Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei D. V. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Gyventojų registro duomenimis atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2013 m. sausio 9 d. yra Vilniaus m. sav. Atsakovės faktinė gyvenamoji vieta iki jos išsikraustymo iš ieškovui priklausančio ir atsakovės nuomojamo buto buvo adresu (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė nedirba. Kadangi kitos atsakovės buvimo vietos teismui nustatyti nepavyko, ieškovo ieškinys ir jo priedai bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovei 2017 m. sausio 12 d. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt, todėl laikytina, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (el. b. l. 62-63). Kadangi atsakovė nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo E. M. ir atsakovės D. V. 2015 m. kovo 7 d. buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 140501, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovei laikinai, nuomos terminui (iki 2016 m. kovo 8 d.), valdyti ir naudoti 52 kv. m. bendro ploto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo kas mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 dienos mokėti po 270 Eur nuomos mokestį ir apmokėti komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius pagal pateiktas sąskaitas (Sutarties 1.1-1.4, 2.1, 2.3 punktai) (el. b. l. 59-61). Jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip 10 dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota (Sutarties 6.2 punktas). Iš teismui pateikto 2015 m. kovo 7 d. Buto priėmimo-perdavimo akto matyti, kad šalys susitarė dėl bute paliekamų daiktų (baldų, kt.), jų vertės, taip pat šalto ir karšto vandens, elektros skaitiklių rodmenų (el. b. l. 19-20). Ieškovas nurodo, kad atsakovei nebemokant nuomos mokesčio, jis nuvyko gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo, kad atsakovė iš nuomojamo buto yra išsikėlusi, kambariai palikti nesutvarkyti, kai kur apgadintos patalpų sienos, sulaužyti roletai, ant lovos-sofos likusios dėmės, sulaužyta komodos rankena, ant kėdžių pamušalo likusios dėmės, vonia kai kur padengta kalkėmis ir pelėsiu, kambario ir koridoriaus slenkstis iš koridoriaus pusės atplėštas, svetainės stalas sulaužytas, bute veisėsi tarakonai, be to, atsakovė nesumokėjo komunalinių ir kitų paslaugų mokesčių. Šias visas aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtina pateiktas antstolės Irenos Beliačic 2016 m. rugsėjo 21 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 11-16-35, kartu su prie jo pridėtomis buto nuotraukomis (el. b. l. 27-55). Ieškovas nurodo, kad atsakovė nesumokėjo nuomos mokesčio už 2016 m. liepos, rugpjūčio mėnesius bei už 20 rugsėjo mėnesio dienų, iš viso – 720 Eur (270 Eur + 270 Eur +180 Eur), taip pat liko skolinga 664,85 Eur už komunalines paslaugas ir kitus mokesčius (el. b. l. 2-3, 25, 53-54, 56-58). Be to, ieškovas patyrė išlaidas už buto remonto, tvarkymo paslaugas bei nuostolius dėl sulaužyto svetainės stalo, iš viso – 1 025 Eur (el. b. l. 2-3, 8-18). Ieškovas nurodo, kad nepavyko susisiekti su atsakove jos turimais kontaktiniais duomenimis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. CK 6.583 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad atsakovė nuomos mokestį ieškovui sumokės kas mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 dienos. Be to, Sutarties 1.3, 2.3 punktais šalys susitarė, kad atsakovė kas mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 dienos apmokės ir nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas ar būtų atsiskaičiusi su ieškovu dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, nesumokėjo už buto nuomą ir komunalinių bei kitų paslaugų mokesčius, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 720 Eur nuomos mokestį ir 664,85 Eur už komunalines paslaugas ir kitus mokesčius yra pagrįstas ir tenkintinas (el. b. l. 2-3, 25, 53-54, 56-58) (Sutarties 3.2.9 punktas).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 383,94 Eur delspinigius, paskaičiuotus taikant 0,3 procento delspinigių normą nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos (el. b. l. 4). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Šalių sudarytos sutarties 5.2 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 0,3 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos nuomos ar kitų mokesčių pagal sutartį sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 383,94 Eur dydžio delspinigius yra taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.489 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį. Nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis (CK 6.493 straipsnio 1 dalis). Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis). Sutarties 3.2.1 punktu atsakovė įsipareigojo nuomojamose patalpose laikytis priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos, taip pat higienos bei sanitarinių normų ir atsakyti už šių taisyklių ir normų nesilaikymo pasekmes, atlyginti dėl to kilusią žalą. Pagal Sutarties 3.2.6, 5.1 punktus atsakovė įsipareigojo pilnai atlyginti ieškovui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnis). Kadangi atsakovė tinkamai savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir ieškovas dėl to patyrė nuostolių – dėl buto remonto, tvarkymo, taip pat dėl sulaužyto svetainės stalo, kurio vertę šalys patvirtinto 2015 m. kovo 7 d. Buto priėmimo-perdavimo akte –, egzistuojant visoms civilinės sutartinės atsakomybės sąlygoms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės iš viso 1 025 Eur nuostolius yra pagrįstas, todėl tenkintinas (el. b. l. 2-3, 8-18) (CK 6.246-6.249 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 793,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors iš ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 63 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 100 Eur už antstolės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (el. b. l. 26-55), 4,07 Eur už VĮ „Registrų centras“ pažymą (el. b. l. 21-24) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei 800 Eur už advokato teisinę pagalbą (el. b. l. 67-69) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Iš teismui pateiktos 2017 m. sausio 20 d. Sąskaitos už teisines paslaugas Serija LPA Nr. 1701/02 matyti, kad išlaidas už advokato teisinę pagalbą sudaro: 1) civilinei bylai reikšmingų įrodymų rinkimas – 100 Eur, 2) ieškinio parengimas ir bylos vedimas pirmosios instancijos teisme –

700 Eur.

Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

Teismas, spręsdamas dėl priteistinų išlaidų už advokato teisinę pagalbą (nagrinėjamu atveju ji praktiškai pasireiškė ieškinio parengimu, į kurį patenka ir įrodymų rinkimas, atstovavimo teismo posėdžiuose nebuvo) dydžio, sprendžia, kad nors jos neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, tačiau šiuo atveju nagrinėjama byla dėl skolos ir nuostolių priteisimo nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, byla nėra didelės apimties, ieškinys dažno pobūdžio, teismo vertinimu, byloje esančių dokumentų įvertinimui nebuvo reikalingos didelės laiko sąnaudos, byloje sprendžiami nesudėtingi materialinės teisės klausimai, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti priteistinas išlaidas už advokato teisinę pagalbą iki 500 Eur.

Esant šioms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovės iš viso priteistinos 667,07 Eur bylinėjimosi išlaidos (63 Eur + 100 Eur + 4,07 Eur + 500 Eur).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 720 Eur (septynių šimtų dvidešimties eurų) skolą už būsto nuomą, 383,94 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų ir 94 euro centų) delspinigius už būsto nuomą, 664,85 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt keturių eurų ir 94 euro centų) skolą už komunalines paslaugas ir kitus mokesčius, 1 025 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt penkių eurų) nuostolius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 793,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 667,07 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt septynių eurų ir 07 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.