- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- 1-72-404/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00126-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Civilinis ieškovas
- B. B.
- Advokatai
- Saulena Gasiūnienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „V.“ – direktoriumi, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. birželio 11 d., apie 14.40 valandą, Plungės mieste, (duomenys neskelbtini), girdint Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriui G. B., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato viršininkui Sauliui Vaičekauskui, kaltinamasis J. M. ne mažiau tris kartus B. B. tyčia pavadino „vagimi“, tokiu būdu apie B. B. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinančią ir žeminančią B. B., bei sudarančią prielaidas pakirsti pasitikėjimą juo.
Kaltinamasis J. M. teisme kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, netoli savo namų, arčiau prie nukentėjusiojo namų, pamatė stovinčius G. B. ir S. Vaičekauską, todėl priėjęs prie jų paklausė ką jie sprendžia. Išgirdo atsakymą, kad nori jį sutaikyti su B. B. dėl automobilių statymo, kad automobilius bus galima statyti, jei bus patvirtintas planas su šešiolika nuovažų. Tada jis pradėjo su jais diskutuoti dėl automobilių neteisėto statymo prie B. B. namų, užsiminė, jei tai bus teisiškai įteisinta, susitaikys ir jokių skundų nebus. Diskusijos buvo ir dėl pokylių salės, užsiminė, jei B. B. įteisins pokylių salę maitinimui, taip pat skundų nerašys. Tada prie jų atėjęs B. B. pareiškė, kad tegu J. M. nerašo skundų ir palieka jį ramybėje, tada su juo susitaikys, į tai jis atsakė, kad su „vagimi“ neturi ko taikytis. S. Vaičekauskas pasiteiravo, kodėl jis taip sako, kuriam jis paaiškino, kad B. B. nieko nepavogė, bet vagia mokesčius jų nemokėdamas. „Vagimi“ pavadino turėdamas faktus apie nesumokėtus mokesčius už teikiamas maitinimo paslaugas, smulkmeniškai jų nevardindamas, remdamasis nepramanytais faktais. Tas noras sutaikyti su B. B. jį išprovokavo taip pasakyti, nes jo giliu įsitikinimu, mokesčių nemokėjimas yra vogimas, ką galima nustatyti atliekant patikrinimą. Pavartotas žodis „vagis“ buvo hiperbolizuotas, jis neturėjo omenyje B. B. teistumo dėl vagystės, taip pasakė turėdamas faktus dėl jo nemokamų mokesčių, nes jam pikta, kad jis, būdamas dviejų maitinimą teikiančių įmonių vadovu bei savininku, moka mokesčius už teikiamas maitinimo paslaugas, o B. B. nemoka mokesčių už teikiamas maitinimo paslaugas, už naudojamas patalpas ne pagal paskirtį, o jam siūlo su juo taikytis. Prašo jį išteisinti, civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas B. B. teisme parodė, kad 2018-06-11, apie 14.40 valandą, jis su žmona darbavosi sode, kai atbėgusi aštuonmetė proanūkė pasakė, kad prie jų namų vartų stovi savivaldybės mašina ir du žmonės, vienas civilis, kitas su pareigūno uniforma. Nuėjęs pamatė, kad ten stovi administracijos direktorius G. B. ir policijos komisariato viršininkas S. Vaičekauskas. Jų pasiteiravo ar dėl jo čia atvyko, tada jam pasakė, kad kaimynas labai ant jo piktas dėl tų statomų mašinų, tada priėjo J. M. Kažkuris iš atvykusiųjų pasiūlė nesibarti, o taikytis, tada J. M. pasakė, kad jis su „vagimi“ jokių reikalų nenori turėti, tą žodį pakartojo kelis kartus, o pareigūnas jam liepė neįžeidinėti. J. M. nuėjo į savo mašiną ir išvažiuodamas iš kiemo dar kelis kartus šaukė ant jo „vagis“. Po šių jam išsakytų šmeižikiškų žodžių jam buvo gėda prieš kitus girdėjusius žmones, patyrė didelį moralinį pažeminimą, nes jis, sulaukęs septyniasdešimt penkių metų amžiaus, nieko blogo niekam nėra padaręs, nieko nepavogė, nėra teistas, toks pasakymas „kirto“ per nervus, nejautė žemės po kojomis nuo tokio pažeminimo. Jis neturi jokio kito turto už kurį turi mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Nuo 1999 metų už pokylių salę mokėjo mokesčius pagal verslo liudijimą, o nuo 2013 metų moka mokestį nuo patalpų įregistravimo, nuo tada nebereikia mokėti pagal verslo liudijimą. Prašo jo civilinį ieškinį patenkinti pilnai.
Liudytojas G. B. teisme pareiškė neprisimenantis įvykio aplinkybių ir kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, buvo pagarsinti liudytojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 73-76), iš kurių matyti, kad 2018-06-11, apie 14.00 val., jis kartu su Plungės rajono policijos komisariato viršininku Sauliumi Vaičekausku nuvyko į Plungėje esančią G. gatvę, prie kaimynystėje gyvenančių J. M. ir B. B., pabandyti išspręsti jų nuolatinį konfliktą dėl automobilių parkavimo savivaldybei priklausančioje žemėje. Apžiūrinėjant vietą, kurioje yra parkuojami automobiliai, atėjo B. B., po kelių minučių atėjo J. M., tada visi kalbėjosi apie pastarųjų tarpusavio konfliktus. Šio pokalbio metu J. M. pasakė žodžius: „aš su vagimi neturiu apie ką kalbėtis", kuriuos jiems girdint pakartojo ne mažiau kaip tris kartus. S. Vaičekauskas žodžiu perspėjo J. M., kad negalima žmogaus taip vadinti neturint jokių faktinių duomenų, tada J. M. pasakė, kad B. B. vagia mokesčius. Po to tarp J. M. ir B. B. kilo žodinis konfliktas, kuris buvo nutrauktas, tada visi išsiskirstė. Minėto įvykio metu kitų pašalinių asmenų nebuvo. Pagarsintus parodymus liudytojas patvirtino teisingais. Papildomai duodamas parodymus liudytojas nepaneigė, jog jų su S. Vaičekausku atvykimo vienas iš tikslų buvo sutaikyti, nes Plungė skamba per visą Lietuvą dėl šių žmonių konfliktų.
Liudytojas S. Vaičekauskas teisme parodė, kad tą dieną su administracijos direktoriumi be jokio pakvietimo patys ten nuvažiavo dėl nuolat gaunamų skundų dėl automobilių statymo. Kai atėjo B. B. ir J. M., jis pasiūlė abiem susėsti, tarpusavyje viską išsiaiškinti ir susitaikyti, tada J. M. pasakė, kad neturi ką su juo kalbėtis, nes jis yra „vagis“. Įspėjus, kad taip negalima kalbėti, J. M. dar ne mažiau du kartus pakartojo žodį „vagis“, todėl jo paklausė, kodėl jį taip vadina. Jam J. M. konkrečiai nieko nepaaiškino, buvo susinervinęs, nepamena, kad būtų buvusi kalba apie mokesčių nemokėjimą.
Liudytoja K. B. teisme parodė, kad 2018-06-11 dienos įvykio ji pati nematė, buvo kieme, iš parėjusio B. B. pokalbio suprato, kad įvyko kažkas negera, nes jo akys buvo pilnos ašarų, lūpos, rankos drebėjo, pasakė, kad sulaukus tokio amžiaus, tokių žmonių akivaizdoje J. M. jį išvadino „vagimi“, nepateikdamas jokių argumentų dėl ne kartą pavartoto šio žodžio.
Ikiteisminis tyrimas inicijuotas pagal B. B. skundą, kad 2018-06-11, apie 14.40 valandą, jo namo (duomenys neskelbtini), jį „vagimi“ išvadino kaimynas J. M. Visą pokalbį girdėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius G. B. bei Plungės rajono policijos komisariato viršininkas S. Vaičekauskas. J. M. jį „vagimi“ išvadino ne vieną kartą, pabrėždamas šį žodį prieš šalia stovinčius žmones. Tai kartojo ir išvažiuodamas iš gatvės, per automobilio langą šaukdamas, kad jis yra „vagis“. Tai galėjo girdėti ir viešai gatvėje vaikštantys asmenys. J. M. veiksmai jo atžvilgiu laikytini šmeižimu, nes jis šalia stovintiems asmenims, viešai gatvėje paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri paniekino ir pažemino jį bei sudarė prielaidas pakirsti pasitikėjimą juo. Vagystė yra nusikaltimas, todėl J. M. veiksmai jo atžvilgiu laikytini šmeižikiški, nes jis už jokias vagystes nėra niekada teistas. Po tokių žodžių jis jaučiasi paniekintas ir pažemintas prieš kitus asmenis, prašo patraukti J. M. baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 straipsnį (T. 1, b. l. 21), pagal kurį 2018-06-14 Klaipėdos AVPK Plungės r. policijos komisariate buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatavus, kad nėra padaryta nusikalstama veika, turinti LR BK 154 str. požymių, o skundo autoriui B. B. dėl garbės ir orumo gynimo pasiūlyta kreiptis į Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus civilinio proceso tvarka (T. 1, b. l. 23-24), kuris 2018-07-02 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu panaikintas, ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 154 straipsnio 1 dalyje (T. 1, b. l. 7-9).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
J. M. yra kaltinamas dėl B. B. apšmeižimo jį ne mažiau devynis kartus pavadinus „vagimi“ viešoje vietoje, girdint kitiems asmenims, tokiu būdu apie B. B. paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinančią ir žeminančią B. B., bei sudarančią prielaidas pakirsti pasitikėjimą juo, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.
Vertindamas surinktus ir ištirtus duomenis teismas turi nustatyti, ar viešai išsakytu žodžiu „vagis“ J. M. reiškė nuomonę apie B. B., ar paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, ar yra šmeižimo sudėtį sudarančių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, įvertinant paskleisto teiginio kontekstą, motyvus, tikslus.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja vieningą praktiką teismams, kad šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ir nuomonė turi būti paremta faktais ir pateikiama sąmoningai jos neiškreipiant. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015, 2K-58-222/2018).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp J. M. ir B. B., gyvenančių kaimynystėje, jau prieš daug metų iki šios bylos nagrinėjimo teisme yra susiklostę pakankamai įtempti ir konfliktiški santykiai dėl, J. M. įsitikinimu, B. B. namuose esančios pokylių salės naudojimo ne pagal paskirtį maitinimo paslaugoms teikti, pačios maitinimo paslaugos teikimo neįregistravus įmonės, savavališkai dalyje gatvės įrengtų automobilių stovėjimo vietų naudojimo savivaldybės teritorijoje, keliamo triukšmo nakties metu, nemokėjimo pajamų mokesčio už gaunamą pelną iš neregistruotos veiklos ir kt. (T. 1, b. l. 99-151, 156-176; T. 2, b. l. 1-23).
Ši informacija yra konkreti, ją galima patikrinti, kadangi duomenims, faktams taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo renkami duomenys apie B. B. ir jo sutuoktinės K. B. teistumus ir administracinių nuobaudų taikymą (T. 1, b. l. 47, 48-49, 50-51, 52, 53, 54), iš kurių matyti, kad abu neteisti ir nebausti administracine tvarka (B. B. baustas tik už KET pažeidimą). Toks kategoriškas, kelis kartus pakartotas, viešas pareiškimas, kad B. B. yra „vagis“, girdint kitiems buvusiems asmenims (liudytojams G. B., S. Vaičekauskui), turi konstatuojamąjį pobūdį ir negali būti vertinama kaip nuomonė. Iki bylos išnagrinėjimo teisme J. M. teismui nepateikė savo iškeltą versiją pagrindžiančių įrodymų, kad B. B. verčiasi neteisėta veikla, gauna pajamas, nemoka mokesčių valstybei, kaip išdėstė savo raštiškame paaiškinime teismui (T. 2, b. l. 68-69), kurio motyvais rėmėsi bylos nagrinėjimo teisme metu, nepateikdamas įrodymų, kad B. B. privalo juos mokėti. Daryti išvadą, kad J. M. sąžiningai klydo, ir kad jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Akivaizdu, jog J. M. tyčia viešai paskleidė informaciją, kad B. B. yra „vagis“, kad ši informacija yra negatyvi, visuomenės akyse diskredituojanti, galinti paniekinti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Nors J. M. teigia, kad taip pasakydamas jis tik išdėstė iš turimų faktų susidariusią nuomonę, jo nurodomų aplinkybių nepatvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti duomenys, todėl ši kaltinamojo išsakyta informacija neatitinka tikrovės, veiksmai buvo tyčiniai, apgalvoti ir tokiu būdu pateikti kitiems asmenims.
Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą teisme ir ištyrus surinktus duomenis matyti, kad surinktų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), visiškai įrodo kaltinamojo J. M. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, todėl skirtina bausmė.
Netaikant BPK 256 straipsnio nuostatų, teismas patikslina kaltinimo dalį dėl išsakytų žodžio „vagis“ kartų. Atsižvelgiant į liudytojų G. B. ir S. Vaičekausko parodymus, kad šis žodis buvo pakartotas ne mažiau tris kartus, toks skaičius turi būti ir kaltinime, nes remtis vien nukentėjusiojo B. B. nurodytu skaičiumi nebūtų patikima dėl kilusių emocijų įvykio metu.
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).
J. M. teisiamas už padarytą nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, todėl teismas, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, sprendžia, jog bausmės tikslams pasiekti, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimui (BK 41 straipsnis), gali būti skirtina adekvati bausmė - bauda, kurios dydis nustatytinas žemesnis negu vidurkis.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
Ieškovo B. B. ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatas, civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes, ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikiama neturtinės žalos samprata, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 1500,00 Eur. Pareiga įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kadangi Civilinis kodeksas nenumato minimalios ir maksimalios sumos.
Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais ir nustatydamas jos dydį, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas J. M. apšmeižė ieškovą B. B. tyčiniais nusikalstamais veiksmais, girdint kitiems ten buvusiems asmenims, dėl ko ieškovas pasijautė pažemintas. Atsižvelgiant į tai, kad po šio pažeminimo ieškovas nepatyrė sveikatos sutrikimų, nes jam medicininės paslaugos nebuvo teikiamos, nepateikta duomenų, kad dėl to būtų nukentėjusi jo vykdoma veikla pagal verslo liudijimą, kad dėl nepagrįsto apkaltinimo vagyste ieškovas būtų patyręs kokių nors nuostolių ar pažeminimų iš kitų asmenų, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nesutinka su ieškovo prašymu ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, ir, siekiant nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus išgyvenimus, tuo pačiu užtikrinti nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrą, ieškovo prašomą priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimo sumą mažina pusiau, iki 750,00 Eur.
Ieškovo reikalavimas dėl priteisimo 500,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą tenkintinas (BPK 106 straipsnis). Advokatė Saulena Gasiūnienė B. B. interesus atstovavo nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (T. 1, b. l. 34) iki bylos išnagrinėjimo teisme (T. 2, b. l. 42), dalyvavo dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kurių bendra trukmė trys valandos, paruošė civilinį ieškinį (T. 2, b. l. 50-51), teikė konsultacijas. Teismas sprendžia, kad atstovavimo išlaidos yra adekvačios suteiktoms paslaugoms, todėl priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirti bausmę baudą 55 MGL (2500,00 Eur).
Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos mokėjimo kodas 6801 ir teismo raštinei pateikti mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Priteisti iš J. M.: 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) proceso išlaidų - B. B., likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.