Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-96-827/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-04-15Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-07-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-15
Bylos Nr.
1-96-827/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38085-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Nukentėjusysis
V. J.
Kaltinamasis
D. K.
Advokatai
Girdutis Vainius, Simonas Makrickas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-96-827/2021Proceso Nr. 1-01-1-38085-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1, 2.3.6.4.5 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Latvelliui,nukentėjusiajai V. J. ir jos įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Simonui Makrickui,kaltinamajam D. K. ir jo gynėjui advokatui Girdučiui Vainiui,teismo medicinos ekspertui Jūriui Plentai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant D. K. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (nuosprendis įsiteisėjo 2021-02-12);

šioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. mušdamas bei kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2018-11-09 apie 13.00 val. bute (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, žodinio konflikto su savo sugyventine V. J. metu, pastarajai sugriebęs rankomis už palto ties krūtine ir nutempęs jėga į svetainę, pastūmė ir pargriovė ją ant sofos, spaudė kojos keliu prie sofos, griebęs už kaklo, pradėjo ją smaugti, paėmęs ją už palto viena ranka ties krūtine, kita ranka paėmęs už kaklo, trenkė į sieną, prirėmęs prie sienos, viena ranka laikė už kaklo, su kitos rankos kumščiu sudavė jai į krutinę, taip pat, suėmęs rankomis už ausų, pradėjo stipriai spausti, tokiu būdu sukeldamas šeimos nariui, sugyventinei V. J. fizinį skausmą, bei padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas krūtinėje ir kairiame žaste, bei kliniškai diagnozuotą krūtininės stuburo dalies patempimą. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. K. teismo posėdyje jam pareikšto kaltinimo nepripažino, nurodė, kad su V. J. susipažino 2017 metais. Pas ją gyveno porą mėnesių. Dėl jos neadekvataus elgesio išėjo gyventi pas tėvą. Vėliau išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini)gatvėje. V. J. ateidavo pas jį, bet buto raktų neturėjo. Susiskambino su E. K. ir sutarė važiuoti žvejoti, norėjo pabėgti nuo streso. Lapkričio 8 d. ketvirtadienį po darbo išvažiavo į kaimą. Kaime buvo jau vakare, nuėjo miegoti. Kitą dieną ryte išėjo žvejoti. Grįžo apie pietus. Atėjo dėdė, kaltinamasis padėjo babai. Vakare dėdė išėjo. Šeštadienį ryte vėl ėjo žvejoti, o per pietus išvažiavo namo. Kaltinime nurodytomis dienomis su V. J. nebuvo susitikęs. Tuo metu bandė taikytis su žmona. Dar buvo vedę. Tuo metu nebuvo pareiškimo dėl skyrybų. Atrodo, buvo nustatytas bendravimo su vaikais grafikas kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro. Su vaikais bendravimas vyko įvairiai. Reiškia, tą savaitgalį vaikų neėmė. Kartais paimdavo savaitės viduryje. Jeigu būdavo šalta, eidavo į žaidimų kambarį. Kartais eidavo pasivaikščioti, sugalvodavo, ką veikti. Namuose nelabai būdavo, su trimis vaikais būtų sudėtinga. Kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, sakė, kad neprisimena, ką darė tą dieną. Neturėjo gynėjo, nežinojo, kaip elgtis. V. J. norėjo, kad jis skirtųsi. Kai norėjo taikytis su žmona, V. skambino, rašė. Kai kažko nedarai, žmogus kerštauja, kažką susigalvoja, o V. J. yra to specialistė, žino, kaip elgtis. Nežino, iš kur galėjo atsirasti sužalojimai, gal soliariume persikaitino. Čia yra apsimetinėjimas. Bute vyko remontas, gal griuvo.

Su V. J. bendravo nuo 2017 metų. Kartu gyveno kelis mėnesius. Vėliau ji tik ateidavo, kartu negyveno. Nebuvo pasipiršęs. Žiedą dovanojo. 2018-2019 metais kartu šventė Kalėdas, Naujuosius metus, lankėsi užsienyje. Buvo Paryžiuje, vėliau maždaug po pusės metų lankėsi Lenkijoje. Po 2018 metų įvykių neprisimena planų dėl Naujųjų metų. Sukontaktuoti su V. J. vedė instinktai, gal norėjo pasimylėti, kitų norų nebuvo. Nebuvo atvejų, kad ieškotų V. J., sektų ją. Matė prie upės, bet priėjo ji pati. Buvo atvejis, kai V. J. prisijungė prie jo su vaikais. Tada buvo jo savaitgalis. Apie bylą dėl lapkričio 8 d. įvykio sužinojo gal po metų. Tuo metu buvo nagrinėjama byla dėl įkandimo. 2018 m. lapkričio mėn. turėjo SEB banko kortelę, tada dirbo MB „C“ darbų vadovu. Susitarė su direktoriumi ir išvažiavo neoficialiai. Direktorius M. B.. Lapkričio 26 d. su gėlėmis neprisimena (t. 2, b. l. 20-21).

2021 m. vasario 5 dienos teismo posėdyje D. K. nurodė, kad lapkričio 9 d. jis buvo su tėvu sode. Davė parodymus po metų, supainiojo savaitgalius. Žvejyboje buvo lapkričio 2 d., o po savaitės su tėvu buvo sode. Pasirodo, kad tėvas turi paskolos raštelį, kad dieną prieš tai skolinosi pinigų. Su tėvu pakalbėjo, pasirodo, kad buvo žvejyboje, bet savaitę prieš tai. Tėvas turi paskolos raštelį, sudarytą prieš dieną. Lapkričio 9 d. su tėvu sutarė, kad važiuosime į sodą. Penktadienį važiavo į sodą įvesti vandenį. Važiavo maždaug 9 val. ir vedė vandenį į antrą sodo namelio aukštą. Šitų aplinkybių anksčiau nenurodė, nes neprisiminė. Niekas nemelavo, paprasčiausiai sumaišė savaitgalius. Praėjo ilgas laiko tarpas. Minėti įvykiai vyko, bet lapkričio 2 d. Prisiminėme datą, nes lapkričio 8 d. tėvas skolinosi pinigų. Apie 9 val. atvažiavo pas tėvą, važiavo į sodą ir dirbo iki vakaro. Mano, kad tai galėtų patvirtinti kaimynai ir tėvo brolis, iš kurio tėvas skolinosi pinigų. Tėvas gyvena Karoliniškėse, o jo brolis gyvena Viršuliškėse. Apie paskolos raštelį sužinojo gal prieš mėnesį. Sodas yra (duomenys neskelbtini), 15 km nuo Vilniaus. Yra ten buvęs daug kartų. Sodas priklauso tėvui. Tikslaus sodo adreso nežino. Važiuoja iš atminties(t. 2, b. l. 84-85).

Apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad su V. J. bendravo apie metus laiko. Gyveno su ja adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) apie 2 mėnesius, tai buvo 2017 metais. Vėliau išsinuomojo butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur susitikdavo su V. J.. Su ja kartu negyveno, bendro ūkio niekada nevedė. Ji jo sugyventine nebuvo. Nurodė, kad yra vedęs, o su ja retkarčiais susitikdavo bei leido laiką. Kitaip sakant jie buvo meilužiais. Būdavo, kad ji retkarčiais pasilikdavo pas D. K. nakvoti. Neprisimena, ar nuo 2018-11-08 iki 2018-11-09 buvo susitikęs su V. J. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jokio smurto prieš V. J. aplamai niekada nėra naudojęs. Tarp jų būdavo konfliktai, bet žodiniai. Niekada nebuvo sugriebęs rankomis už palto V. J., bei jėga nutempęs į svetainę. Jos niekada nestumdė, nesmaugė, jokių smūgių su kumščiu niekada jai nėra sudavęs. Jokio fizinio skausmo tikrai niekada jai nėra sukėlęs, rankos prieš ją niekada nekėlė. Nurodė, kad šiuo metu su V. J. nebendrauja apie metus. Jis mano, kad ji jaučiasi įžeista, pažeminta, kad susitikinėjo su vedusiu vyru. Visą laiką norėjo, kad jis išsiskirtų. Todėl dabar jam kerštaudama dėl to, kad jis taip ir neišsiskyrė su žmona ir neliko su ja, rašo įvairaus pobūdžio skundus į teisėsaugos institucijas, jo darbovietę ir panašiai. Yra rašiusi ne kartą jam, kad jei su ja nepasiliks, tai ji nusižudys. Pastoviai bandė visokiais būdais jį prie savęs prisitraukti. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali, kadangi praėjo ilgas laiko tarpas ir tikrai neatsimena net ar buvo su V. J. susitikęs 2018-11-08, 2018-11-09 dienomis (t. 1, b. l. 93, 100).

Apklausta kaip nukentėjusioji V. J. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju dažnai pykdavosi, pastoviai negyveno. Kai pykosi, ji važiuodavo namo. Lapkričio 8 d. leido laiką kartu. Ji liko nakvoti. Kitą dieną ruošėsi eiti į filmą. Iš ryto jai prasidėjo migrena. Iki pietų gulinėjo. Nutarė važiuoti namo, pradėjo ruoštis. D. tuo metu valgė, paklausė, kur ji susiruošė. Sakė, kad važiuos namo. Be to, tą dieną jis ruošėsi paimti pas save sūnų. Pagalvojo, kad geriau važiuos namo. D. supyko, sakė, kad pamiegojo ir važiuoja namo. Ji rengėsi toliau. D. pradėjo spjaudyti maistą. Ji pradėjo autis batus. Jis griebė ją už palto, metė ant sofos svetainėje, spaudė keliu, grasino nužudyti. Ji prašė paleisti. Po to trenkė ją į sieną, spjovė, smaugė, daužė į sieną, spaudė galvą ties ausimis ir keikdamasis išmetė iš buto. Ji sėdo į mašiną, nežinojo, ką daryti. Paskambino draugei E., paprašė atvažiuoti. Nuvažiavo namo. Namie buvo sūnus K. Ž.. Klausė jos, kas atsitiko. Ji virpėjo, nuo smūgių matėsi dėmės. Pasakė, kad sumušė D. Kai atvažiavo E., papasakojo, kas įvyko. Ji ją nuvežė į Lazdynų ligoninę. Apžiūrėjo, paklausė, kas atsitiko. Pasakė, kad buvo sumušta. Išrašė vaistų, E. parvežė namo, pasikalbėjo. Ryte atvažiavo policijos pareigūnai, papasakojo, kas įvyko. Kai tai padaro mylimas žmogus, yra daug skaudžiau. Gal po savaitės kaltinamasis parašė, kvietė į filmą. Skambino, bet ji ignoravo skambučius, bijojo. Nežinojo, ką daryti. Mėnesio gale D. atvažiavo su gėlėmis. Tokių dalykų neįmanoma atleisti, nežinojo, kaip elgtis, bandė bendrauti, bet tolimesni įvykiai įrodė, kad jis yra neadekvatus.

D. ją smaugė viena ranka, spaudė keliu, šaukė, kad užmuš. Paėmė už palto ir trenkė į sieną, daužė krūtinę. Prie sienos dar smaugė, spjovė į veidą. Prašė jo ramintis. Skaudėjo kaklą. Kai buvo prie sienos, daužė krūtinę. Nežino, kiek kartų trenkė. Ji verkė, maldavo paleisti, ištrūkti neįmanoma, jis gi sportininkas. Kaimynai gal negirdėjo triukšmo. Įdomiais momentais jis jungdavo muziką. Nežino, ar tada buvo įjungęs. Išmesta iš buto, nuėjo į mašiną, galvojo, ką daryti, buvo pasimetusi. Paskambino E. Ji pažadėjo atvažiuoti. Kai atvažiavo, nutarė, kad reikia važiuoti į ligoninę. Tą pačią dieną važiavo į Antakalnį, bet nepriėmė, todėl važiavo į Lazdynus. Ten apžiūrėjo, padarė rentgeną, nes skaudėjo krūtinę, nugarą. Ausis skaudėjo nuo spaudimo. Tą pačią dieną ties ausimis, ant krūtinės buvo paraudimai. Į krūtinę daužė kumščiu. Kaklas buvo raudonas, skaudėjo. Matėsi sužalojimai. Policijai apie įvykį pranešė gal ligoninė. Anksti ryte į butą atvažiavo policijos pareigūnai. Kalbėjo su jais.

Kartu su kaltinamuoju gyveno nuo 2017-10-28 ar 26. Iki šito sumušimo gyveno kartu, D. piršosi. 2018 m. gegužės mėn. D. stipriai stūmė ją. Kreipėsi į policiją, bet susitaikė. Mėlynė iki šiol matosi. Lapkričio 9 d. buvo, berods, penktadienis. Draugė anksčiau baigė darbą ir atvažiavo. Konfliktas vyko bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tame bute ji gyveno, buvo jos daiktų. Į savo butą važiuodavo pas sūnų nusiraminti, kai matydavo, kad D. pyksta. Gyveno kartu, t. y. miegojo, valgė, eidavo į parduotuvę. Bendrai viską pirko, patalynę, čiužinį, virtuvės reikmenis. Buto nuomos sutartis buvo D. vardu. Ten apsigyveno 2018-05-01 ar 02. Kelis mėnesius gyveno pas ją, bet nutarė, kad butas per mažas. Be to, dar gyveno jos sūnus. D. išėjo gyventi pas tėtį, ieškojo didesnio buto. Ji liko gyventi savo bute. D. tėtis siūlė kraustytis gyventi pas jį. Nuo 2018 m. gegužės mėn. pradžios į savo butą važiuodavo 1-2 kartus per mėnesį. Būdavo daugiausiai nuomojamame bute. Ten D. atsivesdavo savo vaikus. Su D. tėvu bendravo. 2018-01-04 D. pasipiršo, padovanojo žiedą. 2017-10-13 prisipažino jausmuose. Kadangi jis buvo vedęs, sakė jam ne. Sprendė, ką daryti. D. išėjo gyventi pas mamą, o tada atėjo pas ją. Vyko skyrybos. Kai pykosi, nutraukė skyrybų procesą. Toliau jau jai nebuvo aktualu. 2018-us metus sutiko Paryžiuje. Spalio 13 d. dviese važiavo į Varšuvą. Kai nesipyko, gyvenome gražiai. Dažniausiai pykčiau kildavo dėl jo nesusitvarkymo su žmona. Ji kaltindavo nukentėjusiąją, kad vaikai per ilgai būdavo saulėje ir kitokių dalykų.

Prašo priteisti 10000 eurų neturtinės žalos, nes niekas neturi teisės kelti rankos. Smūgiai buvo stiprūs. Jis yra sportininkas, čempionas, kuris neturėtų kelti rankos prieš paprastą žmogų. Ji gėrė vaistus nimesil ir ibuprofeną. Moraliniai skausmai buvo stipresni už fizinius. Nėjo iš namų. Žiauru, kai mylimas vyras spjauna į veidą. Užsidarė savyje. Vilniuje su sūnumi jie vieni. Apie tai kažkam sakyti gėda. Dėl psichologinės pagalbos niekur nesikreipė, laikiė visą tai savyje. Buvo dar labai įsimylėjusi, kaip ir jis. D. iš karto prisipažino, kad vedęs. Sakė, kad pirmiausiai reikia spręsti dėl skyrybų, su vedusiu vyru ji nebus. Kokia situacija dabar dėl skyrybų, nežino. D. rodė pažymas, kad pradeda skyrybų procesą. Reikėjo vaikų gimimo liudijimų. Žmona prašė pinigų. Jis pyko. K. D. išėjo iš šeimos, su vaikais nebendravo. Buvo teismas dėl bendravimo. Kiek žino, buvo priteisti alimentai, nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. D. pergyveno, kad žmona prašo alimentų. Smulkmenų nežino. Viskas tik iš žodžių. Kai pradėjo gyventi su D., jos sūnus buvo dar nepilnametis. Jie gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sudarant buto nuomos sutartį, ji dalyvavo, bet nenorėjo pasirašyti sutarties. Turėjo buto raktus. Turi SMS pranešimą, kuriame D. reikalavo atiduoti juos. Daug kartų buvo atidavusi raktus. Kai neatiduodavo raktų, keitė spynas, vėl davė raktus. Ar turėjo buto raktus lapkričio 9 d., neprisimena. Buvo painiava, nesuprato, kas vyksta, mano, jis pats nesuprato. Anos bylos ikiteisminio tyrimo metu minėjo visus smurto atvejus. Kalbėta ir apie gegužės mėn. Į ekspertą nesikreipė. Su sumušimais lapkričio 9 d. vakarą važiavo į ligoninę. Kai buvo perkąsta ranka, taip pat važiavo į ligoninę gruodžio 26 d. Iki lapkričio 9 d. į ligoninę nesikreipė. Tada ant kojos buvo baisi mėlynė. Ją stipriai stūmė. Buvo iškėlęs kėdę, bet, ačiū dievui, susilaikė. Trenkėsi į sofą ir atsirado mėlynė tikriausiai visam gyvenimui Po lapkričio 9 d. įvykio D. atvažiavo su gėlėmis, pradėjome bendrauti. Ji neatleido, bet bendravo (t. 1, b. l. 163-165).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji V. J. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes (t. 1, b. l. 28-29). Papildomai apklausta kaip nukentėjusioji V. J. parodė, kad prie pareiškimo pridėtos nuotraukos, kuriuose matomi D. K. jai padaryti sužalojimai yra visos dėl 2018-11-09 dienos įvykio, kurio metu D. K. buvo ją sumušęs. Nuotraukose yra su skirtingais rūbais, kadangi jos darytos skirtingomis dienomis. Pirmomis dienomis matėsi tik paraudimai, po kelių dienų tose vietose atsirado mėlynės. Į medikus dėl sužalojimų ji kreipėsi 2018-11-09 apie 21.00 val. į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Į Kitas gydymo įstaigas dėl sužalojimų nesikreipė. Dėl minėto įvykio į policiją nesikreipė, nes tuo metu buvo sukrėsta. Atvykę policijos pareigūnai minėjo, kad reikėtų kreiptis ar kažką daryti, tačiau tuomet nesuprato, kad ji pati atskirai turi parašyti pareiškimą dėl šio smurto atvejo. Ji neatsimena, ar atsisakė, nuo pareiškimo rašymo. Tuo metu buvo, kaip jau minėjo, sukrėsta, išsigandusi, todėl galėjo pasakyti policijos pareigūnams, kad niekur nesikreips ir pretenzijų niekam neturi. Po įvykio D. K. jos atsiprašinėjo, buvo atvežęs gelių. Prie apklausos prideda nuotraukas su patirtais 2018-11-09 dieną sužalojimais, kur nurodytos tikslios datos, kada jos yra padarytos (t. 1, b. l. 43-61)

Apklaustas teismo medicinos ekspertas Jūris Plenta teismo posėdyje parodė, kad atliko tyrimą 2019-11-08, išvadą tvirtina. Tyrė medicininius dokumentus, vertinė išrašą VšĮ respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės. Konstatuota krūtinės ląstos, žasto, kaklo sumušimas, krūtininės stuburo dalies patempimas. Gydytojas gana detaliai aprašė kraujosruvą krūtinėje, kuri yra gana plati. Aprašė kairiame žaste poodinę kraujosruvą ir konstatavo, kad skausmingas kaklas, skausmingi stuburo krūtininių slankstelių judesiai. Šie sužalojimai buvo įvertinti. Surašė išvadą, kad V. J. nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinėje ir kairiame žaste bei kliniškai diagnozuotas krūtininės stuburo dalies patempimas, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Užduotyje buvo nurodyta, kad tiriamoji buvo sumušta 2018-11-09 apie 13 val. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sugyventinis D. K. smurtavo sugyventinės V. J. atžvilgiu, panaudojo fizinę jėgą ir kumščiu trenkė į krūtinę, trenkė į sieną, rankomis smaugė per kaklą, padarydamas kūno sužalojimus. Šios išdėstytos aplinkybės visiškai atitinka tuos sužalojimus, kuriuos nustatė, sužalojimai galėjo būti padaryti tomis aplinkybėmis. Kaklo sumušimas tik konstatuotas, tačiau jis nepagrįstas objektyviais duomenimis. Yra tik nežymus skausmingumas prie speninės ataugos. Tai gali būti susieta su stuburu, todėl šito kaklo sumušimo neėmė domėn. Kad atsirastų patempimas, turi būti staigus kūno judesys. Šiuo atveju tai galėjo atsirasti, kaip pasakojo nukentėjusioji, kai ją sugriebė už rūbų ir purtė, judesys į sieną. Galėjo atsirasti ir nuo bloškimo ant sofos. Vienas trauminis poveikis buvo į krūtinę, konstatuoja, kad ne mažiau negu 3 trauminiai poveikiai, nes krūtinėje yra gana plati kraujosruva, galėjo padaryti ir vienu smūgiu, bet labiau tikėtina, kad ne vienu smūgiu. Dar vienas trauminis poveikis buvo, supurtant kūną. Čia irgi gaunasi trauminis poveikis. Dar vienas trauminis poveikis buvo nukentėjusiajai atsitrenkiant į sieną. Kairiojo žasto distalinėje dalyje matomas nežymus patinimas, poodinė kraujosruva (parodo). Taip, kumštis, kelis gali būti laikomi kietais bukais daiktais. Keliu remiantis galėjo būti padarytas krūtinės sužalojimas. Supurtymas yra netiesioginis trauminis poveikis. Tai vertinama, kaip trauminis poveikis. Sužalojimai padaromi kietais bukais, pjaunančiais ir duriančiais daiktais. Net ir oro srovė, jeigu ją nukreipti, bus kietas bukas daiktas. Intervalo tarp sužalojimų padarymo nenustatys. Kitų aplinkybių, kada tai galėjo būti padaryta, neturi, kad tai paneigtų. Turi tas konkrečias aplinkybes, todėl taip ir parašyta. Intervalo negalima nustatyti, nes sužalojimai aprašyti netiksliai, nenurodant spalvos, lokalizacijos, gana subjektyviai. Jeigu būtų nukentėjusioji atėjusi pas juos, būtų ne tiek mažai sužalojimų. Tai jau ne jo kompetencija. Gydytojai tiesiog iki galo neatliko savo darbo, nenurodo spalvų, tikslios lokalizacijos, dydžio, todėl visa tai yra tikimybiška, todėl parašė galimai. Nuotraukos nėra jų kompetencijos objektas. Nebent jos bus ištirtos specialisto, kuris patvirtins, kad ten nėra padaryta machinacija. Galėtų vertinti nuotraukas, kurias padarė jo kolega, uždokumentavo (t. 1, b. l. 165-166).

Apklaustas kaip liudytojas K. Ž. teismo posėdyje parodė, kad iš bylos dalyvių pažįsta mamą ir D. K., kuris buvo mamos sugyventinis, gyveno pas juos kaip mamos sugyventinis. Žino, kad nagrinėjama byla dėl sumušimo, smurto prieš mamą. D. K. pakėlė prieš ją ranką. 2018 m. lapkričio mėn. mama grįžo apsiverkusi, susijaudinusi. Pasakojo, kad sumušė D. K.. Atvažiavo E., jos važiavo į ligoninę. Kitą rytą pas juos lankėsi policijos pareigūnai. Tuo metu jis dar miegojo. Mama grįžo po pietų, apie 15 val. Buvo apsiverkusi, išsigandusi, ne tokia, kaip visada. Rodė, kad ant krūtinės buvo raudona, jau gerai neatsimena. Po kažkiek laiko už ausų, ant krūtinės atsirado mėlynės. D. K. pas juos gyveno apie mėnesį. Nežino, kodėl išsikėlė. Mama gyveno pas jį, o kai susipykdavo, mama grįždavo namo. Yra buvęs bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur gyveno mama. Kai mama išsikėlė, liko ne vienas, gyveno su močiute. Su močiute gyveno 1-2 mėnesius. Kas kiek laiko mama grįždavo namo, neprisimena.

Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 63), liudytojas parodė, kad jis nenori nieko daugiau pasakyti, viskas teisinga (t. 1, b. l. 166-167).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu K. Ž. parodė, 2018-11-09 po 15.00 val. namo adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), grįžo jo motina V. J.. Į butą ji užėjo apsiverkusi, metėsi, kad yra išsigandusi. Paklausė jos, kas atsitiko. Mama atsakė, kad ją sumušė draugas (sugyventinis) D. K.. Mama papasakojo, kad 2019-11-09 bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ją sumušė D. K.. Aiškino, kad jis spjovė jai į veidą, su rankom laikė už kaklo, rankomis spaudė už ausų (matėsi paraudimai). Aiškino, kad jis buvo ją pargriovęs ant sofos ir spaudė su keliu, vėliau prispaudė prie sienos. Ant krūtinės matėsi sumušimas, mėlynė. Ant kairės rankos buvo didelė mėlynė (sumušimas). Motina skundėsi, kad jai sunku judinti kaklą, jautė skausmą, skaudėjo nugarą. Taip pat mama nurodė, kad D. K. ją prievarta išstūmė iš buto. Mama paskambino savo draugei E. P.. Motina jautė skausmą, bijodama, kad nebūtų kokių lūžių nuvyko su drauge į ligoninę apžiūrai. 2018-11-10 anksti ryte (tikslaus laiko neatsimena) į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai, kurie bendravo su mama dėl jos sumušimo. Maždaug po paros ir vėliau jis matė ant motinos kūno mėlynes, kaip ir minėjo už ausų, ant kairės rankos ir ant krūtinės. Su motinos telefonu fotografavo minėtas mėlynes. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (t. 1, b. l. 63).

Apklausta kaip liudytoja E. P. teismo posėdyje parodė, kad žino V. J.. Ji yra tolima giminaitė. Prisimena iš vaikystės iš giminių. Kai atvažiavo studijuoti į Vilnių, sužinojo, kad ji gyvena Vilniuje. Žino, kad nagrinėjama byla dėl panaudoto smurto. Sulaukė skambučio iš V. Ji verkė, sakė, kad prieš ją sugyventinis pavartojo smurtą. Po darbo nuvažiavo pas ją namo. Pasakojo, kas įvyko, matė, kad raudonas kaklas. V. pasakojo, kad jos gyvenimo draugas valgė, susierzino ir puolė ją. Pasakojo, kas jis, kas atsitiko. Matėsi žymės ant kaklo, jo labiau raudonavo, todėl važiavo į ligoninę. Prisimena raudonį ant kaklo, darėsi blogiau. Sakė, kad reikia pasitikrinti. Suprato, kad tai atsitiko jo bute. Kai V. skambino, sakė, kad ką tik išėjo iš to buto. Sutarė, kad atvažiuos po darbo. Nutarė važiuoti į ligoninę pasitikrinti, kad nebūtų pasekmių. Ji nėra specialistė, negali pasakyti, nuo ko atsirado raudonis, ar nuo streso (t. 1, b. l. 167).

Apklaustas kaip liudytojas E. K. teismo posėdyje parodė, kad iš salėje esančių asmenų pažįsta D. K. nuo vaikystės. Šiuo metu kartais leidžia laiką kartu. Liudytojas Vilniuje gyvena nuo 1984 metų. Žino, kad nagrinėjama byla dėl to, kad D., neva, naudojo smurtą prieš moterį. Apie tai jis pasakojo seniai, kad buvo reiškiamas kaltinimas, kad, neva, mušė, kai jie gyveno kartu. To negalėjo būti. D. nevartoja alkoholio. Smulkiau tų aplinkybių nežino. D. lankė dziudo, lanko šokius. Kiek jį pažįsta, negalėjo to būti. D. visą save atiduoda sportui salėje, smurto negalėjo vartoti. 2018 m. lapkričio mėn. buvo sutarę važiuoti žvejoti. Lapkričio 8 d. vakare išvažiavo. Prisimena šią datą, nes (duomenys neskelbtini) d. buvo brolio žmonos gimtadienis. Paskutiniu metu dirbo Belgijoje. Tada, 2018 metais dirbo UAB „P“. Tada buvo ketvirtadienis. Išvažiavo apie 18 val. Penktadienį pasiėmė laisvadienį. Važiavo į Panevėžio rajoną D. mašina. Kas pylė benziną, nepamena. Važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas D. močiutę. Ten yra nedidelė upė, pavadinimo neprisimena, atrodo pavadinimas prasideda raide š, gal (duomenys neskelbtini) upė. Išvažiavo apie 18 val. Ten buvo apie 20 val. Pavalgė ir ėjo miegoti. Ryte spiningu gaudė lydekas. Ėjo žvejoti, kai brėško rytas. Nežino, ar tada buvo galima gaudyti lydekas. Iš viso pagavo 2-3 lydekas. Liudytojas pagavo vieną lydeką. Žvejojo 3-4 valandas, iki 12-13 val. Į sodybą grįžo pėsčiomis. Atėjo D. dėdė V. Jis ten netoli gyvena. Žvejojo dviese. Grįžo apie 12-13 val., sutvarkė žuvį, išgėrė ir ėjo miegoti. Ryte vėl ėjo žvejoti, bet nieko nepagavo. Namo išvažiavo 11-12 val. Į Vilnių grįžo 13-14 val. Vilniuje nebuvo nuo lapkričio 8 d. iki lapkričio 10 d. 13-14 val. (t. 2, b. l. 18-19).

Apklaustas kaip liudytojas V. B. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta D. ir E. D. yra sūnėnas. E. matė vieną kartą. Pusdienį yra praleidę kartu, kai buvo atvažiavęs su D. Maždaug žino, dėl ko nagrinėjama byla, kad, neva, D. sumušė draugę. Šias aplinkybes sužinojo maždaug prieš mėnesį. Papasakojo D. Ką tiksliai pasakojo, jau nepasakys, tai išėjo iš kalbos. Nemano, kad D. galėtų sumušti kažką. Kiek žino, jis tada buvo pas močiutę, liudytojo mamą. D. turėjo atvažiuoti į liudytojo dukros gimtadienį, bet neatvažiavo. Atvažiavo po savaitės Jo dukros gimtadienis (duomenys neskelbtini) d. D. atvažiavo kažkada viduryje savaitės, lapkričio 6-7 d. Liudytojui paskambino mama ir pasakė, kad atvažiavo D. Jis nuvažiavo, pabuvo ir grįžo namo. Konkrečios datos neprisimena, lapkričio 6-7 d. Kad atvažiavo D, pasakė mama. Su ja kalbasi kiekvieną dieną. Kitą dieną nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten buvo atvažiavę D. ir E., virtuvėje kepė žuvį. Sakė, kad žvejojo (duomenys neskelbtini) upelyje. Juos matė ketvirtadienį ar penktadienį. Savaitgalį turėjo atvažiuoti dukra. D. išvažiavo šeštadienį ar sekmadienį. Su jo dukra jie susitiko. D. kaime praleido gal tris dienas. Atvažiavo trečiadienį ar ketvirtadienį vakarop. Jį matė pusdienį ketvirtadienį ar penktadienį. Liudytojas nedirbo, nes jau buvo pensijoje. Iš tarnybos yra atleistas 2017 m. gruodžio mėn. D. sakė, kad iškelti kaltinimai, kad sumušė draugę. Žinodamas žmogų, nemano, kad galėjo taip pasielgti. Jie buvo atvažiavę kartu automobiliu Volvo, sidabrinis pikapas. Nežino, kas vairavo. Ką liudytojas veikė spalio 1 d., negali pasakyti. (duomenys neskelbtini) d. buvo dukros gimtadienis, o D. su draugu atvažiavo po savaitės, todėl prisimena tą dieną. Nežino, kodėl viduryje savaitės atvažiavo. Šeštadienį ir sekmadienį buvo miške malkavo. Savaitgaliais padėdavo draugui dirbti miške. Visą gyvenimą ūkininkauja. Dirbo (duomenys neskelbtini) apsaugoje (t. 2, b. l. 19-20).

Apklaustas kaip liudytojas J. K. teismo posėdyje paaiškino, kad žino, jog nagrinėjama byla dėl to, kad sūnus sumušė moterį, dabar iš jo nori gauti pinigų. Sūnus apie tai jam nieko nepasakojo, bet žino, kad jis smurto niekada nevartoja. Sūnus sportuoja, anksčiau lankė baseiną, dabar imtynes. Nori teismui pasakyti, kad sūnus atėjo ir pasakė, kad jį padavė į teismą, reikalauja pinigų, pasakė datą, liudytojas prisiminė, kad tą dieną buvo sutarę važiuoti į sodą tiesti vandentiekio. Lapkričio 8 d. pasiskolino pinigų, o lapkričio 9 d. apie 9 val. sūnus atėjo pas jį ir nuvažiavo į sodą dirbti. Vedė vandentiekį į antrą aukštą, gręžė sienas. Namo grįžo vakare. Į sodą važiavo lapkričio 9 d. apie 9 val., tai buvo penktadienis. Sūnus buvo atsiprašęs iš darbo. Šeštadienį ar sekmadienį liudytojas negalėjo, nes turėjo užsakymą dirbti pas žmogų, padėti pervežti daiktus, krauti medžiagas. Padėjo pažįstamam, kuris gyvena netoli sodo. Grįžo iš sodo apie 20 val., spėjo pažiūrėti „Panoramą“. Liudytojas turi su broliu pasirašytą paskolos sutartį, kad lapkričio 8 d. skolinosi pinigų, o 9 d. važiavo į sodą. Reikalingas medžiagas pirko lapkričio 8 d. Pas sūnų eina dažnai, bet šią moterį (nukentėjusiąją V. J.) mato pirmą kartą. Pas sūnų matydavo anūkus. Tvirtina, kad lapkričio 9 d. buvo sode. Apie tai, kad teisiamas už smurtą prieš moterį, sūnus nepasakojo. Žino, kad jis niekada nesmurtauja. 2018-11-09 su D. vedė vandentiekį į sodo namą. Su kaimynais tarėsi dėl gręžinio, bet vis neturėjo pinigų. Liudytojas pasijungė laikiną vandentiekį. Sodo name galima gyventi ir žiemą. Gręžinį norėjo įrengti anksčiau, bet vis nesigavo. Buvo įrengtas laikinas vandentiekis. Vandentiekio įrengimui pirko vamzdžius, maždaug 100 metrų, kuriuos reikėjo karpyti. Dar reikėjo pirkti kranus, trišakius. Už vamzdžius ir kitas detales sumokėjau maždaug 300 eurų. Likusius pinigus panaudojo gręžiniui. Tada brolis turėjo pinigų ir paskolino. Nepasakys, kiek kranų pirko. Kranų reikėjo virtuvėje, antrame aukšte, lauke. Pirko boilerį vėliau. Kad būtent tą dieną su D. dirbo sode, prisimena, nes skolinosi pinigų ir važiavo tiesti vandentiekio vamzdžių. Ką veikė 2018 m. spalio 1 d., 2018 m. lapkričio 30 d., nepasakys, neatsimena (t. 2, b. l. 98-99).

2019-08-26 Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas pareiškėjos V. J. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame yra nurodyta, jog kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2235-990/2019 nagrinėjamoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, pareiškėja 2019-01-03 tyrimą atliekantiems pareigūnams nurodė, jog buvo sužalota D. K. anksčiau, t. y. 2018-11-09, tačiau ikiteisminį tyrimą Atliekantys pareigūnai jokio tyrimo neinicijavo. Dėl to ji kreipiasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl 2018-11-09 patirto sužalojimo. Nurodė, kad 2018-11-08 buvo pas D. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir liko nakvoti. Kitą dieną 2018-11-09 ji maždaug apie 13 val. ėmė rengtis važiuoti namo, tada D. K. pradėjo ant pareiškėjos šaukti, sakydamas: „tai ką tu čia pagulėjai, pagulėjai ir išvažiuoji?“. Kadangi pareiškėja vis tiek norėjo išvažiuoti namo, D. K. pradėjo reikalauti, kad pasiliktų ir netgi ėmė ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Tarp pareiškėjo ir D. K. įvyko konfliktas, kurio metu D. K. ją sugriebė už palto ties krūtine, nutempė į svetainę, prievarta pastūmė ir pargriovė ją ant sofos. Po to jis pargriovęs ją stipriai ir skaudžiai spaudė savo kojos keliu, ji klykdama sakė, kad jai skauda, labai prašė liautis, tačiau jis vis tiek nesiliovė. Tyčia neleido jai atsistoti, o po to ėmė ją smaugti už kaklo savo ranka, šaukdamas, kad už muš ją. Po to jis paėmė ją už palto ties krūtine ir pakėlęs nuo sofos trenkė ją į sieną, tada viena ranka laikydamas už palto ties krūtine, kita ranka suėmė už kaklo, spjovė jai į veidą, keikė ją ir įžeidinėjo. Ji kiek galėjo verkdama sakė jam, kad jau skauda, prašė paleisti. Tačiau jis nesiliovė ir toliau laikė ją prirėmęs prie sienos. Jis laikė ją už kaklo, spaudė, o tuo metu kita ranka ėmė kumščiu trankyti į krūtinę. Kiek kartų jis sudavė, neatsimena, bet tikrai daug kartų. Po to jis suėmė ją už galvos abiem rankomis ties ausų sritimi, uždengdamas jos ausis, ir pradėjo stipriai spausti, keliant jai skausmą. Po smurtinių veiksmų jis ją prievarta nuvilko prie buto durų ir išstūmė lauk pro duris, rėkdamas „nešdinkis“ ir keikdamas ją. Visus D. K. padarytus sumušimus vėliau tą pačią dieną matė pareiškėjos sūnus K. Ž.. Be to, ji paprašė draugės E. P. nuvežti ją į ligoninę, į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, ten ją apžiūrėjo gydytojas. Prie pareiškimo V. J. pridėjo 2018-11-09 medicinos dokumentų išrašą Nr. LA 2018-146081/1040-V-2018-1544322019-01-03 liudytojos V. J. papildomos apklausos protokolą ir 5 fotonuotraukas (t. 1, b. l. 1-14).

Iš specialisto išvados Nr. G 4003/2019 (01) matyti, kad tyrimas buvo atliktas pagal V. J. VšĮ RVUL asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. 2018/0125126/00. Tyrimo metu konstatuota, kad V. J. nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinėje ir kairiame žaste, bei kliniškai diagnozuotas krūtininės stuburo dalies patempimas, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai nebūdingi sužalojimams, padaromiems pačiam save žalojant ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2018-11-08). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 6970).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino. D. K. kaltinimas pareikštas dėl to, kad jis 2018-11-09, apie 13.00 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), mušė ir kitaip smurtavo prieš nukentėjusiąją V. J., padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė sužalojęs nukentėjusiąją V. J.. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog jis neprisimena, kur buvo, kaltinime nurodytą dieną, o teisminio bylos nagrinėjimo metu vieną kartą teigė, kad 2021-11-09 buvo išvykęs Panevėžio rajoną, (duomenys neskelbtini) kaimą, pas savo močiutę, kurs su draugu E. K. žvejojo. Vilniuje nebuvo nuo 2018 m. lapkričio 8 vakaro iki 2018 m. lapkričio 10 d. pietų. Teismui patikrinus šią aplinkybę ir paaiškėjus, kad nurodytu laiku E. K. negalėjo būti Panevėžio rajone (duomenys neskelbtini) kaime, nes tuo metu, t. y. 2018-11-09 buvo darbe ir vykdė jam pavestas užduotis, t. y. autovežiu transportavo prekinio betono mišinius į statybvietes Vilniaus mieste (t. 2, b. l. 36-37), D. K. nurodė, jog supainiojo savaitgalius, nes žvejojo lapkričio 2 d., o lapkričio 9 d. kartu su tėvu dirbo jo sode, vedžiojo vandentiekio vamzdžius name. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju apklaustas J. K., kuris nurodė, kad jis prisimena, jog 2018 m. lapkričio 9 d. kartu su sūnumi dirbo sode, vežiojo vandentiekio vamzdžius. Tai jis atgamina pagal tai, jog turi pasirašęs paskolos sutartį su broliu, nes 2018 m. lapkričio 8 d. skolinosi iš brolio 2000 eurų. Teismas šiuos kaltinamojo ir liudytojų parodymus apie jo alibi, t. y. kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo kitoje vietoje, laiko neįrodytais ir vertina, kaip kaltinamojo siekį išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad D. K. savo darbovietėje UAB „C“ 2018-11-07 pasiprašė nemokamų tikslinių atostogų, kurios jam buvo suteiktos 2018-11-09 įmonės direktoriaus įsakymu (t. 2, b. l. 49-52). Taigi, 2018-11-09 buvo darbo diena, penktadienis, ne eilinis laisvadienis, todėl kaltinamasis prašydamas suteikti tikslines neapmokamas atostogas turi žinoti, kokiu tikslu jam 2018-11-09 buvo reikalingas laisvadienis. Kadangi kaltinamasis pats pasirūpino laisvadieniu darbo dieną, todėl mažai tikėtina, jog kaltinamasis neprisimena, kokiu tikslu juo pasirūpino ir kad susipainiojo bei neatsimena, ar tą laisvadienį išnaudojo žvejojimui su draugu pas močiutę Panevėžio rajone, ar darbui su tėvu sode vedžiojant vandentiekį. Juo labiau, kad iš UAB „C“ pateikto 2018 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad D. K. 2018-11-02 negalėjo žvejoti Panevėžio rajone pas močiutę, kadangi 2018-11-02 dirbo 8 valandas darbe (t. 2, b. l. 51). Pažymėtina, kad apklausiamas teismo posėdyje E. K. teismui nurodė, kad jis tikrai prisimena, jog būtent 2018 m. lapkričio 8, 9 ir10 dienomis jis su D. K. žvejojo Panevėžio rajone, apsistoję pas D. K. močiutę. Šią datą tikrai prisimena, nes (duomenys neskelbtini)buvo jo brolio žmonos gimtadienis. Liudytojas V. B. taip pat teismo posėdyje patikino, jog jis buvo susitikęs su D. K. ir L. K. pas D. K. močiutę, savo mamą, matė, kai jiedu virtuvėje kepė žuvį. Šis liudytojas dargi nurodė, kad D. K. turėjo atvažiuoti į jo dukros gimtadienį (duomenys neskelbtini), tačiau į šį gimtadienį neatvažiavo, o atvažiavo po savaitės. Jis atvažiavo kažkada viduryje savaitės lapkričio 6-7 dienomis. D. K. ir E. K. V. B. matė ketvirtadienį ar pentadienį, jie kaime praleido gal tris dienas, jie išvažiavo šeštadienį ar sekmadienį, su dukra susitiko. Tačiau vėlgi, iš to paties UAB „C“ 2018 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad D. K. 2018 metais visą lapkričio mėnesį darbo dienomis dirbo po 8 valandas, išskyrus vieną pentadienį – lapkričio 9 d., kuomet turėjo neapmokamas atostogas. Taigi, įvertinus šiuos kaltinamojo D. K. parodymus, taip pat liudytojų E. K., V. B. ir J. K. parodymus dėl to, kad D. K. 2018-11-09 buvo su jais, darytina išvada, kad šie parodymai yra prieštaringi, juos teismui davė asmenys, artimi kaltinamajam ir dėl asmeninių santykių suinteresuoti teismui nurodyti tokias faktines aplinkybes, kurios palankios kaltinamąjam, todėl jais galima remtis tik tiek, kiek šiuos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti parodymai. Tuo tarpu kiti byloje surinkti įrodymai ne tik kad nepatvirtina kaltinamojo ir nurodytų liudytojų teismui pateiktų faktinių aplinkybių apie D. K. alibi, bet ir paneigia jas. Kaip jau minėta, į bylą pateikti duomenys iš kaltinamojo D. K. darbovietės ir liudytojo E. K. darbovietės paneigia, jog jie kartu 2018 m. lapkričio 2 ar lapkričio 9 dienomis žvejojo Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime pas kaltinamojo močiutę. Nukentėjusiosios V. J., liudytojų K. Ž., E. P. parodymai, taip pat teismo išreikalauti Birt ataskaitų žiūryklės duomenys apie tai, kad 2018-11-10 registruotas Vilniaus GPUL slaugytojos pranešimas, jog su daugybiniais kūno sužalojimais į ligoninę pristatyta V. J., kuri paaiškino, kad namuose apie 2018-11-09 14:00 val. sumušė sugyventinis D. K., pareigūno T. K. 2018-11-10 tarnybinis pranešimas, 2018-11-10 V. J. apklausa, 2018-11-09 Medicinos dokumentų išrašas ir kita bylos medžiaga patvirtina, kad D. K. 2018-11-09 dieną buvo Vilniaus mieste ir buvo kartu su V. J..

Nukentėjusioji V. J. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad ji su D. K. susitiko 2018 m. lapkričio 8 d., leido kartu, liko nakvoti. Kitą dieną, t. y. lapkričio 9 d. jautėsi blogai, apie pietus ruošėsi eiti namo, kaltinamasis dėl to supyko, griebė ją už palto, metė ant sofos svetainėje, spaudė keliu, grasino nužudyti. Po to trenkė ją į sieną, spjovė, smaugė, daužė į sieną, spaudė galvą ties ausimis ir keikdamasis išmetė iš buto. Ji sėdo į mašiną, nuvažiavo namo, sūnui K. Ž. pasakė, kad sumušė D. Kai atvažiavo draugė E. P., papasakojo jai, kas įvyko. Ji ją nuvežė į Lazdynų ligoninę. Ryte atvažiavo policijos pareigūnai, papasakojo jiems, kas įvyko. D. K. ją smaugė viena ranka, spaudė keliu, šaukė, kad užmuš. Paėmė už palto ir trenkė į sieną, daužė krūtinę. Prie sienos dar smaugė, spjovė į veidą. Kai buvo prie sienos, daužė krūtinę. Nežino, kiek kartų trenkė. Ji verkė, maldavo paleisti, ištrūkti neįmanoma, jis gi sportininkas. Ligoninėje jai padarė rentgeną, nes skaudėjo krūtinę, nugarą. Ausis skaudėjo nuo spaudimo. Tą pačią dieną ties ausimis, ant krūtinės buvo paraudimai. Į krūtinę daužė kumščiu. Kaklas buvo raudonas, skaudėjo. Matėsi sužalojimai. Liudytojais apklausti K. Ž. ir E. P.. K. Ž. patvirtino, kad 2018 m. lapkričio mėn. mama grįžo namo apie 15 val. apsiverkusi, išsigandusi, pasakojo, kad sumušė D. K.. Atvažiavo E. ir jos nuvažiavo į ligoninę. Grįžusi mama rodė, kad ant krūtinės buvo raudona, po kažkiek laiko už ausų, ant krūtinės atsirado mėlynės. E. P., taip pat nurodė, kad jai skambino nukentėjusioji, verkė, sakė, kad ją sumušė sugyventinis. Ji po darbo nuvažiavo pas nukentėjusiąją į namus, matė, kad ant kaklo raudonas žymes. Liudytoja netgi patvirtino, kad tą dieną, kai jai skambino nukentėjusioji, ji dirbo ir susitarė su ja susitikti po darbo. 2018-11-09 medicinos dokumentų išraše (VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Nr. LA 2018-146081/1040-V-2018-154432), taip pat nurodoma, jog ją sužalojo žinomas asmuo D. K.. Apžiūros metu konstatuota poodinės emfizemos, lūžgalių krepitacijos nėra, skausminga palpuojant priekinėje krūtinės kąstos dalyje ties I. M. dex. (matoma poodinė kraujosruva), ties III šonkaulio lygiu, krūtinkauliu bei III šonkaulio lygyje kairėje ties I. M.. Skausminga palpuojant kaklą ties kairiu sternocleidomastoideus raumeniu, spenine atauga, su lokaliu paraudimu. Kaklo judesiai skausmingi, laisvi, patenkinamos amplitudės. Skausmingumas palpuojant bei judesių metu krūtininių Th3 – 4 lygyje tarpumentėje. Pacientės teigimu skausminga palpuojant kairio skruosto srityje – be aiškių išorinių traumos požymių. Kairio žasto distalinėje dalyje matomas nežymus patinimas, poodinė kraujosruva. Peties, alkūnės judesiai laisvi, kiek skausmingi (t. 1, b. l. 6-7). Pagal nukentėjusios medicininius dokumentus buvo atliktas teismo medicinos specialisto tyrimas, kurio metu konstatuota, jog V. J. nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinėje ir kairiame žaste, bei kliniškai diagnozuotas krūtininės stuburo dalies patempimas, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai nebūdingi sužalojimams, padaromiems pačiam save žalojant ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2018-11-08). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismo posėdyje apklaustas specialistas Jūris Plenta patvirtino savo išvadą ir papildomai paaiškino, kad sužalojimai, kuriuos jis nustatė pagal medicininius dokumentus visiškai atitinka užduotyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad tiriamoji buvo sumušta 2018-11-09, kad jos atžvilgiu panaudota fizinė jėga ir kumščiu trenkta į krūtinę, trenkta į sieną, rankomis smaugta per kaklą. Kad atsirastų patempimas, turi būti staigus kūno judesys. Šiuo atveju tai galėjo atsirasti, kaip pasakojo nukentėjusioji, kai ją sugriebė už rūbų ir purtė, judesys į sieną. Galėjo atsirasti ir nuo bloškimo ant sofos. Vienas trauminis poveikis buvo į krūtinę, konstatuoja, kad ne mažiau negu 3 trauminiai poveikiai, nes krūtinėje yra gana plati kraujosruva, galėjo padaryti ir vienu smūgiu, bet labiau tikėtina, kad ne vienu smūgiu. Dar vienas trauminis poveikis buvo, supurtant kūną. Tai irgi trauminis poveikis. Dar vienas trauminis poveikis buvo nukentėjusiajai atsitrenkiant į sieną. Kairiojo žasto distalinėje dalyje matomas nežymus patinimas, poodinė kraujosruva. Kumštis, kelis gali būti laikomi kietais bukais daiktais. Keliu remiantis galėjo būti padarytas krūtinės sužalojimas. Supurtymas yra netiesioginis trauminis poveikis. Įvertinus visa tai, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiosios pateiktas fotonuotraukas, jų padarymo datas, bei užfiksuotas žymes ant nukentėjusiosios kūno, taip pat įvertinus į visą kitą bylos medžiagą konstatuotina, jog šie byloje ištirti įrodymai neprieštarauja vieni kitiems, jie yra nuoseklūs ir jie neginčijamai patvirtina, kad D. K. 2018-11-09 apie 13.00 val. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą žodinio konflikto su V. J. metu, pastarajai sugriebęs rankomis už palto ties krūtine ir nutempęs jėga į svetainę, pastūmė ir pargriovė ją ant sofos, spaudė kojos keliu prie sofos, griebęs už kaklo, pradėjo ją smaugti, paėmęs ją už palto viena ranka ties krūtine, kita ranka paėmęs už kaklo, trenkė į sieną, prirėmęs prie sienos, viena ranka laikė už kaklo, su kitos rankos kumščiu sudavė jai į krutinę, taip pat, suėmęs rankomis už ausų, pradėjo stipriai spausti, tokiu būdu sukeldamas V. J. fizinį skausmą, bei padarė jai poodines kraujosruvas krūtinėje ir kairiame žaste, bei kliniškai diagnozuotą krūtininės stuburo dalies patempimą. Šie sužalojimai specialisto išvada įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šie kaltinamojo D. K. veiksmai kvalifikuoti kaip smurtas artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – sugyventinę V. J.. Kaltinamasis nesutinka, kad V. J. buvo jo šeimos narys. Nukentėjusioji nurodo, kad su D. K. bendrauti pradėjo 2017 m., nuo 2017 m. spalio pabaigos gyveno kartu. Iš pradžių gyveno pas nukentėjusiąją bute, vėliau kaltinamasis persikėlė gyventi pas savo motiną, o nuo 2018 m. gegužės 1 ar 2 dienos su D. K. kartu gyveno (duomenys neskelbtini) g. nuomojamame būste. D. K. jai prisipažino jausmuose 2017-10-13, pasipiršo ir ta proga padovanojo žiedą 2018-01-04. Įvykio metu jie kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, tačiau dažnai pykdavosi, todėl kai pykdavosi, ji išvažiuodavo į savo namus. K. Ž. teismo posėdyje patvirtino šias aplinkybes, nurodęs, kad D. K. yra mamos buvęs sugyventinis, jis pas juos gyveno apie mėnesį, vėliau mama gyveno pas D. K., kai susipykdavo, grįždavo namo. Šios aplinkybės, dėl bendro gyvenimo kartu, dėl artimų santykių, dėl bendro ūkio vedimo yra konstatuotos įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu. Šios minėtame nuosprendyje nurodytos faktinės aplinkybės yra aktualios ir šioje byloje, teismas jų ne kartoja. Vertina, kad tiek 2019-11-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo, tiek 2020-02-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės dėl kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykių pobūdžio, bendro gyvenimo ir pan. turi res judicata reikšmę ir šioje byloje, kadangi nagrinėjamos tokios skirtingos, tačiau tokios pačios situacijos dėl smurto panaudojimo prieš V. J., kurios buvo labai panašiu metu. Ankstesnėje byloje smurtas prie nukentėjusiąją buvo naudotas 2018-12-26, t. y. praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui nuo 2018-11-09. V. J. nurodė, kad būtent po 2018-11-09 smurto prieš ją panaudojimo, ji buvo labai pasimetusi, nežinojo ką daryti, kadangi prieš ją smurtavo jai artimas ir mylimas žmogus. Būtent po šio įvykio ji nusprendė nebegyventi su juo, tačiau nepaisant visko, tarp jų dar buvo bandymų susitaikyti. Taigi, įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad smurtas buvo pavartotas artimoje aplinkoje prieš kaltinamojo sugyventinę, todėl D. K. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

D. K. vadovaujantis BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nebuvo. 2019-10-04 nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 94).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis D. K. anksčiau teistas 1 kartą, veikos padarymo metu nebuvo teistas, todėl skiriant bausmę turi būti todėl skiriant bausmę jam turi būti taikomos BK 55 straipsnio nuostatos, numatančios, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Kaltinamasis yra nedirbantis, nurodo kad yra registruotas užimtumo tarnyboje, administracine tvarka nebaustas, duomenų apie gydymąsi psichiatrine tvarka ar buvimą priklausomybės ligų įskaitoje nepateikta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas ir BK 55 straipsnio nuostatas, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, sužalojimų kiekį ir pobūdį, t. y. tai, kad kaltinamasis prieš nukentėjusiąją naudojo intensyvius ir daugybinius smurto veiksmus – stumdė, griovė, spaudė keliu į prie sofos, laikė už kaklo, smaugė, trenkė į sieną, laikydamas viena ranka už kaklo, kitas sudavė į krūtinę, rankomis spaudė ausis, nukentėjusiajai padarydamas poodines kraujosruvas krūtinėje ir kairiame žaste, bei kliniškai diagnozuotą krūtininės stuburo dalies patempimą. Kaltinamojo elgesys buvo ūmus, pavojingas, agresiją iššaukė nereikšmingas dalykas, tai kad nukentėjusioji jautėsi blogai ir nusprendė eiti į savo namus, o ne pasilikti su kaltinamuoju. Kadangi šios veikos padarymo metu kaltinamasis nebuvo teistas, todėl įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Ieškinys

Baudžiamojoje byloje V. J. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinį grindė tuo, kad jai buvo padaryti kūno sužalojimai, ji patyrė fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimus, kurie sukėlė ypač dideles kančias ir išgyvenimus. Nurodė, jog kaltinamojo smūgiai buvo stiprūs. Jis yra sportininkas, čempionas, kuris neturėtų kelti rankos prieš žmogų. Ji gėrė vaistus nimesil ir ibuprofeną. Moraliniai skausmai buvo stipresni už fizinius. Nėjo iš namų. Žiauru, kai mylimas vyras spjauna į veidą. Ji užsidarė savyje. Apie tai kažkam sakyti gėda. Dėl psichologinės pagalbos niekur nesikreipė, laikė visą tai savyje. Tuo metu buvo dar labai įsimylėjusi, kaip ir jis.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė neturinę žalą. Prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, suduoti smūgiai, ji stumdyta, svaidyta, smaugta ir išmesta už durų. Smurtas buvo netikėtas ir intensyvus, sukėlęs jau fizinį skausmą ir padaręs specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Tokie veiksmai be jokios abejonės sukelia ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus – išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą, pažeminimą, nusivylimą ir pasitikėjimo praradimą. Fizinis smurtas buvo panaudotas tyčia, juo nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji dėl smurto ilgą laiką jautė skausmą, turėjo vykti į gydymo įstaigą, vartojo vaistus, smurto žymės (mėlynės, patempimas) gijo kurį laiką, dėl to ji patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir fizinius, estetinius nepatogumus. Nepaisant to, nukentėjusioji nurodo vartojusi vaistu nuo fizinio skausmo, o psichologinių išgyvenimų palengvinimui į specialistus nesikreipė. Įvertinus visa tai, taip pat atsižvelgiant į smurto intensyvumą bei fizinius ir psichologinius padarinius, manytina, kad šiuo atveju pakankama kompensacija yra 1000 eurų neturinės žalos priteisimas.

Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atstovavimo išlaidos 1197,90 eurų. Kadangi kaltinamoji samdė advokato padėjėją, kuris atstovavo procese, todėl šios išlaidos yra pagrįstos, jos nėra užaukštinti ir prašymas jas priteisti tinkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija), įpareigojant D. K. visą bausmės laikotarpį nuo 22:00 val. iki 06:00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei per bausmės laiką išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktai).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančiųjų institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

V. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo D. K. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą bei 1197,90 eurų bylinėjimosi išlaidas nukentėjusiosios V. J. naudai.

1 kompaktinį diską su fotonuotraukomis nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė