Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-06-11 · Civilinė byla Nr. 2A-534-520/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-11
Bylos Nr.
2A-534-520/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė
Ieškovas
Lindorff Oy
Atsakovas
E.
Civilinė byla Nr. 2A-534-520/2010
Procesinių sprendimų kategorijos: 36.1; 42.10 (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. birželio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius,sekretoriaujant Margaritai Armalienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui E. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, 2009-08-11 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo E. Š. 873,40 Lt skolą už ryšio paslaugas, 318,79 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo 1192,19 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2005-12-29 sutartimi UAB „Tele2“ perleido jam reikalavimo teisę pagal pirminio kreditoriaus UAB „Tele2“ ir atsakovo E. Š. 2001-12-24 sudarytą Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutartį (toliau ir Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugos. Atsakovas tinkamai neatsiskaitė pagal UAB „Tele2“ 2004-04-30 išrašytą sąskaitą ir liko skolingas 873,40 Lt. Taip pat iš atsakovo pagal Sutarties 6.5 p. turi būti priteista 318,79 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2008-07-30 iki 2009-07-30, t. y. už 365 pradelstas atsiskaityti dienas.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovo 873,40 Lt skolą, 63,76 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 937,16 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2009-09-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 181,05 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2001-12-24 UAB „Tele2“ ir atsakovas E. Š. sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugos, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Už suteiktas paslaugas atsakovui 2004-04-30 buvo išrašyta 873,40 Lt PVM sąskaita – faktūra, tačiau atsakovas neatsiskaitė, UAB „Tele2“ reikalavimo teisę į atsakovo skolas 2005-12-29 perleido ieškovui. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu, todėl vadovaudamasis CK 6.38 str. 1 d., 6.59 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. tenkino ieškovo reikalavimus dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo. Teismas, nustatęs, kad Sutarties 6.5 p. nustatytos netesybos yra 36,5 proc. per metus, vadovaudamasis suformuota teismų praktika dėl netesybų, padarė išvadą, jog Sutartyje nustatytos netesybos yra per didelės, todėl iš dalies tenkino ieškovo prašymą priteisti delspinigius, t. y. sumažino priteistinų delspinigių dydį nuo 0,1 proc. iki 0,02 proc.

Šalies argumentai

Ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimo už akių dalį, kuria netenkinti jo reikalavimai, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismas reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkindamas iš dalies pažeidė CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., CPK 178, 182 str., kadangi priteisti delspinigiai yra mažesni už minimalius įstatymo nustatytus kreditoriaus nuostolius. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, jog 0,1 proc. dydžio ir didesnės netesybos yra aiškiai per didelės netesybos, ar netesybos yra aiškiai per didelės, turi būti nustatoma teismo, atsižvelgiant į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, pradelstą atsiskaityti laikotarpį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., nes įstatymas nesukonkretina, kas tai yra „aiškiai per didelės“, ar „neprotingai didelės netesybos“. Šalys Sutarties 6.5 p. susitarė dėl 0,1 proc. dydžio netesybų, vienašališkai keisti Sutarties sąlygas yra draudžiama, todėl jam nebuvo galimybės pakeisti Sutartyje nustatytos netesybų normos ir jis remdamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais pateikė reikalavimą priteisti delspinigius ne už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį, bet už 365 dienas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jis nepateikė duomenų apie patirtus nuostolius, nes jis reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo nereiškė ir tokių nuostolių neįrodinėjo. Be to, jis neturi pareigos įrodinėti tokių nuostolių, nes CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d., 6.261 str. yra įtvirtinti minimalūs kreditoriaus nuostoliai, tačiau teismas, spręsdamas jo patirtų nuostolių dydžio klausimą, šiomis įstatymo nuostatomis nesivadovavo, todėl netinkamai pritaikė CPK 178 str., pažeidė CPK 182 str. Jo teisė į nuostolius atsirado 2004-05-28 (nuo kitos dienos, einančios po sąskaitoje nurodytos apmokėjimo dienos). Pagal CK 6.258 str. 7 d. palūkanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, todėl dėl prievolės neįvykdymo jis patyrė 224,79 Lt nuostolių, t. y. nuo 2004-05-28 iki 2009-07-30 už 873,40 Lt skolą yra pradelsta 1889 dienų, mokant 5 proc. dydžio metines palūkanas viso delspinigių yra 224,79 Lt. Aplinkybės, kuomet atsakovas neginčijo prievolės, neprašė sumažinti netesybų dydžio, daugiau kaip dešimtmetį vengė atsiskaityti su kreditoriumi, iki šiol yra neatsikaitęs, nesiekia kooperuotis ir bendradarbiauti, suteikia jam teisę prašyti iš atsakovo priteisti netesybas, kurios kompensuotų jo patirtus nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad byloje buvo nagrinėjamas, ginčas, kilęs iš vartojimo sutarties, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinio reikalavimo dėl 318,79 Lt delspinigių priteisimo, sumažino Sutartyje nustatytų delspinigių dydį (0,1 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną) iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

Byloje nustatyta, kad ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, 2009-08-11 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo E. Š. 873,40 Lt skolą už ryšio paslaugas, 318,79 Lt delspinigių. Ieškovas nurodė, kad 2005-12-29 reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp jo ir UAB „Tele2“, jis įsigijo UAB „Tele2“ priklausančias teises į pradelstas gautinas sumas. Ieškovas ieškinio reikalavimus dėl skolos ir delspinigių priteisimo grindė 2001-12-24 UAB „Tele2“ Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutartimi Nr. 47-MA8366447 3313, sudaryta tarp UAB „Tele2“ ir atsakovo E. Š., pagal kurią atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugos, UAB „Tele2“ 2004-04-30 PVM sąskaita – faktūra M Nr. 3843266 (b. l. 4, 5, 6). Ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 6.5 p., prašė priteisti iš atsakovo 318,79 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2008-07-30 iki 2009-07-30, t. y. už 365 pradelstas atsiskaityti dienas, po 0,873 Lt delspinigių per dieną. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių tenkino ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo, iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, t. y. sumažino Sutarties 6.5 p. numatytus 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną iki 0,02 proc. dydžio delspinigių. Pirmosios instancijos teismas sumažino Sutartyje nustatytą delspinigių dydį vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgdamas į tai, jog sutartos 36,5 proc. dydžio netesybos per metus yra per didelės. Apeliaciniais skundais nėra apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovo priteista skola, atsakovas byloje nėra pateikęs jokių argumentų, kurių pagrindu ginčytų ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo pagal atsakovo ir UAB „Tele2“ sutartį, reikalavimo perleidimo sutartį ar prievolę mokėti skolą ieškovui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama ieškovo apeliacinio skundo ribų. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria pilnai netenkintas prašymas priteisti delspinigius, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad Sutarties 6.5 p. šalys susitarė dėl 0,1 proc. dydžio netesybų, jis neturi teisės vienašališkai keisti Sutarties sąlygas, be to, jis (apeliantas) remdamasis protingumo, sąžiningumo teisingumo principais reiškė reikalavimą priteisti netesybas ne už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį, bet tik už 365 dienas, jis reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo nereiškė ir tokių nuostolių neįrodinėjo, neturi pareigos įrodinėti tokių nuostolių, nes CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d., 6.261 str. yra įtvirtinti minimalūs kreditoriaus nuostoliai, priteisti delspinigiai yra mažesni už minimalius įstatymo nustatytus kreditoriaus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais šių ieškovo argumentų ir jų pagrindu netenkina apeliacinio skundo, nes ieškovas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog ieškovui buvo priteistos mažesnės netesybos už nuostolius, kuriuos patyrė ieškovas dėl atsakovo prievolės nevykdymo arba netinkamo įvykdymo, o teismas turi teisę savo nuožiūra sumažinti netesybas, numatytas Sutartyje, jei jos yra aiškiai per didelės arba neprotingai didelės (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Ieškovas savo reikalavimus kildino iš tarp UAB „Tele2” ir atsakovo sudarytos vartojimo sutarties dėl mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas nebuvo vartotojas, t. y. kad atsakovas, sudarydamas sutartį, siekė tikslų, susijusių su jo užsiėmimu, verslu, prekyba, amatu ar profesija. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Poreikis apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus lemia tai, kad tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Taigi šioje byloje pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji Sutarties šalis, vertinti, ar Sutarties sąlygos dėl netesybų nepažeidžia atsakovo, kaip vartotojo, teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad ieškovas byloje nepateikė įrodymų, jog atsakovas, sudarydamas Sutartį, galėjo laisva valia pasirinkti Sutarties sąlygas, iš jų ir sąlygą dėl 0,1 proc. delspinigių mokėjimo.

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 str.). Netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 dalis, 6.258 str. 3 d.). Kadangi sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 str. nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 str. 2 d. teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 str. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Teismas nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nustatant priteistinų netesybų dydį reikia atsižvelgti į tai, kad vartotojas yra silpnesnioji sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009).

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra pakankami 0,02 proc. dydžio delspinigiai, tačiau dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas nepakeistinas. Nagrinėjamoje byloje įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su priteistinomis netesybomis dėl to, kad atsakovas nėra įvykdęs prievolės apmokėti UAB „Tele2“ 2004-04-30 išrašytos (pateiktos) sąskaitos per 15 dienų nuo sąskaitos pateikimo dienos, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog Sutartyje nustatytos netesybos šiuo atveju turi būti mažinamos iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Byloje ieškovas nereiškė reikalavimo dėl nuostolių priteisimo, o reikalavo netesybų už netinkamą prievolės vykdymą. Pažymėtina, kad CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų. Ieškovas prašė priteisti netesybas ne už šešis mėnesius, o už 365 kalendorines dienas. Nesant atsakovo prašymo taikyti senatį, pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovo priteisė netesybas už 365 kalendorines dienas. Ieškovas byloje neteikė jokių įrodymų, kokius jis patyrė nuostolius dėl to, kad atsakovas neįvykdė prievolės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovo nuostolius sudaro netesybos už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį, ieškovui teisė į nuostolius atsirado nuo 2004-05-28, atsakovas neteisėtai naudojosi ieškovo piniginėmis lėšomis. Šie argumentai yra visiškai nepagrįsti, nes ieškovas ieškinyje nurodė, kad į atsakovo reikalavimo teisę įgijo, sudaręs su UAB „Tele2“ 2005-12-29 reikalavimo perleidimo sutartį. Šioje byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kada atsakovui buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą, t. y. kad būtų galima konstatuoti, jog nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo atsakovas privalėjo ieškovui apmokėti 873,40 Lt už UAB „Tele2“ suteiktas paslaugas (CK 6.109 str.). Reikalavimą perleidus cesijos sutartimi, jos šalims teisės ir pareigos atsiranda nuo sutarties sudarymo (CK 6.181 str.). Tuo tarpu tam, kad reikalavimo perleidimas sukeltų teisines pasekmes skolininkui (būtų panaudotas prieš skolininką), skolininkas turi būti tinkamai, įstatymo nustatytu būdu informuotas apie cesijos sutarties sudarymo faktą. Kaip jau buvo minėta, įstatymas numato sutrumpintą ieškinio senaties terminą netesyboms išsiieškoti, skola ieškovui apskaičiuota 2004-04-30, todėl darytina išvada, kad ieškovas turėjo veikti operatyviai ir kreiptis į teismą dėl skolos ir netesybų prisiteisimo. Įvertinus tai, kad ginčas byloje kilęs iš vartojimo sutarties, vartotojas yra silpnesnioji sutarties šalis, ieškovas ilgą laiką nesikreipė į teismą dėl skolos prisiteisimo, nepateikė byloje jokių įrodymų apie patirtus nuostolius dėl atsakovo prievolės nevykdymo, atsižvelgiant į tai, kad netesybos pasirinktos ne atsakovo valia, atsakovas nėra verslo subjektas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista ieškovui iš atsakovo 63,76 Lt delspinigių, yra pagrįsta ir teisėta, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo šią pirmosios instancijos teismo dalį pakeisti.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filial, 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Dalia KačinskienėAlgirdas Auruškevičius