Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja O. V. teismui pateikė skundą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. AMP1-42 „Dėl O. V., ėjusios Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) (duomenys neskelbtini) pareigas, tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pareiškėjai tarnybinė nuobauda neskirta (toliau – ir Įsakymas Nr. 1); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. AMP1-43 „Dėl O. V., ėjusios Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigas, tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (toliau – ir Įsakymas Nr. 2); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad iš užimamų pareigų atleista 2021 m. balandžio 9 d., o apie jos atžvilgiu pradėtus tarnybinio nusižengimo patikrinimus sužinojo po atleidimo momento, t. y. 2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. balandžio 12 d.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. vasario 26 d. sprendimais suteikė pareiškėjai pranešėjos statusą.

Pareiškėjos nuomone, Įsakymas Nr. 1 priimtas pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus, kurie nustato tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo ir nuobaudos paskyrimo terminus. Teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas imperatyviai turi būti pradedamas per 5 darbo dienas nuo oficialios informacijos apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą gavimo dienos. Šiuo atveju oficiali informacija laikytina 2021 m. kovo 23 d. raštas Nr. (6)-AD5-4658 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma apie padarytą pažeidimą, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas tik 2021 m. balandžio 1 d., priėmus įsakymą sudaryti komisiją dėl pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo.

Be to, pareiškėja teigia, kad neva atliktas tarnybinis nusižengimas nebuvo tinkamai ir pagrįstai įrodytas, todėl nepagrįstai pripažinta, jog ji apskritai padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjos nuomone, prie Įsakymo Nr. 1 pridėtoje motyvuotoje išvadoje, kurios pagrindu konstatuotas jos padarytas tarnybinis nusižengimas, nėra pagrįsta, išsamiai ir objektyviai nustatyta padaryto tarnybinio nusižengimo esmė, vieta, laikas, įvykdymo aplinkybės, taip pat, ar jis padarytas tyčia, ar dėl neatsargumo ir pan. Pažymi, kad pati išvada yra formali ir nemotyvuota.

Skunde aiškina, kad 2020 m. gruodžio 30 d. D. B. bendru el. pašto adresu darbuotojai@aad.am.lt parašė laišką visiems darbuotojams, įskaitant aplinkos ministrą, teigdamas, jog J. K. yra „Skvernelio pakalikas“, „atstovauja neaiškių suinteresuotų grupių interesus“ ir pan. Pažymi, kad jis nušalintas nuo pareigų nuo 2021 m. sausio 4 d. Nuo 2021 m. sausio 29 d. D. B. perkeltas į Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, o 2021 m. sausio 28 d. surašyta motyvuota išvada, kuria siūloma atleisti iš pareigų. 2021 m. sausio 30 d. išvada patvirtinta pareiškėjos rezoliucija ir motyvuota išvada išsiųsta derinti Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos profesinei sąjungai, o visa tarnybinio nusižengimo medžiaga persiųsta D. B. tuometiniam darbdaviui Aplinkos apsaugos agentūrai. Agentūra vertino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas netinkamai ir persiuntė iš naujo tyrimą atlikti Departamentui, nors tokios galimybės teisės aktai nenumato. Kadangi buvo suėję tyrimo atlikimo terminai ir patvirtinta motyvuota išvada, Departamentas nurodė, jog nėra pagrindo pakartotinai atlikti tyrimą, o Agentūra praleido teisės aktuose numatytą imperatyvų 1 mėnesio terminą tarnybinei nuobaudai skirti, todėl pasiūlė įvertinti Agentūros veiksmus.

Šiuo atveju, pareiškėjos manymu, jos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, kadangi nenustatyta, jog ji atliko neteisėtus veiksmus. Pažymi, kad jokie neetiški ir (ar) netinkami komentarai, kurie galėtų kitoms valstybės institucijoms daryti neigiamą įtaką, nebuvo išsakyti. Taip pat nėra galimybės konstatuoti, jog pareiškėja nevykdė savo pareigų, nepateikdama papildomos informacijos ir neatlikdama tyrimo.

Pareiškėjos teigimu, Įsakymas Nr. 2 priimtas taip pat nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų, nesant pažeidimo sudėties, todėl jis naikintinas pilna apimtimi.

Skunde paaiškina, kad Departamente 2021 m. vasario 26 d. užregistruotas Aplinkos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus raštas Nr. (50-1)-D15-482 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame prašoma iki 2021 m. kovo 5 d. pateikti informaciją bei dokumentus dėl Departamento direktoriaus, jo pavaduotojų ir patarėjų galimo dalyvavimo reiduose, būdravimo ir duomenis apie už tai gaunamus priedus ar priemokas. Buvo nurodyta, jog siekiama išnagrinėti pateiktą informaciją ir įvertinti, ar Departamento vadovė, priimdama sprendimus dėl jai pavaldžių darbuotojų priedų / priemokų mokėjimo, dėl galimai sau skiriamų priedų / priemokų, taip pat dėl sprendimų Departamento vadovybei pavesti budėti namuose ir / ar vykdyti būdravimą, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, todėl privaloma gauti prašomą informaciją, susijusią su atliekamu patikrinimu.

Pareiškėjos nuomone, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, o šiuo atveju pranešimas gautas 2021 m. sausio 7 d., Aplinkos ministerijos „Karštąja linija“ pranešimas gautas 2021 m. vasario 17 d., pavesta atlikti tyrimą tik 2021 m. vasario 24 d., todėl akivaizdu, jog terminas praleistas. Taip pat ji atsakyme atsakovei nurodė, kad Departamentas neturi informacijos apie tai, jog Aplinkos ministerijoje būtų pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, susijęs su nurodytomis aplinkybėmis. Be to, pažymėjo, kad prašomi pateikti dokumentai yra susiję su Departamento valstybės tarnautojų asmens duomenimis.

Pareiškėja aiškina, kad atsakovė nurodė, jog Aplinkos ministerija turi teisę gauti ir tvarkyti prašomus duomenis, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, tačiau, jos nuomone, Aplinkos ministerija renka ir galimai neteisėtai tvarko Departamento darbuotojų ir valstybės tarnautojų asmens duomenis. Pažymi, kad aplinkybė, jog teisinis duomenų rinkimo pagrindas įvardijamas kaip siekis objektyviai ir išsamiai išnagrinėti pateiktą informaciją ir įvertinti Departamento vadovės priimtų sprendimų dėl jai pavaldžių darbuotojų priedų / priemokų mokėjimo, dėl galimai sau skiriamų priedų / priemokų ir pan. teisėtumą ir pagrįstumą, sudaro pagrindą įtarti, kad Aplinkos ministerija galimai piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi. Taigi, Aplinkos ministerija galimai nepagrįstai ir neteisėtai renka asmeninę informaciją apie Departamento valstybės tarnautojus ir darbuotojus, nors įstatymai Aplinkos ministerijai suteikia teisę vertinti tik Departamento vadovo veiksmus. Be to, aplinkos ministro 2021 m. vasario 24 d. pavedime Nr. D18-9 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos ir „Karštąja linija“ pateiktos informacijos patikrinimo“ nenurodytas jo davimo teisinis pagrindas ir tyrimo, kurį pavedama atlikti, apimtis.

Pareiškėjos nuomone, aplinkos ministro 2021 m. vasario 24 d. pavedimas Nr. D18-9 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos ir „Karštąja linija“ pateiktos informacijos patikrinimo“ neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui – jis nepagrįstas teisės aktais, nemotyvuotas, jame nenurodyta apskundimo tvarka. Šių reikalavimų neatitinka ir Aplinkos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus raštas Nr. (50-1)-D15-482 „Dėl informacijos pateikimo“.

Kadangi Departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl darbuotojų ir valstybės tarnautojų asmens duomenų rinkimo ir naudojimo teisėtumo ir pagrįstumo, buvo paprašyta pateikti papildomus duomenis. Negavus duomenų, kurie pagrįstų prašymus, jie atsakovei nebuvo pateikti. Pareiškėja aiškina, kad tinkamai vykdė pareigas, numatytas pareigybės aprašas bei norminių teisės aktų reikalavimai.

Atsakovės nuomone, įvertinus pažeidimo subjektyviąją pusę, t. y. tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, taip pat pažeidimų sukeltas pasekmes, tarnybinė nuobauda – papeikimas, atitinka pareiškėjos nusižengimo sunkumą. Atsakovė tvirtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas nešališkai ir objektyviai, nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo laikomasi tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų, todėl nėra pagrindo teigti, kad taikant tarnybinę atsakomybę buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimai atlikti ir Įsakymu Nr. 2 taikyta tarnybinė atsakomybė, o Įsakymu Nr. 1 konstatuotas mažareikšmis tarnybinis nusižengimas, už kurį tarnybinė nuobauda neskirta, ne dėl pareiškėjos pateiktos informacijos apie pažeidimą, todėl tai niekaip nesusiję su O. V. suteiktu pranešėjos statusu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Įsakymų Nr. 1 ir Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo.

Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo skyrius 2021 m. kovo 30 d. raštu Nr. (63)-D15-721 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“, susipažinęs su Aplinkos ministerijoje 2021 m. kovo 26 d. gautu raštu, informavo aplinkos ministrą, kad yra požymių dėl O. V. galimo tarnybinio nusižengimo padarymo.

Aplinkos ministro 2021 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. AMP1-29 „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ sudaryta O. V. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija.

Komisijos 2021 m. balandžio 9 d. pranešimu Nr. (63)-D8(E)-2441 „Apie galimą tarnybinį nusižengimą“ pareiškėja informuota, jog gali pateikti paaiškinimą dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo, tačiau O. V. paaiškinimo nepateikė.

Aplinkos ministerijoje 2021 m. balandžio 29 d. užregistruota komisijos išvada Nr. (63)-D15-890 „Dėl O. V., ėjusios Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigas tarnybinio nusižengimo“ adresuota aplinkos ministrui, kuri aplinkos ministro 2021 m. balandžio 30 d. rezoliucija pateikta patikslinti.

Aplinkos ministerijoje 2021 m. gegužės 7 d. užregistruota patikslinta Komisijos išvada Nr. (63)-D15-952 „Dėl O. V., ėjusios Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigas tarnybinio nusižengimo“.

Aplinkos ministras 2021 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. AMP1-42 „Dėl O. V., ėjusios Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigas, tarnybinio nusižengimo“ pripažino, kad O. V., ėjusi Departamento (duomenys neskelbtini) pareigas, padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą ir tarnybinė nuobauda neskirta.

Taip pat nustatyta, kad aplinkos ministras, atsižvelgdamas į Aplinkos ministerijoje „Karštąja linija“ gautą pranešimą, R. S. tarnybinį pranešimą, Lietuvos aplinkos apsaugos profesinės sąjungos pranešimą, 2021 m. vasario 24 d. pavedė Aplinkos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui atlikti patikrinimą dėl gautuose pranešimuose pateiktos informacijos pagrįstumo ir apie patikrinimo rezultatus iki 2021 m. kovo 23 d. informuoti aplinkos ministrą.

Aplinkos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius 2021 m. kovo 26 d. raštu Nr. (50-1)-D15-691 „Dėl pavedimo vykdymo“ informavo, kad Departamentas neteikia pavedimo vykdymui atlikti prašytos reikiamos informacijos, t. y. dokumentų, ir pasiūlė pradėti pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą dėl ministro pavedimo nevykdymo (nepateiktų prašomų duomenų dėl Departamento galimo dalyvavimo reiduose, būdravimo / budėjimo namuose ir už tai gautų priedų, priemokų ir pan.).

Aplinkos ministro 2021 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. AMP1-30 „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ sudaryta O. V. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija.

Komisijos 2021 m. balandžio 12 d. pranešimu Nr. (63)-D8(E)-2483 „Apie galimą tarnybinį nusižengimą“ pareiškėja informuota, kad gali pateikti paaiškinimą dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo, tačiau ji paaiškinimo nepateikė.

Aplinkos ministerijoje 2021 m. gegužės 3 d. registruota Komisijos išvada Nr. (63)-D15-907 „Dėl O. V., ėjusios Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigas tarnybinio nusižengimo“, adresuota aplinkos ministrui.

Aplinkos ministras 2021 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. AMP1-43 „Dėl O. V., ėjusios Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigas, tarnybinio nusižengimo“ pripažino, kad O. V., ėjusi Departamento (duomenys neskelbtini) pareigas, padarė motyvuotoje išvadoje nurodytą tarnybinį nusižengimą ir jai turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pareiškėja su minėtais Įsakymu Nr. 1 ir Įsakymu Nr. 2 nesutinka, prašydama teismo juos panaikinti.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja iš Departamento (duomenys neskelbtini) pareigų atleista 2021 m. balandžio 9 d. įsakymu, kuris Įsakymų Nr. 1 ir Nr. 2 priėmimo metu buvo apskųstas teismui. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu tarnybinių nusižengimų tyrimai buvo pradėti dar jai einant Departamento (duomenys neskelbtini) pareigas, kol ji buvo valstybės tarnautoja, todėl privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jos, kaip valstybės tarnautojos, veiklą.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ). Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (VTĮ 32 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia (be kita ko, įskaitant) tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

Aprašo 17.1 papunktyje numatyta, kad gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima vieną iš šių sprendimų: pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą; pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, ir tarnybinės nuobaudos jam neskirti; pripažinti, kad valstybės tarnautojas, perkeltas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūlyti jam skirti tarnybinę nuobaudą; pripažinti, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, ir nustatyti tarnybinę nuobaudą, kuri turėtų būti jam skirta (šiame papunktyje nurodyti sprendimai priimami, jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas arba asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą).

Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Taisyklėse (nagrinėjamu atveju Apraše) numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2019 m. liepos 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3140-556/2019). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2356-575/2017, 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje eA-2498-662/2021).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvų. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., 2009 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-423-552/2018).

Teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-56-552/2017).

Sprendžiant, ar ginčijamu įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-824-261/2015, 2018 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018 ir kt.).

Dėl Įsakymo Nr. 1 teisėtumo ir pagrįstumo

Aplinkos ministro 2021 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. AMP1-42 „Dėl O. V., ėjusios Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigas, tarnybinio nusižengimo“ buvo pripažinta, kad O. V. padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, tarnybinė nuobauda jai neskirta.

Pareiškėja nesutinka su šiuo įsakymu ir teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra atlikta pažeidus VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kadangi gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo, o šiuo atveju oficialia informacija laikomas Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. kovo 23 d. raštas Nr. (6)-AD5-4658 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma apie pareiškėjos galimai padarytą pažeidimą. Tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas tik 2021 m. balandžio 1 d., priimant įsakymą sudaryti komisiją dėl pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo.

Apraše (3 punkto antroji pastraipa), reglamentuojančiame tarnybinių nusižengimų tyrimo atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams, kurių tarnybos santykius ir statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, tvarką, nustatyta, kad gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad atsakovė pažeidė 5 darbo dienų terminą tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti, kadangi, kaip matyti iš Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. kovo 23 d. rašto Nr. (6)-AD5-4658 „Dėl informacijos pateikimo“, kurį pasirašė pati pareiškėja, jame tik išdėstyta Departamento pozicija ir nuomonė dėl Agentūros netinkamai atliktų tarnybinių nusižengimų tyrimų. Todėl nepagrįsti teiginiai, kad atsakovei tuo metu jau turėjo būti aišku apie galimai padarytą pareiškėjos tarnybinį nusižengimą. Be to, atsakovei, prieš pradedant tarnybinio nusižengimo tyrimą, tenka pareiga įsitikinti minėtame 2021 m. kovo 23 d. rašte nurodomų faktų bei duomenų patikimumu, atitinkamai juos įvertinti. Taigi, Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo skyrius 2021 m. kovo 30 d. raštu Nr. (63)-D15-721 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“, susipažinęs su Aplinkos ministerijoje 2021 m. kovo 26 d. gautu Aplinkos apsaugos agentūros raštu, informavo aplinkos ministrą, kad yra požymių dėl O. V. galimo tarnybinio nusižengimo padarymo. Aplinkos ministro 2021 m. balandžio 1 d. įsakymu sudaryta pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Todėl darytina išvada, kad oficialia informacija laikoma informacija, pateikta 2021 m. kovo 26 d. rašte, tad terminas, gavus tokią informaciją pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, nebuvo praleistas.

Pareiškėja taip pat abstrakčiai nurodė, kad Įsakymas Nr. 1 priimtas, nenustačius jos padaryto pažeidimo sudėties. Be to, akcentavo, kad tai nebuvo išsamiai analizuota ir motyvuotoje išvadoje, kuria remtasi priimant Įsakymą Nr. 1.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatai, inter alia duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikaciją, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-956/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

VTĮ 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai, vienas jų – atsakomybė. Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; įstaigos ar institucijos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą. Sąžiningumo ir nešališkumo principai suponuoja tai, kad valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms; Viešumas ir skaidrumas reiškia, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti; valstybės tarnautojas savo veikloje privalo vengti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyto interesų konflikto.

VTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (4 punktas); laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 punktas).

2021 m. gegužės 7 d. motyvuotoje išvadoje Nr. (63)-D15-952 konstatuota, kad pareiškėjos tarnybinis pažeidimas pasireiškė viršytais įgaliojimais, pažeistais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais, taip pat teisės aktų ir pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų nesilaikymu ir pan., o konkrečiai – pareiškėja, būdama Departamento vadove, 2021 m. kovo 23 d. rašte Nr. (6)-AD5-4658 „Dėl informacijos pateikimo“ netinkamai ir neetiškai išsakė nuomonę apie Agentūros darbą bei kompetenciją, taip pat laiku nepateikė Agentūrai išvados apie darbuotojo D. B. tarnybinio nusižengimo tyrimą, Departamentas nesupažindino D. B. su motyvuotąja išvada, todėl pareiškėja neužtikrino Departamento darbuotojų tinkamai atliktų pareigų nustatytais terminais, tad, įvertinus išvados turinį, akivaizdu, kad pareiškėja turėjo ir galėjo suprasti savo padaryto tarnybinio pažeidimo esmę.

Pažymėtina, kad teismas sutinka su nustatytų pažeidimų konstatavimu, kadangi įvertinus Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. kovo 23 d. rašto Nr. (6)-AD5-4658 „Dėl informacijos pateikimo“ turinį, matyti, jog O. V., Departamento direktorė, neetiškai kritikuoja kitos įstaigos, t. y. Agentūros darbuotojų, kompetenciją („Šios aplinkybės rodo visišką Agentūros nesuvokimą apie tarnybinių nusižengimų tyrimų vykdymą“, „manome, kad Agentūra neįgyvendino pareigų, numatytų VTĮ ir Taisyklėse“ ir pan.). Kaip nurodė atsakovė, Agentūros atžvilgiu nebuvo nustatyta tyčinių netinkamų jos darbuotojų veiksmų, priešingai, jų galimai netinkamas veikimas buvo susijęs su pačios pareiškėjos laiku nepateiktais dokumentais, dėl kurių nebuvo įmanoma laiku ir tinkamai atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimo. Svarbu paminėti, kad pareiškėja nepateikė į bylą duomenų, jog specialistas D. B., kurio atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas, buvo laiku ir tinkamai supažindintas su motyvuotąja išvada, todėl laikytina, kad ji, kaip vadovė, neužtikrino Departamento darbuotojų pareigų tinkamo atlikimo ir tinkamo darbo organizavimo. Įvertinus turimus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėja nepaneigė nustatyto tarnybinio pažeidimo fakto. Taip pat sutiktina su tuo, jog pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, padarytas nusižengimas šiuo atveju buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, nustatytas nedidelis jos, kaip nusižengusio asmens, kaltės laipsnis, todėl jis vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas. Kadangi nagrinėjamu atveju tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta, pripažinus tik paties tarnybinio nusižengimo padarymą, nėra pagrindo naikinti Įsakymą Nr. 1.

Dėl Įsakymo Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo

Aplinkos ministro 2021 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. AMP1-43 „Dėl O. V., ėjusios Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigas, tarnybinio nusižengimo“ pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pareiškėja savo nesutikimą su šiuo įsakymu grindžia tuo, jog tarnybinė nuobauda paskirta pažeidus VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kadangi gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo, o šiuo atveju, pasak pareiškėjos, oficialia informacija laikomas Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. sausio 7 d. pranešimas Nr. D7-192, taip pat Aplinkos ministerijos „Karštąja linija“ 2021 m. vasario 17 d. gautas pranešimas Nr. D19-14. Tuo tarpu aplinkos ministras pavedimą dėl tarnybinio tyrimo atlikimo pasirašė tik 2021 m. vasario 24 d.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Aplinkos ministerijoje 2021 m. sausio 7 d. gautas Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pranešimas Nr. D7-192, kuriame pateikta informacija apie Departamento (duomenys neskelbtini), jos pavaduotojų ir patarėjų galimą dalyvavimą reiduose, būdravimą ir už tai gaunamus priedus ar priemokas. Taip pat Aplinkos ministerijoje 2021 m. vasario 17 d. „Karštąja linija“ gautas pranešimas Nr. D19-14 „Korupcija AAD“, o 2021 m. vasario 18 d. gautas Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovo R. S. tarnybinis pranešimas Nr. (42-1)-D15-33 „Dėl gautos informacijos įvertinimo tikslingumo“. Įvertinęs pranešimus ir juose nurodytą informaciją, aplinkos ministras 2021 m. vasario 24 d. pavedė Aplinkos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui atlikti patikrinimą dėl juose pateiktos informacijos pagrįstumo. Aplinkos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius, atsižvelgdamas į pavedimą ir siekdamas patikrinti pranešimuose nurodytą informaciją, paprašė O. V. raštu pateikti teisės aktus, kuriais Departamente reglamentuota būdravimo, budėjimo tvarka, taip pat grafikus, įsakymus dėl priemokų ar priedų skyrimo, kitą informaciją, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, šių dokumentų pareiškėja nepateikė. Pažymėtina, kad 2021 m. kovo 8 d. rašte (atsakyme) pareiškėja nurodė, jog Aplinkos ministerija galimai nepagrįstai ir neteisėtai renka informaciją apie Departamento valstybės tarnautojus ir darbuotojus. Aplinkos ministerija 2021 m. kovo 16 d. pakartotinai paprašė pareiškėjos pateikti prašomus duomenis, tačiau ji 2021 m. kovo 19 d. atsisakė šiuos duomenis pateikti.

Aplinkos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius 2021 m. kovo 26 d. raštu Nr. (50-1)-D15-691 informavo aplinkos ministrą, jog Departamentas neteikia prašytos reikalingos informacijos tyrimui atlikti ir pasiūlė pradėti Departamento (duomenys neskelbtini) O. V. tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą dėl ministro pavedimo nevykdymo. Aplinkos ministro 2021 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. AMP1-30 „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ sudaryta pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Pareiškėja 2021 m. balandžio 12 d. pranešimu Nr. (63)-D8(E)-2483 informuota, kad gali pateikti paaiškinimą dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo, tačiau paaiškinimo nepateikė.

Taigi, teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog atsakovė pažeidė 5 darbo dienų terminą tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti, kadangi, kaip matyti iš aukščiau nustatytų aplinkybių, Aplinkos ministerija pakartotinai prašė pareiškėjos pateikti duomenis, o aplinkos ministras, 2021 m. kovo 26 d. gavęs informaciją, jog pareiškėja duomenų neteikia, nedelsiant, t. y. 2021 m. balandžio 2 d., sudarė komisiją galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti. Todėl nepagrįsti teiginiai, kad atsakovei dar 2021 m. sausio 7 d. ar 2021 m. vasario 17 d. gavus pranešimus jau turėjo būti aišku apie jos galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Be to, akcentuotina, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda skirta ne už galimai nustatytą korupcijos faktą, o būtent už atitinkamų dokumentų ir informacijos nepateikimą, t. y. pavedimo nevykdymą. Todėl darytina išvada, kad oficialia informacija laikoma informacija, pateikta aplinkos ministrui 2021 m. kovo 26 d. rašte Nr. (50-1)-D15-691, tad terminas gavus tokią informaciją pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą nebuvo praleistas. Taip pat akcentuotina, kad šis terminas nėra lemiantis tarnybinės atsakomybės pareiškėjai taikymo galimybę, nes nėra priskirtinas prie naikinamųjų.

Pareiškėja argumentuoja, jog Įsakymas Nr. 2 priimtas, nenustačius jos padaryto pažeidimo sudėties, kadangi, pareiškėjos nuomone, Aplinkos ministerija galimai piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, prašydama asmens duomenų.

Vis dėlto, teismas, išanalizavęs bylos duomenis ir 2021 m. gegužės 3 d. motyvuotos išvados Nr. (63)-D15-907 turinį, nesutinka su šiais pareiškėjos teiginiais.

Pagal Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalį asmens duomenys turi būti: (a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); (b) renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas); (c) adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas); (d) tikslūs ir prireikus atnaujinami; turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi (tikslumo principas); (e) laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; asmens duomenis galima saugoti ilgesnius laikotarpius, jeigu asmens duomenys bus tvarkomi tik archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį, įgyvendinus atitinkamas technines ir organizacines priemones, kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves (saugojimo trukmės apribojimo principas); (f) tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo (vientisumo ir konfidencialumo principas).

Taip pat pagal minėto reglamento 6 straipsnį duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; (e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

Įvertinus į bylą pateiktą Departamento (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą, patvirtintą aplinkos ministro 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-401, matyti, jog Departamento direktorė yra tiesiogiai pavaldi ministrui. Pareigybės 16 punkte numatyta, kad Departamento direktoriaus pareigas einantis asmuo atsiskaito aplinkos ministrui už įstaigos veiklą, o 18 punkte numatyta, jog taip pat užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą. Pareigybės aprašymo 19 punkte numatyta, jog Departamento direktorius vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su įstaigos veikla susijusius pavedimus. Taigi teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja privalėjo pateikti aplinkos ministerijai ministro prašomą informaciją, t. y. vykdyti aplinkos ministro pavedimą. Be to, pažymėtina, kad pareiškėja nepagrindė savo atsisakymo priežasčių, išskyrus tai, kad, jos nuomone, aplinkos ministerija galimai piktnaudžiauja savo padėtimi ir nepagrindė reikalavimo pateikti prašomus duomenis apie Departamento valstybės tarnautojus bei darbuotojus. Tačiau darytina išvada, kad pareiškėja savo poziciją dėl tarnybinio nusižengimo sudėties nebuvimo grindžia tik abstrakčiais paaiškinimais, kurie nebuvo patvirtinti jokiais kitais faktiniais duomenimis.

Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-552/2015).

Teismas akcentuoja, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tačiau tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms. Vis dėlto, atsiradę padariniai yra svarbūs individualizuojant tarnybinę nuobaudą, t. y., į juos atsižvelgiama parenkant valstybės tarnautojui konkrečią tarnybinę nuobaudą. Dėl tarnybinio nusižengimo gali kilti įvairaus pobūdžio neigiamos pasekmės, pavyzdžiui, sukeliamas neigiamas poveikis bendram įstaigos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai, padaroma žala valstybės institucijos ir tarnybos prestižui bei geram vardui, kt. (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1407/2009).

Už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos (VTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (VTĮ 33 straipsnio 2 dalis). Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atleidimas iš pareigų (VTĮ 33 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Sprendžiant pareiškėjos tarnybinės atsakomybės klausimą buvo įvertintos tiek lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės, be to, komisija siūlė skirti griežtą papeikimą. Pažymėtina, kad pareiškėjai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. AMP1-32 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kuris (įsakymas) Įsakymo Nr. 2 priėmimo metu buvo apskųstas teismui. Įvertinus pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusios tarnautojos kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes ir kitas jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, t. y. pažeidimas padarytas tyčia nepateikus prašomos informacijos, trukdant atlikti tyrimą dėl gautų pranešimų apie galimai įstaigoje egzistuojančią korupciją, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju paskirta tarnybinė nuobauda – adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Teismas nenustatė, kad atsakovė, atlikdama tarnybinį tyrimą ir skirdama pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, būtų padariusi esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjos skundžiamas Įsakymas Nr. 2 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė pagrindų naikinti Įsakymo Nr. 1 ir Įsakymo Nr. 2, konstatuotina, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmetamas, nėra teisinio pagrindo atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas, todėl jos prašymas priteisti iš atsakovės jos naudai bylinėjimosi išlaidas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos O. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.