- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-02
- Bylos Nr.
- e2A-1448-565/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01361-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Rosita Patackienė, Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- L. Ž.
- Atsakovas
- daugiabučių namų savininkų bendrijai „DNSB (duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- V. J., S. R. J., L. T., L. G., I. G., V. Š., D. Č., E. J., J. K., A. M., L. M., E. T., L. J., S. J., I. M., N. Š., V. M., N. K., I. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Urmilos Valiukienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Ž. ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „DNSB (duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys V. J., S. R. J., V. J., L. T., L. G., I. G., V. Š., D. Č., E. J., J. K., A. M., L. M., E. T., L. J., S. J., I. M., N. Š., V. M., N. K., V. Š., I. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas L. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „DNSB (duomenys neskelbtini)“ priteisti 4 844,12 Eur už stogo remonto darbus, 400 Eur už stogo apžiūrą ir stogo būklės įvertinimą, 326,70 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ieškovo butas). Atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė. Dėl pažeistų Namo stogo konstrukcijų 2021 m. pavasarį ir 2022 m. pavasarį Ieškovo Butą užliejo vanduo. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl blogos Namo stogo būklės, Ieškovo butui dėl vandens pratekėjimo pro stogą daromos žalos ir būtinumo atlikti stogo remontą, tačiau atsakovė jokių veiksmų nesiėmė.
3. Dėl Namo stogo remonto ieškovas kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Lukba“. Darbų sąmatos derinimo procese dalyvavo ir atsakovė, tačiau atsakovė nepasirašė rangos sutarties su UAB „Lukba“, motyvuodama tuo, kad neturi lėšų Namo stogo remontui. Ieškovas, siekdamas išvengti toliau daromos žalos Ieškovo butui, 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudarė rangos sutartį dėl Namo stogo remonto darbų atlikimo su UAB „Lukba“. Atsakovė tik 2022 m. rugsėjo 5 d. sušaukė bendrijos narių susirinkimą, kuriame buvo nuspręsta atlikti Namo stogo remontą. Už atliktus Namo stogo remonto darbus ieškovas 2022 m. spalio 28 d. sumokėjo UAB „Lukba“ 9 688,24 Eur. Atsakovė padengė ieškovui dalį šios sumos – 4 844,12 Eur. Likusi 4 844,12 Eur suma už ieškovo atliktus Namo stogo remonto darbus ieškovui nėra kompensuota.
Atsiliepimas
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
5. Atsakovė nurodė, kad Namas 2014 m. buvo renovuotas ir 2014 m. gruodžio mėn. 15 d. pasirašytas statybos užbaigimo aktas. Renovacijos metu buvo atlikti ir Namo stogo remonto darbai – sustiprintos konstrukcijos, pakeistos čerpės. Tuometinis Ieškovo buto savininkas V. J. atliko Ieškovo buto rekonstrukciją – tuščiose palėpės patalpose virš Ieškovo buto, keisdamas stogo atramų ir gegnių vietas, suformavo atskirą patalpą, kurią sujungė su Ieškovo butu. Ieškovo buto rekonstrukcija buvo baigta pasirašius 2016 m. spalio 14 d. statybos užbaigimo aktą, t. y. po to, kai buvo atlikta Namo renovacija.
6. Namo renovaciją vykdžiusi UAB „Vikosta“ kreipėsi į atsakovę, kad virš Ieškovo buto vykdomai savavališki čiukuro statybos darbai, apžiūros metu buvo nustatyti šie pažeidimai: pažeistos čiukuro bei stogo nešančios medinės konstrukcijos (įpjauta apie 80 proc. nešančios dalies), pažeista stogo hidroizoliacija (supjaustyta difuzinė plėvelė), sugadinta perdangos šilumos izoliacija. Atsakovė 2025 m. gegužės 26 d. raštu pareikalavo, kad V. J. ištaisytų nustatytus pažeidimus. V. J. žodžiu nurodė, kad pažeidimus ištaisė, tačiau to patikrinti nepavyko, nes V. J. apdailos plokštėmis uždengė stogo konstrukcijas naujai įrengtoje palėpės patalpoje. 2016 m. lapkričio 8 d. V. J. Ieškovo butą pardavė ieškovui. 2021 m. žiemą smarkai pasnigo ir dėl didelio sniego kiekio įlinko Namo stogas virš Ieškovo buto, pasislinko ir nukrito dalis čerpių.
7. UAB „Statinių ekspertizės biuras“ 2021 m. gegužės 19 d. rašte ieškovui nurodė, kad norint nustatyti tikrąsias kritulių patekimo pro Namo stogą į Ieškovo butą priežastis, būtina atlikti statinio dalies (konstrukcijų) ekspertizę, kurios metu turi būti atidengtos Namo stogo konstrukcijos, įvertinta hidroizoliacijos įrengimo/neįrengimo kokybė, ištirta perdangos konstrukcijos būklė, nustatytos stogo perdangos konstrukcijai tenkančios apkrovos ir konstrukcija įvertinta saugos ir ribinio būvio atžvilgiu. Tačiau ieškovas atsisakė atidengti virš Ieškovo buto įrengtos pastogės apdailos plokštes, dengiančias stogo konstrukcijas, ir leisti apžiūrėti virš pastogės esančias stogo konstrukcijas. UAB „Lukba“ su ieškovu sudarytos rangos sutarties pagrindu atlikus Namo stogo virš Ieškovo buto remonto darbus, nebėra galimybės nustatyti V. J. padarytų stogo konstrukcijų pažeidimo, nes konstrukcijos remonto metu buvo pakeistos naujomis. Atsakovės nuomone, būtent dėl V. J. netinkamai atliktų darbų susilpnėjo Namo stogo konstrukcijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Namo stogas yra bendrojo naudojimo objektas, priklausantis visiems Namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog vanduo į Ieškovo butą pratekėjo pro Namo stogą dėl stogo defektų. Kadangi Namo stogas priklauso Namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, atsakovė nėra atsakinga už stogo defektų šalinimo išlaidų padengimą, nes ji nėra stogo bendrasavininkė. Atsakovė negali būti atsakinga dėl Ieškovo butui ar virš jo esančiam stogui padarytos žalos, kuri atsirado dėl Namo stogo defektų, kadangi atsakovė nėra Namo stogo bendrasavininkė. Atsakovė negali būti atsakinga ir dėl skolos, atsiradusios ieškovui savo lėšomis sutvarkius Namo stogą, nes, kaip minėta, atsakovė nėra Namo stogo bendrasavininkė.
10. Pirmosios instancijos teismas į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukė buvusį Ieškovo buto savininką ir visus Namo butų ir kitų patalpų savininkus. Ieškovui buvo išaiškinta teisė pakeisti netinkamą atsakovą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio 3 dalis), tačiau jis laikėsi pozicijos, kad Bendrija yra tinkama atsakovė. Kadangi atsakovė nėra Namo stogo bendrasavininkė, ji nėra tinkama atsakovė.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė teigė, jog V. J. Ieškovo buto rekonstrukciją pradėjo po UAB „Vikosta“ atliktos Namo stogo renovacijos. Tai patvirtina 2014 m. gegužės 23 d. UAB „Vikosta“ surašytas apžiūros aktas Nr. VS 14/032, kuriame nurodyta, jog, V. J. įrenginėjant čiukurą, buvo pažeistos Namo stogo konstrukcijos ir izoliacija. Kadangi Namo renovacija baigta prieš Ieškovo buto rekonstrukciją, labiau tikėtina, jog žala Ieškovo butui kilo dėl Ieškovo buto rekonstrukcijos metu padarytų Namo stogo pažeidimų.
12. Apžiūros aktai rodo, kad atsakovė nuolat tikrino Namo stogo būklę, fiksavo pažeidimus ir informavo apie tai stogo bendrasavininkus. Atsakovės susirašinėjimas su ieškovu patvirtina, kad atsakovė reagavo į ieškovo pranešimus apie Ieškovo butui daromą žalą, tačiau ieškovas neleido atidengti pastogės apdailos ir apžiūrėti Namo stogą virš Ieškovo buto. Todėl nebuvo galima įvertinti V. J. atliktų darbų įtakos Namo stogo kokybei. Atsakovė organizavo bendrijos narių susirinkimus Namo stogo remonto klausimais. Sprendimą ieškovui kompensuoti tik dalį išlaidų už Namo stogo remontą priėmė Namo stogo bendraturčiai, o ne atsakovė.
13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas turėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį su Ieškovo butui atsiradusia žala, tačiau to nepadarė. Nenustatyta, kad Namo stogo konstrukcijų pažeidimas įvyko dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo, todėl nėra vienos iš būtinos civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė nepažeidė jai tenkančių pareigų, nėra neteisėtų atsakovės veiksmų, tad negalima konstatuoti ir priežastinio ryšio. Atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. ieškovas aiškiai nurodė, kad reikalauja priteisti 4 844,12 Eur už Namo stogo remonto darbus, o ne atlyginti žalą. Žala, padaryta ieškovo turtui dėl Namo stogo būklės, buvo atlyginta draudimo bendrovės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė žalos atlyginimo institutą, kas lėmė neteisingą sprendimą;
Žemesnės instancijos teismas
14.2. nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Namo stogas yra bendrojo naudojimo objektas, jis nepagrįstai sprendė, jog atsakovė nėra atsakinga už stogo defektų šalinimą, nes nėra stogo bendrasavininkė. Atsakovė yra Namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, kuri pagal įstatymą privalo valdyti, naudoti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės objektus ir įgyvendinti savininkų teises bei pareigas. Atsakovė, nors ir nėra dalinės nuosavybės bendrasavininkė, tačiau atstovauja bendrasavininkams ir atsakinga už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl ieškovas nurodė tinkamą atsakovę;
14.3. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023 konstatavo, kad bendrija atsakinga už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Dėl netinkamos atsakovės Namo stogo priežiūros ir nereagavimo į ieškovo prašymus remontuoti stogą, ieškovas, siekdamas išvengti žalos, pats atliko būtinus Namo stogo remonto darbus, kuriuos turėjo atlikti atsakovė.
Atsiliepimas
15. Atsakovė prašo teismo atmesti ieškovo L. Ž. apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. tuo atveju, jeigu ieškovas nesutinka atsakovę pakeisti kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovais byloje turėjo būti Namo butų ir kitų patalpų savininkai. Ieškovas neprašo priteisti žalos, o prašo, kad jam būtų atlygintos išlaidos už Namo stogo remontą, nes jis savo lėšomis suremontavo daiktą, kuris priklauso visiems Namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkams. Atsakovė nėra šių materialinių teisinių santykių dalyvė, todėl yra netinkamas atsakovė, o netinkamo atsakovo pasirinkimas šiuo atveju lėmė ir neigiamas pasekmes ieškovui – ieškinio atmetimą. Ieškovas dėl šių pasekmių pirmosios instancijos teismo buvo įspėtas, tačiau įspėjimo nepaisė, todėl darytina išvada, kad ieškovas netinkamai įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą;
15.2. ginčo byloje nėra, kad Namo atvirkštinis stogas buvo įrengtas pažeidžiant statybos techninius reglamentus. Tai nustatyta ir ieškovo pateiktoje ekspertizėje, kurią atliko specialistas A. S.. Joje nustatyta, kad vanduo į Ieškovo butą pateko per netinkamai virš Ieškovo buto įrengtas antstato konstrukcijas, kurias įrengė V. J., o ne atsakovė ar kiti Namo butų ir kitų patalpų savininkai. Tokiu būdu buvo nustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir netinkamai atliktų statybos darbų, kas rodo, kad yra susiklostę teisiniai santykiai tarp ieškovo ir V. J.;
15.3. atsakovė nerekonstravo Ieškovo buto, todėl negali būti atsakinga už rekonstrukcijos metu padarytus Namo stogo pažeidimus;
15.4. atsakovė savo turto neturi ir yra išlaikoma tiek paties ieškovo, tiek kitų Namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšomis. Ginčas pagal ieškinio dalyką ir pagrindą yra ginčas tarp bendraturčių dėl bendros dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo į bendrą daiktą. Šiuo atveju turi būti sprendžiama ne tik, ar bendraturtis privalo atlyginti išlaidas už bendro daikto remonto darbus šiuos darbus atlikusiam bendraturčiui, bet ir kokia dalimi jis turi atlyginti šias išlaidas. Vidinių bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių šalys yra daikto bendraturčiai, ir atsakovais į bylą yra traukiami tie bendraturčiai, kurie atsisako atlyginti bendraturčio išlaidas dėl suremontuoto bendro daikto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
18. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas Nr. 17, esantis daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (Ieškovo butas). Atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (Namas) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija. Dėl pažeistų Namo stogo konstrukcijų Ieškovo Butą užliejo vanduo. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 31 d. su UAB „Lukba“ sudarė rangos sutartį dėl virš Ieškovo buto esančios Namo stogo dalies remonto atlikimo Už atliktus Namo stogo remonto darbus ieškovas sumokėjo UAB „Lukba“ 9 688,24 Eur. Atsakovė padengė ieškovui dalį šios sumos – 4 844,12 Eur.
19. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės likusią 4 844,12 Eur sumą už Namo stogo remonto darbus.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė.
21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Namo stogas yra Namo konstrukcija, priklausanti Namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovė nėra Namo stogo bendrasavininkė, todėl ji nėra atsakinga ieškovui nei dėl Namo stogui padarytos žalos, atsiradusios dėl Namo stogo defektų, nei dėl skolos, atsiradusios ieškovui savo lėšomis sutvarkius Namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Namo stogo dalį. Pirmosios instancijos teismas į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukė Namo butų ir kitų patalpų savininkus ir išaiškino ieškovui jo teisę pakeisti atsakovę, kuri neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, tinkamais atsakovais – trečiaisiais asmenimis. Ieškovas nesutiko pakeisti atsakovės. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad byloje nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai/neveikimas, administruojant Namo bendrojo naudojimo objektus, t. y., kad žala Ieškovo butui buvo padaryta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų/neveikimo. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir nesant pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę dėl Ieškovo buto užliejimo.
22. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis ieškiniu prašė ne atlyginti Ieškovo butui dėl užliejimo padarytą žalą, o prašo priteisti 4 844,12 Eur skolą už Namo stogo remontą. Atsakovė įstatymu yra įpareigota naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės objektus ir įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Dėl atsakovės veiksmų netinkamai prižiūrint ir administruojant namą, nesirūpinant Namo stogo remontu, nereaguojant į ieškovo prašymus imtis priemonių Namo stogo remonto darbams atlikti, ieškovas Namo stogo remonto darbus atliko savo lėšomis, t. y. atliko darbus, kuriuos privalėjo atlikti atsakovė. Todėl akivaizdu, kad ieškovą ir atsakovę sieja materialiniai teisiniai santykiai, ir ieškovas ieškinį pareiškė tinkamam atsakovui.
23. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo pozicija.
24. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2019). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-381/2024).
25. Civiliniai teisiniai santykiai, susiklostantys tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 – 4.85 straipsniuose.
26. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.
27. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad Namo stogas yra viena iš pagrindinių Namo konstrukcijų ir priklauso Namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
28. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).
29. Namo butų ir kitų patalpų savininkai yra įsteigę butų ir kitų patalpų savininkų bendriją – atsakovę.
30. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti ar jiems sukurti arba kitiems bendriesiems šių savininkų poreikiams. Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (DNSBĮ 4 straipsnio 1 dalis). DNSBĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos lėšas sudaro: tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti (1 punktas); valstybės ar savivaldybės paramos lėšos (2 punktas); pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrąžintinai gautos lėšos (3 punktas).
31. Taigi pagal DNSBĮ nustatytą teisinį reguliavimą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis juridinis asmuo, įsteigtas tam, kad įgyvendintų jų, kaip bendraturčių, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų naudojimu, priežiūra ir valdymu. Bendrija veikia kaip organizacinis instrumentas, skirtas savininkų sprendimų įgyvendinimui, t. y. surenka savininkų įmokas, inicijuoja ar organizuoja priežiūros bei remonto darbus ir kt., tačiau ji neperima pačių daugiabučio gyvenamojo namo savininkų pareigos savo lėšomis išlaikyti ir išsaugoti bendrosios dalinės nuosavybės objektus.
32. Pati bendrija neturi savarankiškų finansinių resursų: jos biudžetą sudaro tik butų ir kitų patalpų savininkų įmokos, valstybės ar savivaldybės parama bei kiti teisės aktuose numatyti lėšų šaltiniai. Taigi tai reiškia, kad bendrija negali būti laikoma atsakinga už bendrojo naudojimo objektų remonto išlaidų atlyginimą, nes ji pati tokių lėšų neuždirba ir neturi.
33. Todėl įvertinus tai, kad bendrija veikia iš esmės veikia kaip organizacinis instrumentas, skirtas savininkų sprendimų įgyvendinimui, lėšų pati neuždirba ir neturi, kaupia iš esmės tik savininkų įmokamas sumas, darytina išvada, kad bendrosios nuosavybės išlaikymo ir remonto išlaidų mokėtojai yra šių objektų bendrasavininkai, kurie privalo proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje padengti tokias išlaidas.
34. Pažymėtina, kad CK 4.85 straipsnio 1 dalis, reglamentuodama butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo tvarką, įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę, nustato išimtį iš bendrosios bendraturčių sprendimų priėmimo taisyklės, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai CK 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Tokio butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo taisyklės yra reglamentuojamos tame pačiame CK straipsnyje ir jo pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose. DNSBĮ 12 straipsnyje nustatytas reguliavimas, nustatantis, kad tam tikrais atvejais, kai sprendimai turi būti priimami visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo, šių sprendimų priėmimui yra taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daugiabučio namo bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų priėmimą.
35. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2024 m. vasario 28 d. įvykusiame Namo butų ir kitų patalpų savininkų visuotiniame susirinkime 7-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl Namo stogo remonto sąmatos tvirtinimo bei išlaidų paskirstymo. Susirinkime dalyvavę Namo ir kitų patalpų savininkai vienbalsiai nutarė patvirtinti pateiktą Namo stogo remonto sąmatą, nustatyti kaupimo tarifą po 1 Eur už kv. m. per kovo ir balandžio mėnesius, o gegužės mėnesį lėšas kaupti pagal su buhalteriais suderintą formulę. Birželio mėnesį buvo numatyta paskirstyti išlaidas pagal atliktų darbų galutinę sąmatą.
36. To paties susirinkimo metu, 10-uoju darbotvarkės klausimu, buvo svarstomas ieškovo reikalavimas sumokėti jam už atliktą Namo stogo remontą. Iš susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkimo sekretorė susirinkime dalyvavusiems Namo butų ir kitų patalpų savininkams priminė, kad dar 2023 m. vasario 9 d. įvykusiame susirinkime buvo nutarta geranoriškai kompensuoti ieškovui dalį Namo stogo remonto išlaidų pagal ieškovo pateiktą sąmatą ir PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė šį nutarimą įvykdė ir sumokėjo ieškovui 4 844,12 Eur. Vis dėlto ieškovas pareikalavo apmokėti jam ir likusią sumą už atliktus Namo stogo remonto darbus. Dėl finansinių įsipareigojimų gyventojai pasiūlė ieškovo reikalavimą dėl skolos sumokėjimo svarstyti po Namo stogo remonto darbų atlikimo, galutinai atsiskaičius už Namo stogo remonto darbus. Minėto susirinkimo metu, Namo butų ir kitų patalpų savininkai nutarė ieškovo reikalavimą dėl skolos sumokėjimo svarstymą atidėti po Namo stogo remonto darbų atlikimo ir jų apmokėjimo.
37. Byloje ieškovas neneigė fakto, kad 2023 m. vasario 9 d. susirinkime buvo nutarta kompensuoti jam dalį Namo stogo remonto išlaidų, jog atsakovė šį nutarimą įvykdė ir pervedė ieškovui 4 844,12 Eur. Taip pat neneigė ir fakto, kad 2024 m. vasario mėn. 28 d. įvykusiame Namo butų ir kitų patalpų savininkų visuotiniame susirinkime Namo butų ir kitų patalpų savininkai nutarė klausimą dėl atsiskaitymo su ieškovu dėl likusios sumos už atlikto Namo stogo remontą sumokėjimo svarstyti po atliktų Namo stogo remonto darbų, galutinai atsiskaičius už Namo stogo remonto darbus.
38. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo lėšomis suremontavo bendrosios dalinės nuosavybės objektą – Namo stogą, pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį jo patirtas išlaidas privalo atlyginti kiti bendraturčiai – Namo butų ir kitų patalpų savininkai.
39. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis buvusį Ieškovo buto savininką bei visus Namo butų ir kitų patalpų savininkus (bendraturčius) ir ieškovui išaiškino jo teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu (-ais), tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo, laikėsi pozicijos, kad Bendrija yra tinkamas atsakove.
40. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepasinaudojo teise netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį atsakovei.
41. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovės visą 4 844,12 Eur sumą už Namo stogo remonto darbus. Tačiau, kaip nustatyta CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, taip pat mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Ieškovui taip pat tenka pareiga padengti atitinkamą dalį Namo stogo remonto išlaidų.
42. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovo priteisiama 900 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „DNSB (duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 900 Eur (devyni šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.