- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-26
- Bylos Nr.
- e2A-799-450/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18226-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- G. D., S. K., A. K., M. K., E. K.
- Kategorijos
- 2.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams G. D., S. K., A. K., M. K., E. K., nepilnamečiams vaikams V. K. ir J. K., atstovaujamiems jų tėvų S. K. ir A. K., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto bei skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, ieškovo valdomos patikėjimo teise ir esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, priteisti solidariai iš atsakovų 1306,04 Lt skolos (1271,70 Lt skolos, 34,34 Lt delspinigių) už buto nuomą, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d., 771,37 Lt skolos už tiektą šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d., lygiomis dalimis 11,70 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 1997 m. vasario 6 d. S. D. buvo išnuomotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Pagrindinis buto nuomininkas mirė 2011 m. liepos 3 d. Atsakovai buvo informuoti dėl kreipimosi į Vilniaus miesto savivaldybę, siekiant pakeisti pagrindinį nuomininką ir sudaryti naują sutartį, tačiau jie nesikreipė. Kadangi atsakovai nesudarė naujos nuomos sutarties, laiko, kad jie prarado teisę gyventi ginčo bute. Be to, atsakovai nemoka nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių, bei atsakovai S. K., A. K. su nepilnamečiais vaikais išvykę į Airiją ir bute negyvena, o tai yra savarankiški pagrindai juos iškeldinti.
Atsakovė G. D. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji yra garbaus amžiaus, sunkiai judanti, todėl jai yra sunku atlikti kasdienius sandorius. Atsakovė tikėjo, kad sutartis yra pratęsta, kadangi ji neturi teisinio išsilavinimo ir tikėjo, kad mirus S. D. sutartis prasitęsia su šeimos nariais ir jie nuomojamame bute gyvena teisėtai.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų G. D., S. K., M. K., E. K. 601,65 Eur skolos, bei lygiomis dalimis 3,38 Eur (iš kiekvieno po 0,845 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ naudai. Priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 37,48 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Išaiškino atsakovams, kad sprendimo dėl iškeldinimo netenkinimas, neatleidžia jų nuo pareigos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai reikalaujamus dokumentus dėl nuomos sutarties pakeitimo.
Nustatė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 1997 m. vasario 6 d. UAB „Stabuva” ir S. D. sudarė Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartį Nr. 4, pagal kurią S. D. kartu su šeimos nariais suteiktas naudojimuisi atskiras kambarys (duomenys neskelbtini). Pagrindinis nuomininkas S. D. mirė 2011 m. liepos 3 d. Ieškovas 2013 m. sausio 14 d. raštu pranešė atsakovams apie reikalavimą iki 2013 m. vasario 15 d. atvykti į Vilniaus miesto savivaldybę dėl nuomos sutarties pakeitimo. Tačiau atsakovai sutarties nesudarė.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovai yra mirusio pagrindinio nuomininko šeimos nariai savo gyvenamąją vietą ginčo bute deklaravę gerokai ankščiau iki pagrindinio nuomininko mirties momento. Aplinkybė, kad atsakovai po pagrindinio nuomininko S. D. mirties nesikreipė į savivaldybę dėl pagrindinio nuomininko pakeitimo, nesudaro pagrindo teigti, kad jie patalpas yra užėmę savavališkai. CK 6.589 str. nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Atsakovė G. D. yra pateikusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą dėl nuomos sutarties pakeitimo, kuris sprendimo priėmimo dienai dar nėra išnagrinėtas, nes atsakovė yra įpareigota pateikti papildomus dokumentus prašymo išnagrinėjimui. Atsakovė G. D. ginčo bute gyvena nuo 1984 metų, turi pagrįstus lūkesčius ir toliau gyventi minėtame bute, ji kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl nuomos sutarties pakeitimo, kitos gyvenamosios patalpos neturi. Atsakovų iškeldinimas, nesuteikiant jiems kitos tinkamos gyventi patalpos, kartu atsižvelgiant ir į atsakovės G. D. garbų amžių bei socialinį statusą, iš esmės pažeistų jų interesus. Todėl būtent atsakovų interesai tokioje situacijoje nusveria teisėtus valstybės tikslus, o iškeldinimas nėra būtinas demokratinės visuomenės interesams, nėra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovai yra savavališkai užėmę ginčo butą, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Atsakovo reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkino iš dalies. Iš bylos medžiagos nustatė, kad A. K. nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos ginčo bute. Iš gyventojų registro duomenų bazės nustatė, kad jis 2010 m. spalio 28 d. yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos į Airiją. Atsižvelgiant į tai ieškinį šio atsakovo atžvilgiu atmetė. Į bylą ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia, kad skola už nuomą laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. sudaro 1271,70 Lt, bei paskaičiuota 34,34 Lt delspinigiai. Už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. už teiktą šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas yra susidariusi 771,37 Lt skola. Atsakovai ieškovo nurodytų aplinkybių dėl skolos dydžio bei jos pagrįstumo neginčijo. Kadangi atsakovai laiku nesumokėjo nuomos mokesčio už jų naudojamą savivaldybės butą bei mokesčių už nuomojamam butui teiktą šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas, ieškovui iš atsakovų G. D., S. K., M. K., E. K. solidariai priteisė 601,65 eurus skolos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 str. 1 d. numato, kad savivaldybė jai nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas įgyvendina remdamasi įstatymais. Įstatymas įpareigojo savivaldybes jų turimą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais, kas savo ruožtu reiškia kad savivaldybės turi užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, siekiant maksimalios naudos visuomenei, turtą tausojant ir racionaliai tvarkant tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis c. b. 3K-3-51/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai nevertino, kad atsakovai dėl sutarties pakeitimo buvo informuoti dar 2013 m. sausio 14 d. raštu, t.y. daugiau nei prieš du metus, kai pagrindinis buto nuomininkas S. D. mirė 2011 m. liepos 3 d., o CK 6.602 str. nustato 2 mėnesių terminą kreiptis į nuomotoją dėl nuomos sutarties sudarymo. Teismui ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo pateiktas 2014 m. gegužės 15 d., teismas 4 (keturis) kartus atidėjo bylos nagrinėjimą, kad atsakovai, tame tarpe G. D., surinktų ir pateiktų reikiamus dokumentus nuomos santykių įforminimui, tačiau iki šiol to nėra padaryta.
Byloje taip pat nenustatyta, kokios svarbios priežastys nuo 2011 metų atsakovams trukdė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikti reikiamus dokumentus ir įteisinti nuomos sutartimi naudojimąsi ginčo butu. Atsakovų neveikimas negali būti pagrindu atmesti ieškovo reikalavimus ir pagal tokį teismo sprendimą toliau naudotis butu.
2) Atsakovai taip pat daugiau nei 3 (tris) mėnesius nemoka už butui suteiktas paslaugas ir nuomos mokesčio, kas konstatuojama priteisiant skolą ir kas savo ruožtu yra CK 6.611 str. numatytas savarankiškas iškeldinimo pagrindas, ko teismas vėlgi nepagrįstai nevertino.
3) Teismo sprendimas dėl atsisakymo iškeldinti priimtas ir dėl užsienyje (kaip konstatuota sprendime nurodyta VTAT pažyma) gyvenančių atsakovų S. K., A. K., M. K., E. K. ir nepilnamečių V. K. ir J. K.. CK 6.591 str. 1 d. numatyta, kad laikinai išvykusiems nuomininkams teisė į savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama 6 mėnesius su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas. Teismas sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė, kad minėti atsakovai ginčo bute net negyvena, tačiau ieškinio reikalavimai dėl jų iškeldinimo vis tiek atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
4) Teismas sprendime nurodo, kad „atsakovė G. D. bylos nagrinėjimo metu yra pateikusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą dėl nuomos sutarties pakeitimo, kuris sprendimo priėmimo dienai dar nėra išnagrinėtas, nes atsakovė yra įpareigota pateikti papildomus dokumentus prašymo išnagrinėjimui“. Dėl tokio teismo sprendimo motyvo pirmiausia pažymėtina, kad nuomotojo sprendimas dėl atsakovų iškeldinimo buvo priimtas iki ieškinio pateikimo ir buvo sąlygotas CK 6.602 str. 2 d. nuostatų bei atsakovų neveikimu įforminant nuomos santykius - teikiant/neteikiant dokumentus. Teismas nepagrįstai traktuoja atsakovės G. D. prašymą dėl nuomos sutarties sudarymo ir ieškovo atsakymą dėl reikalaujamų pateikti dokumentų, kaip pagrindą ieškinio atmetimui, neva nesant sprendimo dėl atsakovų iškeldinimo. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas tokių aplinkybių netyrė. Antra - ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atsakyme atsakovei nurodė, kad tik pateikus reikiamus dokumentus atsakovės prašymas dėl nuomos sutarties sudarymo bus nagrinėjamas, kas gali būti pagrindu prašyti teismą bylos nagrinėjimą atidėti (kas ir buvo padaryta atsakovo prašymu 4 kartus), bet ne pagrindu ieškinį skundžiamoje dalyje dėl iškeldinimo atmesti.
Vertinant sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą reikia vertinti ir tai, kad atsakovai iki 2015 m. balandžio 27 d. (t.y. teismo sprendimo dienos) turto savininko (nuomotojo) Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų dėl atsisakymo sudaryti nuomos sutartį su atsakovais neginčijo, jokių priešinių reikalavimų ieškovui (nuomotojui) dėl nuomos sutarties pakeitimo, nuomos santykių įforminimo byloje nereiškė.
Tokiu būdu neišsprendus tolimesnio naudojimosi ginčo butu pagrindų, pagal priimtą teismo sprendimą atsakovai ir toliau turi teisę ir nieko nemokėdami naudojasi ginčo butu be teisinio pagrindo, kas negali būti toleruotina vertinant savivaldybės veiklą reguliuojančius teisės aktus.
Žemesnės instancijos teismas
Tokiu būdu priimdamas sprendimą ir atmesdamas reikalavimą dėl iškeldinimo teismas neišsprendė ginčo iš esmės. Pagrindinė teismo funkcija ir pareiga yra teisingai iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Priėmus teismo sprendimą, jame išdėstytas atsakymas į pareikštą reikalavimą yra galutinis - šalių ginčo turi nebelikti, turi būti stabilizuoti šalių santykiai pagal galiojančius, nagrinėjamos bylos atveju, savivaldybės turto nuomą reglamentuojančius teisės aktus. Palikus galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, teisiniai atsakovų ir ieškovo santykiai dėl ginčo patalpų toliau liko neapibrėžti. Teismas konstatavo, kad nors atsakovai neįvykdė savo prievolių pateikti dokumentus nuomos sutarties performinimui ir nemoka su butu susijusių mokesčių, tačiau atmetė ieškovo reikalavimą dėl iškeldinimo. Teismas neišsprendė klausimo dėl atsakovų teisės į ginčo buto nuomą įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais, nepateikus reikiamų dokumentų.
Priėmus sprendimą liko neišspręsta, kada ir kokius dokumentus atsakovai turi ar turės pateikti ieškovui, įforminant jų naudojimosi butu teisinius santykius. Teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuoroda „išaiškinti atsakovams, kad sprendimo dėl iškeldinimo netenkinimas, neatleidžia jų nuo pareigos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai reikalaujamus dokumentus dėl nuomos sutarties pakeitimo“ tokių klausimų taip pat neišsprendžia. Abstrakti nuoroda, kad teismas „išaiškina“ atsakovams jų įstatymines pareigas nėra tinkamas ir teisėtas ieškovo reikalavimo išsprendimas (CPK 260 str., 265 str.).
Teismui priėmus skundžiamą sprendimą, faktiniai šalių santykiai nepasikeitė, nebuvo išspręsti ir stabilizuoti, ginčas kaip toks liko, dėl ko tikėtina, kad šalys ir toliau negalėdamos taikiai išspręsti kilusio ginčo, o ieškovas - vykdydamas įstatymų reikalavimus - vėl kreipsis į teismą dėl atsakovų iškeldinimo, nes ieškinio padavimo pagrindai išliko. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmos instancijos teismas neišspręsdamas ginčo iš esmės, pažeidė ir proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus (LR CPK 7 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Sprendimu teismas formuoja ydinga praktiką, kuri prieštarauja savivaldybių turto naudojimo tvarkai, LAT formuojamai praktikai ir iškreipiamas subjektų, turinčių teisę į valstybės ir savivaldybių būsto nuomą ir įstatymo nustatytais atvejais teikiamą socialinio būsto nuomos paramą ratas, kai valstybės - savivaldybių turtas paliekamas naudotis, į tai pagal įstatymus neturintiems asmenims.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovai nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Iš esmės apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis netenkinus reikalavimo dėl atsakovų iškeldinimo. Pirmos instancijos teismas šio reikalavimo netenkino, darydamas išvadas, kad atsakovė G. D. ginčo bute gyvena nuo 1984 metų, yra garbingo amžiaus ir yra pateikusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą dėl nuomos sutarties pakeitimo, ir yra įpareigota pateikti papildomus dokumentus prašymo išnagrinėjimui, dėl ko pirmos instancijos teismo nuomone, ji turi pagrįstus lūkesčius ir toliau gyventi užimamose patalpose.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmos instancijos teismo vertinimu. Viena vertus, ieškovas pareiškė reikalavimą iškeldinti iš užimamų patalpų ne tik atsakovę G. D., bet ir atsakovus S. K., A. K., M. K., E. K., bei nepilnamečius V. K., a/k (duomenys neskelbtini) ir J. K., a/k (duomenys neskelbtini) atstovaujamus tėvų S. K. ir A. K., dėl kurių iškeldinimo iš esmės pirmos instancijos teismas iš viso nepasisakė. Todėl vertinant ieškovo SĮ Vilniaus miesto būstas faktinį ir teisinį pagrindą, kuriais jis grindžia reikalavimą dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, sutiktina su apelianto skundo argumentu, kad iš esmės teismas ginčo neišsprendė.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), šias patalpas Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ valdyti patikėjimo teise. 1997 m. vasario 06 d. UAB „Stabuva“ su S. D. sudarė Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartį Nr. 4, kurios pagrindu nuomotojas suteikė nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui 30,42 kv. m. bendrojo ploto gyvenamąją patalpą bendrabutyje, esančią (duomenys neskelbtini). Buto nuomininkas S. D. mirė 2011 m. liepos 3 d. Ši nuomos sutartis sudaryta pagal 1992 m. balandžio 7 d. Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą Nr. I-2455. Kadangi gyvenamųjų patalpų teisiniams nuomos santykiams, atsiradusiems iki 2003 m. sausio 1 d., valstybė užtikrino status quo bei jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą tęstinumą, todėl, nagrinėjant atsakovų padarytus nuomos sutarties pažeidimus, jų pobūdį ir tokių pažeidimų teisinius padarinius, taikytinos atitinkamos Civilinio kodekso normos. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigojo suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigojo naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 str.). Taigi nuomos sutartis yra atlygintinė, turinti aiškią paskirtį – joje turi būti gyvenama. Valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.583 str. 2 d.). Šios nuomos sutartys turi būti sudaromos rašytine forma.
Taigi, nuomos sutartimi S. D. buvo išnuomota savivaldybės gyvenamoji – bendrabučio patalpa, bet ne socialinis būstas. Socialinio būsto sąvoka, bei iš to kildinamos teisės ir pareigos, nustatytos 2002 m. lapkričio 12 d. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (įsigaliojo nuo 2003-01-01), kurio 2 str. 7 p. numato, kad socialinio būsto kategorijai nepriskiriamos tarnybinės gyvenamosios patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos) gyvenamos patalpos.
Pagal Vilniaus gyventojų registro tarnybos duomenis, šiose gyvenamosiose patalpose savo gyvenamąją vietą deklaruoja atsakovai G. D. (b. l. 20), S. K. (b. l. 21, 69), A. K., kuris deklaravęs, jog nuo 2010 m. spalio 28 d. išvyko į Airiją (b. l. 22, 70), M. K. (b. l. 23), E. K. (b. l. 24), bei nepilnamečiai vaikai V. K. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir J. K. (a/k (duomenys neskelbtini) atstovaujami jų tėvų S. K. ir A. K.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. birželio 16 d. Akte Nr. A715-3597/14 (b. l. 38) nurodyta, kad S. K. atvykusi į tarnybą informavo, jog ji su vyru A. K. ir jų nepilnamečiais vaikais V. K. ir J. K. apie du metai gyvena Airijoje, vyras dirba, ji gauna socialinę pašalpą. Taip pat nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvena jos motina G. D..
Mirus nuomininkui, atsakovai nevykdė CK 6.602 str. numatytos pareigos informuoti nuomotoją apie pagrindinio nuomininko mirtį ir per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laiką nuomininko šeimos nariai nesikreipė dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyveno nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje. 2013 m. sausio 14 d. atsakovai buvo informuoti SĮ Vilniaus miesto būsto raštu Nr. 1.35-13/162 (b. l. 79) pakeisti pagrindinį nuomininką ir sudaryti naują nuomos sutartį, tačiau į Vilniaus miesto savivaldybę nesikreipė. Kaip matyti iš byloje pateikto 2014 m. rugpjūčio 27 d. atsakovės G. D. prašymo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (b. l. 105), tik 2014 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė G. D. pateikė prašymą paskirti ją pagrindine buto nuomininke ir sudaryti nuomos sutartį. Vilniaus miesto savivaldybės administracija į G. D. prašymą atsakė 2014 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. A51-71534/14 (b. l. 146), kuriame nurodė, kad atsakovės pareiškimas bus nagrinėjamas, kai ši pateiks išvardintus nurodytus dokumentus. Atsakovei G. D. nepateikus dokumentų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. A51-93822 (b. l. 145), pakartotinai informavo atsakovę dėl reikiamų dokumentų prašymo sprendimui priimti pateikimo. Atsakovei nepateikus reikalaujamų dokumentų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje prašymas dėl buto nuomos sutarties sudarymo nebuvo svarstomas ir kaip patvirtino apeliantas 2016 m. vasario 24 d. rašte Nr. 1.35-16, nėra žinoma apie kitus dėl ginčo buto nuomos sutarties sudarymo priimtus sprendimus. Kadangi atsakovė G. D. (nei kiti atsakovai) neįvykdė laiku pareigos kreiptis į savivaldybės administraciją sudaryti naują nuomos sutartį ir tokia sutartis iki šio laiko nesudaryta, atsakovai G. D., M. K. ir E. K. gyvena patalpose be sudarytos nuomos sutarties, t.y. neturint teisinio pagrindo šiose patalpose gyventi (CK 6.577 str., 6.579 str.). Remiantis CK 6.612 str. numatančiu, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama bei atsakovams neįvykdžius CK 6.602 str. 2 d. numatytos pareigos įstatymo numatytu terminu, ieškovas turi pagrindą CK 6.612 str. pagrindu reikalauti iškeldinti atsakovus, gyvenančius be teisėto pagrindo savivaldybei priklausančiose patalpose ir ieškinys šiuo pagrindu tenkintinas.
CK 6.609 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios nuomos patalpos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. Laikinai išvykusiam nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė į nuomojamas gyvenamąsias patalpas visam išvykimo laikui paliekama tik CK 6.591 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Pasibaigus šiame straipsnyje numatytoms aplinkybėms, laikinai išvykusiems teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą išlieka dar šešis mėnesius (CK 6.591 str. 3 d.), pasibaigus nurodytam terminui, laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į gyvenamąją patalpą (CK 6.591 str. 4 d.). Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas A. K. jau nuo 2010 metų spalio 28 d. yra deklaravęs išvykimą į užsienio šalį, bei jo šeimos nariai taip pat pripažįsta kartu gyvenantys su juo Airijoje (b. l. 36 - 38), taigi, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovų išvykimų į užsienį, kai įstatyme numatyta tik 6 mėn. terminas laikinai išvykusiems nuomininkams palikti teisę į savivaldybės gyvenamąją patalpą. Be to, įsiteisėjus teismo sprendimo daliai, dėl nuomos mokesčio ir kitų komunalinių mokesčių įsiskolinimo priteisimui, preziumuojama, kad tokiu atveju laikinai išvykusiems negali būti paliekama gyvenamoji patalpa ir nurodytam terminui (CK 6.591 str.1 d.). Taigi, atsakovai A. K., S. K. ir jų nepilnamečiai vaikai V. ir J. iškeldinami iš gyvenamosios vietos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos, šiuo teisiniu pagrindu.
Nuomininko pareiga naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimąsi patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį vienos iš pagrindinių nuomininko pareigų, už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Šie pagrindai ir teisiniai padariniai nustatyti CK 6.611 straipsnyje. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-645/2013; kt.). Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja). Šiame kontekste aktualu tai, kad Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (Chapman v. United Kingdom, no. 27238/95, judgment of 18 January 2001, par. 99; J. S. v. United Kingdom, no. 25154/94, judgment of 18 January 2001, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste. Taigi Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas konstatuojamas ir iškeldinimas iš būsto pripažįstamas neproporcingu, kai tokia priemonė nepagrįstai suvaržo asmenų teises, neatitinka pažeidimo, už kurį yra taikoma, sunkumo, taikoma neatsižvelgus į iškeldinamo asmens siekius ir galimybes pašalinti pažeidimą ir kitais panašiais atvejais. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kur teisėtu pripažintas atsisakymas iškeldinti nuomos ir komunalinių mokesčių nemokantį, į bedarbių sąrašą įrašytą bute nuolat gyvenantį ir kitos gyvenamosios patalpos neturintį asmenį, neįgalų, bylos nagrinėjimo metu sumažinusį skolą už komunalines paslaugas, bute gyvenantį ir kitos gyvenamosios patalpos neturintį asmenį ir t.t., tačiau, kurie pagal išgales vykdo sutartinius įsipareigojimus, pripažįsta skolas, ėmėsi priemonių joms mažinti, turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2012).
Šiuo atveju, įsiteisėjus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo daliai, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo (nuomos mokestis, mokesčiai už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį) buvo patenkintas ir priteista solidariai iš atsakovų G. D., S. K., M. K., E. K. 601,65 Eur skolos, atsakovai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių nors dalies šio įsiskolinimo padengimo.
Atsižvelgiant į tai, kad viena pagrindinių nuomininko pareigų – reguliariai sutartu ar nustatytu laiku mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas (CK 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583, 6.584 straipsniai). Nuomininkams nemokant nuompinigių, mokesčių už energiją, karštą vandenį, komunalinių paslaugų tiekimą ne mažiau kaip tris mėnesius, remiantis CK 6.611 straipsnio nuostatomis, jie gali būti iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012). Taigi, nuomos mokesčio nemokėjimas tam tikrą laiką, yra savarankiškas CK 6.611 straipsnyje nustatytas pagrindas nutraukti nuomos sutartį.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai G. D., M. K. ir E. K. be teisėto pagrindo, nesudarę gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, gyvena savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, nemoka nuomos ir kitų mokesčių. Atsakovai S. K. ir A. K. su nepilnamečiais vaikais V. ir J. jau nuo 2010 metų išvykę į užsienį, todėl CK 6.609 straipsnio 3 d. pagrindu gyvenamosios nuomos patalpos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. Teismų praktika nurodo, kad turi būti ne tik ginama asmens teisė į būstą, bet ir įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti teisėmis (Konvencijos 17 straipsnis).
Todėl yra pagrindas patenkinti apelianto skundą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti bei iškeldinti atsakovus G. D., S. K., A. K., M. K., E. K., bei nepilnamečius vaikus V. K. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir J. K. (a/k (duomenys neskelbtini) atstovaujamus jų tėvų S. K. ir A. K., su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys dėl iškeldinimo buvo atmestas, pakeiti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.
Ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį patenkinti. Iškeldinti atsakovus G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. K. (duomenys neskelbtini) A. K. (duomenys neskelbtini) M. K. (duomenys neskelbtini) E. K. (duomenys neskelbtini) bei nepilnamečius vaikus V. K. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir J. K. (a/k (duomenys neskelbtini) atstovaujamus jų tėvų S. K. ir A. K., su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.