- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-28
- Bylos Nr.
- 2VP-23435-934/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16901-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Suinteresuotas asmuo
- G. K., Č. G.
- Advokatai
- Jonas Korsakas
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
dalyvaujant antstoliui Mindaugui Dabkui (išskyrus 2017-08-22 teismo posėdį), jo padėjėjui Martynui Šilgaliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio Mindaugo Dabkaus prašymą dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys G. K., Č. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų, paaiškinimų bei liudytojų parodymų santrauka.
1. Antstolis pateikė teismui Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (toliau – Aktas), prašydamas spręsti Č. G. (toliau – Skolininkė) baudos skyrimo klausimą. Aktas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
1.1. G. K. (toliau – Išieškotoja) pateikė antstolių kontorai Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą, kuriuo skolininkė buvo įpareigota atsukti vandens kranus, turinčius vandens pralaidumą išieškotojos butui, bei pajungti elektros energijos tiekimą hidroforo veikimo užtikrinimui, taip užtikrinant vandens tiekimą išieškotojos butui, bei leisti išieškotojai naudotis šuliniu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje;
1.2. 2017-02-24 skolininkui surašytas raginimas įvykdyti teismo sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuris buvo įteiktas 2017-03-03;
1.3. 2017-03-10 antstolio kontoroje gautas išieškotojos prašymas, kuriame nurodoma, jog skolininkė nėra įvykdžiusi teismo sprendimo. Išieškotoja nurodė, jog 5 metus bendrai naudojosi vienu šuliniu ir hidroforu, tačiau skolininkė jį be raštiško ar žodinio sutikimo atjungė ir perdarė visą vandentiekį į savo butą. Vamzdžius, kurie buvo pravesti iš hidroforo į išieškotojos butą nupjovė, taip palikdama išieškotoją ir jos tris šeimos narius be vandens (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
2. Išieškotoja pateikė atsiliepimą, prašė priversti skolininkę duoti vandenį iki bus išspręstas teisminis ginčas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Įsigyjant butą namui priklausantys šulinys buvo skolininkės rūsyje, tačiau nebuvo jokių problemų juo naudojantis;
2.2. Butą antrame aukšte įsigijo skolininkė ir ji žinojo, jog šulinio savininkė yra ji kaip skolininkė, todėl naudotis šuliniu nedraudė ir netrukdė;
2.3. 2015 m. išieškotojos iniciatyva, bendromis lėšomis nusipirko naują, ekonomišką hidroforą;
2.4. 2016 m. situacija pasikeitė. Be sutikimo nupjovė vamzdžius, perdarė visą sistemą, gražiuoju susitarti nepavyko, nuolat keikia ir koneveikia įvairiais žodžiais, reiškiant nepagrįstas pretenzijas;
2.5. Prasidėjus teismui skolininkė pradėjo rašyti įvairius nepagrįstus skundus, vilkina procesą, jau bus metai kai neturi vandens, neturi sąlygų indus išplauti, normaliai pasirūpinti savo bei šeimos narių higieną;
2.6. Kreipėsi į antstolį G. Puodžiuką, kad jis surašytų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau antstolis nebuvo įleistas į rūsį. Be to, antstolis konstatavo, jog vandentiekio vamzdis išeinantis iš skolininkės rūsio nupjautas ir vanduo juo neteikiamas (b. l. 15-16).
3. Skolininkė pateikė atsiliepimą, prašė Aktą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu, o prašymą atmesti, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-13 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarką į atitinkančią esamą faktinę situaciją bei priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
3.1. Antstolis 2017-14-19 Akto skolininkei nesiuntė, Aktas 2017 įteiktas Vilniaus miesto apylinkės teisme;
3.2. Antstolis nesurašė teisės aktų reikalavimus atitinkančio Patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes jis antstolio nepasirašytas ir Raginimo (CPK 655 str., 656 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 priedas pridedamas) kadangi Raginime nenustatė (nepaskyrė) įstatyme numatyto privalomo termino, per kurį skolininkė turi įvykdyti sprendimą, kas jau sudaro pagrindą ginčijamą Aktą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu, o prašymą atmesti;
3.3. Nors antstolis prieš surašydamas Aktą ir privalėjo, tačiau neatvyko į vietą ir nepatikrino bei neįsitikino ar tikrai teismo sprendimas yra neįvykdytas ir, ar toks teismo sprendimas apskritai gali būti įvykdytas (įvykdomas), o kadangi Aktą surašė „neišeidamas iš kabineto“ ir teismui pateikė remdamasis vien tik išieškotojos prašymo pagrindu, kuri klaidina teismą ir antstolį, todėl ir nurodytais pagrindais ginčijamas Aktas pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, nes faktinės aplinkybės yra priešingos;
Šalies argumentai
3.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-13 nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nustatė, jog pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius dokumentus išieškotoja prašo nustatyti naudojimosi tvarką inžinieriniu įrenginiu – šuliniu – esančiu žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Išieškotoja prašo teismo įpareigojimo netrukdyti naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu daiktu nustatant naudojimosi tvarką vandens šuliniu;
3.5. Aktas pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu ir dėl to, kad laikytina, jog teismo sprendimas yra įvykdytas, nes skolininkė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išieškotojai kaip bendraturtei jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu (1/3 dalimi) šuliniu esančiu žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šalia gyvenamojo namo naudotis netrukdo ir leidžia. Su ieškiniu pateikti dokumentai patvirtina, kad pats šulinys su pažymėjimu plane - „š“ yra žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), šalia viso Pastato – Gyvenamojo namo, kuris padalintas į tris butus, o kadangi šalia namo praėjimas yra visiškai laisvas, tai ir įrodo, kad atsakovė niekaip netrukdo, o ieškovė gali laisvai naudotis šuliniu esančiu žemės sklype, kurio 1/3 priklauso ir išieškotojai. Buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkai M. D. ir F. D. taip pat naudojasi kitu ir savo atskiru šuliniu. Todėl laikinoji apsaugos priemonė – leisti ieškovei naudotis šuliniu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje pilnai įvykdyta;
3.6. Pati skolininkė naudojasi ne bendrai 1/3 nuosavybės teise priklausančiu plane pažymėtu „š“ ir žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), šalia viso Pastato – Gyvenamojo namo, esančiu šuliniu, o skolininkės rūsyje esančiu savo atskiru asmeniniu šuliniu. Išieškotoja į skolininkės rūsyje esantį jos atskirą ir asmeninį šulinį ir/ar kitus rūsyje esančius daiktus jokių teisių neturi;
3.7. Teismo kito „įpareigojimo atsakovę Č. G. atsukti vandens kranus, turinčius vandens pralaidumą ieškovės G. K. butui, bei pajungti elektros energiją tiekimą hidroforo veikimo užtikrinimui, taip užtikrinant vandens tiekimą ieškovės G. K. butui“, skolininkė negali įvykdyti fiziškai, nes jokių vandens kranų, kuriuos skolininkė galėtų užsukti ar atsukti paprasčiausiai fiziškai nėra, tuo tarpu hidroforas esantis skolininkės asmeniniame rūsyje užtikrina vandens tiekimą iš jos rūsyje esančio skolininkės asmeninio šulinio būtent skolininkės butui (duomenys neskelbtini), bet ne išieškotojos butui (duomenys neskelbtini), ką patvirtina antstolės 2017-02-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas;
3.8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-13 nutartimi taikant laikinąsias apsaugos priemones nustatė, kad išieškotoja prašo teismo įpareigojimo netrukdyti naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu daiktu nustatant naudojimosi tvarką vandens šuliniu, t. y. įpareigojimo netrukdyti išieškotojai naudotis jai bendrai po 1/3 nuosavybės teise priklausančiu plane pažymėtu „š“ ir žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), šalia viso Pastato – Gyvenamojo namo, esančiu šuliniu, o kadangi jokio skolininkės hidroforo bendrai po 1/3 nuosavybės teise priklausančiame šulinyje, plane pažymėtame „š“ ir esančiame žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), šalia viso Pastato – Gyvenamojo namo niekada nebuvo ir nėra, tai skolininkei pajungus elektros energijos tiekimą savo hidroforo veikimo užtikrinimui esančiam jos asmeninio rūsio asmeniniame šulinyje, taip užtikrinti vandens tiekimą iš bendrai po 1/3 nuosavybės teise priklausančio šulinio, plane pažymėto „š“ ir esančio žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), šalia viso Pastato – Gyvenamojo namo, išieškotojos butui vėlgi neįmanoma, o kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-13 nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones skolininkės iš savo asmeniniame rūsyje esančio asmeninio šulinio užtikrinti vandens tiekimą išieškotojos butui neįpareigoįo, tai ir šioje dalyje pripažintina skolininkė teismo sprendimo vykdymo nepažeidė, kas taip pat sudaro pagrindą ginčijamą antstolio Aktą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu, o jo prašymą atmesti;
3.9. Be to, išieškotoja patikslintu ieškiniu teismui patvirtina, kad nuo 2017 metų sausio mėnesio yra įsigijusi vandens siurblį, siurblio pajungimui sąvaržą, sujungimo priemonę ir žarną, kurių pagalba yra užsitikrinusi vandens tiekimą iš kaimynų.
3.10. Išieškotoja teikdama antstolio G. Puodžiuko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo faktinės aplinkybės konstatuotos tik iš pačios išieškotojos ir kaimynės M. D., gyvenančios (duomenys neskelbtini), paaiškinimų, klaidina ir teismą, ir antstolį, tvirtindama, jog bendrai po 1/3 nuosavybės teise priklausantis plane pažymėtas „š“ ir žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), šalia viso Pastato – Gyvenamojo namo, esantis šulinys tai neva yra ne vandens, o vietinės kanalizacijos šulinys. Tą paneigia skolininkės teismui pateikti 2017-04-25 rašytiniai paaiškinimai, kad vietinės kanalizacijos bendras šulinys su dviem dangčiais į kurį subėga nuotekos iš išieškotojos buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir skolininkės buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra priešais įėjimą į šalių butus (duomenys neskelbtini), ant žemės sklypo plane pažymėtoje sutartiniu ženklu „E“ ir „C“ ribos, tuo tarpu žemės sklypo dalyje plane pažymėta sutartiniu ženklu „E“, būtent yra įrengtas bendrai šalims po 1/3 nuosavybės teise priklausantis plane pažymėtas „š“ ir žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), šalia viso Pastato – Gyvenamojo namo, esantis vandens šulinys, kuriuo išieškotoja gali naudotis be jokių trukdžių, dėl ko ir nurodytais pagrindais antstolio Aktas pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, o jo prašymas atmestinu, nes kol VĮ Registrų centras duomenys nėra nuginčyti, jie yra pripažįstami teisingais;
3.11. Skolininkės turtinė padėtis pakankamai sunki, nes sutuoktinis yra miręs, viena augina neįgalią dukrą, kuriai mokama 104,73 euro našlaitės pensija ir 168,00 Eur šalpos neįgalumo pensija, o skolininkei 56,00 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, kas nesudaro nei minimalios mėnesinės algos, kai pagal teismų suformuotą praktiką tokia suma (1 MMA) skiriama sveikam nepilnamečiui vaikui minimalių poreikių patenkinimui, tuo tarpu pačios skolininkės metinės pajamos atskaičius išlaidas ir visus mokesčius už 2016 metus sudarė 3 655,46 Eur, o mėnesinės pajamos gaunasi apie 305,00 Eur, todėl antstolio prašoma skirti iki 289,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos naudai jai pripažintina būtų nepakeliama, finansiškai žlugdanti ne tik ją, bet ir jos neįgalią dukrą Karoliną, ir neatitinkanti jokių teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų;
3.12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-13 nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nenurodė sprendimo neįvykdymo pasekmių, todėl atsižvelgiant į esamas faktines aplinkybes, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-13 nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones skolininkės iš savo asmeniniame rūsyje esančio asmeninio šulinio užtikrinti vandene tiekimą išieškotojos butui neipareigojo, kad skolininkės hidroforo bendrai po 1/3 nuosavybės teise priklausančiame šulinyje, plane pažymėtame ,,š“ ir esančiame žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), šalia viso Pastato – Gyvenamojo namo niekada nebuvo ir nėra, kad jokių vandens kranų kuriuos skolininkė galėtų užsukti ar atsukti fiziškai nėra, kad skolininkei pajungus elektros energijos tiekimą savo hidroforo veikimo užtikrinimui esančiam jos asmeninio rūsio asmeniniame šulinyje, taip užtikrinti vandens tiekimą iš bendrai po 1/3 nuosavybės teise priklausančio šulinio, plane pažymėto „š“ ir esančio žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), šalia viso Pastato – Gyvenamojo namo, išieškotojos butui neįmanoma, teismo prašytina atitinkamai sprendimo vykdymo tvarką pakeisti (CPK 284 straipsnio 1 dalis) (b. l. 52-57).
Žemesnės instancijos teismas
4. Antstolio padėjėjas teismo posėdžio metu iš esmės palaike ir pakartojo Akte nurodytas aplinkybes, prašė spręsti baudos skyrimo klausimą. Papildomai paaiškino, jog antstolis atvykti į posėdį negali, kadangi stipriai peršalo, antstolis nebuvo nuvykęs į vietą, buvo nuvykęs pats padėjėjas, gali pasisakyti dėl bylai reikšmingų aplinkybių. 2017-06-30 apie 14.00 val. buvo nuvykęs į vietą pas išieškotoja ir skolininke. Apžiūroje dalyvavo ir skolininkė. Apžiūrėjęs lauke esantį šulinį nustatė, jog tai nuotekų šulinys, o skolininkė sakė, jog išieškotoja jį gali išsivalyti ir juo naudotis. Prieš surašant Aktą antstolis nebuvo nuvykęs apžiūrėti į vietą (b. l. 170-171).
Atsiliepimas
5. Išieškotoja teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog skolininkė vilkina procesą, nuo 2016-06-01 nėra vandens, iki kreipimosi į antstolį laukė 4 mėn., tačiau skolininkė nebendravo, taikiai nepavyko išspręsti susidariusios situacijos, skolininkė neįleidžia į rūsį. Kartu su sugyventiniu tvarkydavo hidroforą, su skolininke yra nupirkę bendrą hidroforą. Žiemos metu ir iki šiol ima vandenį iš kaimyno, pajungta vandens žarna, tačiau žiemą jį gali užšalti. Šalia namo esantys šulinys yra kanalizacijos, į jį bėga iš virtuvės panaudotas vanduo. 2017-07-03 vanduo buvo pajungtas, tačiau veikė dieną, o vakare jau vanduo nebėgo, kadangi šulinys buvo tuščias, jis turi prisipildyti. Šiuo metu šulinys užpiltas smėliu, ji užpylė pati skolininkė. Liūtis buvo 2017-07-14, tačiau iki tol vandens taip pat neturėjo ir iki šiol neturi (b. l. 170-171).
Žemesnės instancijos teismas
6. Skolininkė, jos atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsilipime nurodytas aplinkybes. Skolininkė papildomai paaiškino, jog hidroforą pirko kartu su išieškotoja, tačiau jį tvarkė tik skolininkė. Maždaug prieš 3 metus pajungė vandenį išieškotojai iš rūsyje esančio šulinio, kuriame yra paviršinis vanduo. Tačiau susipykus su išieškotoja, vandenį atjungė 2016-05-15 ar 17 dienomis. Atjungė elektrą. 2017-06-30 santechnikas pajungė vandenį. Šiuo metu vanduo yra, tačiau jis purvinas, susimaišęs su smėliu. Apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-13 nutartį skolininkė sužinojo praėjus kelioms dienoms nuo jos priėmimo. Teisme vyksta ginčas dėl šulinio ir hidroforo, kuris yra pas skolininke. Skolininkė naudojosi UAB „Vilniaus vandenys“ vandenimis, tačiau vėliau kaimynas vandenį atjungė (b. l. 170-171).
7. Liudytoja K. I. teismo posėdžio metu duodama parodymus nurodė, jog išieškotoją pažįsta kaip kliente, kadangi jį buvo prašiusi parduoti butą, padėjo surasti butą, kuris šiuo metu priklauso išieškotojai. UAB „Vilniaus vandenys“ vanduo nebuvo tiekiamas, vanduo buvo naudojamas iš rūsio. 2017 m. gegužės mėn. buvo nuvykusi pas skolininke, matė, jog jį prisistačiusi kibirus su vandeniu (b. l. 170-171).
8. Liudytojas Č. K. teismo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, jog yra kaimynas, santykiai su išieškotoja ir skolininke geri. Parodė, jog kasė šulinį, kuomet buvo kitas savininkas, pastačius priestatą, šulinys atsirado skolininkės rūsyje. Gerti vandens nerekomenduojama, paviršinis vanduo. Šalys gerai sutarė, todėl nesuprantama, kodėl atjungė vandenį. Šiuo metu išieškotojai vandenį skolina liudytojo brolis (b. l. 170-171).
9. Liudytojas V. F. S. teismo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, jog draugauja su Č. G., susipažino prieš 11 ar 12 metų, kai dirbo vienoje įmonėje, su G. K. santykiai neutralus. Kai Č. G. pirko buta, G. K. yra minėjusi, jog vandenį tiekė UAB „Vilniaus vandenys“ iš kaimyno, o koks kaimynas tiekė, nežino (b. l. 162-163).
10. Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, jog skolininke pažįsta tiek, kiek jai padėjo atlikti santechnikos darbus. Prijungė vamzdį prie hidroforo ir nuvedė išieškotojai, pastatė kraną, kad prireikus galima būtų išjungti vandenį. Vandenį pajungė į vonią, dušą. Galima pajungti vandenį ir į išieškotojos virtuvę, jeigu būtų pastatytas trišakis (b. l. 114-115).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
11. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, jog bauda, kurią teismas turi teisę skirti CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu, yra vienas iš priverstinio teismo sprendimo vykdymo instrumentų, kuris yra naudojamas teisės aktuose nustatyta tvarka ir kurį skirti iki vykdymo proceso inicijavimo nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 24, 28 punktai).
12. Nagrinėjamu atveju iš antstolio surašyto Akto turinio matyti, jog jis prašė išspręsti baudos skyrimo klausimą CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu. Tačiau nagrinėjamu atveju yra spręstinas klausimas ne dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, o dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo pasekmių taikymo (CPK 145 straipsnio 9 dalis). Pažymėtina tai, kad pareiškėjo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.
13. Bylojo nustatyta, jog išieškotoja kreipėsi į antstolį dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-13 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo (v. b. l. 14). Tokiu atveju, atsižvelgiant į pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis skolininkė buvo įpareigota atlikti tam tikrus veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, pobūdį (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas, Vilniaus apygardos teismo 2017-01-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-75-431/2017, 13 punktas), baudos skyrimo klausimas spręstinas CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu.
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytų apribojimų nevykdymą kaltiesiems asmenims skiriama iki 289,00 Eur bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-01-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016 (33 punktas) išaiškino, kad teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turi būti pradėta vykdyti kitą dieną nuo jos priėmimo dienos, o jos nevykdymas yra teisėtas pagrindas skirti kaltajam asmeniui baudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-62-695/2017).
15. Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punktas numato, jog vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokia pat tvarka kreipiamasi į teismą, kai nevykdomas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
16. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta:
16.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojo Č. G. atsukti vandens kranus, turinčius vandens pralaidumą ieškovės G. K. butui, bei pajungti elektros energijos tiekimą hidroforo veikimo užtikrinimui, taip užtikrinant vandens tiekimą ieškovės G. K. butui, bei leisti ieškovei naudotis šuliniu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje bei nustatė, jog teismo nutartis vykdytina skubiai. Teismo nutartis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, tačiau palikta nepakeista (v. b. l. 2-7);
16.2. Č. G., duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, jog apie priimtą teismo nutartį sužinojo praėjus kelioms dienoms nuo jos priėmimo dienos (žr.: 6 punktą).
16.3. Antstolė Daiva Prunskienė 2017-02-22 surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatavo, jog šalia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) yra lauko šulinys (plane pažymėtas indeksu „š“, skolininkės bute esančiame rūsyje yra iškastas gilus šulinys iš kurio yra pravestas vienas ir vienintelis vamzdis, kuriuo teka vanduo (b. l. 66-67);
16.4. Išieškotoja kreipėsi į antstolį dėl teismo įpareigojimų nevykdymo bei 2017-02-24 skolininkui surašytas raginimas įvykdyti teismo sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuris buvo įteiktas 2017-03-03 (b. l. 8-13);
16.5. Antstolis Gintautas Puodžiukas 2017-03-15 surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksavo, jog Faktinių aplinkybių konstatavimo metu apžiūrėjus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, plane pažymėtą sutartiniu ženklu „E“, nustatyta, kad šioje žemės sklypo dalyje įmatomo ir iškilusio vandens šulinio nėra. Pareiškėja bei jos kaimynė M. D., gyvenanti (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad žemės sklypo dalyje, plane pažymėtu sutartiniu ženklu „E“, kuri priklauso kaimynei Č. G., gyvenančiai (duomenys neskelbtini)yra įrengta vietinė kanalizacija į kurią subėga nuotekos iš pareiškėjos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)ir kaimynės M. D. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuotekų išvežimu rūpinasi jos pačios. Taip pat pareiškėja paaiškino, kad vandens šulinys, kurio 1/3 dalis yra priklausinys prie jai priklausančio buto, ir kuriuo anksčiau buvo teikiamas vanduo, vandens siurblio ir nuvesto vamzdžio pagalba, į jai priklausantį butą yra įrengtas kaimynei Č. G. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje. Apžiūrėjus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, plane pažymėtą sutartiniu ženklu „E“, nustatyta, kad išorėje matomo kanalizacijos šulinio nematyti, tačiau per vidurį sklypo yra matoma šviežiai sukasta žemė, po kuria, pasak pareiškėjos ir kaimynės M. D., yra vietinės kanalizacijos šulinys. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu apžiūrėjus pareiškėjai priklausančiame rūsyje esančius vandens vamzdžius, kuriais vanduo patekdavo į jai priklausančio buto virtuvę ir vonios kambarį bei rūsyje sumontuotą šildymo katilą, nustatyta, kad plastikinis vamzdelis išeinantis iš kaimynei Č. G. priklausančio rūsio yra nupjautas ir vanduo juo neteikiamas. Apžiūros metu, paskambinus kaimynei Č. G. ir paklausus ar ji neprieštarauja, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu būtų atkastas ir apžiūrėtas žemėmis užpiltas, jai priklausančioje žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje sutartiniu ženklu „E“, esantis kanalizacijos šulinys bei ar ji leistų apžiūrėti jai priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje esantį vandens šulinį, pastaroji paaiškino, kad šiuo metu jos nėra namuose, kad ji pasitars su savo advokatu ir apie savo sprendimą praneš po 2-3 val. Nesulaukus Č. G. skambučio, pakartotinai buvo paskambinta 16 val. ir paklausta ir ji jau priėmė sprendimą dėl leidimo atkasti ir apžiūrėti kanalizacijos šulinį bei apžiūrėti jos rūsyje esantį vandens šulinį, pastaroji paaiškino, kad nei kanalizacijos šulinio, nei vandens šulinio apžiūrėti neleis (b. l. 30-31);
16.6. Antstolė D. Prunskienė 2017-07-27 surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksavo, jog skolininkė bute esančiame rūsyje yra iškastas gilus šulinys, kuris nuo įvykusių potvynių užpiltas žemėmis ir nenaudojamas (b. l. 119-120);
16.7. Šalių paaiškinimais bei liudytojo parodymais taip pat nustatyta (žr. 5-6, 10 punktai), jog 2017-06-30 santechnikas pajungė vandenį į išieškotojai priklausančias patalpas, vandens tiekimas buvo atstatytas 2017-07-03 ir buvo tiekiamas iki vakaro.
17. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog buto, esančiose (duomenys neskelbtini), rūsyje yra vandens šulinys, kuriame buvo įrengtas hidroforas, įsigytas bendromis išieškotojos ir skolininkės lėšomis, ir iš kuriuo buvo tiekimas vanduo iki kol skolininkė jo neatjungė dėl kilusio konflikto.
18. Skolininkė iš esmės nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ji įvykdė teismo įpareigojimą užtikrinti vandens tiekimą į išieškotojos butą, nors apie teismo įpareigojimą jai tapo žinoma praėjus kelioms dienoms nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-13 nutarties priėmimo, be to, papildomai buvo 2017-03-03 įteiktas antstolio raginimas įvykdyti teismo įpareigojimą. Viena vertus, byloje nustatyta, jog skolininkė pajungė ir 2017-07-03 atnaujino vandens tiekimą į išieškotojai priklausančias patalpas, kita vertus, jis buvo tiekiams iki nurodytos datos vakaro. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog skolininkė įvykdė teismo įpareigojimą. Pateikti duomenys (žr. 16.6. punktą), jog skolininkės bute esantis rūsys nuo įvykusių potvynių užpiltas žemėmis ir nenaudojamas, savaime nepaneigia įpareigojimo vykdymo, kadangi byloje nėra duomenų, jog fiziškai negali būti atstatytas vandens tiekimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog išieškotoja neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-13 nutarties, todėl spręstinas klausimas dėl baudos skyrimo (CPK 145 straipsnio 9 dalis).
19. Skolininkės, jo atstovo samprotavimai apie tai, jog rūsys bei jame esantis šulinys, kuriuo skolininkė geranoriškai buvo leidusi naudotis išieškotojai, ir kuriame buvo įrengtas hidroforas, įsigytas tiek išieškotojos, tiek skolininkė bendromis lėšomis, priklauso tik skolininkei, todėl išieškotoja jokių teisių į rūsyje esančius daiktus neturi, nesusiję su šios bylos nagrinėjamu dalyku bei nurodytos aplinkybės nagrinėtinos ginčo teisena nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Pažymėtina tai, kad šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, ar skolininkė įvykdė teismo nutartimi nustatytus įpareigojimus, ar ne.
20. Skolininkė taip pat nurodė, jog iš skolininkės rūsyje esančio šulinio negali fiziškai pajungti vandens tiekimo išieškotojai, kadangi iš jo tiekiamas vanduo tik skolininkei, o jokių kranų, kuriuo galėtų atsukti, fiziškai nėra. Be to, skolininkės įsitikinimu, teismas neįpareigojo iš asmeniniame rūsyje esančio asmeninio šulinio užtikrinti vandens tiekimą išieškotojos butui. Teismas su šiais skolininkės argumentais nesutinka.
21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-13 nutartyje aiškiai nurodyta, jog skolininkė įpareigota atsukti vandens kranus, turinčius vandens pralaidumą ieškovės G. K. butui, bei pajungti elektros energijos tiekimą hidroforo veikimo užtikrinimui, taip užtikrinant vandens tiekimą ieškovės G. K. butui. Nagrinėjamu atveju pati skolininkė, duodama paaiškinimus nurodė, jog išieškotoja siekia, jog jai būtų prijungtas vandens tiekimas iš rūsyje esančio šulinio iš kurio ir buvo tiekimas vanduo iki tol, kol tarp šalių kilo konfliktas, ir kurį atjungė pati skolininkė (žr. 6 punktą). Todėl, teismo vertinimu, nepaisant to, ar buvo krantas, ar ne, teismo įpareigojimo esmė yra aiški ir įpareigojimo turinį skolininkė nebejotinai suprato, todėl privalėjo iki bus išnagrinėtas ginčas atstatyti vandens tiekimą į išieškotojos butą. Be to, tai, kad vandens tiekimą galima buvo atstatyti patvirtina pačios skolininkės bei liudytojo nurodytos aplinkybės, jog teisminio ginčo laikotarpiu buvo pajungtas vandens tiekimas į išieškotojos butą (žr. 10 punktą).
22. Skolininkės nurodytos aplinkybės, jog antstolis prieš surašant Aktą nebuvo nuvykęs į vietą apžiūrėti faktinės situacijos nesudaro pagrindo neskirti baudos, kadangi šioje byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog teismo įpareigojimas Akto surašymo dieną nebuvo įvykdytas, todėl nėra pagrindo spręsti, jog antstolio surašytas Aktą yra nepagrįstas.
23. Pasisakant dėl skolininkės prašymo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-13 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarką į atitinkančią esamą faktinę situaciją netenkintinas, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o duomenų, jog laikinąsias apsaugos priemones pritaikęs teismas jas būtų pakeitęs ar panaikinęs, išieškotoja nepateikė (CPK 149 straipsnio 1 dalis).
24. Taigi, konstatavus teismo įpareigojimo neįvykdymo faktą, spręstinas klausimas dėl baudos dydžio. Atsižvelgdamas į teismo įpareigojimo neįvykdymo laikotarpį, į tai, kad įpareigojimas susijęs su vandens tiekimo užtikrinimu, į tai, kad nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-13 nutarties priėmimo dienos iki 2017-07-03 skolininkė nebuvo atlikusi jokių konkrečių veiksmų, užtikrinančių vandens patekimą į išieškotojos butą, taip pat nustatytas aplinkybes, jog pareiškėja neįleido į rūsį apžiūrėti šulinio (žr.: 16.5. punktas), įvertinus baudos skyrimo tikslą – paskatinti skolininką įvykdyti teismo įpareigojimą, bei gaunamas pajamas, sutuoktinio mirties faktą, aplinkybę, jog skolininkė augina neįgalią dukrą (b. l. 92-99), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo reikalavimais, teismas sprendžia, jog skolininkei už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-13 nutarties neįvykdymą turi būti paskirta 1,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo Akto surašymo dienos – 2017-04-19 iki visiško teismo įpareigojimo įvykdymo (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 9 dalis). Nors nagrinėjamu atveju apie priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-13 nutartį skolininkė sužinojo praėjus kelioms dienoms nuo jos priėmimo dienos, tačiau, teismo vertinimu, baudos skyrimo tikslai gali būti pasiekti baudos skaičiavimo pradžią siejant su Akto surašymo diena.
25. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant baudos skyrimo klausimą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
26. Teismas išaiškina, kad baudos paskyrimas neatleidžia skolininko nuo pareigos įvykdyti teismo įpareigojimus (CPK 106 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. Tenkinus prašymą dėl baudos skyrimo, netenkintinas prašymas dėl skolininkės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnis). Papildomai teismas pažymi, jog baudos dydžio nustatymas yra priskirtas teismo kompetencijai, todėl teismo paskirtos baudos dydžiui nesutampant su antstolio prašomu skirti dydžių, nereiškia, jog tokiu būdu prašymas tenkintas iš dalies. Kita vertus, nagrinėjamu atveju antstolis nenurodė konkretaus baudos dydžio, o prašė spręsti klausimą dėl iki 289,00 Eur baudos skyrimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 7 dalimis, 106 straipsnio 3 dalimi, 145 straipsnio 9 dalimi, 290-291 straipsniais,
nutaria:
Prašymą tenkinti.
Skirti Č. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1,00 Eur dydžio baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-13 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-41334-807/2016, neįvykdymą, skaičiuojant nuo 2017-04-19 iki teismo nutarties visiško įvykdymo.
Išaiškinti Č. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800.
Išaiškinti Č. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad baudos paskyrimas neatleidžia jos nuo pareigos įvykdyti teismo įpareigojimus.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.