- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-463-653/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32065-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- V. Ū.
- Atsakovas
- O. C.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) V. Ū. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ū. ieškinį atsakovei O. C. (buvusi U.) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo pakeitimo, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. Ū..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. ieškovas V. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą, nustatant nepilnamečių vaikų A. U., gim. (duomenys neskelbtini), V. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaikų tėvu, t. y. ieškovu; nustatyti ieškinyje nurodomą atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur kiekvienam nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaikų pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant ieškovui tvarkyti vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise, pinigus pervedant į ieškovo banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 d.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų A. U., gim. (duomenys neskelbtini), V. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti nepilnamečiams vaikams po 150 Eur dydžio laikiną išlaikymą mokamą kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo, ieškovą paskiriant nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, ir nustatyti laikiną vaikų bendravimo su atsakove tvarką, pagal kurią: motina poriniais metų savaitgaliais, paima vaikus penktadienį 17.00 val. iš ugdymo įstaigų ar vaikų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą to savaitgalio sekmadienį 17.00 val.; apie vaikams numatytas ugdomąsias veiklas tėvas informuoją motiną raštu ir motina įsipareigoja savo bendravimo su vaikais metu užtikrinti vaikų dalyvavimą šiose ugdomosiose veiklose; Motinos dieną, tuo atveju, jei ši diena yra ne motinai bendravimui su vaikais skirtą savaitgalį, vaikus motina pasiima iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos Motinos dienos 11.00 val. ir grąžina juos į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą tos dienos 20.00 val.; Tėvo dieną su vaikais bendrauja tėvas ir jei ši diena yra motinai bendravimui su vaikais skirtą savaitgalį, vaikus motina grąžina į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą Tėvo dienos 11.00 val.; Motina bendrauja su vaikais tris kartus po 10 kalendorinių dienų atostogų kiekvienais kalendoriniais metais. Vaikai bendravimui atostogų laikotarpiu paimami iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos pirmos atostogų dienos 11.00 val. ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 20.00 val. Vaikų atostogų metu su kiekvienu iš tėvų nustatyta įprasta bendravimo su vaikais tvarka netaikoma. Apie konkrečią bendravimo atostogų laiku trukmę einamais metais motina įpareigojama informuoti tėvą iki einamųjų metų sausio 30 d. Tėvas apie savo atostogų laiką su vaikais informuoja motiną iki einamųjų metų vasario 15 d.; Motina bendrauja su vaikais naudodamasi Darbo kodekso suteikiama jai priklausančia nedarbo (mamos) dieną. Apie konkretų pageidaujamą šiuo pagrindu laiką motina privalo informuoti tėvą ateinančiam mėnesiui iki einamojo mėnesio 15-os (penkioliktos) kalendorinės dienos. Vaikai bendravimui šią dieną paimami iš ugdymo įstaigų pasibaigus ugdymo procesui pagal ugdymo įstaigos nustatytą grafiką ir grąžinami į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą 19.00 val.; Jei dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, dėl to prarastas laikas nekompensuojamas, bet gali būti kompensuojamas šalims susitarus dėl to laisvos formos raštišku susitarimu šioje sutartyje numatytomis ryšio priemonėmis. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos šalys viena kitą privalo informuoti raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais nedelsiant, kai tik šios priežastys paaiškėja; Tėvas apie vaikų gyvenamosios vietos pakeitimus privalo informuoti motiną nedelsiant kai tik ši informacija paaiškėja, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimo; Motinos patiriamos bendravimo su vaikais metu išlaidos jai nėra kompensuojamos; Tėvams raštu susitarus, galima ir kitokia nei numatyta bendravimo su vaikais tvarka; Tėvai tarpusavyje bendrauja šiomis priemonėmis: motinos O. C. kontaktiniai duomenys yra šie: mobiliojo telefono numeris (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini), tėvo V. Ū. kontaktiniai duomenys yra šie: elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini). Tėvai privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną nuo aukščiau nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimo raštu informuoti vienas kitą apie kontaktinių duomenų pasikeitimą. Tėvų bendravime vartojamas žodis „raštu“ reiškia, jog tėvai turi teisę informaciją išdėstyti tik elektroniniame laiške, siunčiamame šioje bendravimo tvarkoje nurodytais kontaktais; Siekiant užtikrinti glaudesnį motinos bendravimą su vaikais Tėvai visus aktualius klausimus (apie vaikų savijautą, laisvalaikį, užimtumą keliones ir kt.) sprendžia bendraudami su vaikais betarpiškai. Tik išimtinais atvejais kreipiasi vienas į kitą; Vaikų atostogų metu su kiekvienu iš tėvų bei Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų metu nustatyta įprasta bendravimo su vaikais tvarka netaikoma; Vaikų motina leidžia tėvui organizuoti vaikų/o išvykimą mokytis į užsienio valstybę (erasmus+ ar pagal kitą programą). Tėvas neprašo motinos padengti mokymosi, gyvenimo ir kitų susijusių išlaidų; Vaikams išvykus mokytis į užsienio valstybę motina turi teisę kasdien su vaikais bendrauti telefonu, „Skype“, „Messanger“ ir kitais telekomunikacijų įrenginiais; Motina turi teisę su vaikais praleisti savaitgalius mokslo metais užsienio valstybėje, kurioje vaikai mokysis (nuo penktadienio vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigose pabaigos iki sekmadienio 19 val.), vaikus penktadienį pasiimant iš vaikų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant sekmadienį į vaikų gyvenamąją vietą. Apie tai motina turi tėvą informuoti raštu ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki planuojamo bendravimo su vaikais; Vaikams (-ui) besimokant užsienio valstybėje, visos vaikų (-o) kelionės atostogoms į vaikų tėvo (motinos) gyvenamąsias vietas iš užsienio valstybės ir atgal apmokamos vaikų tėvo lėšomis. Atostogų laiką vaikų motina turi teisę praleisti su vaikais; Siekiant išvengti galimų konfliktų, visi ginčai sprendžiami tokia tvarka: Tėvas ar Motina raštu pateikia pasiūlymą, jeigu kita pusė nesutinka tuomet pateikia savo. Esant dviem galimiems sprendimams išsiunčiamas laiškas vaikams su galimais variantais, vaikai atsakydami išsirenka jiems priimtiniausią.
3. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas tuo, kad sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos yra neracionalus ir nevykdomas dėl atsakovės kaltės, vaikai kategoriškai atsisako bendrauti su atsakove. Vaikai nuo pat gimimo gyveno su ieškovu, o sprendimui įsiteisėjus faktiškai taip ir liko gyventi su ieškovu. Vaikus išimtinai išlaiko ieškovas, atsakovė pasisavina vaikų pinigus, neskiria jokių lėšų vaikams, nesirūpina, jų buitimi, kasdienybe, todėl tikslinga priteisti laikiną išlaikymą, mokamą po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Atsiliepimas
4. Atsakovė O. C. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad ieškovas piktybiškai sprendimo nevykdo, nebendradarbiauja, nesikooperuoja, neatsako į SMS žinutes, laiškus, nebendradarbiauja su antstoliu ir Vaiko teisių apsaugos skyriumi, ignoruoja tiek antstolio, tiek kitų tarnybų raginimus vykdyti teismo sprendimą, tęsia tuos pačius veiksmus, kurie buvo pagrindas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą. Antstolis pateikė pareiškimą dėl sankcijų ieškovui skyrimo ir leidimo vaikus paimti priverstine tvarka. Šis klausimas nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2VP-25133-1102/2021. Ieškovas laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia iš esmės pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir taip pateisinti jo nevykdymą, išvengti galimos atsakomybės už sprendimo nevykdymą. Ieškovas laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Vaikų nuomonė yra veikiama ieškovo. Ieškovas neįrodė, kad atsakovės elgesys kelia grėsmę esminiams vaikų interesams, neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti vaikų interesai.
5. Trečiasis asmuo E. U. pateikė atsiliepimą, kuriame su atskiruoju skundu sutiko.
6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimui jis faktiškai nebuvo ir iki šiol nėra vykdomas, visi vaikai gyvena su tėvu, o ryšių su motina praktiškai nepalaiko, per jos savaitę vaikai ir toliau būna pas tėvą, o motina bando juos sutikti laukdama po pamokų prie mokyklos. Atvejo vadybininkės pranešime pažymima, kad atsakovė vykdo pagalbos plane iškeltus įsipareigojimus, bendrauja ir bendradarbiauja su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke, teikia informaciją apie situaciją šeimoje. Tuo tarpu su ieškovu nuolat kartojasi sunkumai susisiekti, telefonu atsiliepia kitas asmuo, į namus patekti nepavyksta. Vaikų išklausyti Tarnybos atstovams pavyko tik apsilankius jų ugdymo įstaigoje. Tarnybos atstovė, bendravusi su vaikais, nurodė, kad vaikų nuomonė, išsakomi argumentai dėl gyvenimo su motina bei bendravimo su ja nėra pasikeitę. Vaikų ugdymo įstaigų ir sveikatos priežiūros įstaigų pateikta informacija byloja, kad tėvas iš esmės rūpinasi vaikų ugdymu ir sveikatos priežiūra. Tarnyba, įvertinus aplinkybių visumą, 2021 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu už galimai teismo sprendimo nevykdymą ir piktnaudžiavimą tėvo teisėmis ir pareigomis. Tarnybos vertinimu, šiuo metu nėra aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti asmeninės neturtinės vaikų A., V. ir M. teisės ir (ar) teisėti interesai. Priešingai, aplinkybės dėl, kurių vaikų gyvenamoji vieta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimu buvo nustatyta su motina iki šiol neišnyko, tėvas ne tik nevykdo sprendimo, bet ir toliau nesikooperuoja su vaikų motina, nebendradarbiauja su pagalbą vaikams ir šeimai siekiančiais teikti specialistais, neužtikrina psichologinės pagalbos vaikams teikimo, o pareikštu prašymu, bando įteisinti savo neteisėtus veiksmus (teismo sprendimo nevykdymą), išvengti galimos atsakomybės už minėto teismo sprendimo nevykdymą. Tarnybos vertinimu, savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tėvas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais jis grindė savo reikalavimus ankstesnėje byloje, kurioje priimtas sprendimas, kaip nurodyta aukščiau, pagrindžiantis, kad vaikų gyvenimas su tėvu neatitinka jų geriausių interesų. Tarnyba pažymi ir tai, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tapačios jo ieškinio reikalavimams, todėl jas pritaikius būtų patenkinti ieškinio reikalavimai neišnagrinėjus bylos iš esmės ir neištyrus visų reikšmingų aplinkybių. Tarnyba nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus, jis nėra vykdomas, ieškovas piktybiškai neperduoda vaikų į jų gyvenamąją vietą su motina, tėvas vaikų neatveža, o vaikų motina paimti negali, kadangi tėvas nuteikinėja vaikus prieš motiną, vaikai bijo tėvo ir atsisako vykti su motina bei bendrauti ar kalbėti su ja, taip pat ieškovas nuolat sudaro kliūtis tiek motinai, tiek kitiems asmenims su juo susisiekti, atsisako bendrauti su pagalbą teikiančiais specialistais. Dėl šių priežasčių ir toliau daroma didelė žala vaikams, atimant iš jų bet kokią galimybę palaikyti ryšius su motina, pradėti juos palaikyti, atkurti ir stiprinti, o tai turi ilgalaikių ir traumuojančių vaikus pasekmių. Tarnybos vertinimu, toks tėvo elgesys turėtų būti vertinamas kaip žiaurus elgesys su vaikais, todėl būtina nedelsiant imtis įmanomų ir teisėtų priemonių padėsiančių motinai susigrąžinti kontaktą su savo vaikais A., V. ir M. Tai svarbu nepriklausomai nuo to, kokia bus šios bylos baigtis, nes turėti kiek įmanoma sveikus, saugius ir artimus santykius su motina vienareikšmiškai yra esminis vaikų interesas. Siekdama apsaugoti išimtinai nepilnamečių vaikų interesus, Tarnyba mano, kad esamoje situacijoje būtina pradėti vykdyti motinos ir vaikų reguliarius susitikimus tarpininkaujant kvalifikuotam specialistui, galinčiam padėti stiprinti sutrikusius motinos ir vaikų ryšius, tačiau visuma aplinkybių byloja, kad ieškovas nebuvo ir nėra linkęs bendradarbiauti šiame procese, todėl tikslinga spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios įpareigotų tėvą atlikti veiksmus, užtikrinančius vaikų ir motinos susitikimus. Tarnyba, padedama atsakovės atvejo vadybininko, surado mediatorę Ū. D., kuri sutinka motinai ir vaikams teikti santykių (korekcinę) mediaciją ir gali susitikimus organizuoti kiekvieną antradienį, 15 val., savo darbo patalpose (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Tarnyba pripažįsta, kai jai nėra žinoma, ar nurodytu laiku visiems trims vaikams yra pasibaigusios pamokos, ir vyksta (nevyksta) užklasinės veiklos užsiėmimai, tačiau Tarnybos įsitikinimu, net jei aptariamu laiku vaikai, dėl dalyvavimo santykių mediacijos susitikimuose su motina, turėtų laikinai praleisti keletą pamokų ar ugdomųjų veiklų, tai iš esmės nepažeistų vaikų teisių ir nepakenktų jų interesams, nes esamomis aplinkybėmis prioritetas pagrįstai turėtų būti teikiamas vaikų teisei į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą. Įvertinusi išdėstytus argumentus Tarnyba prašo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad: 1) Motina O. C. su vaikais A. U., V. Ū. ir M. U. dalyvauja santykių mediacijoje, kurią vykdys mediatorė Ū. D., kiekvieną antradienį 15 val., adresu (duomenys neskelbtini), iki mediatorė nuspręs, kad mediacijos procedūra yra baigta; 2) T. V. Ū. įpareigojamas užtikrinti vaikų A. U., V. Ū. ir M. U. dalyvavimą santykių su motina mediacijoje, kiekvieną antradienį 15 val., adresu (duomenys neskelbtini), iki mediatorė nuspręs, kad mediacijos procedūra yra baigta; 3) Įpareigoti tėvus bendradarbiauti su mediatore Ū. D., laikytis jos rekomendacijų bei vykdyti jos nurodymus dėl mediacijos organizavimo tvarkos; 4) Tuo atveju, jei dėl ligos ar kitos rimtos objektyvios priežasties, vienas iš vaikų negali dalyvauti mediacijos užsiėmimuose, tėvas privalo užtikrinti kitų vaikų (kito) vaiko dalyvavimą mediacijos užsiėmimuose; 5) Šios laikinosios apsaugos priemonės nepakeičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 ir nesustabdo jo vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi netenkino ieškovo V. U. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; nutarė taikyti civilinėje byloje laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad: 1) Motina O. C. su nepilnamečiais vaikais A. U., V. Ū. ir M. U. dalyvauja santykių mediacijoje, kurią vykdys mediatorė Ū. D., kiekvieną antradienį 15 val., adresu (duomenys neskelbtini), iki mediatorė nuspręs, kad mediacijos procedūra yra baigta; 2) T. V. Ū. įpareigojamas užtikrinti vaikų A. U., V. Ū. ir M. U. dalyvavimą santykių su motina O. C. mediacijoje, kiekvieną antradienį 15 val., adresu (duomenys neskelbtini), iki mediatorė nuspręs, kad mediacijos procedūra yra baigta; 3) įpareigoti tėvus V. U. ir O. C. bendradarbiauti su mediatore Ū. D., laikytis jos rekomendacijų bei vykdyti jos nurodymus dėl mediacijos organizavimo tvarkos; 4) tuo atveju, jei dėl ligos ar kitos rimtos objektyvios priežasties, vienas iš vaikų negali dalyvauti mediacijos užsiėmimuose, tėvas privalo užtikrinti kitų vaikų (kito) vaiko dalyvavimą mediacijos užsiėmimuose.
8. Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečių vaikų A. U., gim. (duomenys neskelbtini), V. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 nustatyta su motina O. C.; sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 4 d.; bylos duomenimis, sprendimas nėra vykdomas – ieškovas vaikų motinai neperdavė, vis trys šalių nepilnamečiai vaikai iki šiol faktiškai gyvena su ieškovu, santykių ir ryšių su motina nepalaiko, ieškovas nededa pastangų vaikų interesui palaikyti ryšį su motina sukurti ir užtikrinti, motinai visiškai neteikia informacijos apie vaikus, nebendradarbiauja su vaikų motina, ir vaiko teisių apsaugos specialistais, nesudaro sąlygų vaiko teisių apsaugos specialistams apsilankyti ieškovo gyvenamojoje vietoje, išklausyti vaikų nuomonių.
9. Teismas padarė išvadą, kad prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas iš esmės siekia pakeisti teismo sprendimą, kuris net nebuvo vykdomas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaikai net nebuvo perduoti motinai; byloje nėra aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie vaikams grėsmę keliantį ieškovės elgesį arba grėsmę vaikų turtiniams ir neturtiniams interesams. Teismas pažymėjo, kad motina su vaikais nebendrauja. Priešingai byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė vykdo pagalbos plane jai iškeltus įsipareigojimus, bendrauja ir bendradarbiauja su pagalbą teikiančiais specialistais, priima teikiamą pagalbą ir siekia atkurti bei palaikyti ryšį su vaikais. Tuo tarpu ieškovas įsipareigojimus vykdyti vengia, nebendradarbiauja. Teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje ieškovas neįrodė aplinkybių, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti vaikų interesai; laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris net nebuvo vykdomas, todėl ieškovo prašymo nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą su juo netenkino.
10. Netenkinęs prašymo dėl laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nurodė, kad nėra pagrindo spręsti ieškovo prašymo dėl laikinojo išlaikymo priteisimo. Teismas nurodė, kad ieškovas, nevykdydamas minėto teismo sprendimo, pats prisiėmė ir atsakovei tenkančią vaikų išlaikymo naštą.
11. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad reguliarus, visapusiškas ir pilnavertis vaikų bendravimas su motina nevyksta jau ilgą laiką, vaikai norą bendrauti su motina sieja su tam tikromis sąlygomis. Teismas nustatė, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nebuvo ir nėra suinteresuotas kooperuotis ir bendradarbiauti, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus į šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą, santykių su motina sukūrimą ir palaikymą. Tuo tarpu motina savarankiškai, net ir su specialistų pagalba, sukurti ir palaikyti ryšio su vaikais negeba. Teismas nusprendė, kad esamoje situacijoje sukurti ir susigrąžinti motinos kontaktą su vaikais būtina kvalifikuoto specialisto pagalba.
12. Teismas nusprendė, kad bylos nagrinėjimo metu siekiant apsaugoti išimtinai nepilnamečių vaikų interesus turėti sveikus, saugius, artimus santykius su motina, pradėti vykdyti motinos ir vaikų reguliarius susitikimus, stiprinti sutrikusius motinos ir vaikų ryšius taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – motinos ir nepilnamečių vaikų santykių mediacija, įgyvendinama tarpininkaujant kvalifikuotam specialistui, galinčiam padėti stiprinti sutrikusius motinos ir vaikų ryšius. Tarnybos išvadoje patvirtinama, kad mediatorė Ū. D. turi patirties taikant santykių mediaciją vaikams ir tėvams siekiant išspręsti tarpusavio santykių problemas, galėtų pradėti teikti paslaugas nedelsiant, priimant šeimą antradieniais 15 val. (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovas V. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. ieškovas pateikė teismui 2021 m. lapkričio 12 d. ir 2021 m. lapkričio 18 d. psichologių pažymas, patvirtinančias, kad vaikai su motina nebendrauja ne dėl tėvo nuteikinėjimo, o dėl to, kad jaučiasi įskaudinti dėl mamos elgesio, ankstesnių įvykių, nes mama nepasitiki, kad vaikai namais laiko tėčio namus, kad vaikų ryšys su tėčiu, pamote, broliu ir sese yra tikrai artimas;
14.2. atsakovė bendrauja tik su jai talkinančiais VTAT atstovais, tačiau atsisako profesionalios, efektyvios pagalbos, ką patvirtina psichologės S. G. 2021 m. lapkričio 18 d. pažyma;
14.3. ieškovas deda visas pastangas, kad nepilnamečiai vaikai bendrautų su motina, jiems primena apie motinos bendravimo savaitę, jos gimtadienį, tačiau vaikai kategoriškai atsisako važiuoti pas motiną, ką patvirtina ieškovo vaikams adresuoti elektroniniai laiškai.
14.4. Iš byloje esančio antstolio R. V. 2021 m. gruodžio 3 d. faktinių aplinkybių konstatvimo protokolo matyti, kad pati motina nevykdo teismo sprendimo, nededa pastangų atkurti ryšį su vaikais, su jais bendrauti, matytis nustatytu laiku.
14.5. Ieškovas dirba užsienio įmonėje, todėl praktiškai pusę mėnesio būna Latvijoje, todėl niekaip negali pristatyti vaikų kiekvieną antradienį 15.00 val., t.y. darbo metu, į susitikimus su mediatore Vilniuje, todėl tai būtų dar vienas pagrindas atsakovei kreiptis dėl sprendimo nevykdymo.
14.6. Kadangi vaikai faktiškai gyvena su ieškovu ir ieškovas juos išlaiko, o vaikų motina tik pasisavina vaikų pinigus, neskiria lėšų vaikų išlaikymui, tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams po 150,00 Eur dydžio laikiną išlaikymą.
Atsiliepimas
15. Atsakovė O. C. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su ieškovo atskiruoju skundu nesutinka, prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
16. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. Ieškovas prašomomis pritaikyti laikinosiomis priemonėmis siekia ginčą išspręsti iš esmės ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą;
16.2. ieškovas siekia pateisinti įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą bei paveikti bylos dėl baudos ieškovui už sprendimo nevykdymą nagrinėjimą.
16.3. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo (2021 m. vasario 4 d.) atsakovei nepavyko susisiekti su vaikais telefonu.
16.4. Ieškovas nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi kokių nors bendradarbiavimo ir geranoriškų veiksmų vykdyti ir gerbti priimtą įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, priešingai – piktybiškai nevykdo teismo sprendimo ir nebendradarbiauja su atsakove, antstoliu, vaiko teisių apsaugos specialistais.
16.5. vaikų nuomonė yra suformuota vaikų interesus pažeidžiančiu būdu. Tai konstatuota ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ieškovo elgesys nėra pasikeitęs.
16.6. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl teismo ar vaiko teisių apsaugos specialistų šališkumo.
16.7. Ieškovo pateiktos jo samdomų psichologių surašytos pažymos yra šališkos, surašytos neįvertinus aplinkybių visumos, teismų sprendimų.
16.8. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertino 2021 m. gruodžio 9 d. vaiko situacijos vertinimo anketas, todėl ieškovo motyvai, kad teismas neįvertino vaikų nuomonės, yra nepagrįsti.
16.9. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie vaikams grėsmę keliantį atsakovės elgesį, arba grėsmę vaikų turtiniams ir neturtiniams interesam, taip pat teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė vykdo pagalbos plane jai iškeltus įsipareigojimus, bendrauja ir bendradarbiauja su pagalbą teikiančiais specialistais, priima teikiamą pagalbą, siekia atkurti bei palaikyti ryšį su vaikais.
16.10. Ieškovo motyvai, kad jis neturi galimybių pristatyti vaikų pas teismo paskirtą mediatorę teismo paskirtu laiku yra abstraktūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Ginčydamas paskirtą nepatogų laiką jokių alternatyvų nepasiūlo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
20. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, laikinos bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančia mama nustatymo bei laikino išlaikymo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė ir pritaikė Tarnybos nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
22. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d. advokatės E. B. elektroninių laiškų atsakovei bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui kopijas, susirašinėjimą su teismo paskirta mediatore, 2021 m. spalio 21 d. ir 2021 m. gruodžio 13 d. skundus Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai.
23. Kaip matyti iš apelianto pateiktų įrodymų turinio, matyti, kad tiek elektroniniai laiškai, tiek pareiškėjo skundai Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai yra sukurti dar iki skundžiamos nutarties priėmimo, pareiškėjas nenurodė, kaip šie įrodymai yra susiję su sprendžiamu klausimu dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumu ir pagrįstumu, taip pat nenurodė, kodėl šie dokumentai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Iš teismui pateiktas susirašinėjimo su mediatore negalima nustatyti nei kada, nei kas į mediatorę kreipėsi. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas pateiktų dokumentų prie bylos neprijungia ir jų nevertina.
Dėl atskirojo skundo argumentų
24. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).
25. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020).
26. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka tokių priemonių prašančiam asmeniui, šiuo atveju ieškovui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).
27. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad šalių nepilnamečiai vaikai iki šiol gyvena su ieškovu ir dėl to tarp šalių vyksta ginčas.
28. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovės elgesys ar gyvenimo būdas keltų grėsmę šalių nepilnamečiams vaikams, kas sudarytų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pakeisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Priešingai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė vykdo pagalbos plane jai iškeltus įpareigojimus, bendrauja ir bendradarbiauja su pagalbą teikiančiais specialistais, siekia atkurti ryšį su vaikais, numatytu laiku vyksta į susitikimus su vaikais, tačiau susitikimai nevyksta, nes nepilnamečiai vaikai atsisako bendrauti su mama. Ieškovui neįrodžius jokių atsakovės netinkamo ir grėsmę vaikų interesams keliančio elgesio, taip pat nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovė nėra pajėgi pasirūpinti vaikais, nėra pagrindo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją su ieškovu.
29. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-1235-1102/2022 dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą bei teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Įvertinus šią aplinkybę, sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, taip pat atsakovės atsiliepime į ieškinį bei Tarnybos išvadoje išdėstyta nuomone, kad ieškovas prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekia įteisinti įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą.
30. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, todėl atsakovė turi teisę gauti valstybės mokamus vaiko pinigus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nesiėmus ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti šalių nepilnamečių vaikų interesai.
31. Atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kad vaikams faktiškai gyvenant su ieškovu ir ieškovui juos išlaikant, tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams po 150,00 Eur dydžio laikiną išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenimis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas sąmoningai nevykdydamas įsiteisėjusio teismo sprendimo ir neperduodamas šalių nepilnamečių vaikų atsakovei, prisiėmė ir atsakovei tenkančią jų išlaikymo naštą.
32. Pažymėtina, kad šeimos bylose sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo pirmiausia vertinama grėsmė, jog iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems nepilnamečių vaikų ir dalyvaujančių byloje asmenų interesams. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis). Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaiko teisę augti psichologiškai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones. CPK 376 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
33. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, netenkinęs ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tenkino Tarnybos prašymą ir pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – motinos ir vaikų santykių mediaciją. Apeliantas su šia skundžiamos nutarties dalimi taip pat nesutiko, motyvuodamas tuo, kad atsakovas neturi galimybės pristatyti vaikų į mediaciją darbo metu dėl savo užimtumo darbe bei vaikų užimtumo.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui įpareigojimą pristatyti vaikus į susitikimus pas mediatorę bei nustatydamas mediacijų laiką darbo metu (antradieniais 15,00 val.), neatsižvelgė į tai, kad ieškovas yra dirbantis ir daug laiko praleidžia Latvijoje, taip pat neatsižvelgė į vaikų užimtumą. Pažymėtina, kad, pirmiausia, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis neturi realių galimybių vaikus pristatyti susitikimus su mediatore. Be to, teismo nutartimi ieškovas yra įpareigotas užtikrinti vaikų dalyvavimą susitikimuose su mediatore, o ne pats asmeniškai vaikus pristatyti. Taigi ieškovas turi teisę susitarti, kad vaikus į susitikimus su mediatore pristatytų kiti asmenys. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad vaikai teismo nustatytu laiku negali dalyvauti paskirtose mediacijose dėl užimtumo. Pažymėtina, kad esant objektyvioms priežastims, šalys turi teisę susitarti dėl kito susitikimų su mediatore laiko.
Dėl bylos baigties
35. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nagrinėjamu atveju, atsižvelgė į byloje susiklosčiusias aplinkybes bei sprendė atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
36. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
37. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, šios priemonės nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės bei ištyręs ir įvertinęs visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, galutiniu sprendimu pasisakys dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
38. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
nutaria:
apelianto V. U. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.