- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-07
- Bylos Nr.
- e2S-1275-657/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07121-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atstovaujančios valstybę atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-3753-924/2017 pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą dėl termino pareikšti kreditorinius reikalavimus atnaujinimo, dėl išieškotojo ir skolininko vykdymo procese pakeitimo, suinteresuotieji asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams A. Z. įpėdiniui pareikšti, pakeisti vykdymo procese šalis – išieškotoją AB „Lesto“ į išieškotoją AB „Energijos skirstymo operatorius“, skolininką A. Z., mirusį (duomenys neskelbtini) d. į skolininkę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija savo vardu paveldėtą turtą įregistravo tik 2014 m. gruodžio 16 d., todėl iki minėtos datos AB LESTO nebuvo ir negalėjo būti žinomas faktas, jog pasikeitė buto savininkas. Ji tinkamai gynė savo teises ir teisėtus interesus nuo to momento, kai sužinojo / turėjo sužinoti apie A. Z. mirtį. 2014 m. rugsėjo 12 d. raštu informavo Kauno valstybinę mokesčių inspekciją apie palikėjo skolą ir paprašė priimti bešeimininkį turtą valstybės nuosavybėn. AB LESTO yra didelė įmonė, teikianti paslaugas dideliam kiekiui paslaugos gavėjų, todėl duomenų apie skolininkus kontrolė reikalautų logiškai nepateisinamų žmogiškųjų išteklių ir finansinių sąnaudų.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi prašymus patenkino – atnaujino pareiškėjai AB „Energijos skirstymo operatorius“ praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus A. Z., mirusio (duomenys neskelbtini) d., turto paveldėtojui; pakeitė šalis Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10734-191/2013: ieškovę AB „LESTO“ jos teisių ir pareigų perėmėja AB „Energijos skirstymo operatorius“, atsakovą A. Z., mirusį 2014 m. balandžio 23 d., jo teisių ir pareigų perėmėja valstybe atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.Teismas nustatė, kad mirusio A. Z. turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei CK 5.62 straipsnio pagrindu. Pareiškėja yra didelė įmonė, teikianti elektros energijos tiekimo paslaugas dideliam kiekiui vartotojų. Ši aplinkybė lemia, jog pareiškėja neturi galimybių sužinoti iš karto apie kiekvieno vartotojo mirtį. Pareiškėja, sužinojusi apie skolininko mirtį, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją. Valstybinė mokesčių inspekcija tik gavusi 2014 m. rugsėjo 12 d. AB LESTO raštą pradėjo vykdyti procedūras dėl mirusio A. Z. palikimo perėjimo valstybei. Nuosavybės teisės liudijimas valstybei išduotas tik 2014 m. gruodžio 5 d., savo vardu paveldėtą turtą įregistravo 2014 m. gruodžio 16 d. AB LESTO, nors ir praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau iki Lietuvos Respublikai priimant palikimą informavo Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie palikėjo skolą. Pareiškėja kreipėsi į teismą nepraleidusi CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyto trejų metų naikinamojo termino. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas, o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendė, kad terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra teisinis pagrindas šį terminą atnaujinti. Iš Antstolių informacinės sistemos išrašo matyti, kad A. Z. atžvilgiu visos vykdomosios bylos yra užbaigtos, naujų vykdomųjų dokumentų ir jų pagrindu užvestų vykdomų vykdomųjų bylų nėra. Vykdomoji byla Nr. 0036/13/02601 yra užbaigta, vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui. Todėl nagrinėjamu atveju klausimas dėl procesinį teisių perėmimo spręstinas pagal CPK 48 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2015 m. gruodžio 3 d. AB LESTO ir AB „Lietuvos dujos“ sprendimu bendrovės reorganizuotos sujungimo būdu, įsteigiant AB „Energijos skirstymo operatorius“. Minėta bendrovė įregistruota 2015 m. gruodžio 11 d., kuriai pagal reorganizavimo sąlygas perėjo AB LESTO ir AB „Lietuvos dujos“ turtas, teisės ir pareigos. Atsakovas A. Z. (duomenys neskelbtini) d. mirė, o jo turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, todėl ji laikytina atsakovo A. Z. turtinių teisių ir prievolių perėmėja. Esant nurodytoms aplinkybėms, pradinė ieškovė AB LESTO bei atsakovas A. Z. keistini jų teisių ir pareigų perėmėjais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atstovaujanti Lietuvos Respubliką prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kaip sudarančius pagrindą pripažinti termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti priežasčių svarbumą, ir nepagrįstai konstatavo, jog yra teisinis pagrindas pareiškėjai atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus palikėjo A. Z. įpėdinei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai apeliantės. Pareiškėja, sužinojusi apie skolininko A. Z. mirtį, į apeliantę kreipėsi 2014 m. rugsėjo 12 d. Pareiškėja nuo sužinojimo apie A. Z. mirties faktą, daugiau kaip du metus, t. y. iki 2016 m. gruodžio 19 d., nesikreipė į teismą dėl termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti po palikėjo mirties pratęsimo, siekiant tinkamai įgyvendinti savo reikalavimo teisę į palikėjo A. Z. turtą pareiškiant CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais reikalavimą po palikėjo mirties. Šie pareiškėjos veiksmai pagrindžia, kad pareiškėja elgėsi pasyviai. Pareiškėjos neaktyvumas, neoperatyvumas, negali būti pripažįstamas objektyviai pateisinamu elgesiu. Teismas šių aplinkybių nevertino, formaliai konstatuodamas, jog yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdinei. Pareiškėjos abstraktūs teiginiai, jog ji yra didelė įmonė, teikianti elektros energijos tiekimo paslaugas dideliam kiekiui vartotojų ir ši aplinkybė lemia, jog jis neturi galimybių iš karto sužinoti apie kiekvieno vartotojo mirtį, savaime neįrodo praleidimo priežasčių svarbumo. Duomenis apie paslaugų gavėjo mirtį, kaip ir apie nuosavybės teisių įregistravimo faktą, galima gauti iš viešųjų registrų. Teismas tinkamai nevertino ir neatsižvelgė į pareiškėjai, kaip pelno siekiančiam juridiniam asmeniui, taikytinus aukštesnius elgesio standartus. Valstybei, kaip paveldėtojai, priėmusiai palikėjo palikimą, pareiga atsakyti pagal palikėjo skolas atsiranda ne nuo palikimo atsiradimo dienos, kaip nurodė teismas, o tik tuo atveju, jeigu palikėjo kreditoriai yra tinkamai įgyvendinę savo reikalavimo teises CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, būdu ir terminu.Teismas netinkamai taikė CPK 48 straipsnio 1 dalies nuostatas savo iniciatyva išeidamas iš prašyme nurodytų reikalavimų ribų. Pareiškėja savo prašyme nurodytą reikalavimą pakeisti proceso šalis kildino iš vykdymo proceso teisinių santykių, kurie 2014 m. rugpjūčio 26 d. yra pasibaigę, antstolei A. A. vykdomojoje byloje Nr. 0036/13/02601 priėmus išieškojimo negalimumą aktą ir jį kartu su vykdomuoju dokumentu grąžinus išieškotojai AB LESTO. Pareiškėja prašyme „Dėl proceso šalių pakeitimo“ reikalavimo pakeisti proceso šalis civilinėje byloje Nr. 2-10734-191/2013, kaip tokio, nereiškė. Tiek procesas civilinėje byloje Nr. 2-10734-191/2013, kaip ir vykdomojoje byloje Nr. 0036/13/02601 pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą, yra pasibaigęs. Pasibaigusiame procese proceso šalių pakeitimas jau yra negalimas. Byloje nėra įrodymų, jog procesas civilinėje byloje Nr. 2-10734-191/2013 būtų atnaujintas ar pareiškėja per įstatymų nustatytą terminą pakartotinai būtų pateikusi vykdomąjį dokumentą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-10734-191/2013, antstoliui vykdyti, kurio pagrindu būtų pradėtas vykdymo procesas užvedant vykdomąją bylą. Todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo savo iniciatyva išeiti iš pareiškėjo prašyme nurodytų reikalavimų ribų ir pakeisti proceso šalis civilinėje byloje Nr. 2-10734-191/2013, kurioje procesas yra pasibaigęs įsiteisėjusiu teismo sprendimu 2013 m. liepos 30 d.Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašė atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, išsamiai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė motyvuotą ir teisingą nutartį. Išieškotoja yra didelė įmonė, teikianti paslaugas dideliam kiekiui paslaugos gavėjų. Nurodyta aplinkybė lemia, jog duomenų apie skolininkus kontrolė reikalautų logiškai nepateisinamų žmogiškųjų išteklių ir finansinių sąnaudų. Pareiškėja, nors ir praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau iki Lietuvos Respublikai priimant palikimą informavo Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie patikėjo skolą ir į teismą kreipėsi nepraleidusi CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyto trejų metų naikinamojo termino. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Apeliantės nurodyti motyvai nepaneigė teismo nutarties išvadų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10734-191/2013 ieškovei AB „LESTO“ iš atsakovo A. Z. buvo priteista 1 679,25 Eur (5 798,13 Lt) skolos už elektros energiją, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos ir 50,39 Eur (174,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. liepos 30 d., vykdomasis raštas buvo išduotas 2013 m. rugpjūčio 1 d. ir pateiktas antstolės A. A. kontorai vykdymui (pradėta vykdomoji byla Nr. 0036/13/02601). Skolininkas A. Z. mirė (duomenys neskelbtini) d. Antstolė A. A. 2014 m. rugpjūčio 26 d. vykdomojoje byloje Nr. 0036/13/02601 surašė išieškojimo negalimumo aktą ir jį kartu su teismo išduotu vykdomuoju raštu grąžino išieškotojui, taip užbaigdama vykdymo procesą ir pačią vykdomąją bylą Nr. 0036/13/02601. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.).
Dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti
Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu nurodė, jog terminas buvo atnaujintas nepagrįstai, nes pareiškėja elgėsi pasyviai, nes dėl termino pratęsimo į teismą kreipėsi tik 2016 m. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1 d., 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimą reglamentuojančios nuostatos (CK 5.63 str.) sistemiškai susijusios su teisės normomis, reglamentuojančiomis įpėdinių teisių įgyvendinimą. Remiantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Minėta, kad neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.), o asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 4 d.). Terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.50 str. 3 d.) ir palikimui priimti (CK 5.63 str. 1 dalis) sutampa. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pažymėtina, kad šis sąrašas nebaigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje antstolis Nr. 3K-3-540/2011). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai neįtvirtinti trijų mėnesių termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padariniai. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto termino pratęsimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 str. 3 d.), neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, tačiau CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Byloje nustatyta, kad AB „LESTO“ 2014 m. rugsėjo 12 d. raštu informavo Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie palikėjo skolą ir prašė priimti bešeimininkį turtą valstybės nuosavybėn, t. y. dar iki valstybei atliekant veiksmus ir išreiškiant sutikimą dėl palikimo priėmimo. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (28.8.08-4)-RNA-35 215 patvirtino, jog gavo kreditorės raštą ir pradėjo rinkti informaciją apie mirusius asmenis ir jų paveldėtojus. Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2014 m. lapkričio 17 d. priėmė A. Z. palikimą, 2014 m. gruodžio 5 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. AB „LESTO“ 2015 m. gruodžio 7 d. papildomai kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolų.Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad kreditorė AB „LESTO“ buvo pateikusi vykdomąjį raštą antstolei dėl skolos išieškojimo. Antstolė A. A. 2014 m. rugpjūčio 26 d. išieškotojai pranešė apie tai, kad skolininkas A. Z. mirė. Kreditorė AB „LESTO“ apie tai nedelsiant 2014 m. rugsėjo 12 d. raštu informavo Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie savo kreditorinį reikalavimą į palikėją, todėl faktas apie palikėjo skolas, kad ir praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, buvo išviešintas, ir paveldėtoja turėjo teisę spręsti dėl palikimo priėmimo, nes kaip žinia, palikimas priimamas be sąlygų ir išlygų (CK 5.50 str. 1 d.). Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad kreditorė elgėsi aktyviai, atidžiai ir rūpestingai, bendravo su antstole vykdymo procese, nedelsiant informavo galimą paveldėtoją apie palikėjo skolą, dar valstybei nedavus sutikimo priimti palikimą, t. y. tinkamai atliko visus veiksmus, kurie priklausė būtent nuo jos valios ir galėjo būti jos kontroliuojami. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais jį atnaujino.
Dėl šalių pakeitimo
Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai pakeitė šalis civilinėje byloje taikydamas teisės normas, reglamentuojančias šalių pakeitimą vykdymo procese, nes vykdomoji byla yra užbaigta. Teismas, savo iniciatyva taikydamas CPK 48 straipsnio nuostatas išėjo už prašyme nurodytų reikalavimo ribų, nors buvo prašoma šalis pakeisti CPK 596 straipsnio pagrindu. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Visų pirma, asmuo kreipdamasis į teismą privalo nurodyti, kokia jo teisė yra pažeidžiama ir kokios teisės gynimo jis siekia, ir kaip žinoma, būtent bylą nagrinėjančiam teismui tenka pareiga kvalifikuoti ieškinio / pareiškimo pagrindu nurodytas aplinkybes, aiškinti ir taikyti teisę. Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis (CPK 48 str. 1 d., 3 d.). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, taip pat vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d., 596 str. 1 d.). Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-367/2008).Pažymėtina, kad procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Procesinį teisių perėmimą reglamentuoja dvi teisės normos, įtvirtintos CPK 48 straipsnio 1 dalyje ir 596 straipsnyje. Jeigu pirmoji iš jų nustato bendrąsias procesinių teisių perėmimo sąlygas, tai antroji reglamentuoja proceso dalyvių pakeitimo procedūrą vykdymo procese. CPK 596 straipsnis taikomas tik tada, kai pradėtas vykdymo procesas, t. y. antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus.CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo teisės perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais), teismas, jeigu yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 str.). Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį. Negalima perimti procesinių teisių, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 2015 m. gruodžio 3 d. įvykusiuose AB LESTO ir AB „Lietuvos dujos“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimtais sprendimais reorganizuoti AB LESTO ir akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“ sujungimo būdu įsteigiant AB „Energijos skirstymo operatorius“ bei 2015 m. gruodžio 31 d. Teisių ir pareigų priėmimo – perdavimo aktu, pagrįstai sprendė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra visų AB LESTO materialinių ir procesinių teisių perėmėja ir pakeitė šalį išnagrinėtoje civilinėje byloje.Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Visų pirma būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 str. 1 d.). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Nenustačius, kad pirmosios instancijos be pagrindo atnaujino terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus A. Z., mirusio (duomenys neskelbtini) d., turto paveldėtojai ir pirmosios instancijos teismui nustačius, kad palikėjo A. Z. turtą paveldėjo valstybė, teismas pagrįstai pakeitė skolininką (atsakovą) baigtoje civilinėje byloje remdamasis CPK 48 straipsnio pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, jog pakeitus šalis baigtoje civilinėje byloje gali būti išduotas vykdomasis raštas, nes jo pateikimo vykdymui terminas yra nepasibaigęs. Teismo nuomone, suinteresuoto asmens atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl termino atnaujinimo, skolininko ir išieškotojo pakeitimo yra nepagrįsti ir prieštarauja įstatyme įtvirtintam kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principui. Kiti atskirojo skundo argumentai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Įvertinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančiais termino atnaujinimą ir šalių teisių perėmimą, todėl atskirajame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.