Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2026-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-223-1251/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-02-09
Bylos Nr.
1-223-1251/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43307-2025-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Linkevičienė
Kaltinamasis
Ž. Š.
Nukentėjusysis
L. Š.
Advokatai
Algirdas Zakrasas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-223-1251/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43307-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.9; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 9 d.

ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Kristina Linkevičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Linai Paulauskienei, Editai Leščinskienei,dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,kaltinamajam Ž. Š.,kaltinamojo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,nukentėjusiosios L. Š. atstovei pagal įstatymą E. Š.,nukentėjusiosios atstovei advokatei N. L.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, pradinio išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas 16 kartų, paskutinį kartą: 2024 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant Ž. Š. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, Ž. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio (500,00 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, bausmę atlikęs, 2025 m. balandžio 7 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ž. Š. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui, o būtent: 2025 m. gruodžio 12 d., apie 12:00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, kilus asmeniniam konfliktui, tyčia abejomis rankomis suėmė savo nepilnametę dukrą L. Š. už kaklo ir jį spaudė, po to dar kartą abejomis rankomis suėmė už kaklo ir jį spaudė, vėliau paleidęs sudavė kumščiais penkis kartus į krūtinės sritį, o po to dar kartą abejomis rankomis suėmė už kaklo ir jį spaudė, tokiu būdu nukentėjusiajai L. Š. sukėlė fizinį skausmą.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. Š. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai neprisimena, bet galimai galėjo sukelti dėl alkoholio. Mano, kad dėl alkoholio ne viską pamena, nes ilgą laiką vartojo alkoholį, su juo turėjo problemų. Nurodo, kad teismas gali remtis jo parodymais, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. Pripažįsta, kad galėjo abiem rankomis suimti savo dukrą už kaklo. Pripažįsta, kad galėjo suduoti į pilvą. Iš dalies pripažįsta civilinį ieškinį, nes nesutinka dėl tokios sumos. Mano, kad padaryta tikrai ne 4000 eurų žala, gali būti keli šimtai. Iki įvykio bendraudavo su dukra, viskas gerai būdavo. Dabar būtų bandęs susisiekti, bet tyrėja sakė, kad negali iki teismo, liepė neieškoti kontaktų, nes negalima. Nurodo, kad anksčiau būtų atsiprašęs, bet neturėjo galimybės, todėl posėdžio metu atsiprašė E.. Niekada taip nėra padaręs, sprendžia alkoholio vartojimo problemas, yra užsiregistravęs į reabilitaciją ir gulsis į priklausomybių centrą. Vaistus geria nuo depresijos, nuo nervų. Dėl gydymo kreipėsi į Klaipėdoje. Šiandien grįžta atgal į (duomenys neskelbtini), kur gyvena. Šiandien grįžęs iš karto eis pas šeimos daktarę, kad išrašytų siuntimą, ir iš karto važiuos gultis į priklausomybių centrą gydytis. Šiuo metu jau kuris laikas nevartoja alkoholio, t. y. nuo gruodžio mėn., nes vartoja stiprius vaistus. Minėtas įvykis turėjo įtakos jo sprendimui nebevartoti alkoholio, nes per alkoholį vienos problemos. Prisidarė problemų, bėdų ir labai gailisi. Pergyvena dėl to, kas įvyko, niekada taip nėra buvę. Blogai vertina savo poelgį. Mano, kad reikia spręsti, gydytis nuo alkoholio, nebevartoti ir kaip žmogui gyventi. Bandys susitaikyti su E. ir dukra, nes vienintelę turi. Jis yra darbingas 60 proc., nedarbingas 40 proc. Nedarbingas dėl rankos, nes vienos rankos nevaldo. Taip pat nurodo, kad jo veiksmams galėjo įtakos turėti nukentėjusiosios veiksmai, susiję su jo alkoholio išpylimu. Dukra atėjo savavališkai, griebė už rankos, erzino, sako: „Va, žiūrėk, išpilsiu.“ Tada paėmė ir išpylė prie jo akių, o po to pradėjo juoktis. Turbūt alkoholis jį paveikė, pradėjo necenzūriniais žodžiais vadinti dukrą. Jei būtų nevartojęs, taip nebūtų nutikę. Už neįgalumą gauna 370 eurų, vienišo asmens išmoka – 46 eurai. Iš viso per mėnesį gauna 414 eurų. Ieško darbo, bet neranda neįgalumo.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokurorė.

4. Kaltinamojo Ž. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

4.1. 2025 m. gruodžio 12 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytoja E. Š. nurodė, kad 2025 m. gruodžio 12 d., apie 12.00 val. dukra L. Š. nuėjo aplankyti savo močiutės D. Š.. Močiutė D. Š. sėdėjo lauke, pasakė, kad gyvenamojo namo kambaryje yra neblaivus (2.70 prom.) jos sūnus Ž. Š.. Močiutė D. Š. pasakė, kad Ž. Š. ją tampė už plaukų. Dukra L. Š. nuėjo į gyvenamojo namo kambarį ir lovoje rado gulintį tėvą Ž. Š.. Paklausė „ar miegi? „kodėl močiutę tampei už plaukų?“ Iš lovos Ž. Š. atsikėlė laikydamas degtinės butelį. Dukra L. Š. priėjusi arti iš tėvo Ž. Š. rankų atėmė degtinės butelį ir nunešė lauke sėdinčiai močiutei D. Š.. Ž. Š. išėjęs į lauką pradėjo rėkauti, reikalavo atiduoti degtinės butelį. L. Š. atsakė, kad negaus ir iš močiutės D. Š. paėmė degtinės butelį ir degtinę išpylė kieme ant žemės. Ž. Š. tai matydamas įtūžo ant dukros L. Š., pradėjo šaukti, įžeidžiančiais žodžiais pradėjo vadinti „žiurke, kekše“, liepė nueiti ir nupirkti butelį. Po žodinio konflikto Ž. Š. priėjo prie dukros L. Š. ir abiem rankom suėmė jai už kaklo ir pradėjo spausti. L. Š. jį nuo savęs delnais nustūmė. Ž. Š. susinervino, nuvertė medines duris, kurios buvo atremtos į gyvenamąjį namą. Priėjęs ir sugniaužęs abiejų rankų kumščius smūgiavo jai į krūtinės sritį apie penkis kartus. Dukra L. Š. nuo jo atsitraukė ir pasakė kad iškvies policiją. Ž. Š. atsakė, kad pats išsikvies policiją ir nuėjo į gyvenamąjį namą ieškoti mobilaus telefono, jo neradęs vėl išėjo į lauką ir pradėjo kaltinti dukrą L. Š., kad paėmė jo mobilųjį telefoną. Dukra L. Š. atsakė, kad jo telefono neėmė. Ž. Š. nuėjo į gyvenamąjį namą prašyti savo sugyventinės V. (tikslių duomenų nežino) mobilaus telefono, tačiau ir ji mobilaus telefono nedavė. Telefono prašė močiutės D. Š., tačiau ir ji nedavė. Ž. Š. nuėjus į gyvenamojo namo kambarį, močiutė D. Š. nuėjo į kambarį paimti mano dukros paliktos kuprinės. Močiutei D. Š. atnešė ir padavė kuprinę L. Š. ir tuo metu iš gyvenamojo namo išėjo Ž. Š., kuris ir toliau kaltino L. Š. paėmus jo mobilųjį telefoną. Dukra L. Š. kuprinę buvo užsidėjusi ant pečių. Priėjęs Ž. Š. griebė už kuprinės manydamas, kad ten yra jo mobilusis telefonas. Dukra nuo Ž. Š. atsitraukė, tačiau jis priėjo ir sugriebė jai už striukės apykaklės. Dukra L. Š. atsitraukusi toliau nuo Ž. Š. su močiute D. Š. išėjo iš kiemo link pagrindinės gatvės. Joms einant link gatvės Ž. Š. toliau šaukė sakydamas, kad dukra L. Š. ir pasivijęs vėl abiem rankomis suėmė už kaklo ir pradėjo spausti. Atstūmusi rankos delnais nuo savęs Ž. Š. su močiute D. Š. nuėjo arti kaimynų, kad jie apgintų. Dukrai L. Š. su močiute D. Š. nuėjus arti kaimynų, Ž. Š. nuėjo į gyvenamąjį namą. Močiutę D. Š. palydėjo iki draugės, kuri gyvena toje pačioje gatvėje, o dukra L. Š. nuėjo pas kitą močiutę V. B., gim. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais dukrai L. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas. Sukelto fizinio skausmo stiprumą dukra L. Š. įvertino 9 balais iš 10. Atvykęs GMP ekipažas dukrą apžiūrėjo, tačiau akivaizdžių sužalojimų nenustatė, juto tik skausmą krūtinės srityje. Ž. Š. prieš dukrą smurtauja pirmą kartą. Pageidauja, kad Ž. Š. būtu uždrausta artintis prie dukros L. Š. ir manęs bei namų adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose ji gyvena, nes dėl tokio elgesio dukra L. Š. jaučiasi nesaugi ir bijo pasikartojančio smurto. Pas teismo medicinos ekspertą dukra L. Š. nevyks. Pageidauja, kad ikiteisminio tyrimo byloje jos dukra būtų pripažinta nukentėjusiąją. Dėl civilinio ieškinio teikimo šiuo metu nėra apsisprendusi. Apsisprendus pateiks bylos eigoje. Papasakojo viską, kas jai yra žinoma (1 t. b. l. 22-32);

4.2. nukentėjusiosios L. Š. parodymais, kur ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Ž. Š. yra tėvas, tačiau jie kartu negyvena. Kiek žino, Ž. Š. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau yra registruotas pas savo mamą D. Š. (duomenys neskelbtini). Su tėvu ji mažai bendrauja, tėvas jai paskambindavo, tačiau visada būdavo girtas. 2025 m. gruodžio 12 d., apie 12 val., ji po mokyklos užsuko pas savo babą D. Š.. Ją pamatė sėdinčią malkinėje, durys buvo atidarytos. Nuėjo su D. Š. pasisveikinti ir tada jai papasakojo, kad namuose yra jos tėvas Ž. Š., jis yra girtas, konfliktuoja, sakė, kad ją tampė už plaukų. D. Š. jai nieko nesakė, ar jai nuo plaukų tampymo buvo sukeltas fizinis skausmas, akivaizdžių sužalojimų ant jos nepastebėjo. Tada babą D. Š. palikusi malkinėje, nuėjo į namus ir ten rado lovoje gulintį Ž. Š. su sugyventine V., jos pavardės nežino. Tada ji tėvo paklausė, kodėl jis tampė babą D. Š. už plaukų. Jis jai nieko neatsakė, o tiesiog užsipuolė savo sugyventinę, nes pagalvojo, kad ji tai papasakojo. Tada jis pasiėmė degtinės butelį, ji iš jo tą butelį atėmė. Jis buvo labai girtas ir ji nenorėjo, kad jis toliau gertų. Pasiėmusi tą butelį išėjo į kiemą ir butelį padavė ten buvusiai babai D. Š.. Ž. Š. išėjo paskui ją į kiemą, prašė grąžinti butelį. Per tą laiką baba jau buvo butelį paslėpusi malkinėje, jis ėjo ieškoti. Ji pirmiau paėmė tą butelį ir išpylė degtinę ant žemės. Būnant kieme tėvas Ž. Š. ant jos labai supyko, pradėjo kolioti įvairiais keiksmažodžiais. Tada jis jai su abiem rankomis sugriebė už kaklo ir jį spaudė, ją smaugė, jai šiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą, dešimtbalėje sistemoje įvertintų 8 balams. Kiek truko tas smaugimas nežino, bet mano neilgai, nes ji jį su rankomis nuo savęs atstūmė. Jis toliau būdamas kieme rėkavo ir toliau ją koliavo įvairiais žodžiais. Tada antrą kartą jai su abiem rankomis sugriebę už kaklo ir jį spaudė, jai taip pat sukėlė fizinį skausmą, mano skausmą vertintų 7 balams. Ji jį vėl su rankomis atstūmė nuo savęs ir pasakė, kad iškvies policiją. Jis nuėjo į kambarį sakydamas, kad pats išsikvies. Ieškojo telefono, nerado, paskui ją apkaltino, kad jo telefoną paėmė. Tada jis su abiejų rankų kumščiais sudavė jai smūgius į krūtinės sritį, jis jai sudavė 5 smūgius, nuo tų smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas, dešimtbalėje sistemoje vertintų 10 balų. Tada ji babai pasakė, kad nori išeiti ir paprašė jos paimti kuprine iš kambario, nes ten buvo palikusi. Jai išėjus ir padavus kuprine, priėjo vėl tėvas Ž. ir griebė už kuprinės sakydamas, kad atiduotų jo telefoną. Ji jam savo kuprinės neatidavė. Jis dar bandė jai suduoti, tačiau nepataikė. Ji bandė išeiti iš kiemo, jis ėjo iš paskos ir toliau ją koliojo. Einant jis dar bandė atimti iš jos kuprinę ir tada dar trečia kartą jai buvo sugriebęs už kaklo su abiem rankomis, vėl spaudė jai kaklą, jai labai skaudėjo, skausmą įvertintų 9 balams. Tada jai pavyko jį nusistumti ir jis sugrįžo atgal į kiemą. Ji savo babą palydėjo iki draugės namų, nes ji bijojo grįžti į namus. Tada jai paskambino mama, ji jai papasakojo, kas atsitiko ir mama iškvietė policijos pareigūnus. Mama ją pasiėmė iš kitos močiutės V. B. namų. Iš pradžių ant kaklo matėsi paraudimai, tačiau atvykus policijai medikams jau jų nebesimatė. Atvykę medikai jai suleido nuo skausmo vaistų, nes labai skaudėjo krūtinės srityje ir trūko oro. Papildomai į medikus nesikreipė ir pas ekspertą nevyko. Ž. Š. su ja susisiekęs nebuvo ir neatsiprašė (1 t. b. l. 95-97);

4.3. liudytojos D. Š. parodymais, kur ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiuose namuose gyvena viena. Kartais pas ją į svečius atvažiuoja sūnus Ž. Š. su drauge V. (tikslių duomenų nežino). Taip pat kartais ją aplanko anūkė L. Š.. 2025 m. gruodžio 12 d. namuose su ja buvo į svečius atvažiavęs sūnus Ž. Š. su drauge V.. Tą pačią dieną apie 12.00 val., į svečius atėjo anūkė L. Š.. Ji tuo metu buvo lauke prie ūkinio pastato. Anūkė L. Š. priėjo ir paklausė, kur yra tėvas Ž. Š., atsakė, kad jis yra kambaryje ir anūkė nuėjo į gyvenamojo namo vidų. Daugiau su anūke L. Š. nekalbėjo. Anūkei L. Š. nieko nesakė, kad ją sūnus Ž. Š. tampė už plaukų, kadangi to net nebuvo. Kad vyktų konfliktas tarp sūnaus Ž. Š. ir anūkės L. Š. negirdėjo. Prieš ją sūnus Ž. Š. niekados nėra smurtavęs. Kas vyko tarp sūnaus Ž. Š. ir anūkės L. Š. nematė, kadangi buvo nuėjusi prie ūkinio pastato (1 t. b. l. 109-13);

4.4. 2025 m. gruodžio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas yra dešinėje gatvės pusėje. Važiuojant lauko keliuku, kuris apaugęs žole patenkame į sodybą. Sodybos teritorija nėra aptverta tvora. Gyvenamasis namas yra vieno aukšto, medinis. Įėjimas į gyvenamąjį namą yra iš kiemo pusės. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (1 t. b. l. 43-51);

4.5. 2025 m. gruodžio 12 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad aprašant L. Š. sužalojimus ar skaudamas vietas, ji nurodė kaklą ir krūtinės sritį. Apžiūrint kaklą akivaizdžių sužalojimų nesimato, nurodo, kaip juntamą skausmą. Krūtinės srityje nurodo kaip juntamą skausmą. Akivaizdžių sužalojimų nestebima. Išsamesnę asmens apžiūrą atliko atvykęs GMP ekipažas (1 t. b. l. 52-61).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos

5. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).

7. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, nuosprendžio 4.1-4.5 punktuose išvardintų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis Ž. Š. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku tyčia abejomis rankomis suėmė savo nepilnametę dukrą L. Š. už kaklo ir jį spaudė, po to dar kartą abejomis rankomis suėmė už kaklo ir jį spaudė, vėliau paleidęs sudavė kumščiais penkis kartus į krūtinės sritį, o po to dar kartą abejomis rankomis suėmė už kaklo ir jį spaudė, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai L. Š. sukėlė fizinį skausmą, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimas

8. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

9. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina ir tai, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

10. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios bausmių rūšys. Prokurorė siūlo kaltinamajam Ž. Š. skirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.

11. BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

12. Nagrinėjamu atveju Teismas asmenį pripažindamas recidyvistu vertina baudžiamojoje byloje esančius kaltinamąjį Ž. Š. charakterizuojančius duomenis, jo praeityje padarytas nusikalstamas veikas, aplinkybę, kad nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, ne pirmą kartą yra teisiamas už tyčinio nusikaltimo padarymą, asmuo daug kartų baustas administracine tvarka, todėl kaltinamajam Ž. Š. jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. Kaltinamojo Ž. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

14. Kaltinamasis Ž. Š. padarė vieną nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, padaryta žala nukentėjusiosios sveikatai. Kaltinamasis yra teistas 16 kartų (1 t., b. l. 143-167), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 173-184), yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nurodė, kad turi neįgalumą, yra 40 proc. nedarbingas.

15. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis Ž. Š. teisiamas 17 kartą, naują nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui, teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti Ž. Š. skyrus įstatyme numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę.

16. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam Ž. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

17. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas Ž. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. gruodžio 12 d. 13:30 val. iki 2025 m. gruodžio 13 d. 12:00 val. (viena para) (1 t. b. l. 117-120, 131-132 ).

18. Teisiamojo posėdžio metu valstybinis kaltintojas išreiškė nuomonę, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti Ž. Š. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą.

19. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

20. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios ir jos atstovės pagal įstatymą, nurodė, kad alkoholio nevartoja nuo įvykio, pradėjo gydytis, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, turi nepilnametę dukrą. Taip pat atsižvelgęs į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir dvejiems metams atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Aptarta duomenų visuma patvirtina, jog realus laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra būtinas resocializacijai vykdyti.

Dėl civilinio ieškinio

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

22. Byloje pareikštas nukentėjusiosios L. Š. (jos interesais civilinį ieškinį pateikė įgaliota atstovė advokatė N. L.) civilinis ieškinys 4000 Eur sumai iš Ž. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, kaip nurodoma civiliame ieškinyje, susidarė kaltinamajam Ž. Š. sužalojus L. Š., jai sukėlus fizinį skausmą. Nurodoma, kad L. Š. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelį išgąstį, baimę. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios įstatyminė atstovė E. Š. nurodė, kad jos dukra šiuo metu blogiau miega naktimis, bijo viena vaikščioti gatvėmis. Dėl patirtų išgyvenimų lankosi pas psichologą (2 t., b. l. 33-34).

23. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

24. Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad Ž. Š. įvykdė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepilnametės dukters – L. Š. atžvilgiu, dėl ko pastaroji neabejotinai patyrė neturtinę žalą vien jau dėl jai nusikaltimu sukelto fizinio skausmo. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji turi gauti adekvatų jos patirtiems neigiamiems išgyvenimams neturtinės žalos atlyginimą iš Ž. Š..

25. Sprendžiant dėl konkretaus priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina tai, kad nukentėjusioji nukentėjo nuo tyčinės nusikalstamos veikos, kuria kėsinamasi į nepilnamečio vaiko sveikatą, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, veika padaryta artimo giminaičio – tėvo, kuris turi saugoti dukrą, o ne savo veiksmais pabloginti jos pasitikėjimą suaugusiais žmonėmis. Šios aplinkybės didina priteistinos neturtinės žalos dydį. Smurtas pasireiškė pavojingais veiksmais, t. y. kaklo suspaudimu, kumščiais smūgiavo į krūtinės sritį. Teismo įsitikinimu civiliniame ieškinyje pagrįstai nurodoma, kad dėl šios veikos L. Š. neabejotinai patyrė išgąstį, baimę, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nesaugumo jausmą, kadangi vaikui fizinį skausmą sukėlė artimiausias giminaitis. Pastebėtina, kad minėtas aplinkybes patvirtina ir paties kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymai. Aplinkybės, jog kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, be to, byloje nėra jokių duomenų apie ilgalaikius liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios sveikatai, sudaro pagrindą mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį.

26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio baudžiamosiose bylose, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. Š. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 4000 Eur, yra akivaizdžiai per didelis, neatitinka teismų praktikos formuojamos bylose dėl priteistinos neturtinės žalos fizinio skausmo sukėlimo atveju, todėl prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 Eur dydžio sumos neturtinei nukentėjusiosios patirtai žalai atlyginti, kadangi būtent ši suma laikytina pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kadangi nukentėjusioji yra nepilnametė, iš kaltinamojo Ž. Š. priteistų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) paskirtina nukentėjusiojo L. Š. atstovė pagal įstatymą E. Š. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Kiti klausimai

27. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

28. Iš 2025 m. gruodžio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. APD-2025-14669 matyti, kad kaltinamajam Ž. Š. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 195,83 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pats kaltinamasis jokio turto neturi, niekur nedirba, 40 procentų yra nedarbingas, jo vienintelės pajamos yra gaunamos už neįgalumą, turi įsiskolinimų antstoliams, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta suma iš kaltinamojo Ž. Š. neišieškotina.

29. Iš 2025 m. gruodžio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. APD-2025-14663 matyti, kad nukentėjusiajai L. Š. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 500 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nukentėjusioji yra nepilnametė, pagal BPK 55 straipsnio 4 dalį jai buvo privaloma skirti įgaliotą atstovą. Tačiau, kaip jau minėta, kaltinamasis jokio turto neturi, niekur nedirba, 40 procentų yra nedarbingas, jo vienintelės pajamos yra gaunamos už neįgalumą, turi įsiskolinimų antstoliams, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta suma iš kaltinamojo Ž. Š. neišieškotina.

30. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su L. Š. apklausos vaizdo įrašu, voke prie bylos viršelio, 1 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti Ž. Š. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo Ž. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. gruodžio 12 d. 13:30 val. iki 2025 m. gruodžio 13 d. 12:00 val., t. y. 1 (vieną) parą ir laikyti, kad yra atlikta 1 (viena) laisvės atėmimo diena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 6, 7, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant Ž. Š. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 7 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, Ž. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įpareigoti įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, Ž. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos programose, kurią įpareigoti įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01), Ž. Š. pripažinti recidyvistu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo Ž. Š. nepriteisti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš kaltinamojo Ž. Š. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Šių nepilnametės nukentėjusiosios L. Š. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos atstovę pagal įstatymą E. Š..

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su L. Š. apklausos vaizdo įrašu, voke prie bylos tomo 1 viršelio, 1 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o atliekančio laisvės atėmimo bausmę nuteistajam per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Linkevičienė