Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Oflex“ atstovams direktoriui V. Š., advokato padėjėjui Edvinui Naraškevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Oflex“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Šioje byloje ginčas kilo dėl ieškovo R. A. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl ieškovo sveikatos būklės neatitinkančių ir dėl darbo skelbimo neatitinkančių darbo sąlygų bei ieškovo vertinimu darbdavio pareigų darbuotojui netinkamo vykdymo. Ieškinyje daug dėmesio buvo skirta individualaus darbo ginčo nagrinėjimo procesui darbo ginčų komisijoje, todėl teismas trumpai pasisakys dėl šių argumentų aktualumo kilusiam ginčui.

6. Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtas teisės normas, yra nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 37, 38 punktai; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019, 29–33 punktai). Taigi, aplinkybės kaip vyko individualaus darbo ginčo nagrinėjimo procedūra ir darbo ginčų komisijos sudėtis nebeturi jokios teisinės reikšmės vienai iš individualaus darbo ginčo šalių kreipusis į teismą, kadangi teismas iš naujo tiria visus įrodymus nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas. Atsižvelgiant į tai, teismas netirs aplinkybių, susijusių su tarp šalių kilusio individualaus darbo ginčo nagrinėjimo procedūra darbo ginčų komisijoje ir darbo ginčų komisijos sudėtimi.

11. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Pagal Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir neturtinė žala). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020 59 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Asmens darbo veikla yra ta gyvenimo sritis, nuo kurios priklauso asmens ir jo šeimos gerovė, socialinis vertinimas, galimybė save realizuoti, užsitikrinti socialinį stabilumą, todėl šių vertybių pažeidimas gali sukelti asmeniui stiprų netikrumo, nepasitikėjimo jausmą, didelius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021, 51 punktas).

12. Teismas visų pirma pažymi, kad asmens sveikatos duomenys yra jo privataus gyvenimo duomenys (CK 2.23 straipsnio 2 dalis). Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamento (ES) Nr. 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau - Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendras draudimas tvarkyti asmens sveikatos duomenis, nebent nustatyta išimtis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 9 straipsnio 2 dalyje. Juo labiau taikytinas teisinis reguliavimas nenumato darbdavio pareigos rinkti visus darbuotojo asmens sveikatos duomenis. Priešingai, DK 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Ši informacija turi būti teisinga, nemokama ir pateikta darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais. Atsižvelgiant į asmens sveikatos duomenų apsaugai taikomą reguliavimą, teismas konstatuoja, kad būtent darbuotojui tenka pareiga informuoti darbdavį apie jam nustatytą darbingumo lygį, kuris yra jo sveikatos būklės pasekmė, nes kitu būdu šios informacijos darbdavys negali gauti, jei darbuotojas jos neatskleidžia (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 9 straipsnio 2 dalis). Todėl šioje byloje svarbu nustatyti, kaip ir kokiomis aplinkybėmis ieškovas informavo atsakovę apie savo darbingumo lygį.

13. Nustačius, kad būtent darbuotojui tenka pareiga informuoti darbdavį apie jam nustatytą darbingumo lygį, šiuo atveju ieškovas turi pareigą įrodyti savo teiginį, kad informavo atsakovę apie jam nustatytą darbingumo lygį (DK 214 straipsnio 3 dalis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė buvo sudariusi galimybę asmenims, pageidaujantiems dirbti pas atsakovę, nurodyti savo turimą darbingumo lygį (3 t., e. b. l. 45-46), tačiau byloje nepateikta įrodymų, kokį darbingumo lygį nurodė ieškovas, pildydamas darbdavio nurodomą anketą, nes nebėra galimybės gauti tokių duomenų (3 t., e. b. l. 10-11). Taigi, teismas apie šį faktą turi spręsti iš šalių elgesio.

14. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad ieškovas atsakovei savo sveikatos būklę atskleidė tik 2024 m. sausio 12 d. pateikęs prašymą dėl atleidimo iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. po daugiau nei metų laiko darbo pas atsakovę (2 t., e. b. l. 288). Kiti pateikti 2022 m. spalio 11 d., 2023 m. gegužės 29 d. susirašinėjimai su atsakovės direktoriumi patvirtina, jog ieškovas kėlė klausimus tik dėl atsiskaitymo su ieškovu patyrus išlaidas komandiruotėse, bet ne dėl savo sveikatos būklės (1 t., e. b. l. 21-22; 2 t., e. b. l. 72-77, 80-81). Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog atskleidė atsakovei savo darbingumo lygį ir dėl to jam taikomus ribojimus dirbti. Juo labiau, kad pasirašydamas laikinojo darbo sutartį, kurioje buvo ir jo sutikimas dėl viršvalandinių darbų, ieškovas patvirtino, jog sveikatos būklė leidžia jam dirbti šioje darbo sutartyje sulygtą darbą. Jei ieškovas iš tiesų rūpinosi savo sveikatos būkle, jis būtų pristatęs atsakovei reikiamus dokumentus dėl savo sveikatos tais laikotarpiais, kai nevykdė darbo funkcijų užsienyje, nors atsakovė ir nebuvo pakankamai rūpestinga vykdydama Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnyje nustatytas pareigas dėl privalomo darbuotojų sveikatos tikrinimo, t. y. leido dirbti ieškovui neįsitikinusi, kad jo sveikatos būklė leidžia jam vykdyti darbo sutartimi sulygtas funkcijas. Nurodytą teismo išvadą patvirtina tai, kad ieškovas buvo siunčiamas vykdyti darbo funkcijas esant negaliojančiai jo sveikatos pažymai vairuoti C, C1, C1E, CE, D, D1, D1E, DE kategorijų transporto priemones (2 t., e. b. l. 59, 255).

15. Kita šioje byloje svarbi aplinkybė yra tai, kad dėl ieškovui nustatyto darbingumo lygio jam nebuvo nustatytas ribojimas dirbti naktį ir viršvalandinius darbus (žr. sprendimo 10 punktą). Pažymėtina, kad ieškovui išduotos išvados forma buvo patvirtinta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V-116 „Dėl išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų formos patvirtinimo“ ir standartinėje formoje buvo reikalinga pabrauki konkrečius veiksnius, kuriems esant asmuo negali dirbti, kas ir buvo padaryta ieškovo atveju. Kaip jau minėta, ieškovui nebuvo apribota galimybė dirbti veikiant psichosocialiniams rizikos veiksniams, t. y. dirbti naktinį, pamaininį darbą, viršvalandinį darbą, nes šie veiksniai nebuvo pabraukti kaip skirti ieškovui. Taigi, darbas dienomis buvo tik ieškovo pageidavimas ir atsakovė stengėsi šį pageidavimą pildyti (2 t., e. b l. 78). Dėl viršvalandinio darbo, kaip minėta, ieškovas pats sutiko su šia laikinojo darbo sutarties sąlyga ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad raštu šio sutikimo nebuvo atšaukęs taip kaip numatyta laikinojo darbo sutarties 7 punkte. Atsižvelgiant į tai, aplinkybės, jog ieškovas tam tikromis dienoms dirbo viršvalandžius ar nakties laiku neturi priežastinio ryčio su ieškovo nurodomomis pasekmėmis savo sveikatai.

16. Ieškovas atsakovės veiksmų neteisėtumą siejo ir su realių darbo sąlygų neatitikimu darbo skelbime nurodytoms sąlygoms, ypač tai, kad atsakovė neužtikrino poilsio laiko tvarkingoje bazėje su dušais, tualetais bei dieninio darbo. Dėl šių aplinkybių teismas visų pirma pažymi, kad dėl ieškovui taikomų darbo sąlygų buvo susitarta laikinojo darbo sutartyje, kurioje buvo numatyta, jog apie konkretų darbo laiko rėžimą ir tvarką ieškovas bus informuotas atskirais pranešimais. Taip pat buvo nurodytas konkretus laikinojo darbo naudotojo pavadinimas. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad laikinojo darbo sutartį gavo paštu ir galėjo perskaityti jos sąlygas prieš išsiųsdamas atsakovei su savo parašu. Taigi, ieškovą ir atsakovę saistė būtent laikinojo darbo sutartimi sulygtos sąlygos. Byloje pateiktame susirašinėjime su darbdaviu nėra ieškovo reikalavimų dėl poilsio vietos, priešingai, atsakovei siunčiami kvitai dėl išlaidų apmokant už parkavimąsi vilkikams skirtose aikštelėse ir pretenzijos reiškiamos tik dėl išlaidų apmokėjimo, bet ne dėl poilsio vietos (2 t., e. b. l. 72-77, 80-81). Šios aplinkybės patvirtina atsakovės direktoriaus paaiškinimus, kad vairuotojai ekspeditoriai turi galimybę pasirinkti poilsio vietą vilkikų aikštelėje arba viešbutyje neviršijant 80 Eur už parą ir būtent ieškovo pasirinkimas buvo poilsio laiku stovėti vilkikų stovėjimo aikštelėse. Nurodytą teismo išvadą patvirtina ir tai, kad atsakovės ieškovui skirtuose įsakymuose dėl komandiruotės buvo nurodoma ne tik mokėti dienpinigius, bet ir kompensuoti darbuotojo komandiruotės (kelionės ir kt.) išlaidas (2 t., e. b. l. 55-59).

17. Teismo vertinimu nepasitvirtina byloje ir ieškovo teiginiai, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas liepiant išeiti iš darbo savo noru, sunkinant darbo sąlygas, neatsižvelgiant į jo sveikatos būklę. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad ieškovas tinkamai neinformavo atsakovės apie savo sveikatos būklę, jam nustatyti darbinės veiklos ribojimai neapėmė ribojimų dirbti naktį ar viršvalandinį darbą, taigi darbdavys pagrįstai davė su darbinėmis funkcijomis susijusius nurodymus ir tai buvo daroma su ieškovu sudarytoje laikinojo darbo sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė taip pat rūpinosi, jog būtų tenkinamas ieškovo pageidavimas dirbti tik dieninį darbą. Byloje pateiktas susirašinėjimas su atsakovės darbuotoja Dominyka negali būti laikomas spaudimu išeiti ieškovui iš darbo, nes ieškovas nebuvo pavaldus nurodytai darbuotojai, todėl šios darbuotojos teiginys, kad ieškovas gali išeiti iš darbo, jei nepatinka, labiau yra ieškovo galimų pasirinkimų nurodymas, jei ieškovo netenkina darbo sąlygos ir nepatinka kolegė. Šiuo atveju susirašinėjimo turinys vertintinas kaip atsakovės darbuotojos emocijų išraiška, bet ne spaudimas ieškovui išeiti iš darbo savo noru. Kitų įrodymų apie darytą spaudimą išeiti iš darbo ieškovas nepateikė. Dėl skyrimo dirbti su kitos klasės vilkiku teismas pažymi, kad ieškovas šios darbo funkcijos neatliko, nes ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

18. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovė neatliko ieškovo atžvilgiu neteisėtų veiksmų, kurie sukeltų ieškovui jo nurodomas pasekmes, t. y. paūmėjusius ieškovo sveikatos sutrikimus ir pablogėjusią sveikatos būklę bei netektos galimybės vairuoti C kategorijos automobilį, atsiradimą. Visi atsakovės ieškovui duoti nurodymai buvo teisėti, atitiko darbo sutarties sąlygas ir ieškovas pats turi prisiimti atsakomybę, jog neinformavo atsakovės apie jam nustatytą darbingumo lygį. Pažymėtina ir tai, kad ieškovui 2021 m. rugsėjo 22 d. išduota vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma pagal savo sveikatos būklę vairuoti C, C1, C1E, CE, D, D1, D1E, DE kategorijų transporto priemones galiojo iki 2023 m. rugsėjo 22 d., tačiau ieškovas vis tiek išvyko dirbti pagal siuntimą nuo 2023 m. rugsėjo 30 d. ir savo nepasitenkinimą dėl viršvalandinio darbo išreiškė tik 2023 m. lapkričio 7 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo darbo funkcijų vykdymo pradžios pagal siuntimą, o apie savo sveikatos būklę atsakovę informavo tik 2024 m. sausio 12 d. ir tada atsakovė iš karto ėmėsi veiksmų ieškovo sveikatos būklei patikrinti bei nutraukė darbo sutartį, nustačiusi, jog ieškovas nebegali dirbti sutartimi sulygto darbo dėl savo sveikatos būklės (2 t., e. b. l. 59, 70, 169, 255, 260).

19. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad atsakovė nėra atsakinga už ieškovui kilusias pasekmes, nes nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu ir neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų siunčiant ieškovą dirbti be galiojančios sveikatos pažymos ir ieškovo prarastos galimybės vairuoti C kategorijos automobilį bei pablogėjusios sveikatos būklės, kadangi atsakovei ieškovo sveikatos būklė nebuvo žinoma, o pats ieškovas darbo sutartyje buvo patvirtinęs, jog jo sveikatos būklė leidžia dirbti sutartimi sulygtą darbą, ir šį darbą dirbo ilgiau nei metus, todėl ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškinį spręstinas atsakovės UAB „Oflex“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

21. Atsakovės UAB „Oflex“ patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 600 Eur išlaidos advokato pagalbai (3 t., e. b. l. 41-44). Teismas įvertinęs kilusio ginčo pobūdį bei advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas šioje byloje ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų maksimalių įkainių dydžių, sprendžia, jog atsakovės prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas ir jos priteistinos atsakovei iš ieškovo R. A. (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Oflex“, juridinio asmens kodas 305890701, iš ieškovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, išsiųsti sprendimo nuorašą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.