- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-17
- Bylos Nr.
- 1A-325-497/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28829-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Audrius Cininas, Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- O., O. S.
- Advokatai
- Kęstutis Ožiūnas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 90 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu O. S. paskirtą bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 60 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant O. S. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad O. S. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, bei BK 75 straipsnio 5 dalies 8, 10, 11 punktuose numatytas pareigas – visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; bei uždraudžiant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas, kai O. S. buvo sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d. 01 val. 5 min. iki 2021 m. rugpjūčio 22 d. 11 val. 38 min. (b. l. 54–56, 65), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu O. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausta 4 (keturis) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis O. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. O. S. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 22 d. 01 val. 53 min., Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Mariniškių k., Mariniškių g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,99 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. S. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 2 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-300-1016/2022 ir netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Jeigu teismas spręstų, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra būtinas, prašo terminą skaičiuoti nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos datos. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad teismų praktikoje numatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas, neužkerta kelio taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016). Skunde pažymima, kad minimoje nutartyje esantis teiginys „neužkerta kelio“ nėra imperatyvaus pobūdžio ir apibrėžia teismo galimybę svarstyti baudžiamojo poveikio priemonės taikymą. Jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė yra būtina, apelianto teigimu nėra aišku, kodėl jos terminas pradėtas skaičiuoti nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d. (specialiosios teisės sustabdymo pradžios), kadangi šios kardomosios priemonės taikymas realiai teisės naudotis specialiąja teise iš apelianto neatėmė, ši teisė jau buvo atimta ankstesniu nuosprendžiu ir jos terminas nebuvo pasibaigęs, jis baigiasi 2022 m. liepos 21 d. apelianto teigimu, skaičiuojant terminą nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d., bendras specialiosios teisės atėmimo terminas viršytų maksimalų įstatymo numatytą penkerių metų terminą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis neginčija padaręs kaltinime jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taip pat neginčija jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, tačiau nesutinka su jam skirta kita baudžiamojo poveikio priemone - draudimu keturis metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, bei šios priemonės taikymo pradžios momentu.
6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 2 d. nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 4 metus vairuoti transporto priemonės, šios priemonės termino pradžia nustatyta tinkamai.
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde cituojamoje kasacinio teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016 asmuo taip pat neturėjo teisės vairuoti, nes ši jam buvo atimta, o kasacinis teismas konstatavo, kad ši aplinkybė neužkerta kelio taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones. Taigi, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, aplinkybė, jog asmuo, darydamas nusikalstamą veiką neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, nėra pagrindas neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, numatant konkretų terminą per kurį nuteistasis negalės vairuoti transporto priemonių, nes šios baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas susijęs su uždraudimu ateityje naudotis šia teise, nepriklausomai nuo to ar nubaustasis šiuo metu turi šią teisę ar jos neturi. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, priešingas aiškinimas reikštų, jog asmuo pirmosios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo metu, padaręs naujas nusikalstamas veikas, kurių metu buvo naudojamasi specialiąja teise, išvengtų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, o tai iš esmės reikštų dalinį asmenų nebaudžiamumą.
8. Apeliantas teisingai nurodo, kad sprendimas skirti draudimą vairuoti transporto priemones yra teismo diskrecijos klausimas, tai visų pirma įtvirtinta BK 68 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad teismas gali (taigi neprivalo) uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas svarstydamas šios priemonės taikymo klausimą privalo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad sprendimą skirti draudimą keturis metus naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumą, apelianto asmenybę, rėmėsi teismų praktika. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentais ir jų nekartoja. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu O. S. buvo skirtas trejų metų šios baudžiamojo poveikio terminas, kurio metu jis pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, darytina išvada, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jos trukmė, apeliantui pakankamo poveikio nepadarė, todėl šiuo atveju skirtas ketverių metų terminas nėra neproporcingai griežtas.
9. Apelianto teigimu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti sutrumpintas, nes sudėjus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą specialiosios teisės atėmimo terminą, su skundžiamu nuosprendžio paskirtosios, šis terminas viršija maksimalų įstatyme numatytą penkerių metų terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad uždraudimas naudotis specialiąja teise yra baudžiamojo poveikio priemonė, o ne bausmė, todėl šiuo atveju netaikomos bausmių sudėjimo ir bendrinimo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog sudėjus anksčiau paskirtą baudžiamojo poveikio priemonės terminą su skundžiamu nuosprendžiu paskirtosios terminu šis viršija 5 metus, BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytų nuostatų nepažeidžia.
10. Taip pat skunde teigiama, kad baudžiamojo poveikio priemonės termino taikymo pradžia yra nustatyta netinkamai, o terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos datos. Tokie apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti. Tais atvejais, kai asmeniui nebuvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, nes šis neturėjo teisės vairuoti, baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio, kuriuo buvo paskirta ši priemonė, įsiteisėjimo dienos (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje bylose Nr. 1A-386-654/2019, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-873/2021). Baudžiamojo poveikio priemonės pradžios termino vėlesnės datos nustatymo klausimas apeliacine tvarka nebuvo keliamas, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.
11. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo keisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
12. 2022 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. birželio 8 d. pažyma Nr. APD-2022-06835 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 50.00 Eur už O. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.
13. Byla apeliacinės instancijos procese buvo nagrinėjama pagal nuteistojo O. S. apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius O. S. parinko gynėją advokatą Kęstutį Ožiūną, kuri Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi ir buvo paskirtas nuteistojo gynėju advokatu. Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, gynėjas nuteistajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, kas reiškia, kad nuteistasis neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš O. S., nesuderinamas su šio teise į gynybą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo O. (O.) S. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.