Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus (toliau – VDI) atstovui M. G.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. L., jo įgaliotam atstovui advokatui V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. 2020-10-28 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame jis kaltinamas tuo, jog, būdamas atsakingu asmeniu, t. y., (duomenys neskelbtini) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 22 d., 10.30 val., iki 2020 m. spalio 22 d., 14.00 val., statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijų, darbo apmokėjimo ir darbovietės, V. C. ir J. F. leido dirbti pagalbinių darbininkų darbą, kai asmenys, būdami pavaldūs darbdaviui, jo naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, paklusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai, minėtame statybos objekte dėjo gyvenamojo namo stogo plėvelę, prikalinėjo grebėstus, J. F. pjaustė gyvenamojo namo grebėstus, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbo sutarties sudarymą. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. L. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kaltės nepripažįsta. Teigė, kad įmonės vardu dirbti objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), net neplanavo. Jam paskambino užsakovas D. T., paprašė pabaigti uždengti namo stogą. Pasakė, kad pats pagelbėti negali, tačiau gali surasti žmones, kurie atliktų reikiamus darbus. Į savo vadovaujamą įmonę nenorėjo priimti naujų darbuotojų. Į objektą atvežė V. C. ir J. F. bei juos supažindino su užsakovu D. T., kad jie susitartų dėl stogo dengimo darbų. Kai atvyko į objektą, jame buvo objekto savininkas D. T.. Buvo atvežęs jam priklausančių darbo įrankių, dalį įrankių atsivežė V. C. ir J. F.. Tarp jo ir V. C. bei J. F. nebuvo jokio susitarimo dėl darbo užmokesčio bei darbo sąlygų. Minėtiems asmenims sakė, kad reikia uždengti stogą. Atvykus į objektą, tarp jo, D. T., V. C. ir J. F. taip pat nebuvo jokio susitarimo dėl darbo užmokesčio ir pan. Vyko tik objekto apžiūra. Kai atvyko VDI darbuotojai, V. C. ir J. F. sėdėjo automobilyje. Asmenys nedirbo tokių darbų, kokie nurodyti administracinio nusižengimo protokole. Jie žiūrėjo, kokia yra atvežta mediena, pastatė pastolius, atliko pasiruošimą darbui. Paaiškinimus surašė tokius, kokius diktavo VDI atstovas.

Teismo posėdžio metu A. L. atstovas advokatas V. P. paaiškino, kad A. L. dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (darbo funkcijų, darbo apmokėjimo, darbovietės) su V. C. ir J. F. nesitarė. A. L. atliko tik tarpininko vaidmenį, pasiūlydamas minėtiems pažįstamiems asmenims uždengti namo stogą. V. C. ir J. F. stogo dengimo darbus turėjo atlikti savo vardu, pagal verslo liudijimus, turėjo vietoje tartis su savininku dėl apmpokėjimo. Objekto savininkas D. T., statybvietėje buvęs VDI patikrinimo metu, VDI inspektorių net nebuvo apklaustas. Iš V. C. ir J. F. apklausos protokolų nėra aišku, kokie klausimai jiems buvo užduodami. Atsižvelgiant į tai, turi būti vadovaujamais minėtų asmenų duotais parodymais teismo posėdžio metu.

VDI įgaliotas atstovas M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog statybvietė buvo privatus gyvenamasis namas. Iš asmenų nereikalavo rangos sutarties. A. L. savo kaltę neigė, tai buvo vertinama kaip gynybinė asmens pozicija. Kai atvyko į objektą, jame buvę asmenys valgė. VDI darbuotojai jokių atliekamų darbo funkcijų nematė. V. V. C. ir J. F. pirminiais parodymais ir pagal juos surašė administracinio nusižengimo esmę, t. y., atliktus darbus. Minėti asmenys neturėjo verslo liudijimų. V. C. turėjo individualios veiklos pažymą. Vien tik pažymos turėjimas nepaneigia nelegalaus darbo buvimo fakto, kadangi minėto asmens paaiškinimų turinys leido konstatuoti nelegalaus darbo buvimo faktą. Asmenims paaiškinimai nebuvo diktuojami, užduodami tik tam tikri klausimai, susiję su nelegalaus darbo požymiais. Asmuo į užduodamus klausimus atsakė savo žodžiais. Įvertinus byloje esančius duomenis, gali teigti, kad A. L. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Prašo skirti ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkyje numatytą baudą.

L. V. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. spalio 22 d., apie 09.00 val., atvyko į objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Į jį vėliau atvyko ir užsakovas D. T.. A. L. su D. T. tarėsi dėl darbų. Kai atvyko VDI pareigūnai, jis ir J. F. sėdėjo automobilyje. A. L. tuo metu kalbėjo su užsakovu. VDI darbuotojams paaiškino, kad atvažiavo dirbti. Jis turėjo verslo liudijimą. Objekte pradėjo dirbti spalio pabaigoje. Patikrinimo dieną į objektą buvo atvykę pirmą kartą, iki patikrinimo objekte buvo apie pora valandų. Atsivežė ir pasistatė pastolius. Buvo uždėta viena eilė plėvelės, jie tik užsidėjo plėvelę ant pastolių, nes tikėjosi, kad susitars dėl darbų. A. L. turėjo susitarti su užsakovu, kad šis jiems mokėtų po 30 Eur už dieną ir pabaigus darbus – likusią sumą. Paaiškinime rašė tai, ką diktavo VDI darbuotojai. Teismo posėdžio metu sako tiesą. VDI atstovams pasakė, kad dalis įrankių buvo jo paties, dalis – (duomenys neskelbtini). Jie A. L. prašė, kad paskolintų dalį įrankių. Su objekto savininku dėl darbo sąlygų tarėsi A. L., nes su užsakovu yra pažįstami. A. L. buvo kaip tarpininkas.

Liudytojas J. F. teismo posėdžio metu teigė, kad į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 22 d,m apie 09.00 val., atvežė A. L.. Minėtas asmuo jo ir V. C. paklausė, ar jie galėtų uždengti namo stogą. Vyko tartis dėl darbų, o ne dirbti. Kai atvyko VDI darbuotojai, jis ir V. C. sėdėjo automobilyje. A. L. tuo metu kabėjo su objekto savininku D. T.. Atsivežė pastolius, kuriuos su V. C. nusprendė pastatyti viename namo šone, atrėmė kopėčias. Plėvelė viena eile buvo ištiesta. Su A. L. kalbėjo, kad savininkas jiems mokėtų po 30 Eur už dieną ir pabaigus darbus – likusią sumą. Jis pats patikrinimo metu neturėjo verslo liudijimo. Jį perka tada, kai susitaria su objekto savininku ir žino, kiek dienų dirbs. Objekte faktiškai pradėjo dirbti tada, kai buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini). Paaiškinime neteisingai nurodyta, kad pjaustė grebėstus, tik pabandė juos pjaustyti. Paaiškinimas surašytas jam susijaudinus.

Liudytojas D. T. teismo posėdžio metu parodė, kad paskambino A. L. ir paprašė pagalbos uždengiant stogą. A. L. nurodė, kad pats tokiais darbais neužsiima, bet gali surasti žmones, kurie uždengtų stogą. Nebuvo jokios kalbos apie rangos sutarties sudarymą. A. L. sakė, kad asmenys, kurie gali uždengti stogą, dirba su patentu ir ima 30 Eur už vieną darbo dieną. Jis pats turėjo mokėti 30 Eur dirbantiems asmenims. Kai 2020 m. spalio 22 d. atvyko į objektą, jame jau buvo A. L., V. C. ir J. F.. V. C. ir J. F. sėdėjo automobilyje. Minėti asmenys priekaboje atsivežė pastolius, kuriuos jau buvo pastatę. V. C. klausė, ar šis turi patentą. Asmuo sakė, kad turi. Jokių darbo sąlygų su nieko nespėjo aptarti, nes atvyko VDI darbuotojai, kurie jo net neapklausė, su jais nebendravo. Po patikrinimo praėjus kažkiek laiko V. C. ir J. F. uždengė namo stogą. Už atliktą darbą pinigus sumokėjo A. L..

V. C.

paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. spalio 22 d., 10.30 val., pradėjo dirbti objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Dirbo pagalbinius darbus (dėjo plėvelę, prikalė grebėstus). Į objektą atvyko su A. L., su kuriuo susitarė dėl darbo. Buvo susitarę 30 Eur už dieną. Darbas turėjo trukti nuo 09.00 val. iki 17.00 val. Naudojosi įmonės darbo įrankiais. Darbo rūbai nebuvo išduoti. Iš darbo į namus grįžo su A. L.. Darbams vadovavo minėtas asmuo. Apie darbo sutarties pasirašymą kalbos nebuvo. Paaiškinimą surašė pats, atsakydamas į užduodamus klausimus (b. l. 3).

Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad 2020 m spalio 22 d., apie 14.00-15.30 val., vykdant patikrinimą statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasti 3 (duomenys neskelbtini) darbuotojai – A. L., V. C. ir J. F.. Nustatyta, kad A. L., būdamas atsakingu asmeniu, t. y., (duomenys neskelbtini) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 22 d., 10.30 val., iki 2020 m. spalio 22 d., 14.00 val., statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijų, darbo apmokėjimo ir darbovietės, V. C. ir J. F. leido dirbti pagalbinių darbininkų darbą, kai asmenys, būdami pavaldūs darbdaviui, jo naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, paklusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai minėtame statybos objekte dėjo gyvenamojo namo stogo plėvelę, prikalinėjo grebėstus, J. F. pjaustė gyvenamojo namo grebėstus, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbo sutarties sudarymą (b. l. 5-7).

VSDFV informacinės sistemos duomenyse užfiksuota, jog 2020 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini) dirbo S. L., A. L., R. R., A. R., V. S. ir J. T. (b. l. 8).

Foto lentelėje fiksuotas bendras statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdas, darbo įrankiai ir joje esantys asmenys – V. C. ir J. F. (b. l. 9-14).

Darbo sutartyse nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) dirba S. L., A. L., R. R., A. R., V. S. ir J. T. (b. l. 15-23).

(duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad įmonėje dirba S. L., A. L., R. R., A. R., V. S. ir J. T. (b. l. 24).

Pažymėjime nurodyta, kad A. L. įgijo kompetenciją sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas (b. l. 27).

Informacijos apie (duomenys neskelbtini) paieškos rezultatuose nurodyta, kad įmonės veiklos sritis yra mediniai, rąstiniai namai, pirtys bei jų gamyba ir statyba (b. l. 108).

Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje fiksuota, kad V. C. nuo 2018 m. liepos 15 d vykdo individualią pastatų remonto, restauravimo ir rekonstravimo veiklą (b. l. 109).

2020 m. spalio 29 d. rangos sutartyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) įsipareigoja D. T. naudai iki 2021 m. kovo 15 d. atlikti stogo dengimo darbus (b. l. 110).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 iki 5 000 Eur. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją, akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal E. S. socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Nelegalaus darbo apibrėžimas yra Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra E. S. pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl E. S. veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal E. S. teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ( toliau-DK ) 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Kaip minėta, pirmasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis – realus asmens darbas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad vyko tik objekto apžiūra. Kai atvyko VDI darbuotojai, V. C. ir J. F. sėdėjo automobilyje. Asmenys nedirbo darbų, kokie nurodyti protokole. Jie žiūrėjo, kokia atvežta mediena, pastatė pastolius, atliko pasiruošimą darbui. L. V. C. teismo posėdžio metu parodė, kad, kai atvyko VDI pareigūnai, jis ir J. F. sėdėjo automobilyje. Patikrinimo dieną į jį buvo atvykę primą kartą. Atsivežė ir pasistatė pastolius. Liudytojas J. F. teismo posėdžio metu parodė, kad į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), vyko tartis dėl darbų, o ne dirbti. Liudytojas D. T. teismo posėdžio metu parodė, kad atvykus VDI pareigūnams, V. C. ir J. F. sėdėjo automobilyje. Minėti asmenys priekaboje atsivežė pastolius, kuriuos pastatė. Daroma išvada, jog visų paminėtų asmenų parodymai yra vieningi, t. y., kad joks realus darbas dar nebuvo atliekamas. Vyko tik pokalbis dėl būsimų darbų ir pasiruošimas jiems. Iš byloje esančių duomenų ( foto nuotraukų, paties VDI atstovo paaiškinimų teisme ) nustatyta, kad V. C. ir J. F. tik pastatė pastolius. Teismo nuomone, šio veiksmo negalima traktuoti kaip realaus darbo, nes vien pastolių pastatymas dar nereiškia darbo atlikimo arba stogo dengimo darbų. Svarbu pažymėti ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad V. C. ir J. F. atliko administracinio nusižengimo protokole nurodytus darbus, t. y., V. C. dėjo gyvenamojo namo stogo plėvelę, prikalinėjo grebėstus, J. F. pjaustė gyvenamojo namo grebėstus. Foto lentelėje esančiose nuotraukose užfiksuoti statybvietėje esantys asmenys, t. y., V. C. ir J. F., kurie stovi prie automobilio ir geria gėrimą „Pepsi“ (b. l. 14). Nuotraukos nėra užfiksuotas joks minėtų asmenų atliekamas veiksmas, kurį būtų galima traktuoti realiu asmenų darbu.

L. V. C. teismo posėdžio metu parodė, kad patikrinimo dieną jis turėjo verslo liudijimą. Tai patvirtina byloje esanti nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma, kad V. C. nuo 2018 m. liepos 15 d vykdo individualią pastatų remonto, restauravimo ir rekonstravimo veiklą (b. l. 109). Liudytojas J. F. teismo posėdžio metu teigė, kad patikrinimo metu neturėjo verslo liudijimo, tačiau jį įsigyja tada, kai susitaria su objekto savininku ir žino, kiek dienų dirbs. Šie liudytojų parodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina faktą, kad V. C. ir J. F. stogo dengimo darbus turėjo atlikti savarankiškai individualios veiklos ar verslo liudijimo pagrindu, o ne kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojai.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad liudytojai V. C. ir J. F. teismo posėdžio metu parodė, kad objekte pradėjo dirbti spalio pabaigoje, t. y., jau po VDI patikrinimo, kai buvo įdarbinti (duomenys neskelbtini). Darbų atlikimą patvirtina byloje esanti 2020 m. spalio 29 d. rangos sutartis, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) įsipareigoja D. T. naudai iki 2021 m. kovo 15 d. atlikti stogo dengimo darbus (b. l. 110) bei tai, kad V. C. ir J. F. 2020 m. spalio mėn. 29 d. buvo įdarbinti (duomenys neskelbtini) ( b. l. 36 ).

Antrasis elementas – darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog jam paskambino užsakovas, paprašė pabaigti uždengti stogą. Pasakė, kad pats pagelbėti negali, tačiau gali surasti žmones, kurie atliktų reikiamus darbus. Į savo vadovaujamą įmonę nenorėjo priimti naujų darbuotojų. Į objektą atvežė V. C. ir J. F. bei juos supažindino su užsakovu D. T., kad jie susitartų dėl stogo dengimo darbų. Tarp jo ir V. C. bei J. F. nebuvo jokio susitarimo dėl darbo užmokesčio bei darbo sąlygų. Tokius A. L. parodymus patvirtina liudytojo D. T. parodymai, kad jis paskambino A. L. ir paprašė pagalbos uždengiant stogą. A. L. nurodė, kad pats tokiais darbais neužsiima, bet gali surasti žmones, kurie uždengtų stogą. A. L. nurodė, kad asmenys, kurie gali uždengti stogą, dirba su patentu ir ima 30 Eur už vieną darbo dieną. D. T. pats turėjo mokėti 30 Eur dirbantiems asmenims. Iš minėtų parodymų galima daryti išvadą, kad tiesioginis susitarimas dėl stogo dengimo buvo tarp D. T. ir V. C. bei J. F.. D. T. paprašius, A. L. tik surado asmenis, kurie turėjo uždengti D. T. namo stogą.

Iš nurodytų parodymų galima daryti išvadą, jog darbo užmokestį V. C. ir J. F. tiesiogiai turėjo mokėti D. T., o ne A. L.. Taip pat nebuvo tartasi, kad D. T. pinigus mokės A. L., o šis – V. C. ir J. F.. Tai patvirtina ir liudytojų V. C. ir J. F. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad A. L. turėjo susitarti su užsakovu, kad užsakovas jiems mokėtų po 30 Eur už dieną ir pabaigus darbus – likusią sumą.

Svarbu paminėti tai, jog iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad dėl V. C. ir J. F. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliekamų darbų finansinę ar kitokią naudą būtų gavęs administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L.. Iš byloje esančių duomenų taip pat nenustatyta, kad V. C. ir J. F. būtų paklusę (duomenys neskelbtini) nustatytai darbo tvarkai.

Būtina aptarti tai, jog J. F. pirminiame paaiškinime fiksuota, kad 2020 m. spalio 22 d., 10.30 val., pradėjo darbą statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Dirbo pagalbinius darbus (pjaustė grebėstus). Į objektą atvyko su A. L.. Dėl darbų tarėsi su minėtu asmeniu. Dėl konkretaus atlyginimo nebuvo susitarę. Darbas turėjo vykti nuo 09.00 val. iki 17.00 val. Naudojosi firmos įrankiais. Darbo rūbai nebuvo išduoti. Iš darbo į namus grįžo su A. L.. Darbo sutartis nebuvo pasirašyta. Paaiškinimą surašė pats, atsakydamas į užduodamus klausimus (b. l. 4). A. L. pirminiame paaiškinime nurodyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius, darbuotojus priimą į darbą ir juos atleidžia pats. Dėl darbų statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) nėra sudarę rašytinės sutarties. Patikrinimo metu minėtame objekte dirbo pirmą dieną. Dėjo stogo plombas ir grėbstus. Su juo kartu atvažiavo V. ir J. Darbas buvo atliekamas jo asmeniniais įrankiais (pastoliais, suktukais, kopėčiomis). Dėl darbo sutarties sudarymo su V. ir J. susitarimo nebuvo (b. l. 5).

Pagal formuojamą teismų praktiką nelegalaus darbo bylose, pagrindiniai įrodymai jose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Kadangi nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Tačiau, tai jokiu būdu nereiškia, kad galima nebesivadovauti viena iš esminių įrodymų vertinimo taisyklių – kad įrodymai turi būti įvertinami tiek atskirai, tiek ir jų visuma, ir tik tada galima daryti teisiškai reikšmingas išvadas dėl asmens kaltės ar jo nekaltumo. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant A. L. kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek galimai nelegaliai dirbusių asmenų parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti visų byloje surinktų duomenų visumoje ir tik tuomet vertinti, ar yra A. L. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Akivaizdu, kad liudytojų V. C. ir J. F. paaiškinimai ir parodymai teisme nesutampa dėl esminių faktinių aplinkybių – dėl susitarimo dėl darbų tiesiogiai su A. L., dėl darbo užmokesčio mokėtojo, vadovavimo darbams, o tai yra reikšminga vertinant tarp V. C., J. F. ir A. L. susitarimo dėl darbo buvimo faktą. L. V. C. ir J. F. teismo posėdžio metu paaiškino, kad rašė tai, ką jiems diktavo pareigūnai. Teismo posėdžio metu pasakoja tikrąsias faktines aplinkybes. Svarbu atsižvelgti į tai, kad abu liudytojai, teismo posėdžio metu perskaitydami priesaikos tekstą, buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. Minėtiems asmenims duodant parodymus, jiems dar kartą buvo paaiškinta baudžiamosios atsakomybės kilimo galimybė, jeigu duodami melagingi parodymai. Liudytojai patvirtino, kad teismo posėdžio metu sako tiesą ir liko prie savo duotų parodymų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančią faktinių aplinkybių bei įrodymų visumą, šiuo atveju reikia vadovautis ne pirminiais liudytojų V. C. ir J. F. paaiškinimais, tačiau teismo posėdžio metu duotais parodymais.

Trečiasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis – nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta kitų dviejų objektyvių nelegalaus darbo požymių – realaus asmens darbo ir darbdavio ir nelegalių darbuotojų santykių su darbo sutarties požymiais, teismas plačiau nepasisako dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo, nes darbo sutartys su V. C. ir J. F. šiuo atveju net ir neturėjo būti sudarytos, jie turėjo dirbti pagal verslo liudijimus.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gal būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracini nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Pagal administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, tačiau šioje byloje institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog A. L. veiksmuose yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, galimo nelegalaus darbo fakto tyrimą VDI atliko labai formaliai, nesistengė užfiksuoti paties galimai nelegaliai atliekamų darbų fakto, surasti papildomų duomenų, kurie patvirtintų nelegalaus darbo faktą. Darbo inspektoriai, nuvykę į statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini), objekto savininko D. T., kuris galimai būtų galėjęs patvirtinti ar paneigti nelegalaus darbo faktą, net neapklausė, net su juo nebendravo. Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas nusprendė, kad jų atlikto tyrimo metu buvo nustatyta tai, kad darbus atliko (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbantys asmenys, apie kurių įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, dėl ko A. L., kaip darbdaviui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tokias išvadas tyrimo metu darbo inspektoriai padarė, vadovaudamiesi remdamiesi vien tik V. C. ir J. F. paaiškinimais bei VSDFV sistemos duomenimis apie tai, kad jie 2020 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini) nebuvo įdarbinti. Taigi, nagrinėjamu atveju, įrodinėjimo pareiga nepagrįstai buvo perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl VDI atlikto tyrimo trūkumai negali lemti asmens teisinės padėties sunkinimo.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukiama, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį A. L. atžvilgiu, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.