama sutartį su ieškove, siekė, pasinaudodama jo paslaugomis, neterminuotai įdarbinti pardavimų vadybininką, o ieškovė – gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas. Ieškovė, vykdydama sutartį, atrinko keturis kandidatus į pardavimų vadybininko pareigas, kuriuos pateikė atsakovei. Atsakovė 2015 m. birželio 15 d. su dviem iš keturių kandidatų (L. B. ir E. G.) pasirašė darbo sutartis. L. B. 2015 m. liepos 23 d. nutraukė darbo sutartį su atsakove. Teismas pažymėjo, kad šalių pasirašytos sutarties 3.1.1 punkte nustatyta 1160 + PVM kaina už vieną darbuotoją, o sutarties 2.2.3 punkte nurodyta, kad užsakovė, įdarbinusi vykdytojos atrinktą kandidatą į kitas pareigas per 12 mėnesių nuo jo pateikimo užsakovei dienos, privalo sumokėti 3.1.1 punkte numatytą kainą, tokiems darbuotojams taikoma 2.1.3 punkte numatyta garantija. Teismas padarė išvadą, kad šalys faktiškai atlygintinų paslaugų sutartyje susitarė ir dėl paslaugų rezultato – ieškovės surastas kandidatas turi būti įdarbintas atsakovės įmonėje. Nors šalys nesusitarė, kokiu būdu atsakovė išbandys (patikrins) ieškovės pasiūlytus kandidatus, atsakovė į dvi darbo vietas įdarbino du asmenis, su kuriais sudarė neterminuotas darbo sutartis su trijų mėnesių išbandymo laikotarpiu. Atsakovė nepaaiškino ieškovei, kad jai reikia tik vieno pardavimų vadybininko ir kad išbandymo terminas keliems ieškovės atrinktiems darbuotojams yra atsakovės taikoma atrinktų kandidatų patikra. Įdarbinusi du ieškovės atrinktus kandidatus, atsakovė sukūrė ieškovei teisėtą lūkestį, kad sumokės ieškovei už dviejų darbuotojų atranką. Teismas konstatavo, kad atsakovė, įdarbinusi du ieškovės atrinktus ir pasiūlytus kandidatus, privalo sumokėti kainą už du įdarbintus darbuotojus (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 1 dalis; sutarties 2.2.3 ir 3.1.1 punktai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-05 sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

7.1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog apeliantė privalo mokėti ieškovei už papildomas paslaugas. Sistemiškai aiškinant sutarties nuostatas, konkrečiai - sutarties dalyką (Sutarties 1, 2 dalys), ieškovė įsipareigojo suteikti apeliantei paslaugą, bet ne parduoti darbuotojus. Šalys sudarė ne darbuotojų pirkimo - pardavimo sutartį, bet paslaugų teikimo sutartį, numatydamos šių paslaugų kainą.

7.2. Sutartyje šalys sutarė dėl ieškovės paslaugų apmokėjimo, jei apeliantė pasinaudotų ieškovės suteiktomis paslaugomis išeinant iš sutartyje nustatytų ribų, t. y. sutarties 2.2.3 punkte šalys nustatė, jog apeliantė, įdarbinusi kurį nors atrinktą kandidatą į kitas pareigas, privalo sumokėti sutartyje nustatyto dydžio papildomą užmokestį ieškovei. Apeliantė neįdarbino ieškovės atrinktų kandidatų į kitas pareigas (tai matyti iš byloje esančių darbo sutarčių), todėl apeliantei ir negalėjo kilti pareiga pagal sutarties 2.2.3 punkto nuostatas mokėti ieškovei.

7.3. Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantė nepaaiškino ieškovei, kad jai reikia tik vieno darbuotojo, nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų. Toks teismo teiginys prieštarauja sutarties 2.1.1.1 punkto nuostatai, pagal kurią ieškovė ieškojo pardavimų vadybininko. Vadovaujantis gramatiniu sutarties aiškinimu akivaizdu, jog konkretus darbuotojų skaičius buvo nurodytas vienaskaitos forma.

7.4. Pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos S. J. parodymų. S. J. apklausos metu parodė, jog sutarties sąlygas ji derino betarpiškai su ieškove. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir ieškovė. S. J. nurodė, jog jos atstovaujamai įmonei reikėjo tik vieno darbuotojo, ir apeliantė kreipėsi į ieškovę prašydama tarpininkauti kandidatų atrankoje tik dėl vienos darbuotojo pozicijos.

7.5. Ieškovės atrinktus kandidatus apeliantė įdarbino 2015-06-22 dieną. Su šiais darbuotojais buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis. Vienas iš kandidatų, L. B., po 4 savaičių darbo , t.y. 2015-07-23 dieną, nutraukė darbo sutartį. Apeliantės vertinimu, šis darbuotojas nebuvo tinkamas darbui bendrovėje. E. G. buvo tinkamas kandidatas ir apeliantė vertino, jog ieškovė paslaugas apeliantei suteikė. Sutarties 2.2.1 punkte šalys nustatė suteiktų paslaugų pripažinimo tinkamomis tvarką. Pagal šio punkto nuostatas apeliantė turėjo teisę tikrinti, ar ieškovė tinkamai atskleidė apeliantės lūkesčius ir ar atrinktas kandidatas buvo tinkamas priimtam darbui.

7.6. Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino Sutartį. Pagal tokį aiškinimą išeitų, jog ieškovės užmokestį lėmė ne suteiktų paslaugų apimtis, bet apeliantės pasirinktas kandidatų tinkamumo vertinimo būdas.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-05 sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, tokius argumentus:

8.1. Apeliantė sąmoningai nutyli, kad teismo sprendime prievolė sumokėti už abu atrinktus kandidatus kildinama ne tiktai iš sutarties 2.2.3 p., bet ir iš p. 3.1.1.p., kuriame nurodoma, kad paslaugų kainos yra „... už vieną įdarbintą darbuotoją“. Taigi tokia sutarties formuluotė preziumuojama, kad įdarbintų kandidatų gari būti ir ne vienas, o kaina, nurodyta šiame sutarties punkte, yra būtent už vieną įdarbintą darbuotoją, o įdarbinus ne vieną, o daugiau darbuotojų, kaina atitinkamai turi būti perskaičiuota. Taigi, ieškovo nuomone, teismas sutartį aiškino teisingai ir pagrįstai.

8.2. Negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad sutartyje nurodytas konkretus darbuotojų skaičius. Sutarties 2.1.1.1 p., kuriuo remiasi apeliantė, nurodyta ne darbuotojų skaičius, bet pareigos, kurioms ieškovas įsipareigojo ieškoti kandidatų nuolatiniam darbui - „Pardavimų vadybininkas (-ė)“. Akivaizdu, kad pareigų pavadinimas nurodytas vienaskaitos forma ne todėl, kad nurodyti konkretų ieškomų darbuotojų kiekį. Taip pat akivaizdu, kad pareigų pavadinimą nurodžius daugiskaita, tai nenusakytų konkretaus atrenkamų darbuotojų skaičiaus.

8.3. Sutarties 3.1.1 p. yra nurodyta paslaugos kaina už vieną įdarbintą darbuotoją, taigi apeliantė, kaip ir ieškovė, būdama pelno siekiančiu juridiniu asmeniu bei taip pat teikdamas paslaugas (patalpų valymo), negalėjo pagrįstai tikėtis, kad, gaudamas dvigubos apimties paslaugą, turi mokėti tik už vieną.

8.4. Sutarties 2.1.3 p. numatyta, kad jeigu su įdarbintu kandidatu darbo sutartis buvo nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 str. 1 dalies pagrindu (esant nepatenkinamiems išbandymo ar darbuotojas tinka pavestam darbui rezultatams), ieškovė įsipareigoja nemokamai atrinkti naują kandidatą. Tokia sutarties norma pripažįstama, kad, nutraukus su atrinktu darbuotoju darbo sutartį LR DK 107 str. 1 dalies pagrindu, preziumuojama, kad ieškovė (Vykdytojas) savo įsipareigojimus atliko netinkamai ir nemokamai turi surasti naują kandidatą. Tačiau su vienu iš įdarbintų, kandidatų (L. B.) darbo sutartis buvo nutraukta ne LR DK 107 str. 1 dalies, bet LR DK 127 str, 1 dalies pagrindu (darbuotojo prašymu), todėl apeliantės teiginys, kad L. B. netiko pavestam darbui, nes nutraukė darbo sutartį DK 127 str. 1 d. pagrindu, nepagrįstas.

8.5. Apeliantės paminėtą Sutarties p. 2.2.1 p. jis turėjo teisę, radus darbų atlikimo trūkumų, nepriimti atliktų darbų, tačiau šia teise nepasinaudojo, taigi preziumuojama, kad ieškovė atliktų darbų kokybė jį tenkino. Taip pat Sutarties p. 2.1.3 buvo numatyta ieškovės (Vykdytojo) prievolė, esant konkrečioms sąlygoms, nemokamai atrinkti kitą kandidatą, tačiau pagrindas, kuriuo buvo nutraukta darbo sutartis su L. B., neatitiko nurodyto šiame sutarties punkte.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

10. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje pateiktas paslaugų sutarties apibrėžimas: paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-248/2016).

11. Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos Personalo paieškos ir atrankos paslaugų teikimo sutarties nuostatų aiškinimo.

12. Pagal šalių sudarytos sutarties 1.1. punktą užsakovas (apeliantė) paveda, o vykdytojas (ieškovė) įsipareigoja už užmokestį užsakovui sutarties 2 dalies 2.1.1. punkte nurodytas paslaugas nustatytais terminais, o užsakovas įsipareigoja už šias paslaugas sumokėti sutarties nustatyta tvarka. Pagal 2.1.1 ir 2.1.1.1. punktus ieškovė įsipareigojo pagal užsakovo reikalavimus 35 darbo dienų laikotarpiu po šio sutarties pasirašymo ieškoti apeliantei kandidatų nuolatiniam darbui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė atrinko du kandidatus apeliantės ieškomai pardavimų vadybininko pozicijai, o ieškovei juos įdarbinus vienas iš įdarbintų asmenų išbandymo laikotarpiu išėjo iš darbo savo noru (DK 127 str. 1 d.). Apeliantė nurodo, kad už pastarojo darbuotojo suradimą, neprivalo mokėti, nes, remiantis sutarties nuostatomis, ji ieškojo vieno darbuotojo ir be to, išėjus šiam darbuotojui savo noru, apeliantė negalėjo įsitikinti ar ieškovės atrinktas kandidatas buvo tinkamas priimtam darbui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

13. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog aiškinant sutartį, svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013). Šalių sutarties 3.1.1 punkte yra aiškiai, nurodyta, jog paslaugos kaina už vieną įdarbintą darbuotoją yra 1160 Eur + PVM, todėl darytina išvada, jog pakanka fakto, kad apeliantė įdarbina (pasirašo darbo sutartį su darbuotoju) atsakovės atrinktą darbuotoją ir jau nuo tada jai atsiranda prievolė sumokėti 3.1.1 punkte nustatyto dydžio mokestį. Sutartimi ieškovė suteikė apeliantei garantiją, jog tuo atveju, jei atsakovės atrinktą darbuotoją apeliantė pripažįsta netinkamu pavestam darbui ir apeliantės iniciatyva su šiuo darbuotoju nutraukiama sutartis išbandymo laikotarpiu (DK 107 str. 1 d.), atsakovė įsipareigoja nemokamai atrinkti kitą darbuotoją (2.1.3 p.). Nagrinėjamos bylos atveju apeliantės darbuotojas išdirbęs vieną mėnesį išėjo iš darbo savo noru DK 127 str. 1 d. straipsnio pagrindu, kas reiškia, kad ne apeliantei darbuotojas netiko, o darbuotojui netiko darbas. Pažymėtina, kad apeliantės pozicija dėl šio darbuotojo nėra nuosekli, nes nurodo, jog darbuotojas nebuvo tinkamas darbui bendrovėje. Tuo pačiu pažymi, kad apeliantė negalėjo įsitikinti ar ieškovės atrinktas kandidatas buvo tinkamas priimtam darbui. Neturi reikšmės ir apeliantės nurodomi motyvai, kad jai reikėjo tik vieno pardavimų vadybininko, kadangi įdarbinusi du asmenis, kuriuos jai atrinko ieškovė, vadovaujantis sutarties nuostatomis, privalo mokėti paslaugos mokestį už abiejų darbuotojų atrinkimą.

14. Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino sutartį, nes pagal teismo aiškinimą ieškovės užmokestį lėmė ne suteiktų paslaugų apimtis, bet apeliantės pasirinktas kandidatų tinkamumo vertinimo būdas. Kaip minėta, pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas apeliantei suteikiama galimybė išbandymo laikotarpiu netinkamą darbuotoją pakeisti tinkamu darbuotoju (2.1.3 p.), todėl neįtikinamas apeliantės argumentas - tinkamą sau darbuotoją rinktis iš dviejų įdarbintų kandidatų.

15. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Rita Kisielienė